Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-03-22 · Civilinė byla Nr. e2-410-178/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-03-22Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-06-20Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-22
Bylos Nr.
e2-410-178/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02460-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Atsakovas
G. J. F.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-410-178/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02460-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. J. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MGWES group“ ieškinį atsakovui G. J. F. dėl žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Ieškovė BUAB „MGWES group“ pareiškė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo 115 848,01 Eur žalos atlyginimą.Ieškovė pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 115 848,01 Eur sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, nepakankant piniginių lėšų – areštuoti nekilnojamuosius daiktus, jų nepakankant – areštuoti kilnojamuosius daiktus. Prašymą motyvavo tuo, kad atsakovas yra fizinis asmuo, kuriam ieškinio suma laikytina didele, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi prašymą tenkino: ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo 115 848,01 Eur sumai atsakovui G. J. F. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir / arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo turto, areštavo kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekan 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, ir su ieškove BUAB „MGWES group“.Teismas sprendė, kad 115 848,01 Eur dydžio reikalavimo suma yra pakankamai didelė, todėl nutarties priėmimo dieną teismui nežinant, kiek ir kokio turto turi atsakovas, kokia to turto vertė, įvertinant, kad nesant duomenų, kad atsakovo turtas yra nesuvaržytas, neapribotas disponavimas juo, egzistuoja tikimybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes byloje nėra įrodymų, kad atsakovas bendradarbiauja su ieškove, siekia sumažinti prievolės dydį (CK 6.38 straipsnis), t. y. kyla objektyvi grėsmė galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas G. J. F. (toliau ir - apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismui nepateikė jokios informacijos apie atsakovo turimą turtą, nors ji yra viešai prieinama. Apeliantas buvo viešas asmuo, dalyvavo savivaldos rinkimuose, todėl, internete viešai prieinami duomenys apie jo gerą turtinę padėtį. Iš 2015 m. interesų deklaracijos matosi, kad apeliantas yra suteikęs paskolų 558 097,78 Eur sumai, turi privalomo registruoti 285 710,15 Eur vertės turto. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reiškia bankrutuojanti bendrovė, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, apeliantas iš esmės neturi galimybių užsitikrinti galimų nuostolių atlyginimo, kurie atsiras nepagrįstai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas privilegijavo ieškovę nereikalaudamas pateikti jokių jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu įrodymų, o vadovavosi iš esmės vieninteliu kriterijumi – didele ieškinio suma, nors didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę.Ieškovė BUAB „MGWES group“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie šiuo metu turimą turtą, į kurį sprendimo vykdymo atveju būtų galima nukreipti išieškojimą, o 2015 m. turto ir pajamų deklaracijos neatspindi dabartinės asmens turtinės padėties. Be to, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuvaržo apelianto teisių neproporcingai atsižvelgiant į tai, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria pritaikytos atsakovo atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pateiktų rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šios nuostatos taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).Apeliantas 2018 m. sausio 25 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad antstolė areštavo ne tik jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio vertė viršija ieškinio reikalavimus, tačiau ir jo banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. Šiuo atveju vien apeliantui priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 166 000 Eur vertės, tačiau buvo įkainotas 1 Eur, nes yra įkeistas hipoteka. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai varžo apeliantą.Atsakovas kartu su papildomais paaiškinimais pateikė 2017 m. lapkričio 28 d. antstolės J. Ž. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-161-7103, 2017 m. lapkričio 28 d. patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą vykdomojoje byloje Nr. 0161/17/03412, 2017 m. lapkričio 28 d. Patvarkymą dėl turto arešto Nr. S17-57721, apeliantui nuosavybės teise priklausančio Turto aprašą, 2017 m. lapkričio 29 d. patvarkymą dėl turto arešto akto pakeitimo Nr. S17-5784, 2017 m. lapkričio 29 d. patvarkymą dėl išskaitų atlikimo ir lėšų saugojimo Nr. S17-57839, apelianto sąskaitų išrašus, prašymą dėl bankų sąskaitų arešto panaikinimo, Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, transporto priemonių Mercedes – Benz ML350 ir Mercedes – Benz CL63 vertinimo ataskaitas, banko „Luminor“ pažymas apie įmokų likučius, skundo dėl antstolės J. Ž. veiksmų kopiją ir antstolės patvarkymo, kuriuo išnagrinėtas skundas, kopiją, kuriais atskirajame skunde išdėstytus argumentus dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pateikti duomenys gali būti reikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, pateikti apelianto rašytiniai paaiškinimai ir apeliacinės instancijos teisme pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kita byloje esančia medžiaga.

