- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-29
- Bylos Nr.
- e2FB-4550-424/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00776-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atsisakyta iškelti bankroto bylą.
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. M.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, AB SEB bankas, S. K., G. R., M. K., D. M., G. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Resbublikos finansų ministerijos, AB bankas SEB, IĮ „Kompiutera“, "Mineraliniai vandenys"
- Advokatai
- Mindaugas Gedeikis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, AB SEB bankas, S. K., G. R., M. K., D. M., G. M., bankrutuojanti IĮ „K“, V. J., UAB „M.V“, antstoliai M. G., S. U.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. M. (toliau ir – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo:
- kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar: Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. ir 48 str. 1 d.; ar Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir 48 straipsnio 1 daliai.
- M. M. iškelti bankroto bylą;
- M. M. bankroto administratoriumi paskirti A. A..
Nurodė, kad pareiškėjo pradelstų skolų suma paskutiniais turimais duomenimis yra 141 908,61 Eur. Ši pradelstų skolų suma viršija 25 MMA (t. y. 16 500 Eur). Susiklostė tokia situacija, kad pareiškėjas objektyviai neturi galimybės padengti skolų. 2009-04-21 pareiškėjas M. M. kartu su G. I. (dabar M.) ir AB SEB banku sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią buvo suteiktas būsto kreditas. Kredito grąžinimo data – 2034-04-20. Prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeistas butas su garažu. Įsipareigojimai bankui vykdomi laiku. Šiuo metu kredito likutis sudaro 47.924,59 Eur. 2014-06-26 pareiškėjas su S. K. sudarė paskolos sutartį. Prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeistas žemės sklypas su statiniais. Paskolos grąžinimo terminas – 2015-06-26. Pareiškėjas yra grąžinęs 8 900 Eur sumą. Šiuo metu pareiškėjo nepadengtų įsipareigojimų suma – 38 603,76 Eur. Pareiškėjas už vykdyto ir nepasisekusio verslo skolas 2014-07-16 ir 2014-07-18 buvo priverstas pasirašyti vekselius. 2014-09-24 ir 2014-12-19 buvo išduoti vykdomieji įrašai. Pareiškėjo skola pagal vekselius yra 13 455,07 Eur. 2015-01-08 pareiškėjas su V. J. sudarė paskolos sutartį. Paskolos užtikrinimui buvo įkeistas trečiajam asmeniui, D. M., priklausantis butas. 2015-11-13 buvo išduotas vykdomasis įrašas. Vykdant skolos išieškojimą buvo parduotas įkaito davėjai nuosavybės teise priklausęs butas ir padengta pareiškėjo skola. Pardavus įkeistą butą, 32 777,31 Eur suma buvo pervesta išieškotojui hipotekos kreditoriui. Taip pat buvo pervesta 1 865,54 suma vykdymo išlaidoms antstoliui. Pagal CK 4.195 str. 4 d., įkaito davėja įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš pareiškėjo 32 777,31 Eur bei 1 865,54 Eur sumų, kurios buvo sumokėtos jo kreditoriui bei vykdymo išlaidų dengimui. 2020-10-15 pareiškėjas su G. M. sudarė taikos sutartį, kurią patvirtino teismas. Taikos sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į tai, kad G. M. už pareiškėją įvykdė jo prievoles, taip pat buvo paskolinusi piniginių lėšų. Pareiškėjo skola G. M. sudaro 46 454,76 Eur. 2020-11-05 pareiškėjas sudarė taikos sutartį dėl vaiko išlaikymo. Sutartį patvirtino teismas. Pareiškėjas padengė įsiskolinimą, kuris buvo susidaręs nuo 2020-11-01. Likęs neapmokėtas įsiskolinimas – 7 200 Eur. Pareiškėjas tol, kol objektyviai dar buvo įmanoma, savo skolas kreditoriams mokėjo. Pareiškėjas šiuo metu neturi objektyvių galimybių padengti skolų iš gaunamų pajamų ir turimo turto, kuris yra įkeistas kreditoriams.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad iš esmės neprieštarauja pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui, prašymą nurodė, spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kurį prašė spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuoto asmens BIĮ „K“ bankroto administratorius M. K. atliepimu į pareiškimą su juo nesutiko. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi Nr. eB2-1229-896/2019 individualiai įmonei „K.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) iškėlė bankroto bylą. Pagal teismo nutartį bankroto administratoriumi paskirtas M. K.. Teismo nutartis įsiteisėjo 2019-04-02. Įmonės bankroto procedūra nėra baigta. Įmonė šiuo metu turi likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens teisinį statusą. Nagrinėjamuoju atveju yra neužbaigtas M. M. individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens) bankroto procesas, todėl jam negali būti iškelta fizinio asmens bankroto byla.
Suinteresuotas asmuo G. R. pareikė atsiliepimą į pareiškimą su kuriuo nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas M. M. pareiškime nurodo, kad nuo 2018 metų jis dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, tačiau jokių kreditorinių įsipareigojimų, kurių terminai yra suėję, nedengia, tai yra akivaizdžiai vengia atsiskaityti su kreditoriais ne dėl savo nemokumo, sunkios materialinės būklės, bet tokiu būdu siekdamas išvengti kreditorinių įsipareigojimų padengimo, kas patvirtina pareiškėjo M. M. nesąžiningumą. Byloje pareiškėjas M. M. neįrodė, kad jis neturi galimybės padengti skolas iš turimo turto ir gaunamų pajamų. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį teismą nurodė, kad teisinis reglamentavimą pareiškėjo M. M. keliamu klausimu yra aiškus, dėl to nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismą.
Suinteresuotas asmuo V. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą su kuriuo nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas jam yra negrąžinęs daugiau kaip 10 000 Eur delspinigių dėl kurių išieškojimą vykdo antstolis S. U.. Bankroto bylos iškėlimas užvilkintų ir kitaip apsunkintų jo kaip kreditoriaus teises atgauti skolą.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka.
Dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti ar Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje ir 48 straipsnio 1 dalyje; ar Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje ir 48 straipsnio 1 dalyje.
Prašyme nurodė, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo aiškinamajame rašte nurodoma, kad „<...> baigus neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto procesą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (Žin., 2001, Nr. 31-1010) (toliau – Įmonių bankroto įstatymas), kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų normomis ir vadovaujantis susiformavusia teismine praktika, tokios įmonės savininkas yra atleidžiamas nuo likusių skolų mokėjimo – jam yra suteikiama galimybė tęsti ar pradėti ūkinę komercinę veiklą <...>. Dėl to įstatymų leidėjas įtvirtino tokį reglamentavimą, pagal kurį bankrutuojančio neriboto civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko ar dalyvio – fizinio asmens – bankrotas yra negalimas. Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, „jeigu fizinio asmens bankroto proceso metu būtų iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla, siūloma nustatyti, kad tokiu atveju fizinio asmens bankroto byla turėtų būti nutraukiama“.
Savo prašymą grindžia tuo, jog įstatymų leidėjas fizinius asmenis suskirstė į dvi grupes. Vienai grupei priskyrė fizinius asmenis, kurie yra neriboto juridinio asmens, kuriam yra iškelta bankroto byla, dalyviai (toliau – pirmoji grupė). Kitai grupei – visus kitus fizinius asmenis (toliau – antroji grupė). Pareiškėjas nurodė, kad įstatymų leidėjas, nustatęs, kad fizinio asmens bankroto byla negali būti iškelta fiziniam asmeniui, priklausančiam pirmajai grupei, nepaisė Konstitucijos normų ir principų. Įstatymų leidėjas pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principą, visų asmenų lygybės įstatymui principą, įtvirtintą Konstitucijos 29 straipsnyje taip pat Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Pareiškėjas nurodė, kad fizinių asmenų grupių skirtingas traktavimas nėra objektyviai pateisinamas. FABĮ aiškinamojo rašto teiginiai, kad baigus neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto procesą tokios įmonės savininkas yra atleidžiamas nuo likusių skolų mokėjimo, suponuoja, jog įstatymų leidėjas laiko, kad baigus neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto procesą tokios įmonės savininkas bankrutuoja analogiškai kaip ir fizinis asmuo pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas. Tokie Fizinių asmenų bankroto įstatymo aiškinamajame rašte nurodyti teiginiai neatitinka nei teisinio reguliavimo, nei teismų praktikos, o konkrečiai nei galiojęs Įmonių bankroto įstatymas, nei dabar galiojantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, nei joks kitas teisės aktas neįtvirtina nurodytų nuostatų. Taigi joks teisės aktas nenustato, kad baigus neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto procesą tokios įmonės savininkas yra atleidžiamas nuo likusių skolų mokėjimo. Susiformavusi teisminė praktika taip pat nepatvirtina teiginio, kad baigus neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto procesą tokios įmonės savininkas yra atleidžiamas nuo likusių skolų mokėjimo. Anot pareiškėjo teismai yra suformavę priešingą praktiką nei yra teigiama fizinių asmenų aiškinamajame rašte.