Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-03-09 · Civilinė byla Nr. 2S-221-467/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-09
Bylos Nr.
2S-221-467/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis
Pareiškėjas
UAB „Garant“
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
Advokatai
Gintaras Ruseckas
Kategorijos
  • 129.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-221-467/2010Procesinio sprendimo kategorijos 129.13..; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. kovo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (išieškotojo) UAB „Garant“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti UAB „Garant“ pareiškimą dėl vykdomojo dokumento išdavimo pagal ginčų sprendėjo G.Rusecko 2008-02-13 sprendimą civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Garant“ pareiškimą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, suinteresuotas asmuo - Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas (išieškotojas) UAB „Garant“ 2008-10-10 kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas išduoti ginčų sprendėjo advokato Gintaro Rusecko 2008-02-13 priimto sprendimo pagrindu vykdomąjį raštą, išsiunčiant jį registruotu laišku išieškotojui. Prašyme nurodė, jog pareiškėjas ir skolininkas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2004-03-23 sudarė sutartį „Dėl Klaipėdos uosto įplaukoje esančių nuskendusių laivų nuolaužų iškėlimo“ (toliau - Sutartis). Sutartimi buvo sudarytas arbitražinis susitarimas arbitražinės išlygos forma, šalys arbitru, pavadindamos jį „ginčų sprendėju“, pasirinko advokatą Gintarą Rusecką. Sutarties sąlygų 25 punkto 2 dalyje numatyta, kad „bet kuri šalis per 28 dienas nuo raštiško ginčų sprendėjo sprendimo priėmimo gali pateikti ginčų sprendėjo sprendimą arbitrui. Jei per minėtas 28 dienas nė viena šalis nesikreipia į arbitražą, ginčų sprendėjo sprendimas yra galutinis ir įpareigojantis“. Arbitras G.Ruseckas išieškotojo naudai 2008-02-13 priėmė sprendimą. Skolininkas per sutarties 25 punkto 2 dalyje nustatytą terminą arbitro priimto sprendimo neapskundė instituciniam arbitražui, todėl arbitražo sprendimas įsiteisėjęs ir skolininkas privalo jį vykdyti, tačiau skolininkas atsisakė gera valia vykdyti sprendimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo (skolininkas) VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sutartyje nebuvo arbitražinės išlygos. Sutarties 24.1, 25.2 ir 25.2 punktuose nurodytas ginčų sprendėjas nėra arbitražas. Sutarties duomenų 25 punktas nustato, kad, jei sutartis bus pasirašyta su vietiniu rangovu – Lietuvos Respublikos įmone – bus taikomos Lietuvos Respublikoje galiojančios įstatymais numatytos teismo procedūros. Tarp šalių kilusius ginčus nagrinėjanti institucija yra Lietuvos Respublikos teismas pagal įstatymų nustatytas teismingumo taisykles. Arbitražinėje išlygoje privaloma aiškiai nurodyti ginčą nagrinėjančią instituciją, jos suformavimo taisykles ir ginčo nagrinėjimo vietą. Sutarties bendrųjų sąlygų 25.2. punkte nurodyta arbitro sąvoka apima visas teismo sprendimo institucijas (įskaitant ir teismą). Sutarties 2.3. punktas nustato, kad sutarties duomenys (specialiosios sutarties sąlygos) turi aukštesnę teisinę galią nei sutarties sąlygos (bendrosios sutarties sąlygos), todėl esant neatitikimams, yra taikomi sutarties duomenys. Pagal LR komercinio arbitražo įstatymo 2 straipsnio 11 dalį bei visus kitus įstatyminius aktus teismu suprantamos tik Lietuvos Respublikos valstybės institucijos – teismai. Sutartyje numatytas „ginčų sprendėjo“ institutas atitinka LR Komercinio arbitražo įstatymo 41-43 straipsniuose numatytą ikiarbitražinio tarpininkavimo institutą, kurio spendimai gali būti įgyvendinti tik šalių gera valia ir jų vykdymui teismas negali išduoti priverstinai vykdomo vykdomojo rašto. 2008-02-13 sprendimas yra sąlyginis, nes jame nenurodytos konkrečios pinigų sumos, kurias turi kompensuoti skolininkas, o nurodo tik bendrus principus, kokie išieškotojo prašomų kompensacijų pagrindai gali būti pripažinti pagrįstais. Toks sprendimas negali būti pateiktas ir vykdomas arba jo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakė patenkinti pareiškimą dėl vykdomojo dokumento išdavimo. Teismas nustatė, kad ginčų sprendėjo G.Rusecko 2008 m. vasario 13 d. sprendime nurodytos ne konkrečios priteisiamos pinigų sumos, bet jų apskaičiavimo principai, nors ginčų sprendėjas pagal pateiktus dokumentus turėjo galimybę nurodyti konkrečias išlaidų sumas. Prašomos priteisti piniginės sumos nurodytos tik aprašomojoje sprendimo dalyje. Teismas konstatavo, jog ginčų sprendėjo G.Rusecko 2008 m. vasario 13 d. priimtas sprendimas prieštarauja imperatyviesiems reikalavimams (taikant įstatymo analogiją, neatitinka CPK 267 straipsnio reikalavimų), nes yra sąlyginis, be to, išieškomos pinigų sumos turi būti nurodytos konkrečia suma arba indeksu, kurio pagrindu nustatoma konkreti pinigų suma. Teismas taip pat konstatavo, kad sąlyginio vykdomojo rašto, kurio tiesioginis vykdymas neįmanomas dėl turinio trūkumų, išdavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai, dėl to, vadovaudamasis Komercinio arbitražo įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi ir 40 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė išduoti vykdomąjį raštą. Teismas nurodė, kad pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį vykdomasis raštas gali būti išduotas tik vykdytinam teismo sprendimui. Ginčų sprendėjo 2008 m. vasario 13 d. sprendimą teismas įvertino kaip sprendimą dėl pripažinimo, nereikalaujantį priverstinio vykdymo. Teismas taip pat nurodė, kad šalys turi galimybę Komercinio arbitražo įstatymo 36 straipsnio tvarka kreiptis dėl arbitražinio teismo sprendimo tikslinimo, aiškinimo ar papildomo sprendimo, o po to vėl prašyti bendrosios kompetencijos teismo išduoti vykdomąjį raštą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas (išieškotojas) UAB „Garant“ prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą išduoti ginčo sprendėjo G.Rusecko 2008-02-13 sprendimo pagrindu vykdomąjį raštą. Nurodo, jog nesutinka su teismo motyvu, kad priimtas ginčų sprendėjo sprendimas yra sąlyginis, jo vykdymas dėl turinio trūkumų neįmanomas, kadangi arbitražo procesui ir arbitražo sprendimo surašymui, jo turiniui netaikomi Civilinio proceso kodekso reikalavimai, taip pat ir Civilinio proceso kodekso 267 straipsnis. Arbitražo sprendimo surašymo klausimai yra sureguliuoti Komercinio arbitražo įstatymo 34 straipsniu. Ginčų sprendėjo priimtas sprendimas šiuos reikalavimus atitinka. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ginčų sprendėjo sprendime nenurodytos konkrečios kompensuojamos išlaidos, kadangi jos nurodytos sprendimo aprašomojoje dalyje, aprašant pareiškėjo reikalavimus. Ginčų sprendėjo sprendimas, kaip dokumentas, privalo būti teisiškai vertinamas kaip vientisas ir vieningas teisinis dokumentas, kuriame nėra aiškių aprašomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių. Reikalavimas arbitražo sprendimui turėti aiškias struktūrines dalis, nėra nustatytas nei Komercinio arbitražo įstatyme, nei tarp šalių sudarytoje sutartyje. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog šis sprendimas prieštarauja imperatyviems reikalavimams, kadangi sprendimas nėra sąlyginis. Taip pat teismas neturėjo vertinti sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, nes byloje toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Apeliantas nesutinka su teismo motyvu, jog sprendimu buvo tik pripažinta pareiškėjo teisė į piniginę kompensaciją, kadangi sprendimu buvo išspręsti ir kitokio pobūdžio pareiškėjo pareikšti reikalavimai, o būtent: reikalavimai dėl priteisimo, todėl vykdomojo rašto išdavimas nepažeistų CPK 646 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo sprendėjo G.Rusecko 2008-02-13 sprendimas yra sąlyginis, dėl turinio trūkumų priverstinis jo vykdymas be papildomų išaiškinimų ar skaičiavimų yra neįmanomas. Minėtas sprendimas neatitinka priverstinai vykdytino dokumento sąvokos. Teismas vykdomojo rašto išdavimo procedūros metu turi griežtai laikytis CPK nustatytų reikalavimų, taip pat ir reikalavimo vykdomajame rašte nurodyti su išieškojimu susijusią rezoliucinę sprendimo dalį pažodžiui. 2008-02-13 sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta nei viena konkreti ir besąlygiška suma, kuri būtų priteista pareiškėjui iš suinteresuoto asmens. 2008-02-13 sprendimas negali būti priverstinai vykdomas ir todėl, kad jis neatitinka jo priėmimo metu galiojusio Komercinio arbitražo įstatymo 41-43 straipsnių numatyto iki arbitražinio tarpininkavimo instituto.

Apeliacinės instancijos teismui CPK 314 straipsnio tvarka pareiškėjas UAB „Garant“ pateikė Ginčų sprendėjo 2008 m. vasario 13 d. sprendimo dėl Klaipėdos uosto įplaukoje esančių nuskendusių laivų nuolaužų iškėlimo 2004 m. kovo 23 d. sudarytos sutarties A#4 (konkurso dokumentacija LT-PE-35776) sąlygų vykdymo, 2009 m. gegužės 11 d. išaiškinimą (b.l. 148-154), kuris buvo prijungtas prie nagrinėjamos civilinės bylos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama pareiškėjo UAB „Garant“ atskirojo skundo ribose iš naujo, įvertinant kompleksiškai apeliacinės instancijos teismui CPK 314 straipsnio tvarka pateiktą sprendimo išaiškinimą su arbitražinio teismo sprendimu bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-05 nutartyje išdėstytus privalomus išaiškinimus (CPK 362 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, vadovaudamasis Komercinio arbitražo įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi ir 40 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė patenkinti UAB „Garant“ pareiškimą dėl vykdomojo dokumento išdavimo ginčų sprendėjo advokato Gintaro Rusecko 2008-02-13 priimto sprendimo pagrindu, motyvuodamas tuo, kad sprendime nurodytos ne konkrečios priteisiamos pinigų sumos, bet jų apskaičiavimo principai (prašomos priteisti piniginės sumos nurodytos tik aprašomojoje sprendimo dalyje), sprendimas prieštarauja imperatyviems reikalavimams (taikant įstatymo analogiją neatitinka CPK 267 str.) ir yra sąlyginis (dėl turinio trūkumų). Ginčų sprendėjo 2008 m. vasario 13 d. sprendimą teismas įvertino kaip sprendimą dėl pripažinimo, nereikalaujantį priverstinio vykdymo. Pareiškėjas UAB „Garant“ nesutinka nei su pirmosios instancijos teismo motyvacija, nei su vertinimu ir teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą iš naujo, iš esmės pritaria apeliantui, kadangi vykdomojo rašto išdavimo klausimą sprendusio teismo veiksmai ir priimtas procesinis sprendimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-05 nutartyje pateiktų privalomų išaiškinimų (CPK 362 str. 2 d.). Dėl ko apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta bei pagrįsta.

Bylos duomenys tvirtina, kad 2008-02-13 buvo priimtas ginčų sprendėjo advokato G. Rusecko sprendimas ginče dėl Klaipėdos uosto įplaukoje esančių nuskendusių laivų nuolaužų iškėlimo 2004-03-23 sudarytos sutarties sąlygų vykdymo, kuriuo buvo nuspręsta kompensuoti iš suinteresuoto asmens VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos visas pareiškėjo UAB „Garant“ išlaidas už papildomos įrangos naudojimą ir už papildomai atliktus darbus, atleisti visus pareiškėjo ar jo prašymu į Klaipėdos uostą atplaukiančius atlikti Projekto darbų laivus nuo visų uosto rinkliavų, taip pat kompensuoti jau sumokėtas rinkliavas už tai, kad kompensuoti pareiškėjui už konkurso dokumentacijoje nenumatytą papildomą trijų narų stotį (Pareiškėjo prašymo 1, 2, 3, 5 punktai). Taip pat nuspręsta, kad kitos išlaidos kompensuojamos tik ta apimtimi, kiek jos tiesiogiai susijusios su papildomos įrangos panaudojimu ir/ar atliekant būtinus papildomus darbus. (b.l. 43-53). Šis sprendimas nebuvo apskųstas per sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens, sąlygos 25.2 punkte nustatytą 28 dienų terminą arbitražui, todėl tapo galutiniu ir įpareigojančiu.

Arbitražinio teismo sprendimas pats savaime yra tik vykdytinas dokumentas, bet ne vykdomasis dokumentas (CPK 584 str. 1 d. 1 p., 587 str.), tačiau pagal Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 38 straipsnio 3 dalį, vienai iš šalių atsisakius vykdyti sprendimą, kita šalis turi teisę kreiptis į arbitražinio teismo vietos apylinkės teismą ir prašyti išduoti vykdomąjį raštą. Kaip savo nutartyje pažymėjo kasacinės instancijos teismas (b.l. 214-215), arbitražinio teismo sprendimai vykdomi CPK nustatyta tvarka (KAĮ 38 str. 5 d., CPK 1 str. 1 d.), tačiau arbitražo sprendimas savaime nėra vykdomasis dokumentas, tačiau jo pagrindu gali būti išduodamas vykdomasis raštas. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui, kadangi visa tai yra suderinta su CPK 270 straipsnio 5 dalimi. Tuo tarpu arbitražinio teismo sprendimo forma ir turinys reglamentuojami KAĮ 34 straipsnyje, kuriame nustatyti reikalavimai nėra tapatūs CPK nustatytiems teismo sprendimui privalomiems reikalavimams. Dėl to arbitražo sprendimo turiniui negali būti keliamas reikalavimas turėti rezoliucinę dalį, nes tokios sprendimo struktūrinės dalies nenustatyta KAĮ. Kita vertus, KAĮ 34 straipsnio 2 dalies reikalavimas, pagal kurį sprendime turi būti nurodoma, tenkinamas ieškinys ar atmetamas, turi būti suprantamas ir aiškintinas taip, kad sprendimo tekstas sudarytų galimybę atlikti aiškiai ir suprantamai apibrėžtus vykdymo veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis akivaizdžiai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-05 nutartyje pateiktų privalomų išaiškinimų, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra nustatytas Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnyje numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą – prieštaravimas Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai, o taip pat neteisinga išvada, kad nagrinėjamas Ginčų sprendėjo priimtas sprendimas yra sprendimas dėl pripažinimo, nes jame yra nuspręsta kompensuoti pinigų sumas, bet ne pripažinta teisė į kompensaciją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo arbitruotinumo klausimas jau yra išspręstas teismo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Garant“, bylos Nr. 3K-3-42/2009), o taip pat pareiškėjas UAB „Garant“ pateikė Ginčų sprendėjo 2008 m. vasario 13 d. sprendimo dėl Klaipėdos uosto įplaukoje esančių nuskendusių laivų nuolaužų iškėlimo 2004 m. kovo 23 d. sudarytos sutarties A#4 (konkurso dokumentacija LT-PE-35776) sąlygų vykdymo, 2009-05-11 išaiškinimą (b.l. 148-154).

Kasacinės instancijos teismas nutartyje atkreipė dėmesį, kad, rašant arbitražo sprendimą, gali būti padaroma įvairių netikslumų, taip pat gali atsirasti formuluočių dviprasmiškumo ar neaiškumo. Dėl to arbitražo veiklą reglamentuojančiuose aktuose yra nustatyta galimybė ištaisyti arbitražo sprendimo trūkumus: arbitražo sprendimas gali būti tikslinamas, aiškinamas ar priimamas papildomas sprendimas. Nagrinėjamu atveju buvo priimtas sprendimo išaiškinimas (b.l. 148-154), kurio priėmimo galimybė įtvirtinta KAĮ 36 straipsnyje bei Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) arbitražo taisyklių 30 straipsnyje. Pagrindinis tokiam veiksmui keliamas reikalavimas yra tas, kad, aiškinant arbitražinio teismo sprendimą, nebūtų keičiama jo esmė. Teisės doktrinoje vieningai pripažįstama, kad dokumentas, kuriuo buvo išaiškintas sprendimas, tampa sudedamąja arbitražo sprendimo dalimi. Šia samprata vadovavosi ir bylą nagrinėjusi kasacinio teismo teisėjų kolegija (b.l. 214-215). Požiūris į arbitražo sprendimą ir jo išaiškinimą kaip į vienovę suponuoja būtinybę sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą šį klausimą spręsti ne formalizuotai ir atskirtai, bet kompleksiškai. KAĮ 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas savo nutartimi gali atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytais pagrindais. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad arbitražo sprendimo trūkumas - arbitražo sprendimo rezoliucinės dalies su konkrečių priteistų sumų nurodymu nebuvimas - nepatenka į KAĮ 40 straipsnyje išvardytų pagrindų atsisakyti vykdyti arbitražinio teismo sprendimą sąrašą, taigi negali būti pripažintas teisiškai pagrįstu. Konstatuotina, kad arbitražinio teismo sprendimo neaiškumas yra pagrindas šaliai, kuri kreipėsi su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, prašyti išaiškinti arbitražinio teismo sprendimą. Taigi vykdomojo rašto išdavimo klausimą nagrinėjantis teismas, iškilus klausimui dėl arbitražinio teismo sprendimo neaiškumo, turi sudaryti galimybę suinteresuotai šaliai kreiptis dėl jo išaiškinimo, o nustačius viešojo intereso gynimo poreikį – netgi pats inicijuoti išaiškinimo procedūrą, bet ne atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui pateiktas Ginčų sprendėjo 2008 m. vasario 13 d. sprendimo dėl Klaipėdos uosto įplaukoje esančių nuskendusių laivų nuolaužų iškėlimo 2004 m. kovo 23 d. sudarytos sutarties A#4 (konkurso dokumentacija LT-PE-35776) sąlygų vykdymo, 2009 m. gegužės 11 d. išaiškinimas (b.l. 148-154), jį kompleksiškai vertinant su Ginčų sprendėjo 2008 m. vasario 13 d. sprendimu, matyti, jog išaiškinimas priimtas nepakeitus sprendimo turinio ir esmės (visos kompensuojamos konkrečios pinigų sumos buvo nurodytos rangovo UAB „Garant“ prašyme ginčų sprendėjui ir ginčų sprendėjo 2008-02-13 sprendimo turinyje), kaip to ir reikalauja KAĮ 36 straipsnio 7 dalis, t.y. sprendimo išaiškinimas tik papildomai įrodo, kaip sprendimu buvo išspręstas ir iš dalies patenkintas pareiškėjo UAB „Garant‘ prašymas. Pažymėtina, kad Ginčų sprendėjo 2008 m. vasario 13 d. sprendimas yra vientisas dokumentas, kurio visos struktūrinės dalys yra tarpusavyje neatsiejamai susijusios, sprendimo nutariamoji dalis yra pagrįsta nuostatomis, esančiomis kitose sprendimo struktūrinėse dalyse, todėl vien tai, jog konkrečios pinigų sumos, kurias užsakovas (suinteresuotas asmuo) pagal sprendimą turėtų sumokėti užsakovui (pareiškėjui UAB „Garant“), nebuvo nurodytos sprendimo nutariamojoje dalyje, bet buvo aiškiai nurodytos kitose sprendimo dalyse, negali būti vertinama, kad sprendimu tokia užsakovo prievolė apskritai nenustatyta. Tokiu būdu tiek Ginčų sprendėjo 2008 m. vasario 13 d. sprendimas, priimtas dėl Klaipėdos uosto įplaukoje esančių nuskendusių laivų nuolaužų iškėlimo 2004 m. kovo 23 d. sudarytos sutarties A#4 (konkurso dokumentacija LT-PE-35776) sąlygų vykdymo, tiek Ginčų sprendėjo 2009 m. gegužės 11 d. šio sprendimo išaiškinimas yra vieningas dokumentas, iš kurio matyti, jog 2008 m. vasario 13 d. sprendimu ginčų sprendėjas nusprendė iš dalies tenkinti rangovo UAB„Garant“ prašymą ir kompensuoti iš užsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tokias pinigų sumas, t.y. 7957839,89 Lt išlaidų už papildomos įrangos naudojimą, 218643,61 Lt už papildomai atliktus darbus, 20402,67 Lt rinkliavų ir 735767,58 Lt išlaidų už narų stotį (viso 8932653,75 Lt). Nurodytos sumos ir turėtų būti nurodytos, išduodant vykdomąjį dokumentą ginčų sprendėjo advokato Gintaro Rusecko 2008-02-13 priimto sprendimo pagrindu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl netinkamo procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 338 str.) ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo prašymu išduotinas vykdomasis dokumentas ginčų sprendėjo advokato Gintaro Rusecko 2008-02-13 priimto sprendimo pagrindu, nurodant aukščiau išvardintas atlygintinas sumas. Pareiškėjo UAB „Garant“ prašymas išduoti vykdomąjį raštą dalyje dėl ginčų sprendėjo advokato Gintaro Rusecko 2008 m. vasario 13 d. priimtame sprendime nurodytos 127.133,09 Lt kitų išlaidų atlyginimo sumos netenkintinas ir šioje dalyje vykdomąjį raštą išduoti atsisakytina, kadangi tiek Ginčų sprendėjo 2008 m. vasario 13 d. sprendime, tiek Ginčų sprendėjo 2009 m. gegužės 11 d. šio sprendimo išaiškinime nurodyta suma nėra įvardinta konkrečiai, ji sprendime siejama su tam tikromis sąlygomis, t.y. kompensuotina tik ta apimtimi, kiek nurodytos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su papildomos įrangos panaudojimu ir/ar atliekant būtinus papildomus darbus. Be to tos išlaidos turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais. Tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, jog vykdomajame rašte išieškotinos sumos negali būti sąlyginės, šioje dalyje prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo UAB „Garant“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą arbitražinio sprendimo pagrindu patenkinti iš dalies:

Išduoti UAB „Garant“ vykdomąjį raštą ginčų sprendėjo advokato Gintaro Rusecko 2008 m. vasario 13 d. priimto ginče dėl Klaipėdos uosto įplaukoje esančių nuskendusių laivų nuolaužų iškėlimo 2004 m. kovo 23 d. sudarytos sutarties A#4 (konkurso dokumentacija LT-PE-35776) sąlygų vykdymo sprendimo pagrindu, nurodant „išieškoti išieškotojui UAB „Garant“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440) iš skolininko Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) , AB SEB bankas, banko kodas 70440) 7.957.839,89 Lt (septynis milijonus devynis šimtus penkiasdešimt septynis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt devynis litus 89 centus) išlaidų už papildomos įrangos panaudojimą, 218.643,61 Lt (du šimtus aštuoniolika tūkstančių šešis šimtus keturiasdešimt tris litus 61 centą) už papildomai atliktus darbus, 20.402,67 Lt (dvidešimt tūkstančių keturis šimtus du litus 67 centus) rinkliavų, 735.767,58 Lt (septynis šimtus trisdešimt penkis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt septynis litus 58 centus) išlaidų už narų stotį.

Pareiškėjo UAB „Garant“ prašymo išduoti vykdomąjį raštą dalyje dėl ginčų sprendėjo advokato Gintaro Rusecko 2008 m. vasario 13 d. priimtame sprendime nurodytos 127.133,09 Lt kitų išlaidų atlyginimo sumos netenkinti ir šioje dalyje vykdomąjį raštą išduoti atsisakyti.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Algirdas AuruškevičiusHenrichas Jaglinskis