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatyme nustatytos dvi privalomos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų – pirmiausia įsitikinama, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Minėta, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi įvertinti pareikštų reikalavimų prima facie (liet. preliminariai) pagrįstumą ir pateiktus įrodymus. Iš pareikšto ieškinio matyti, kad jame nurodyti argumentai bei pateikti juos pagrindžiantys dokumentai, kurie, ieškovės manymu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi ieškinio pagrįstumą vertinti tik (ne)tikėtinumo aspektu (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šioje proceso stadijoje yra tik preliminariai vertinamas pareikštų reikalavimų pagrįstumas, sprendžia, kad byloje nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas. Dar daugiau, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės išnagrinėjęs ieškovės ieškinį, 2018 m. kovo 14 d. sprendimu jį tenkino. Nors šis teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs, jis neabejotinai yra reikšmingas sprendžiant dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu, nes patvirtina, kad ieškinys, preliminariai vertinant, yra pagrįstas. Nagrinėjamu atveju vertinant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, pažymėtina, kad tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino apelianto geros finansinės būklės, jog šiuo atveju nepateikti duomenys, jog ieškovės reiškiamo reikalavimo suma apeliantui yra didelė. Šiuo aspektu vertinant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismo vertintinas reikalavimo sumos dydis ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgiant į apelianto finansines galimybes, turtinę padėtį, t. y. ar apelianto turtinė padėtis yra tokia, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Atsižvelgiant į tai, apeliantui pareikšto reikalavimo suma – 115 848,01 Eur, vertintina jo turtinės padėties kontekste. Apeliantas, įrodinėdamas skunde dėstomus argumentus, pateikė jam priklausančio turto aprašą, nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą bei jam priklausančių transporto priemonių vertinimo ataskaitas bei banko sąskaitos išrašą, iš kurių matyti, kad apeliantui nuosavybės teise iš viso priklauso 213 587 Eur vertės kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas ir 13 483,76 Eur piniginės lėšos. Tačiau iš bylos duomenų taip pat matyti, kad apeliantui nuosavybės teise priklausantis butas, kurio nustatyta rinkos vertė – 166 000 Eur, yra įkeistas hipoteka, o tai iš esmės reiškia, kad realiai šiuo turtu (166 000 Eur vertės butu) ieškovei palankus teismo sprendimo įvykdymas apskritai nėra užtikrinamas. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantui priklausantis nesuvaržytas turtas bei turimos piniginės lėšos negali garantuoti ieškovės pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo, nes sudaro tik pusę reikalavimo sumos. Taigi, iš šių duomenų negalima spręsti, kad apelianto turtinė padėtis yra tokia gera, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas ir netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad yra reali grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymui, kadangi į bylą pateikti apelianto rašytiniai įrodymai nėra pakankami konstatuojant grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymo nebuvimui turtinės padėties aspektu (CPK 185 straipsnis). Nors byloje ir nėra faktinių duomenų apie apelianto ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turimą turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, tačiau apeliantui nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu jis nuspręstų taip pasielgti.Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentą dėl procesinės teisės normų pažeidimo teismui neinformavus apelianto apie ieškovės prašymo nagrinėjimą. CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, teisinis reguliavimas numato pareigą pranešti atsakovui (-ams) apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą tik esant duomenų, sudarančių teismui pagrindą spręsti, kad toks pranešimas yra būtinas. Nagrinėjamu atveju apeliantas buvo tinkamai informuotas apie teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimą, jis pasinaudojo savo teise skųsti šią nutartį, tokiu būdu pasinaudodamas įstatymo jam suteikta galimybe būti išklausytam tiek pirmosios instancijos teismo (nutartį priėmęs teismas, esant pagrindui, gali pasinaikinti atskiruoju skundu skundžiamą nutartį), tiek ir apeliacinės instancijos teismo. Todėl pirmosios instancijos teismas, nepranešdamas apeliantui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, procesinės teisės normų nepažeidė.Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones jo turtui, neįvertino, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl nėra galimybės užtikrinti nuostolių, kurie galimai atsiras areštavus apelianto turtą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas tokį teiginį laiko deklaratyviu, kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet sukelia nepatogumų asmeniui, kuriam jos taikomos, o konkrečių nuostolių atsiradimo tikimybės, jų dydžio apeliantas faktiškai nepagrindė.Dėl anksčiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis, kuria apelianto atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Poškus