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į išieškojimą jo atžvilgiu vykdančią antstolę su skundu, tačiau jo skundas buvo atmestas tiek antstolės, tiek teismų, nurodant, jog nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą po to, kai užbaigus individualios įmonės bankroto procedūras ji išregistruojama iš juridinių asmenų registro ir lieka įmonės savininko kreditorių nepatenkintų kreditorinių reikalavimų, lemia aplinkybė, ar prievolė kreditoriui yra individualios įmonės, ar šios įmonės dalyvio. Jeigu individualios įmonės savininko prievolė yra asmeninė, jis įstatymo tvarka turi pareigą atsakyti visu savo turtu už savo skolas kreditoriams ir po įmonės likvidavimo. Kad kaip matyti iš formuojamos teismų praktikos, baigus neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto procesą tokios įmonės dalyvis nebankrutuoja kartu su neribotos civilinės atsakomybės juridiniu asmeniu. Todėl neleisti bankrutuoti fizinių asmenų, kurie yra neriboto juridinio asmens, kuriam yra iškelta bankroto byla, dalyviai nėra objektyvaus pateisinimo. Kadangi pareiškėjas pagal esamą reguliavimą negali bankrutuoti pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą , jis negali pasinaudoti visomis FABĮ nemokiam fiziniam asmeniui suteikiamomis teisėmis. Pavyzdžiui, fizinis asmuo, priskiriamas pirmajai grupei, negali pasinaudoti teise susitarti su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, kaip tai numato FABĮ 8 straipsnio 9 punktas., 17 straipsnio 11 punktas). Tokių teisių Juridinių asmenų nemokumo įstatymas nenumato, todėl tokiu būdu pažeidžiamos jo teisės bei konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas.
CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 6 punkte numatyta, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla. Taip pat to paties įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla. Šių įstatymo normų konstitucingumo klausimą kelia pareiškėjas.
Pareiškėjas yra bankrutuojančios individualios įmonės „K“ dalyvis, kuriai Kauno apygardos teismas 2019-04-01 nutartimi Nr. eB2-1229-896/2019 iškėlė bankroto byla, bendraatsakoviu įtrauktas pareiškėjas M. M.. Nutartis įsiteisėjusi.
Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad BIĮ „K“ turtas neatskirtas nuo savininko turto. Atitinkamai, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, šiuo atveju pareiškėjas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis).
Neribotos atsakomybės juridinio asmens ir jos savininko turto bendrumas lemia ir individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, bankroto proceso ypatumus, o būtent, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Tokius bankroto proceso ypatumus, be kita ko, lemia individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006). Vadovaujantis dabar galiojančio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (anksčiau buvęs Įmonių nemokumo įstatymas) 57 straipsnio 2 dalimi, jeigu bankroto byla iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, jo savininkas, ūkinės bendrijos tikrieji nariai per teismo nustatytą terminą privalo pateikti paskirtam nemokumo administratoriui viso savo turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sąrašą. Iš šio turto gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Būtent dėl to, kad individualios įmonės bankroto byloje gali būti parduotas visas ne tik įmonės, bet ir jos savininko turtas, individualios įmonės bankroto byloje savo reikalavimus reiškia tiek įmonės, tiek jos savininko, kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009). Atitinkamai į neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto bylą atsakovu traukiamas ir įmonės savininkas, kadangi, kaip jau minėta, įmonės kreditorių reikalavimai bus tenkinami ir iš savininko turto.
Aptarti individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, bankroto proceso ypatumai atsispindi ir fizinių asmenų bankroto proceso reglamentavime. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 6 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla. Jeigu fiziniam asmeniui iškelta bankroto byla ir iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla, tai yra pagrindas teismui fizinio asmens (neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko) bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Pareiškėjas anksčiau aptartas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punkto ir 10 straipsnio 7 dalies nuostatas interpretuoja kaip prieštaraujančias Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygybės prieš įstatymą principui tuo pagrindu, jog jam, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kuriam jau yra iškelta bankroto byla, dalyviui, užkertamas kelias bankrutuoti pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą. Kaip matyti tiek iš minėto FABĮ nuostatų, - pasibaigus individualios įmonės bankroto bylai ir tuo pagrindu - įmonės prievolėms, šios įmonės savininkui nelieka procesinių kliūčių, esant įstatymo numatytoms sąlygoms (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), inicijuoti bankroto bylos iškėlimo jam, kaip fiziniam asmeniui, klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, jog priešingai nei teigia pareiškėjas, jog dabartinis įstatyminis reguliavimas išskiria norinčius bankrutuoti fizinius asmenis į dvi kategorijas – bankrutuojančius pagal FABĮ nuostatas ir pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą, jei bankroto byla iškelta individualiai įmonei, tokiu būdu pažeidžiant konstitucinį asmenų lygiateisiškumo bei teisinės valstybės principus, tačiau pažymėtina, jog Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 6 punkto ir 10 straipsnio 7 dalies nuostatos užkerta kelią kreditoriams reikšti tuos pačius reikalavimus abiejose bylose, jei tokios būtų užvestos (juridinio asmens bankroto byla ir fizinio asmens (juridinio asmens vadovo) bankroto byla). Tokiu būdu, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra apsaugomi to paties neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens vadovo teisės ir interesai nuo dvigubo išieškojimo iš to paties turto, o taip pat ir kreditorių teisės pareikšti kreditorinius reikalavimus vienoje byloje, kuri pagal esamą teisinį reguliavimą yra juridinio asmens bankroto byla. Be kita ko, priešingai nei teigia pareiškėjas, jam nėra užkertamas kelias ateityje kreiptis į teismą pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą, po to, kai juridinis asmuo BIĮ „K.“ bus likviduotas. Tokiu atveju išnyksta Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 6 punkte numatyta aplinkybė ir, jei dar po juridinio asmens likvidavimo, asmuo turi skolų, jam neužketamas kelias bankrutuoti pagal FABĮ tvarką. Teismas taip pat pažymi, jog kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas turi turto, kuris turės būti išieškotas nepaisant to, pagal kokį procesą pareiškėjas ir/ar jo valdomas juridinis asmuo bankrutuos.
Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog jam bankrutuojant pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą, šis įstatymas nenumato galimybės susitarti su įkeisto turto hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo taip pat vertinama kritiškai.
Kaip matyti iš Juridinių asmenų nemokomo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatų – administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės kreditoriams prieš kreipdamasis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Taigi, kaip matyti iš įstatyminio reguliavimo, įstatymų leidėjas numatė įstatyminę apsaugą individualių įmonių dalyvių asmeniniam turtui išsaugoti, tuo pagrindu sudarant taikos sutartį, todėl pareiškėjo argumentai, jog dabartinis teisinis reguliavimas pažeidžia bankrutuoti siekiančių individualių įmonių savininkų turtines teises, lyginant juos su fiziniais asmenimis, kurie bankrutuoja pagal FABĮ nuostatas, atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog toks teisinis reguliavimas yra neteisingas ir prieštarauja Konstitucijos 29 str. įtvirtintam teisinės valstybės principui ir apriboja Konstitucijos 48 str.1 d. Įtvirtintą asmens teisę laisvai pasirinkti darbą ar verslą. Dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, atmetamas.
Pareiškimas netenkintinas, atsisakytina iškelti bankroto bylą.
Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).
Kauno apygardos teismo 2019-04-01 nutartimi, įsiteisėjusia 2019-04-11, „K“ individualiai įmonei iškelta bankroto byla, ta pačia nutartimi pareiškėjas M. M. įtrauktas bendraatsakovu.
Esant tokioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, pareiškėjui atsisakytina iškelti bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).
FABĮ 5 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog teismas, priėmęs nutartį atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą šio straipsnio 8 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos visus su pareiškimu iškelti fizinio asmens bankroto bylą susijusius dokumentus perduoda neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, o šis sprendžia fizinio asmens turto realizavimo ir (ar) išieškojimo, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka, ir laikinųjų apsaugos priemonių atnaujinimo klausimus.
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo prašymas pateiktas naudojantis teismų elektroniniu paslaugų portalu (EPP), todėl tiek pareiškimas, tiek bylos medžiaga yra elektroninė, teismas sprendžia, jog įgyvendinant FABĮ 5 straipsnio 10 dalies nuostatas, bylos medžiaga – su M. M. pareiškimu iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą susiję dokumentai BIĮ „K.“ bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui, atskirai neteiktini, o bankroto bylą nagrinėjantis teismas informuotinas, išsiunčiant šią nutartį, kuria M. M. fizinio asmens bankroto bylą atsisakyta iškelti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktu, CPK 290-291 straipsniais,
nutaria:
pareiškimo netenkinti.
Atsisakyti iškelti bankroto bylą M. M..
Nutarčiai įsiteisėjus, jos nuorašą išsiųsti Kauno apygardos teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą Nr. eB2-223-896/2021 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00069-2019-3).
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilnia