- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-22
- Bylos Nr.
- 2A-743-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00134-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- M. N., J. N.
- Ieškovas
- UAB „Kapitalo valda“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė vienasmeniškai, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovams M. N., J. N. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų solidariai 2 471,64 Lt nuostolius, kurias sudaro: 347,08 Lt pagrindinė skola, 2 049,85 Lt delspinigiai, 34,71 Lt bauda, 40,00 Lt už Gyventojų registro tarnybos pažymas; penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas M. N., būdamas santuokoje su J. N., 2004-11-10 sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 411274802, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įgijo prekes (kompiuterinę techniką) – kompiuterį Pentium IV/17 ir monitorių. Įsigytos prekės atsakovui buvo perduotos valdyti ir naudotis 2004-11-10 Turto perdavimo-priėmimo aktu prie 2004-11-10 išperkamosios nuomos sutarties Nr. 411274802. Atsakovas M. N. ir solidari atsakovė J. N. per 2004-11-10 išperkamosios nuomos sutartyje Nr. 411274802 nustatytą turto išpirkimo laikotarpį, t. y. iki 2006-11-09, įsipareigojo sumokėti lizingo bendrovei (kreditoriui) už prekes bendrą turto finansuojamą sumą – 2 899,40 Lt, o vadovaujantis minėtos sutarties 11.1 p., įsipareigojo mokėti kreditoriui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovui nevykdžius prisiimtų įsipareigojimų, nuo 2006-08-09 kreditoriui nemokėjus išperkamosios nuomos mėnesinių įmokų, ieškovui padaryta žala. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ pasirašė 2009-03-04 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04/-1, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimą į atsakovą M. N. pagal 2004-11-10 išperkamosios nuomos sutartį bei 2009-003-04 perdavimo-priėmimo aktą. Nors buvo informuotas, atsakovas skolos nesumokėjo. Viso solidarių atsakovų skolą ieškovui ieškinio pateikimo dieną sudarė: 347,08 Lt pagrindinė skola, 2049,85 Lt delspinigiai (paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2006-08-09 iki 2014-01-22), 34,71 Lt bauda, 40 Lt už Gyventojų registro tarnybos pažymas. Atsižvelgiant į tai, kad solidarūs atsakovai neįvykdė įsipareigojimo pagal 2004-11-10 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 411274802, pažeidė LR CK 6.200 str., 6.567 str., CK 6.205 str. nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas M. N. teismui pateiktame prašyme nurodė, kad ieškovo reikalavimas nepagrįstas, nes suėjo ieškinio senaties terminas. Be to, su UAB „Ūkio banko lizingas“ jis yra pilnai atsiskaitęs (b. l. 41).
Atsakovė J. N. pateikė teismui prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, kuriame nurodyta, kad antstolis 2014-07-04 iš jos banko sąskaitos nusavino 1011,89 Lt. Ji nėra niekam skolinga, apie išieškojimą nebuvo informuota. Telšių rajono apylinkės teismo 2014-02-21 sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės, todėl remiantis LR CPK 760 str., prašo įpareigoti antstolį grąžinti 1011,89 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovų M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui „Kapitalo valda“, įmonės kodas 126308223, skolą 347,08 Lt, delspinigius 124,95 Lt, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 472,03 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-01-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui „Kapitalo valda“, įmonės kodas 126308223, 10,84 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui „Kapitalo valda“ 10,84 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, ištyręs bylos įrodymų visumą konstatavo, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ 2009 m. kovo 4 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ perdavė UAB „Kapitalo valda“ reikalavimą į skolininką M. N. (b. l. 9). 2009 m. kovo 4 d. Perdavimo-priėmimo akte Nr. 5 nurodoma, kad reikalavimo suma yra 472,03 Lt., t. y. 347,08 Lt pagrindinė skola ir 124,95 Lt delspinigių. (b. l. 10). 2009-03-23 pranešimu Nr. 09-UB-5 Dėl reikalavimo perėmimo, atsakovui M. N. buvo pranešta apie reikalavimo perleidimą ir pareikalauta iki 2009 m. balandžio 10 d. geruoju sumokėti ieškovui skolą. Įvertinus aplinkybę, kad atsakovui pagal sutartį buvo perduota kompiuterinė technika, kuri laikoma namuose, teismas darė išvadą, kad 2004-11-10 sutartis buvo sudaryta bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Teismo vertimu, atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad, žinodama apie buvusio sutuoktinio sudarytą sandorį, nustatyta tvarka bandė ji ginčyti (CPK 178 str.). Teismas taip pat konstatavo, kad jam nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas M. N. pilnai įvykdė prievolę, t. y. pilnai sumokėjo UAB „Ūkio banko lizingas“ už kompiuterinę techniką (CPK 178 str.). Reikalavimą dėl delspinigių priteisimo teismas tenkino iš dalies, juos sumažino iki 2009-03-04 perdavimo-priėmimo akte nurodyto 124,95 Lt delspinigių dydžio, kas atitiko 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo 347,08 Lt sumos už 180 uždelstų atsiskaityti dienų, be to, byloje taikė senatį delspinigių išieškojimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas M. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. priimtą sprendimą, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Teismas, nagrinėdamas bylą suvaržė apelianto teises - ankstesnį skundą dėl sprendimo už akių laikė apelianto atsiliepimu ir pažeidė jo teisę į gynybą - atėmė teisę pareikšti savo argumentus ir įrodymus dėl pareikšto ieškinio, pareikšti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, informuoti teismą ar byla bus vedama per advokatą.
2. Pirmosios instancijos teismas, žinodamas, kad apeliantas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nepakvietė jo į posėdį, taigi pažeidė jo teisę į gynybą. Teismas sąmoningai priėmė sprendimą jam nedalyvaujant, o tai yra grubus proceso ir teisės į gynybą pažeidimas.
3. Teismas netinkamai įvertino solidariosios atsakomybės aplinkybes ir nepagrįstai į atsakovus įtraukė jo buvusią sutuoktinę, nes kompiuterinę techniką apeliantas pirko be sutuoktinės sutikimo, savo asmeniniams poreikiams, todėl solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda (CK 3.109 str. 3 d.).
4. Ir delspinigiams ir palūkanoms yra suėję senaties terminai, todėl teismas nepagrįstai priteisė palūkanas.
5. Nurodo, kad netinkamai byloje buvo paskirstyta šalių įrodinėjimo našta.
Šalies argumentai
Ieškovas su apelianto skundu nesutinka, prašo jį atmesti, nes skunde išdėstyti motyvai yra nepagrįsti objektyviais duomenimis, yra formalūs ir neatitinkantys bylos aplinkybių. Nurodo, kad apelianto pozicija dėl ieškinio teismo buvo įvertinta, apeliantui apie teismo posėdį buvo pranešta, jo dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu, jis to galėjo prašyti teismo, bet neprašė. Atsakovo sutuoktinė patvirtino teisme, kad jai buvo žinoma apie įsigytas prekes, ji neginčijo sutuoktinio sudaryto sandorio dėl minėtos kompiuterinės technikos, neneigė, kad už turtą mokėta iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl nepagrįsti argumentai dėl solidarios atsakomybės nebuvimo. Pažymėjo, jog teismas sprendime detaliai pasisakė dėl senaties taikymo, delspinigiams taikė ieškinio senatį, juos skaičiavo už 182 dienas, taigi reikalavimas taikyti senatį teismo buvo byloje tenkintinas. Taip pat pažymi, kad kreditorius turi įrodyti, kad paskolą suteikė, o skolininkas, kad grąžino, todėl šiuo atveju bylos įrodinėjimo našta teismo buvo tinkamai paskirstyta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
Dėl apelianto teisės į tinkamą procesą pažeidimo
Atsakovo vertinimu, teismas atėmė jam teisę pareikšti savo nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, informuoti ar byla bus vedama per advokatą, nepristatė į teismo posėdį, žinodamas, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, tokiu būdu pažeidė jo teisę į gynybą bei CPK 246 str. 2 d. nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas nurodytų argumentų nepripažįsta pagrįstais.
Pažymėtina, jog apeliantas byloje yra išreiškęs savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo (b.l.41), kaip proceso šalis jis turėjo teisę teismui reikšti procesinius prašymus, tame tarpe ir dėl bylos nagrinėjimo per atstovą, tačiau tokiomis teisėmis nesinaudojo ir nėra nustatyta, kad jam yra buvę kliūtys tokius prašymus teismui pateikti.
CPK 246 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atsakovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Bylos nagrinėjimas atidedamas, kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir jis neturi atstovo, kai į teismo posėdį neatvyksta vedantis bylą per atstovą atsakovas ir jo atstovas ir tinkamai apie posėdžio laiką ir vietą nepranešta jo atstovui. Teisės būti išklausytam, tinkamo pranešimo ir kiti civilinio proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę dalyvauti bylą nagrinėjant teisme. CPK 7 straipsnio antrojoje dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta ir bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus. CPK 234 straipsnyje yra imperatyviai nurodyta, kad civilinė byla teismo posėdyje nagrinėjama, kai yra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas buvo paskyręs teismo posėdį, apie kurį atsakovui buvo tinkamai pranešta teismo šaukimu (b.l. 83), tačiau teismo posėdžio dieną iš atsakovo nebuvo gauta jokių procesinių prašymų dėl bylos nagrinėjimo eigos, atsakovas nebuvo išreiškęs prašymo dalyvauti teismo posėdyje, todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą ir byla pagrįstai buvo išnagrinėta teismo posėdyje. Dėl nurodytų aplinkybių, nėra teisinio pagrindo daryti išvadai, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos, susijusios su teise į gynybą bei dalyvavimu procese.
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė palūkanas, netaikė ieškinio senaties ginčo santykiams. Su šiais argumentais nesutiktina.
Pirmosios instancijos teismas iš atsakovų priteisė 124,95 Lt sumos delspinigius bei 5 proc. procesines palūkanas ir delspinigių priteisimui byloje atsakovų prašymu pritaikė ieškinio senatį, bei juos sumažino (priteista už 180 uždelstų dienų - CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), todėl šioje dalyje skundo argumentai nepripažintini pagrįstais, nes ieškinio senatis byloje buvo pritaikyta.
Apelianto tvirtinimu, nėra solidarios prievolės su sutuoktine, nes techniką jis pirko be žmonos sutikimo.
Pažymėtina, jog pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, o bendrosios – dalinės arba solidariosios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad solidarios prievolės ginčo objektas - kompiuterinė technika, kuri buvo laikoma ir ja naudojamasi atsakovų namuose, kaip nustatyta iš atsakovės paaiškinimų, jai buvo žinoma apie pirkinio įsigijimą, ji nepaneigė, kad įmokos už įsigytą turtą mokėtos iš bendrų lėšų, todėl teismas turėjo teisinį pagrindą nurodytą prievolę pripažinti solidaria.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Taigi, apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 str. bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje.
Ieškovas pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodydmas, kad jis patyrė 327,06 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tačiau įvertinus aplinybę, kad nėra pateikti advokato išlaidas pagrindžiantys dokumentai, nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovo patirtas išlaidas už apeliacinį procesą, todėl toks prašymas atmestinas kaip neįrodytas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą.