Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. J. Z., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl jo atžvilgiu priimto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto A. K. 2021 m. lapkričio 3 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4441-2021 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto A. K. 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4441-2021 A. J. Z., už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirta 900 Eur bauda, dėl to, kad (duomenys neskelbtini)., 2021 m. rugpjūčio 11 d., Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcija 2021 m. rugpjūčio 11 d. planinio patikrinimo metu nustatė, kad A. Z. individualios įmonės, kodas 123159735, savininkas A. J. Z., būdamas atsakingu už įmonės veiklą, (duomenys neskelbtini), vykdė tvenkininės žuvininkystės veiklą nesilaikant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau - TIPK leidimas) Nr. P2-5/033 sąlygų, o būtent laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. iki 2020 m. spalio 20 d. nuleidžiant tvenkinį G-1M, mėginiai nuotekų kontrolei iš išleistuvo buvo paimti du kartus 2020 m. rugsėjo 25 d. ir 2020 m. spalio 1 d., kai pagal Nuotekų ir paviršinio vandens kontrolės planą (39 lentelė), nustatytą mėginių ėmimo dažnumą mėginiai iš išleistuvo turėjo būti imami tris kartus. A. J. Z. pateikė skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto A. K. 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4441-2021 (toliau ir – skundžiamas nutarimas), kuriuo prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje, sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.

Šių Taisyklių „Bendrosios nuostatos“ 10 punkte nurodyta, kad leidimas išduodamas neterminuotam laikui, tačiau jo atnaujinimo terminas gali būti nustatytas ar Leidimas gali būti panaikintas šių Taisyklių nustatyta tvarka.

Šių Taisyklių 3 priedo „Leistinų taršos normų nustatymo ir taršos poveikio aplinkai prognozės metodai“ 17 punkte buvo reglamentuojama:

„Žuvininkystės tvenkiniams pripildyti ir nuleisti rengiami ir su RAAD derinami grafikai. Tvenkinių sausinamojo tinklo sistemai eksploatuoti kiekvienam konkrečiam atvejui pagal ankstesnių metų laboratorinių tyrimų duomenis suderinama laikinai leidžiama maksimali tam tikros teršiančios medžiagos koncentracija C(max). Tačiau turi būti griežtai laikomasi suderintame grafike nustatytų terminų ir neturi būti viršytas leistas išleisti teršalų kiekis tvenkinių išleidimo laikotarpiu.

Žuvininkystės tvenkinių išleidimo metu turi būti imami išleidžiamo vandens mėginiai laboratoriniams tyrimams atlikti.

Mėginiai imami ne mažiau kaip iš trijų būdingiausių tvenkinių, kiekviename jų esant skirtingiems vandens lygiams:

-pažemėjus tvenkinyje vandens lygiui apie 0,2 m;

-pažemėjus tvenkinyje vandens lygiui iki tvenkinio sausinamojo tinklo sistemos;

-baigiant išleisti vandenį iš sausinamojo tinklo sistemos.

Labiausiai užteršto vandens (purvo) išleidimo metu reikia imti vidutinius jo mėginius ir įvertinti šio išleisto užteršto vandens kiekį. Taip nustatytos teršiančių medžiagų koncentracijos taikomos ir iš kitų analogiškų tvenkinių išleidžiamos taršos lygiui nustatyti“.

Remiantis leidimo išdavimo metu galiojančių Taisyklių nustatytu teisiniu reglamentavimu, spręstina, kad pagal 2006 m. sausio 20 d. A. Z. individualiai įmonei išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. P2-5/033, kuris koreguotas 2006 m. kovo 14 d., įmonė turėjo laikytis leidime nustatytų sąlygų, tai yra leidime patvirtintame Nuotekų ir paviršinio vandens kontrolės plane (39 lentelė) nustatyto mėginių ėmimo dažnumo, kuriame nurodyta, kad mėginiai iš išleistuvo tvenkiniuose turi būti imami tris kartus.

Nustatyta, kad 2006 m. gegužės 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“. 2014 m. balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-335 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo, kuris įsigaliojo 2014 m. balandžio 11 d., Nuotekų tvarkymo reglamentas (toliau – Reglamentas) buvo papildytas nauju 6 priedu – „Iš žuvininkystės tvenkinių išleidžiamos leistinos taršos normatyvų nustatymas“. Šio Reglamento 6 priedo 8 punktu numatyta, kad:

„Žuvininkystės tvenkinių sistemose, kuriose yra daugiau negu vienas išleistuvas, mėginiai laboratoriniams tyrimams atlikti gali būti imami ne mažiau kaip iš trijų būdingiausių tvenkinių, kiekviename jų esant šiems vandens lygiams:

8.1. tvenkinyje vandens lygiui pažemėjus intervale nuo 0,2 m žemiau buvusio užpildyto tvenkinio lygio iki 0,5 m virš sausinamojo tinklo sistemos;

8.2. baigiant išleisti vandenį iš sausinamojo tinklo sistemos“.

Atsižvelgiant į šias Reglamento nuostatas, sutiktina, kad pareiškėjo vadovaujamai individualiai įmonei naujas leidimas buvo išduotas vadovaujantis minėto Reglamento nustatytomis taisyklėmis, pagal kurias numatytos leidimo sąlygos, kad reikalinga imti tik du tyrimus pagal iš žuvininkystės tvenkinių išleidžiamos leistinos taršos normatyvų nustatymo (nuotekų tvarkymo 6 priedą) 8 punktą. Tačiau, nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad A. Z. individualiai įmonei išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. P2-5/033 būtų pakeistas, kad pareiškėjas būtų inicijavęs įmonei galiojančio leidimo sąlygų pakeitimą ir naujo leidimo išdavimą, todėl spręstina, kad šis leidimas A. Z. IĮ tvenkinio Nr. G-1M išleidimo laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. iki 2020 m. spalio 20 d. buvo galiojantis, ką nurodo ir pats pareiškėjas, ir būtent šiame leidime numatytų sąlygų buvo privaloma laikytis įmonei vykdant tvenkininės žuvininkystės veiklą, A. Z. IĮ tvenkinio Nr. G-1M išleidimo laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. iki 2020 m. spalio 20 d.

Nors pareiškėjas taip pat nurodo, kad naujo taršos leidimo išdavimo tvarką turi inicijuoti Aplinkos apsaugos agentūra, jis 2019 metais buvo gavęs pranešimą, kad leidimas keisis, buvo įrašytas į eilę dėl jo pakeitimo , tačiau pusę metų užgaišo tvarkydamas popierius, be to reikėjo taip pat padaryti monitoringo planą, tačiau šios aplinkybės tik patvirtina, kad pareiškėjas, būdamas įmonės vadovu, pats nebuvo pakankamai apdairiu ir rūpestingu, kad laiku būtų pakeistas jo vadovaujamai įmonei išduotas leidimas pagal naujus reglamentuojamus nuotekų tvarkymo normatyvus. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 11 d. patikrinimo aktas Nr. (16.3)-PA-4072, kuriame be aukščiau patikrinimo metu nustatytų aplinkybių nurodyta, kad: „Aplinkos monitoringo programos A. Z. įmonė neturi. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 10 p. Išmetamų ir (ar) išleidžiamų teršalų monitoringą turi vykdyti ūkio subjektai: 10.1. išleidžiantys (planuojantys išleisti į paviršinius vandens telkinius ir (ar) natūralias arba dirbtines filtravimo sistemas nuotekas arba išmetantys į aplinkos orą teršalus ir šiai veiklai pagal TIPK taisyklių reikalavimus reikia turėti TIPK leidimą ar pagal Taršos leidimo taisyklių reikalavimus – taršos leidimą:

Taršos prevencijos departamento Vandenų taršos prevencijos skyrius inicijavo TIPK leidinio Nr. P2-5/033 keitimą į Taršos leidimą 2019 m. lapkričio 10 d. ir 2020 m. spalio 9 d. Įmonei buvo pateikta užpildyti duomenų teikimo formą bei pagal Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 17 p. patvirtintą įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens Monitoringo programą. A. Z. IĮ įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 15 d. pateikti įmonės duomenis, t. y. aplinkos monitoringo programą, tačiau programos neparengė ir nepateikė, (informaciją pateikė Taršos prevencijos departamento vandenų taršos prevencijos skyrius, Utena)“.

Dėl nurodyto, teismas sprendžia, kad esant aptartam teisiniam reglamentavimui, bei byloje nustatytoms aplinkybėms, skundžiamame institucijos nutarime pagrįstai konstatuota, kad A. J. Z., būdamas atsakingu už įmonės veiklą, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. iki 2020 m. spalio 20 d. A. Z. IĮ tvenkinio Nr. G-1M išleidimo laikotarpiu užsakydamas du tvenkinio Nr. G-1M nuotekų kontrolės tyrimus, kuriuos atliko UAB „Vandens tyrimai” laboratorija: pirmas mėginys iš tvenkinio Nr. G-1M išleistuvo buvo paimtas 2020 m. rugsėjo 25 d. (Tyrimų protokolas Nr. 200925LG115), antras mėginys iš tvenkinio Nr. G-1M išleistuvo buvo paimtas 2020 m. spalio 1 d. (Tyrimų protokolas Nr. 201020LG121), vykdė tvenkininės žuvininkystės veiklą nesilaikant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. P2-5/033 sąlygų, kadangi pagal Nuotekų ir paviršinio vandens kontrolės planą (39 lentelė), nustatytą mėginių ėmimo dažnumą mėginiai iš išleistuvo turėjo būti imami tris kartus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateiktame skunde taip nurodo, kad paimtų ir ištirtų nuleidžiamo tvenkinio vandens mėginių skaičius netgi viršijo TIPK leidime numatytų būtinų paimti mėginių skaičių, kadangi be įmonės darytų dviejų mėginių, tvenkinio nuleidimo metu 2020 m. rugsėjo 24 ir 29 dienomis vandens mėginius paėmė Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Šiaurės Lietuvos aplinkos tyrimų skyrius, bei mano, kad daugiau vandens tyrimų, nuleidžiant tvenkinį, jo vadovaujama įmonė atlikti nebeturėjo. Be to, teismo posėdžio metu A. J. Z. palaikydamas skundą taip pat nurodė, kad nuo 2006 iki 2019 metų jis tiek savo išleistuvo nuotekų paimtus mėginius, tiek ir aplinkos apsaugos pareigūnų paimtus mėginius įtraukdavo į teikiamą ataskaitą aplinkos departamentui. Aplinkos apsaugos pareigūnai derino mėginių paėmimo laiką ir jų tyrimai net tikslesni. Tik pasikeitus aplinkos apsaugos departamento specialistui, jį nubaudė, nors visą laiką ir kiti tyrimai būdavo įskaičiuojami. Mano, kad atliktų tyrimų užtenka ir jis nepažeidė leidime nurodytų sąlygų ir jokio nusižengimo nepadarė. Jis nenorėjo išvengti atlikti tyrimus, leidimo reikalavimų neignoravo ir net nemanė taip elgtis, tačiau visuomet manė, kad ir kiti atlikti tyrimai yra skaičiuojami į reikalingų atlikti tyrimų skaičių.

Su pareiškėjo skundo ir teismo posėdžio metu nurodytais argumentais nesutiktina. Kaip minėta aukščiau, pareiškėjo vadovaujama A. Z. IĮ, vykdydama tvenkininės žuvininkystės veiklą, privalėjo laikytis jo įmonei išduoto galiojusio leidimo sąlygų - patvirtinto Nuotekų ir paviršinio vandens kontrolės plano (39 lentelė), kuriame yra numatytas mėginio ėmimo dažnis - trys kartai, nuleidžiant tvenkinį. Sutiktina su institucijos, priėmusios nutarimą, argumentais, kad tai, jog tvenkinio nuleidimo metu Aplinkos apsaugos agentūra, pagal kompetenciją vykdydama aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, atliko mėginių tyrimus, neeliminuoja leidimu nustatytos pareigos įmonei inicijuoti mėginių paėmimo tyrimus tokiu dažnumu, kurie yra imperatyviai nustatyti TIPK leidimo sąlygose. Valstybės atliekamos kontrolės vykdymo metu paimtų mėginių negalima priskirti tiems mėginiams, kuriuos pagal TIPK leidimo sąlygas turėjo paimti pati A. Z. IĮ.

Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad nuo 2006 iki 2019 metų jis tiek savo išleistuvo nuotekų paimtus mėginius, tiek ir aplinkos apsaugos pareigūnų paimtus mėginius įtraukdavo į teikiamą ataskaitą aplinkos departamentui ir visą laiką ir kiti tyrimai būdavo įskaičiuojami, pasisakytina, kad į šias aplinkybes teismas atsižvelgia, tačiau tai nekeičia bylos esmės, nes teismas nėra institucija, atsakinga už Aplinkos apsaugos departamento atliekamų funkcijų įgyvendinimą bei kontrolę. Tai, kad pareiškėjas ankstesnių tikrinimų metu užskaitydavo ir Aplinkos departamento kontrolės metu atliekamus laboratorinius tyrimus, bei pareigūnų nebuvo baudžiamas administracine tvarka, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju neeliminuoja administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo jo veiksmuose. Nors pareiškėjas netinkamai suprato leidimo sąlygas, ir/ar klydo manydamas, kad tvenkinio nuleidimo metu 2020 m. rugsėjo 24 ir 29 dienomis vandens mėginius paėmus Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Šiaurės Lietuvos aplinkos tyrimų skyriui, bei įmonei inicijavus du tyrimus pačiai, daugiau vandens tyrimų, nuleidžiant tvenkinį, jo vadovaujama įmonė atlikti nebeturėjo, tai yra, taip elgėsi nenorėdamas tyčia išvengti atlikti tyrimus, tačiau nagrinėjamu atveju, tai nešalina, jo, kaip įmonės vadovo, administracinės atsakomybės pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, kadangi akivaizdu, kad pagal Nuotekų ir paviršinio vandens kontrolės planą (39 lentelė) nustatytą mėginių ėmimo dažnumą mėginiai iš išleistuvo turėjo būti imami tris kartus jo paties įmonės užsakymu.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad ANK 7 straipsnyje yra įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-689/2020, 2AT-5-689/2020).

Teismas, remdamasis aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu, įvertinęs byloje surinktus ir skundo nagrinėjimo metu gautus įrodymus, pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodytus motyvus bei paaiškinimus, sprendžia, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4441-2021, A. J. Z. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje, pagrįstai. Administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas tinkamai ir visapusiškai, o ištirti ir nutarime aptarti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad A. J. Z. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymiai. Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pagrindu institucijos nutarime A. J. Z. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 str. 4 d., įrodyta – administracinio nusižengimo protokolas, 2021 m. rugpjūčio 11 d. patikrinimo aktas Nr. (16.3)-PA-4072, kuriame yra aprašytas ir užfiksuotas nurodytas TIPK leidimo sąlygų pažeidimas; TIPK leidimas Nr. P2-5/033, kurio Nuotekų ir paviršinio vandens kontrolės planas (39 lentelė) nustato mėginių ėmimo dažnį - tris kartus užpildant ir nuleidžiant tvenkinius, imant juos iš išleistuvų 1-4, bei kiti administracinio byloje ir šio skundo nagrinėjimo metu išanalizuoti duomenys, neabejotinai patvirtina, kad A. Z. individualios įmonės, kodas 123159735, savininkas A. J. Z., būdamas atsakingu už įmonės veiklą, (duomenys neskelbtini), vykdė tvenkininės žuvininkystės veiklą nesilaikant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. P2-5/033 sąlygų, o būtent laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. iki 2020 m. spalio 20 d. nuleidžiant tvenkinį G-1M, mėginiai nuotekų kontrolei iš išleistuvo buvo paimti du kartus 2020 m. rugsėjo 25 d. ir 2020 m. spalio 1 d., kai pagal Nuotekų ir paviršinio vandens kontrolės planą (39 lentelė), nustatytą mėginių ėmimo dažnumą mėginiai iš išleistuvo turėjo būti imami tris kartus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalies nuostatas.

Pastebėtina, kad skundžiamame nutarime prie pažeidimo esmės nėra nurodyti teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis ir dalis, nors ANK 235 straipsnio 4 dalies norma yra blanketinė. Tačiau žemiau nutarime „Kitos aplinkybės“ yra cituojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalies nuostatos, be to, teisės akto, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kurio reikalavimai pažeisti, 19 straipsnis nurodytas administracinio nusižengimo protokole, todėl nurodytas netikslumas taisytinas ir nelaikytinas esminiu nutarimo surašymo turinio pažeidimu, nepagrįstai suvaržiusiu pareiškėjo procesines teises, bei nekeičia priimto nutarimo esmės.

Institucijos priimtame 2021 m. lapkričio 3 d. nutarime pareiškėjo A. J. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą, bei nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau skundo nagrinėjimo metu byloje nustatyta, kad nuobaudos skyrimo ir šiuo metu pareiškėjas yra sulaukęs 72 metų amžiaus, kadangi A. J. Z. gimęs (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad A. J. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė taip pat yra ta, kad jis administracinį nusižengimą padarė būdamas sulaukęs 65 metų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje, padarymą Institucijos skundžiamu nutarimu A. J. Z., kaip juridinio asmens vadovui skirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda – 900 Eur.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriomis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui (Pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-600-327/2017).

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į A. J. Z. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – kad A. J. Z. vadovaujama A. Z. IĮ inicijavo du tvenkinio Nr. G-1M išleidimo laikotarpiu nuotekų kontrolės tyrimus, kuriuos atliko UAB „Vandens tyrimai” laboratorija, į tai, kad A. J. Z. nepiktybiškai siekė nevykdyti TIPK leidime nustatytų sąlygų, o administracinį nusižengimą padarė netinkamai suprasdamas leidimo sąlygas, ir/ar klaidingai manydamas, kad tvenkinio nuleidimo metu 2020 m. rugsėjo 24 ir 29 dienomis vandens mėginius paėmus Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Šiaurės Lietuvos aplinkos tyrimų skyriui, bei įmonei inicijavus du tyrimus, daugiau vandens tyrimų, nuleidžiant tvenkinį, jo vadovaujama įmonė atlikti nebeturėjo, nes šie tyrimai bus užskaityti, žala gamtai nebuvo padaryta, praeityje iki šio nusižengimo padarymo jis baustas administracine tvarka tik kartą, tačiau už kitokio pobūdžio nusižengimą, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir už nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje, padarymą A. J. Z. skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą (ANK 24 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pateiktas skundas tenkintinas iš dalies ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto A. K. 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4441-2021, kuriuo A. J. Z., už nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje, padarymą, skirta 900 Eur bauda, keistinas iš dalies, tai yra, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, A. J. Z. už nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje, padarymą skiriant įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

A. J. Z. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti A. J. Z. atžvilgiu priimtą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4441-2021 dalyje dėl nuobaudos paskyrimo ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, A. J. Z. už nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirti kitą nuobaudą - įspėjimą.

Likusioje dalyje Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4441-2021 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos kopijos įteikimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.