- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- 1A-258-873/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21367-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- P. J.
- Advokatai
- Vidmantas Martyšius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo P. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, jam skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį šios bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. P. J. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 21 d.,
laikotarpiu tarp 18.00-19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, daugiabučio gyvenamojo namo kieme, asmeninio konflikto metu su nukentėjusiuoju A. T., 2 kartus sudavė pastarajam delnu per veidą, o jam atsisėdus ant suoliuko, esančio šalia gyvenamojo namo, dar vieną kartą sudavė delnu per veidą, tokiais savo bendrais veiksmais – įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei sukėlė fizinį skausmą A. T..
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą P. J. nutraukti, nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikius teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Akcentuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui laiku buvo pateiktas nuteistojo ir nukentėjusiojo A. T. parašais patvirtintas 2020 m. gruodžio 9 d. susitarimas-pareiškimas dėl to, kad apeliantas P. J. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, savo noru atlygino nukentėjusiajam visą neturtinę žalą (turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis nereikalavo), su nukentėjusiuoju A. T. susitaikė. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs susitarimą-pareiškimą, atnaujino įrodymų tyrimą, tačiau jo duotus parodymus, nelaikė savanorišku kaltės pripažinimu ir BK 38 straipsnio nuostatų netaikė.
2.2. Nuteistojo P. J. teigimu, apylinkės teismas nekreipė jokio dėmesio į tai, kad jis yra lenkas (darbe ir buityje bendrauja tik lenkų kalba), todėl lietuvių kalba duodamas parodymus teismui (iš įtampos ir susijaudinimo) galėjo klysti dėl smurtinius veiksmus apibūdinančių sąvokų, tačiau neturėjo jokios išankstinės tyčios duoti melagingus parodymus arba juos keisti. Kaip minėjo, 2020 m. gruodžio 9 d. (prieš teismo posėdį) su nukentėjusiuoju A. T. pasirašė susitarimą-pareiškimą, kurį pateikė teismui.
2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad P. J. kaltės apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmo teisiamojo posėdžio metu nepripažino, tačiau baigiamajame teismo posėdyje (2020 m, gruodžio 9 d.) savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos apeliantas pripažino visiškai.
2.4. Nuteistojo įsitikinimu, svarbu tai, kad jis prisipažino savanoriškai, nieko neverčiamas, apie tiriamo įvykio aplinkybes teikė teisingus parodymus. Pažymi, jog baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad jis būtų verčiamas prisipažinti, nenustatyta požymių, jog nesuvoktų, kuo yra kaltinamas. Pasak apelianto, 2020 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje, būdamas lenkas, tačiau duodamas parodymus lietuviškai, galėjo suklysti, vis tik nurodė esmines įvykio aplinkybes, kurios atitiko kituose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas faktines aplinkybes (nukentėjusiojo A. T., liudytojo V. I. parodymus). Nuteistojo P. J. manymu, apylinkės teismo vertinimas, jog jis 2020 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje davė formalius, iš dalies teisingus parodymus, reiškia įrodymų ištyrimo ir vertinimo klaidą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4-5 dalys).
2.5. Nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu teisingai nustatyta viena P. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atkreipia dėmesį, kad niekada nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, todėl yra pagrindo manyti, kad apeliantas ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, su kuo sutiko valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė, nukentėjusysis A. T., gynėjas advokatas Vidmantas Martyšius.
2.6. Nuteistasis P. J. akcentuoja ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, jog teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė apeliaciniam skundui neprieštaravo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Skundas netenkintinas.
4. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijama nuteistojo P. J. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, paskirta bausmė, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniu skundu prašoma nuteistojo P. J. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, tai yra apeliantui ir nukentėjusiajam A. T. susitaikius. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad P. J. padarė viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnis), o būtent, viešoje vietoje sudavė tris smūgius nukentėjusiajam A. T., tokiais savo bendrais veiksmais – įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė fizinį skausmą A. T.. Apylinkės teismas vertino, kad nuteistojo P. J. kaltė įrodyta nukentėjusiojo A. T., liudytojo V. I. parodymais, darė išvadą, jog P. J. veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Šios aplinkybės apeliaciniu skundu neginčijamos.
6. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas darė išvadą, kad pagal byloje nustatytą faktinę ir teisinę situaciją BK 38 straipsnio nuostatos P. J. negali būti taikomos. Apeliaciniu skundu su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinkama, prašoma baudžiamąją bylą P. J. nutraukti, nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikius teisme (BK 38 straipsnis). Prašymas nepagrįstas, netenkinamas.
7. Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-103-689/2019).
8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje esančius duomenis, apylinkės teismas, nusprendęs P. J. atžvilgiu netaikyti BK 38 straipsnio, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Pasisakydamas dėl BK 38 straipsnio taikymo galimybės apylinkės teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinų sąlygų – kaltinamojo savo kaltės pripažinimo, laikė, kad P. J. pareikštas prisipažinimas kaltu yra formalus, siekiant, jog jam būtų pritaikytos BK 38 straipsnio nuostatos. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nors P. J. kaltės ikiteisminio tyrimo metu ir pirmo teisiamojo posėdžio metu nepripažino, tačiau baigiamajame teismo posėdyje savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Nuteistojo P. J. įsitikinimu, svarbu tai, kad jis prisipažino savanoriškai, nieko neverčiamas, apie tiriamo įvykio aplinkybes davė teisingus parodymus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo prisipažinimas, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nebuvo savanoriškas, apeliantas iš esmės nepripažino atlikęs jam inkriminuotų veiksmų, juos menkino.
9. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, P. J. 2019 m. gruodžio 16 d. apklaustas įtariamuoju neprisipažino visiškai, parodymų nedavė (t. 1, b. l. 80). 2019 m. rugpjūčio 16 d. įtariamojo papildomo apklausos protokolo duomenimis, P. J. dėl savo kaltės nepasisakė, parodymų nedavė (t. 1, b. l. 89). Įtariamojo 2019 m. liepos 4 d. apklausos protokolo duomenimis, P. J. su pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo yra įtariamas suprato, dėl kaltės nepasisakė (t. 1, b. l. 94). Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio 2020 m. spalio 5 d. protokolo, P. J. kuo kaltinamas suprato, kaltu neprisipažino (t. 1, b. l. 195). 2020 m. lapkričio 17 d. teisiamajame posėdyje P. J. parodė, kad kaltu neprisipažįsta, kas įvyko 2019 m. gegužės 21 d. neįsivaizduoja, nukentėjusiojo A. T. nepažįsta, įvykio metu smurto nenaudojo (t. 2, b. l. 25-26). 2020 m. gruodžio 9 d. teismui pateiktas susitarimas- pareiškimas, kuriame nurodyta, kad P. J. prisipažįsta 2019 m. gegužės 22 d. (atkreiptinas dėmesys, įvykis buvo 2019 m. gegužės 21 d.) padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, savo noru atlygino nukentėjusiajam neturtinę žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju, susitarimą pasirašė ir nukentėjusysis A. T. (t. 2, b. l. 31). Apklausiamas 2020 m. gruodžio 9 d. teisiamojo posėdžio metu, P. J. tvirtino, kad nukentėjusįjį pastūmė delnu, tačiau smūgių nesudavė, kaltinimą atsimena (t. 2, b. l. 33). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. J., ne kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant teisme, savo kaltės nepripažino, tvirtino, jog apskritai nukentėjusiojo A. T. nepažįsta, po ko iš dalies pripažino kaltę, nurodė, kad įvykio metu nukentėjusįjį tik pastūmė, kaltinime nurodytų smūgių jam nesudavė. Kaip minėta, aplinkybė, jog nukentėjusiajam buvo suduota tris kartus, nustatyta pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog apeliantas galėjo suklysti įvardindamas smurto pobūdį – teisiamojo posėdžio protokole yra užfiksuoti trys analogiški nuteistojo atsakymai į klausimą dėl jo pozicijos, apeliantas aiškiai nurodė, kad keičia savo poziciją ir tvirtino, jog tik pastūmė nukentėjusįjį delnu, smūgių nesudavė (t. 2, b. l. 33). Taip pat nuteistojo akcentuojama aplinkybė, kad dėl parodymų ne gimtąja kalba jis galėjo suklysti, neatitinka ir baudžiamosios bylos duomenų. Iš įtariamojo apklausos protokolų matyti, kad P. J. nurodė, jog lietuvių kalbą moka, parodymus pageidauja duoti lietuvių kalba (t. 1, b. l. 80, 89, 94). Bylą nagrinėjant teisme P. J. buvo išaiškintos jo teisės, tačiau P. J. vertėjo nepageidavo, parodymus davė lietuvių kalba. Šiuo atveju teigti, kad apylinkės teismas padarė įrodymų ištyrimo ir vertinimo klaidą, nėra jokio pagrindo.
10. Apeliaciniame skunde akcentuojamas 2020 m. gruodžio 9 d. pateiktas P. J. ir A. T. pareiškimas apie susitaikymą, tvirtinama, kad baigiamajame teismo posėdyje (2020 m, gruodžio 9 d.) savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos nuteistasis pripažino visiškai. Kaip anksčiau minėta, nuteistasis smūgių fakto nepripažino. Darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, kadangi negalima spręsti, jog P. J. pripažino savo kaltę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismui, kad P. J. pareikštas prisipažinimas kaltu yra formalus, siekiant, kad jam būtų pritaikytos BK 38 straipsnio nuostatos.
11. P. J. teigimu, jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, todėl yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Iš tiesų, byloje nėra duomenų, kad P. J. būtų buvę taikytos BK 38 straipsnio nuostatos, tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, P. J. 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu buvo teistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį dėl 2018 m. gruodžio 6 d. padarytos nusikalstamos veikos, be to, jis 2020 m. gegužės 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu teistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl 2020 m. balandžio 20 d. padarytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgus į šiuos asmenį charakterizuojančius duomenis, iš esmės nėra ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos – pagrindo manyti, kad P. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų.
12. Konstatuotina, kad net ir egzistuojant kitoms aptariamo BK 38 straipsnio numatytoms sąlygoms (savo noru atlygino padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju), teisinio pagrindo atleisti P. J. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu nėra. Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistais tik formaliai atitinka tam tikras atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, todėl pagrįstai nubaustas pagal BK 284 straipsnį. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad apylinkės teismas P. J. tinkamai parinko ir paskyrė bausmę. Skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas, apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo P. J. apeliacinį skundą.