- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- 1-211-594/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00472-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Edvardas Vyzas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant prokurorui A. F. , nukentėjusiajai R. P. , kaltinamajam A. K. , jo gynėjui advokatui Edvardui Vyzui, viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1966-10-30, Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, santuokoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas 2011-06-17 pagal BK 140 str. 1 d. - 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose bei per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2011-08-28 apie 22.30 val. Vilkaviškio r. sav. Pilviškių mstl. Stoties g., t.y. viešoje vietoje, Pilviškių miestelio šventės metu, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia stipriai spausdamas rankomis R. P. pečius bei užsukdamas dešinę ranką už nugaros, padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikaltimą numatytą BK 284 str. 1 d.
Kaltinamasis A. K. kaltu dėl veiksmų atliktų R. P. atžvilgiu iš esmės prisipažino, tačiau nurodė, kad veiksmus atliko dėl jo atžvilgiu kitų asmenų pavartoto smurto. Parodė, kad vyko miestelio šventė. Su vaikais nuėjo į šventę, truputį išgėrė, sutiko kaimynus, pasivaišinę nutarė pašokti. Bešokant pajuto stiprų skausmą kairės kojos sėdmenyje. Koją nusmelkė aštrus, stiprus skausmas. Iš to ir suprato, kad įdūrė. Ant sėdmens buvo kraujo lopinėlis ir žaizdelė. Buvo tamsu ir tuo momentu kraujo nematė. Įsikišo pirštą į kelnes, toje vietoje buvo drėgna. Grįžus namo, ant rankos buvo kraujo. Švietė prožektoriai į akis, atsisukęs arčiausiai stovėjusį žmogų sugriebė už rankos. Sugriebtą ranką iškėlė į viršų, rankoje nieko nebuvo. Tada pasuko už pečių, sugriebė už kitos rankos. Kai pamatė, kad tai mergina – paleido. Buvo efekto būsenoje nuo skausmo. Sugriebtą ranką pakėlė į šviesą, nes buvo prietema, norėjo pažiūrėti ar rankoje nieko nėra. Nepamena ar buvo ranką užsukęs. Pats merginą paleido. Įvykio metu žmonės, kurie buvo aplinkui, atsisuko. Buvau išgėręs, girtas tikrai nebuvo. Galėjo išgerti apie dešimt stikliukų alkoholinių gėrimų. Tai neturėjo įtakos jo veiksmams, viską padarė skausmas. Kai atsisuko, nukentėjusioji buvo arčiausiai jo, šoko gintis nuo arčiausiai buvusio žmogaus. Į akis švietė lempų šviesa, net nematė ar tai mergina. Pajuto skausmą iš kairės pusės ir automatiškai pasisuko į tą pusę, griebė žmogų stovėjusį arčiausiai iš tos pusės. Civilinį ieškinį atlygino. Turi trečią neįgalumo grupę. Buvo nuvykęs į PK, norėjo rašyti pareiškimą, bet pareigūnė pasakė, kad galimybės surasti kaltininką beveik nėra. Apsisprendė nerašyti. Sekančią dieną kreipėsi į ekspertus. Sakė, kad gali būti įdurta atsuktuvu, skalpeliu ar yla. Ekspertas surašė dokumentus. Pripažįsta, kad paėmė už rankos ir per stipriai suspaudė. Nepripažįsta, kad pažeidė viešąją tvarką. Kai atsisuko, jam į akis švietė prožektorius, matė tik žmogaus siluetą. Nukentėjusioji stovėjo gal šonu, gal priekiu į jį. Nukentėjusioji buvo jam už nugaros. Kai paėmė ranką pažiūrėti kas joje yra, nukentėjusioji stovėjo gal priekiu į jį. Jis buvo šoko būsenoje, stengėsi gintis, nepamena, kaip stovėjo nukentėjusioji. Gal nukentėjusiosios ranką ir užsuko, nežino. Nukentėjusiajai už pečių suėmė stovėdamas šonu. Kai suėmė už pečių, nukentėjusioji į jį stovėjo nugara. Tiksliai negali pasakyti, viskas vyko automatiškai. Kai suėmė už pečių, nukentėjusiosios rankos savojoje nelaikė. Už pečių suėmė dėl to, kad norėjo pasižiūrėti ar nieko neturi kitoje rankoje, norėjo įsitikinti, kad jam nepakenks. Vienintelis faktorius, nulėmęs jo veiksmą, kad nukentėjusioji buvo arčiausiai jo. Savo veiksmų ėmėsi automatiškai, buvo vienintelė mintis apginti save. Jam pirmiausiai įdūrė ir tik po to ėmėsi veiksmų save ginti. Tai daryti jį paskatino skausmas. Už rankos griebė dėl to, kad dar sykį jam neįdurtų. Kai pagriebė ranką ir pakėlė, pamatė, kad tai mergina. Tolesnius veiksmus paskatino noras įsitikinti ar ji nekelia jam pavojaus. Aplinkui šoko daug žmonių. Veiksmas prieš merginą truko gal pusę minutės. Kai suprato, kad mergina nei prie ko, paleido ją ir nuėjo toliau šokti. Merginą paliko toje pat vietoje. Kai sugriebė merginos ranką, iš karto ėmė šaukti „už ką tu man įdūrei“. Merginai paaiškino, kad jam kažkas įdūrė. Mergina sakė, kad eis rašyti pareiškimo. Merginos atsiprašė rytojaus dieną nuvykęs pas ją į namus. Iš karto po įvykio merginos neatsiprašė. Praėjus gal penkioms minutėms nuo įvykio, buvo sulaikytas policijos. Į ekspertą kreipėsi savo iniciatyva. Prašė eksperto I., kad perrašytų aktą, nes jame buvo nurodyta, kad jį užpuolė vyriškis, prašė, kad nurodytų, jog buvo užpultas nepažįstamo asmens. Ekspertui sakė, kad nežino kas įdūrė. Jam įdūrė vieną kartą. Antro dūrio nebuvo. Liudytoja N. Y. ne taip suprato. Galėjo taip būti, kad pažiūrėjo į merginas, nes šokdamas dairėsi aplinkui į žmones. Rytojaus dieną žaizdą apsižiūrėjo per veidrodį. Kraujas nebėgo. Žaizda buvo užklijuota. Šortai ir apatinis trikotažas buvo kruvini. Kai jį išsikvietė tardytoja, jai rodė šortus, apatinius, kurie buvo perdurti. Tyrėjai tai rodė ryte. Tyrėja sakė, kad nerodytų, nes ji ne ekspertė. Drabužiuose buvo likę dūrio žymė. Ta skylutė mažytė. Naktį jos neina matyti, šortai juodi. Patalpinant į kamerą, jo niekas neapžiūrinėjo. Prašė iškviesti medikus, bet niekas nereagavo. N. Y. šortų nerodė. Skylutę juose galima pamatyti tik šortus nusiavus. Jam grįžus po apklausos, žmona žaizdą nuplovė, uždėjo sterilų tvarstį. Po to važiavo pas nukentėjusiąją jos atsiprašyti.
Nukentėjusioji R. P. parodė, kad su draugėmis nuėjo į šventę. Šoko ratuku. Ją griebė už pečių, po to už rankų, buvo laužimas. Ją keikė. Arčiausiai stovėjusi draugė puolė ją ginti, po to padėjo kažkoks vyras. Kaltinamasis jos neatsiprašė, nuėjo šokti toliau. Jos ranka sutino, labai skaudėjo, kreipėsi į policiją. Iki tol konfliktų su kaltinamuoju nėra buvę, kaltinamojo nėra mačiusi. Pirmiausiai kaltinamasis ją sugriebė už pečių abiem rankom, laužė ranką. Ji bandė ištrūkti, savo ranka sugriebė kaltinamąjį. Pirmoji sureagavo A. D. . Jos buvo šalia viena kitos. Ratelyje šoko penkios. Aplink buvo daug žmonių. Tarp žmonių tikrai nebuvo penkių metrų atstumo. Iš karto ją sugriebė už pečių, pradėjo visokiais žodžiais keikti. Buvo necenzūrinių žodžių, sakė „tu ačkarike, ką tu man padarei“. Kai suėmė ją už pečių, ji bandė atsisukti, labai išsigando. Draugė bandė kaltinamąjį atitraukti nuo jos, atstumti. Dar kažkoks žmogus, kurio žino tik pravardę, padėjo atstumti kaltinamąjį nuo jos. Kaltinamasis atsiprašyti atėjo sekančios dienos vakare. Jai buvo sausgyslių patempimas, kraujosruvos. Kaltinamasis jos ranką užsuko ir kėlė į viršų. Buvo staigus judesys, kuris sukėlė jai fizinį skausmą. Pirmiausiai kreipėsi į medikus. Sekančią dieną kvietėsi į apklausą tyrėja, sakė, kad reikia kreiptis į ekspertą. Kai atsisuko, gerai matė kaltinamojo veidą. Kai kaltinamasis atsisuko į ją, scena buvo šone, šviesa jam galėjo šviesti į akis sukantis. Kad jam buvo įdurta, sužinojo tik kitą dieną. Įvykio metu kaltinamasis apie įdūrimą nieko nesakė. Iki įvykio į kaltinamąjį dėmesio neatkreipė. Aplink buvo labai daug žmonių. Kiti asmenys nuo jų galėjo būti apie pusantro metro atstumu. Nei susistumdę, nei apsižodžiavę su kaltinamuoju iki įvykio nebuvo. Kaltinamasis savo elgesio priežasčių neįvardijo. Jai labai skaudėjo, subėgo draugės. Muzika grojo labai garsiai, nebuvo aišku dėl ko viskas įvyko. Kaltinamasis nieko nepaaiškinęs apsisuko ir nuėjo toliau šokti. Gali būti, kad kaltinamasis kažką aiškino, bet ji negirdėjo dėl garsios muzikos. Jai paaiškinimų iš kaltinamojo pusės nebuvo. Su kaltinamuoju šoko rusakalbė moteris. Ji po įvykio jai bandė kažką rusiškai aiškinti, bet ji rusų kalbos nesupranta. Kaltinamajam pretenzijų neturi. Ji po įvykio nešoko, jai skaudėjo ranką, ėjo prie policijos pareigūnų ir jiems paaiškino kas nutiko. Draugės taip pat toliau nešoko, ėjo kartu su ja prie pareigūnų. Jų pasilinksminimas buvo nutrauktas. Sekančią dieną kaltinamasis jai rodė savo žaizdą. Ji atrodė šviežia, nes praėjus parai laiko, kraujas turėtų būti užkrešėjęs. Žaizda buvo ant sėdmens. Spaudžiant pečius ar laužiant ranką išgirdo žodžius „ačkarike, ką tu man padarei“. Ji išsigando, stengėsi gintis. Ji pati davė parodymus tyrėjai, dar pasiklausdavo ar viską taip užrašė, tyrėja perskaitydavo. Davė tokius parodymus, kaip buvo iš tiesų.
Liudytoja N. Y. parodė, kad jie kartu šoko, buvo merginų kompanija. A. pasakė, kad įdūrė, sakė, kad skauda. Šalia buvo mergaitė. Audrius pakėlė jos ranką ir viskas. Ranką kėlė todėl, kad iš kompanijos pusės buvo nesusipratimas. Jis ėmė už rankos arčiausiai stovėjusiam žmogui, nes norėjo apžiūrėti ką turi rankoje. Mergaitė buvo šone A.. Ji stovėjo į juos nugara. A. pakėlė mergaitės ranką pažiūrėti ir nuleido. Audrius klausė „kas čia yra pas tave“. Keiksmažodžių negirdėjo. Mergaitė pradėjo verkti, sakė, kad jai skauda, kad eina rašyti pareiškimą. Ji siūlė pagalbą, bet ji sakė, kad iš jų jokios pagalbos nereikia. Pareigūnai atėjo netrukus. Jai kaltinamasis žaizdos nerodė, žaizdos nematė, nematė, kad A. kelnės būtų apgadintos. Tą vakarą su kaltinamuoju daugiau nebuvo susitikę. Kaltinamasis jai du kartus sakė, kad jam įdūrė. Nuo pirmo pasakymo, kad įdūrė iki antro praėjo gal 10-15 minučių laiko tarpas. Kai kaltinamasis antrą kartą pasakė, kad jam įdūrė, iš karto jis ėmė mergaitei už rankos. Tiksliai nepamena, bet lyg kaltinamasis rodė, kad įdūrė į kairę koją. Kur tiksliai rodė neatsimena, negaliu pasakyti. Aplink šoko daug žmonių. Kitų veiksmų prieš mergaitę nebuvo. Kaltinamasis sakė mergaitei „kas pas tave yra“, sakė, kad jam įdūrė. Mergaitės rankoje nieko nebuvo. Subėgo kompanija, pradėjo aiškintis kas įvyko. Mergaitė verkė.
Jie visą laiko šoko toje pačioje vietoje.
Liudytoja R. A. parodė, kad vasaros pabaigoje, rugpjūčio mėnesio gale, jos, keturios draugės, šoko prie scenos. Šoko rateliu. Buvo apie 22:30 val.. Buvo jau sutemę, žmonių spūstis. Šalia šoko kaltinamasis su kažkokia moterim. Pastebėjo, kad jis kažkaip žiūri į jų draugę. Staiga jis griebė draugei už rankos ir ją užlaužė. Jos puolė ginti. Matė kaltinamąjį iš priekio. Jis stovėjo jos draugei už nugaros. Ji matė draugę ir kaltinamąjį prieš save. Kaltinamasis šoko su moterim. Jis nustojo šokti ir pastebėjo, kad įtartinai žiūri. Tai nebuvo staiga, praėjo gal penkios minutės. Buvo sutemę, bet nuo scenos sklido šviesa. Kaltinamasis pasižiūrėjo vieną, kitą kartą. Ji žodžių negirdėjo, nes grojo muzika, buvo triukšmas. Viskas vyko labai greitai. Matė, kaip kaltinamasis draugei iš nugaros griebė už rankos ir užlaužė ją. Tuo metu draugės ranka buvo nuleista prie kojos. Nepamena tiksliai, bet ranką kažkaip užsuko. Ji iš karto nešoko ginti draugės, nes trukdė ratelio viduryje sudėti jų daiktai. Ji pradėjo ant kaltinamojo šaukti. Jai sukėlė pyktį, kad skriaudė draugę. Jos nuvedė draugę iki policijos pareigūnų. Dar kurį laiką nešoko. Kai draugei užsuko ranką, ji išsigando. Draugė sakė, kad labai skauda, apsiverkė. Dar vienas žmogus padėjo draugę apginti. Kaltinamasis atsitraukė į šalį. Nežiūrėjo ką jis daro. Kaltinamasis neaiškino dėl ko jis taip pasielgė. Ji iš kaltinamojo pusės keiksmažodžių negirdėjo. Mano, kad kaltinamasis nebuvo blaivus. Akivaizdu, kad blaivus žmogus taip nesielgtų. Jo judesiai buvo nekoordinuoti. Draugė nesuprato dėl ko ją užpuolė. Draugė sakė, kad jai grasino, kad negražiai išvadino. Viskas vyko labai greitai, ne ilgiau, kaip keletą minučių. Nukentėjusioji neminėjo, dėl ko kaltinamasis taip elgėsi.
Liudytoja V. K. parodė, kad jos buvo vasaros uždarymo šventėje. Stovėjo prie scenos. Buvo apie 23 val.. Šalia šoko kaltinamasis su moterim. Jis kelis kartus keistai į draugę pasižiūrėjo, po to griebė už rankos, pradėjo laužti. Vėliau paleido. Draugė pradėjo verkti. Draugė stovėjo į vyrą nugara, ji – šonu. Vyras į jas pasižiūrėjo kažkaip „šnairai“. Jis staigiai griebė draugei už rankos. Aplink buvo daug žmonių. Draugei vyras griebė už rankos, ranką suko, laužė. Viena iš draugių šoko ginti. Tą ranką laužė atbulą, keldamas aukštyn. Ji negirdėjo kaltinamojo ką nors sakant. Kažką sakė, bet negirdėjo, grojo muzika. Draugė po įvykio sakė nežinanti dėl ko ją užpuolė. Po įvykio šokiai nutrūko, draugė verkė, jos ėjo kviesti policijos. Tą vyrą įsidėmėjo. Jis toliau šoko. Jos atsivedė policiją. Vyras buvo toje pat vietoje. Nepamena ar vyras tuo metu stovėjo, ar šoko. Aplink buvo daug žmonių, gal kas metras vieni nuo kitų. Iš kaltinamojo žvilgsnio ir veiksmų, iš išvaizdos sprendė, kad kaltinamasis buvo neblaivus. Draugė verkė, sakė nežinanti kas nutiko, sakė, kad ją griebė. Kai pareigūnai aiškinosi su kaltinamuoju, ji stovėjo toliau, negirdėjo ką kaltinamasis pareigūnams aiškino. Nepastebėjo, kad kas nors iš aplinkinių atliktų kokius nors veiksmus kaltinamojo atžvilgiu.
Liudytoja A. D. parodė, kad buvo vasaros užbaigimo šventė. Visos šoko šalia scenos. Pastebėjo, kad vyras į jas piktomis akimis žiūri. Tada vyras sugriebė R. ranką, ji puolė ginti. Buvo jau po 21 val., buvo tamsu. Ji šokdama dairėsi. Pastebėjo piktą vyro žvilgsnį. Kiek atsisukdavo, tiek jis žiūrėjo. Vyrą matė iš šono. Jam buvo iš kairės pusės. Draugė stovėjo šalia jos, taip pat vyrui iš kairės pusės. Išgirdo riksmą, atsisuko ir matė, kaip vyras laužia draugei ranką. Vyras buvo draugei už nugaros, draugės ranka buvo užlaužta. Ji kaltinamąjį stūmė nuo draugės. Jis dar laikė draugės ranką. Ji sakė, kad paleistų. Kito pokalbio tarp jų nebuvo. Įvykis vyko minučių laiko tarpu. Ji pasiūlė pakviesti policiją. Draugė neminėjo tokio kaltinamojo elgesio priežasčių. Ji verkė, buvo susiėmusi už rankos. Jos pasikvietė policiją, draugė išvyko, jos dar liko. Kiek matė, po įvykio kaltinamasis dar šoko. Kai su policija grįžo į aikštelę, kaltinamasis buvo minioje. Draugė neminėjo dėl ko kaltinamasis taip elgėsi. Kaltinamasis suko ranką nukentėjusiajai už peties. Viena kaltinamojo ranka buvo uždėta nukentėjusiajai ant peties, kita ranka suko nukentėjusiosios ranką. Išgirdo nukentėjusiosios klyksmą ir tai atkreipė jos dėmesį. Negirdėjo, kad kaltinamasis būtų ką nors sakęs nukentėjusiajai. Buvau šalia, kai policijos pareigūnai priėjo prie kaltinamojo. Negirdėjo ką pareigūnai aiškinosi su kaltinamuoju, nes nebuvo tiek arti, kad girdėtų. Iki atvyko policijos pareigūnai, praėjo gal trys, keturios minutės. Nematė, kad kas nors būtų atlikę kokius nors veiksmus kaltinamojo atžvilgiu.
Liudytoja G. S. parodė, kad jos šoko rateliu. Jas užpuolė A. K. . Jų draugė A. pirma susigriebė nustumti tą žmogų nuo R.. Kaltinamasis pradėjo rėkti, jos ant jo rėkė. Šalia kaltinamojo stovėjo moteris ir kažką sakė. Po to jos pasikvietė policiją. Nepamena kada tiksliai tai vyko. Pilviškiuose vyko šventė. Šoko ratelyje R., A., V. ir ji. Jų daiktai buvo sudėti ratelio viduryje. R. buvo užpulta, nes buvo arčiausiai kaltinamojo. R. ir kaltinamasis buvo nugaromis vienas į kitą. Kai R. šoko, kaltinamasis griebė jai už pečių ir užlaužė ranką. Paėmė už riešo ir suko ranką atgal. R. suriko. A. susigriebė ir stūmė tą žmogų nuo R.. Ji stovėjo šalia R.. Nepamena ar kaltinamasis ką nors sakė lauždamas ranką. Nelabai pamenu kas ką sakė. Jos šoko ramiai, to žmogaus net nelietė. Tas žmogus buvo girtas. Kai jos pradėjo rėkti, daug kas aplinkui sužiuro į juos. Kažką kaltinamasis sakė, bet nepamena. Nepamena ką kaltinamasis aiškino pareigūnams. Kai atėjo policija, kaltinamasis lyg šoko. Kaltinamasis kažką sakė grubiu, šiurkščiu tonu. Dar iki įvykio atkreipė dėmesį į kaltinamąjį. Kiek pamena, kiek jos šoko, tiek ir kaltinamasis šoko šalia. Gal ne visą, gal pusę šventės dalies, gal valandą, dvi ar tris. Kaltinamasis šoko su moterim. Atrodo nebuvo kitų asmenų šokančių tarp jų ir kaltinamojo. Tarp kaltinamojo ir jų grupelės merginų jokio kontakto iki įvykio nebuvo. Iš karto įvykį aptarė, bet taip ir nesuprato, dėl ko galėjo užpulti. Jos savo elgesiu niekam netrukdė, nebuvo jokio preteksto tokiems kaltinamojo veiksmams.
Liudytoja V. L. parodė, kad buvo gautas nukentėjusiosios pareiškimas. Juo vadovaujantis kaltinamasis buvo apklaustas ir pareikštas jam įtarimas. Apklausos metu kaltinamasis minėjo, kad šokdamas šventėje pajautė dūrį į koją, todėl sugriebė kažkam už rankos. Kaltinamasis apklausos metu kartas nuo karto atsistodavo nuo kėdės, imdavo tai už vienos, tai už kitos kojos ir sakė, kad jam įdūrė. Kraujo dėmių nematė, kaltinamojo neapžiūrėjo. Medikų pagalbos kaltinamasis neprašė, minėjo, kad pats kreipsis į teismo medicinos ekspertus. Kaltinamasis nerodė rūbų, kurie būtų pažeisti įdūrimo metu. Kaltinamojo neapžiūrėjo, nes negali apžiūrėti, kadangi yra moteris. Jis teigė, kad pats vyks pas ekspertus, be to, konkrečiai nenurodė įdūrimo vietos, rodė tai į vieną, tai į kitą sėdmenų pusę.
Liudytoja A. K. parodė, kad sėdėjo prie staliuko. Atėjo pažįstamas ir pasakė, kad A. nori išsivežti policija. Nuėjo į įvykio vietą. Vyras gulėjo ant žemės ir šaukė „aš nekaltas, man įdūrė“. Nematė įdūrimo momento. Kitą dieną pamatė durtinę žaizdą sėdmenyse. Ji pati parsivežė vyrą iš policijos. Žaizdą matė dar prieš vykstant pas ekspertus. Žaizda buvo nedidelė, matyt, kad durta. Ant apatinių buvo truputis kraujo. Iš karto po įvykio vyras nieko neaiškino, buvo gavęs elektros šoko, tik šaukė, kad nekaltas, kad jam įdūrė. Vyras buvo išgėręs. Vyras buvo atvestas prie policijos mašinos. Jis gulėjo ant žemės, rankos buvo už nugaros. Šalia verkė mergina. Ji klausė merginos ar reikia iškviesti medikus. Ji pati nesiaiškino, kas vyrui padaryta, nežino kodėl, buvo didelis sąmyšis. Pagalvojo, kad pareigūnai įdūrė, nes vyras gavo elektros šoko. Su vyru nesiaiškino, nes jį buvo apstoję, apgulę pareigūnai. Sekančią dieną vyras paaiškino kas įvyko. Sakė, kad šoko su kaimyne, kad kažkas įdūrė į užpakalį, kad griebė pirmam pasitaikiusiam žmogui už rankos. Mergina sakė, kad jos vyras jai buvo ranką užlaužęs. Pirmiausiai grįžęs vyras išsimaudė, po to jo žaizdą patepė specialiu skysčiu, užklijavo pleistru. Pareigūnai išsivežė vyrą. Merginą kažkokie vaikinai nuvežė į ligoninę. Ji paprašė kaimynų ir taip pat nuvyko į ligoninę. Nukentėjusiąją ligoninėje apklausinėjo tyrėja. Girdėjo gal 10 min. apklausos. Tyrėja klausinėjo merginos ką vyras padarė, o mergina tik gūžčiojo pečiais. Tada tyrėja davė variantus, o nukentėjusioji tik jai pritarė. Tyrėja klausė gal necenzūriniais žodžiais keikė, o nukentėjusioji pritarė.
2011-08-29 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra Vilkaviškio r. sav. Pilviškių mstl. Stoties g., aikštėje esanti scena (b.l. 4, 5).
2011-08-29 specialisto išvada patvirtina, jog R. P. klinikiniais duomenimis konstatuota dešinio riešo sąnario raiščio patempimas, kraujosruva dešinio žasto srityje, kraujosruva ir odos nubrozdinimai dešinio dilbio srityje, kurie galėjo būti padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais, artimu vienas kitam laiku, galimai 20011-08-28 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 4 poveikiais. Įvykio metu R. P. turėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 17).
2011-08-30 specialisto išvada patvirtina, jog A. K. konstatuota durtinė žaizda kairio sėdmens srityje galėjo būti padaryta kietu smailu aštriu duriančiojo tipo įrankiu, galimai 2011-08-28 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 19).
2011-12-20 teismo posėdžio metu apžiūrint kaltinamojo pateiktus juodos spalvos, „Audimo“ firmos šortus, kairės pusės sėdmens srityje užfiksuota apie 0.5 cm. skylutė.
Nurodyti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis nukentėjusios atžvilgiu 2011-08-28 apie 22.30 val. atliko nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytus veiksmus, kurie sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis nurodė, jog jo veiksmus prieš nukentėjusiąją lėmė prieš tai pajustas dūris į sėdmenis. Buvus dūrį nurodė net tik kaltinamasis, tačiau patvirtino ir liudytojos N. I. , A. K. , o liudytoja apklausta policijos tyrėja V. L. parodė, kad kaltinamasis apklausos metu apie dūrį jai minėjo. Sužalojimą sekančią dieną mačius patvirtino ir nukentėjusioji, o iš 2011-08-30 specialisto išvados, kuri neabejotinai pavirtina dūrio faktą, matyti ir tai, kad sužalojimas galėjo būti padarytas kaltinamojo nurodytu laiku, t.y. 2011-08-28 (b.l. 17), todėl aplinkybę, kad kaltinamajam, galimai prieš jam atliekant veiksmus nukentėjusios atžvilgiu, buvo įdurta, teismas pripažįsta įrodyta. Nurodyta aplinkybė duoda pagrindą manyti, kad kaltinamojo veiksmai prieš jį sužalojusį asmenį būtų pateisinami ir galėtų būti vertintini pagal būtinosios ginties taisykles, tačiau šiuo konkrečiu atveju jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad minimus veiksmus kaltinamojo atžvilgiu, būtų atlikusi nukentėjusioji. Priešingai – neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusioji kartu su draugėmis šoko nugara į kaltinamąjį ir jokių veiksmų jo atžvilgiu neatliko. Kaltinamasis nurodė, kad šokdamas dairėsi aplinkui, todėl galėjo pažiūrėti ir į greta šokančias merginas. Iš teisme ištirtų įrodymų seka, kad šokių aikštelėje nebuvo visiškai tamstu, todėl kaltinamasis imdamasis veiksmų prieš už jo nugaros šokusią nukentėjusiąją, kuri vizualiai yra žymiai mažesnė ir smulkesnio sudėjimo nei jis, negalėjo nepastebėti, kad tai yra mergina, kuri neatlieka jo atžvilgiu jokių kėsinimosi veiksmų, todėl nėra pagrindo kaltinamojo veiksmus traktuoti kaip būtinąją gintį (BK 28 str.). Nors kaltinamasis nurodė, kad jo veiksmai buvo nukreipti apsaugoti save, tačiau tokiais veiksmais negali būti pateisinamas priešingas teisei veikimas nukreiptas prieš asmenis nesusijusius su kaltinamojo sužalojimu, todėl kaltinamojo veiksmai laikytini tyčine nusikalstama veika, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Tiek iš kaltinamojo, tiek iš liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamojo veiksmais neabejotinai buvo sutrikdyta ne tik nukentėjusios, bet ir kartu su ja buvusių draugių, byloje apklaustų liudytojomis, rimtis. Smurto veiksmus, sukėlusius nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą kaltinamasis atliko viešoje vietoje, matant kitiems asmenims ir suvokdamas, kad jo veiksmus mato aplinkiniai, todėl jo veiksmai prieš asmenį niekaip nesusijusį su prieš tai kaltinamojo galimai patirtu sužalojimu - nukentėjusiąją, padarant jai nežymų sveikatos sutrikdymą, – vertintini kaip tyčinis įžūlus elgesys, kuriuo buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, kadangi veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, veiksmai prieš nukentėjusiąją atlikti be jokių pateisinamų priežasčių, nes tokia priežastimi nelaikytina galimai prieš tai patirtas, iš kitų asmenų ar asmens, smurtas. Šiais veiksmais buvo sutrikdyta aplinkinių rimtis, viešoji tvarka, kadangi kaltinamojo veiksmai neabejotinai sukėlė įvykio vietoje buvusiems asmenims baimę, nejaukumo ir nesaugumo jausmą, o kaip seka iš nukentėjusiosios bei liudytojo parodymų, dėl kaltinamojo atliktų veiksmų, jie savo pasilinksminimą tuo metu nutraukė. Išdėstytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas numatytas BK 284 str. 1 d..
Kaltinamasis savo kaltę iš esmės pripažino, o veiksmų teisinis vertinimas kitaip nei buvo nurodyta kaltinime, neduoda pagrindo teigti, jog kaltinamasis savo kaltę neigia. Kaltinamasis sekančią dieną po įvykio jis nuvyko pas nukentėjusiąją ir jos atsiprašė, Valstybinės ligonių kasos pareikštą ieškinį atlygino, todėl jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei, kad savo noru atlygino padarytą žalą (BPK 59 str. 1 d. 3 p.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis pripažino, kad įvykio metu buvo neblaivus. Tai, kad kaltinamasis buvo neblaivus patvirtino ir teisme apklausti liudytojai. Kaip matyti iš byloje esančių tarnybinio pranešimo (b.l. 48), alkoholio matuoklio kvito (b.l. 50), kaltinamajam netrukus po įvykio buvo nustatytas 1,86 promilės girtumas. Įvertinus visumą aukščiau išdėstytų įrodymų darytina išvada, kad būtent kaltinamojo girtumas lėmė neadekvatų susidariusios situacijos įvertinimą ir nusikalstamos veikos padarymą, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamasis nepriklauso pas psichiatrą stebimų pacientų grupei (b.l. 70), jo parodymai nuoseklūs ir logiški, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nekyla. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės apribojimo bausmę pagal 2011-06-17 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, t.y. būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Administracinėmis nuobaudomis 1 m. laikotarpyje nebaustas. Daugiau duomenų charakterizuojančių neigiamai ar teigiamai nėra (b.l. 72). Kaltinamasis nedirba (b.l. 95). Nusikalstama veika numatyta BK 284 str. 1 d. yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, kurio sankcija numato, jog asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 56 str. 1 d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kaip jau buvo nurodyta, nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė netrukus po to kai buvo nuteistas laisvės apribojimu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.. Naują nusikalstamą veiką padarė apie 22.30 val., tačiau tikslus laikas užfiksuotas nėra, tuo tarpu iš kai kurių liudytojų parodymų seka, kad veika galėjo būti padaryta ir apie 23 val.. Nurodytas laikotarpis nuo 22.30 iki 23 val. yra artimas laikui, nuo kurio kaltinamasis 2011-06-17 nuosprendžiu buvo įpareigotas būti namuose (nuo 23 iki 6 val.), todėl visuma šių aplinkybių leidžia padaryti išvadą, kad anksčiau kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimą, ši bausmės rūšis savo tikslų nepasiekė, o pagrindų skirti kitas sankcijoje numatytas švelnesnes bausmes nėra. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam netikslinga skirti ir sankcijoje numatytą areštą, kuris dėl savo trumpalaikio poveikio nepadarys teigiamos įtakos kaltinamojo apsisprendimui daugiau nenusikalsti, todėl jam kaip recidyvistui, skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Pagrindų taikyti BK 62 str. 1 d. ar 2 d., BK 54 str. 3 d. nuostatas nėra. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei įvertinat tai, kad anksčiau kaltinamasis realia laisvės atėmimo bausme nėra baustas, sunkių pasekmių dėl nusikaltimo padarymo nekilo, nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir paties kaltinamojo prieš įvykį patirtas sužalojimas, jam skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis, artima minimaliai bausmė – 5 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., dalinio sudėjimo būdu, subendrintina su 2011-06-17 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. „b“ papunkčiu, 2011-06-17 nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą laisvės apribojimo bausmės dalį pakeitus laisvės atėmimu, 2 laisvės apribojimo dienas prilyginant 1 dienai laisvės atėmimo ir kaltinamajam prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 5 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjus bausmės, paskirtos 2011-06-17 nuosprendžiu dalį, skirtina galutinė 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Įvertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamojo asmenį, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t.y. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas bus pakankamai efektyvi priemonė, norint sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų padarymo. Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamasis bus pakankamai nubaustas, jam skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jo socialiniai ryšiai. Nurodytų motyvų pagrindu, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui, įpareigojant kaltinamąjį per bausmės vykdymo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Įvertinant tai, kad kaltinamasis nedirba ir negauna pastovių pajamų, turi pareigą išlaikyti 2 nepilnamečius vaikus bei atsižvelgiant į tai, kad bausmės vykdymas kaltinamajam atidedamas, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - 60 valandų nemokamų darbų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos jis įpareigotinas atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 11 str. 5 d., 15 str., 27 str., 41 str., 50 str., 54 str., 56 str. d., 58 str., 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 1 p., 61 str., 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 67 str. 2 d. 5 p., 70 str.). Bausmės pradžia – nuosprendžio paskelbimo diena 2011-12-30.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, kaltinamajam paskirta 2011-08-29 tyrėjos nutarimu nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (b.l. 61, BPK 119 str., 139 str.).
Proceso išlaidų byloje nebuvo.
Valstybinė ligonių kasa byloje yra pareiškusi 89,70 litų civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo už R. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas dėl 2011-08-28 sužalojimo (b.l. 33). Kaltinamasis 2011-11-09 mokėjimo nurodymu ieškovui sumokėjo 89,70 Lt, t.y. žalą atlygino. Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio gautas nėra, todėl ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos BPK 112 str. 3 d., 113 str. 2 d., 115 str. 1 d.).
Kadangi kaltinamasis žalą padarytą Valstybinei ligonių kasai atlygino, nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje nereiškė, pagrindo taikyti kaltinamojo turtui laikiną nuosavybės teisių apribojimą neliko, todėl 2011-10-26 prokuroro nutarimu taikytas kaltinamojo A. K. (a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių apribojimas nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas (BPK 107 str., 151 str. 1 d., 6 d., 8 d. ir 152 str. 6 d.)..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. teismas
nusprendžia:
A. K. , a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti 5 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. subendrinti su 2011-06-17 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, neatliktos bausmės dalį, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. „b“ papunkčiu, pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, bausmes iš dalies sudedant, ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 5 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės, pridėjus 2011-06-17 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, galutinę subendrintą bausmę skirti 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos. Paskirti A. K. , a.k(duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę – 60 val. (šešiasdešimt valandų) nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos įpareigoti atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės pradžia – nuosprendžio paskelbimo diena 2011-12-30.
2011-08-29 Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK tyrėjos nutarimu kaltinamajam A. K. , a.k(duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinį ieškinį, pareikštą kaltinamajam A. K. , atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti 2011-10-26 prokuroro nutarimu taikytą kaltinamojo A. K. (a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių apribojimą.
Įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registrui.
Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą..