Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Hausera“ (toliau – ir pareiškėjas) skunde Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija) prašė panaikinti atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. 9.4-1375 (toliau – ir skundžiamas atsakymas, Raštas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo UAB „Hausera“ 2020 m. kovo 30 d. skundą.

2. Pareiškėjas skunde Komisijai nurodė, kad Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje ir finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), susijęs su fermos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Ferma) statybomis. Įtariamo pažeidimo tyrimą vykdo ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Šių tyrimų metu kilusiems klausimams atsakyti prireikė dokumentų ir kompetencijos, kuriais disponuoja Panevėžio apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (toliau – ir Tarnyba). Pareiškėjas 2020 m. kovo 30 d. su skundu kreipėsi į Departamentą, prašydamas: 1) sudaryti kompetentingą pareigūnų darbo grupę (neskiriant į ją Departamento Panevėžio apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų) ir pakartotinai atlikti Fermos pastato ir projektinės dokumentacijos įvertinimą bei jų atitikimą gaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams; 2) įvertinti, ar pripažįstant statinį tinkamu naudoti, buvo tinkamai vadovautasi teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų veiklą; 3) įvertinti Tarnybos viršininko V. G. ir vyriausiojo specialisto V. sprendimus, veiksmus ir neveikimą, pastariesiems nenustatant esminių Fermos gaisrinės saugos reikalavimų neatitikimų (minimalaus atstumo iki gretimų pastatų neišlaikymo, priešgaisrinės užtvaros (priešgaisrinės sienos (ekrano)) neįrengimo, netinkamo privažiavimo kelių įrengimo ir priestato matmenų neatitikimo techniniam projektui); 4) panaikinti Tarnybos viršininko V. G. 2020 m. kovo 23 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ 3 ir 4 punktus; 5) panaikinti Tarnybos vyriausiojo specialisto V. K. 2018 m. gegužės 23 d. statinio patikrinimo aktą Nr. SP14-2-4; 5) priimti nutarimą uždrausti eksploatuoti Fermą, iki kol bus atliktas Fermos atitikties gaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimas ir iki kol bus pašalinti nustatyti esminiai gaisrinės saugos reikalavimų neatitikimai; 6) atlikus tyrimą, pateikti tarnybinio patikrinimo išvadas ir priimtus sprendimus. Departamentas 2020 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 9.4 (9.6.E) nusprendė, jog: „pakartotinai atlikti Fermos pastato ir projektinės dokumentacijos įvertinimą, jų atitikimą gaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams ir vertinti Skunde minimų pareigūnų sprendimus, veiksmus ar neveikimą šiuo metu nėra tikslinga“, ir kad „nėra pagrindo uždrausti Fermos veiklą vadovaujantis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 14 straipsnio 2 punkto 3 papunkčiu, nes Fermoje nėra požymių, kad gali kilti gaisras, sprogimas, neužtikrinama joje ir aplinkiniuose objektuose esančių žmonių sauga arba nevykdomi rašytiniai valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų nurodymai“. Pareiškėjas šį Departamento raštą apskundė Komisijai, kuri 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 21R-347 (AG-261/05-2020), be kita ko, nusprendė įpareigoti Departamentą, pasibaigus karantinui, iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl prašymo atlikti Fermos patikrinimą dėl galimų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių aktų reikalavimų pažeidimų.

3. Pareiškėjas skunde Komisijai taip pat nurodė, kad Departamentas Rašte: 1) padarė (A) prielaidą, kad dirbtuvių pastatas (3) galėtų būti priskiriamas II atsparumo ugniai laipsnio pastatui, kas Departamentui leido manyti, kad 11,13 m atstumas yra pakankamas tarp II ir III atsparumo ugniai pastatų. Departamentas taip pat padarė ir dar vieną (B) prielaidą, kad dirbtuvių pastate (3) nėra vykdoma jokia ūkinė veikla, kas, Departamento nuomone, sumažina galimas papildomas gaisro rizikas; 2) vadovaudamasis nurodytomis prielaidomis, padarė ir dar vieną išvestinę (C) prielaidą, kad 8,26 m atstumas tarp dirbtuvių pastato (3) kampo ir Fermos pagalbinės patalpos kampo (gyvulių priėmimo–išleidimo, svarstyklių patalpa) nepažeidžia gaisrinę saugą reglamentuojančiais teisės aktais nustatytų priešgaisrinio atstumo reikalavimų, nes būtų galima taikyti Departamento direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų(toliau – ir Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai) 93.44 punkto išlygą, leidžiančią priešgaisrinį atstumą sumažinti 20 proc.; 3) apskritai nieko nepasisakė dėl Fermos atstumų nuo garažų pastato (2) ir pastato (4), nors atstumai iki jų taip pat neišlaikyti (mažesni nei 15 m); 4) nurodė, kad Fermoje iš visų pusių yra platesni kaip 3,5 pločio kieto grunto privažiavimai ir užtikrinamas gaisrinio transporto privažiavimas iš abiejų pastato išilginių pusių; 5) pateikė išvadą, kad nėra pagrindo uždrausti eksploatuoti Fermos statinio ir atskirų jos patalpų, tačiau kartu padarė ir (D) išlygą, kad atsiradus papildomoms pastatų atsparumo ugniai laipsnį patvirtinančioms ar paneigiančioms aplinkybėms ar kitoms reikšmingoms aplinkybėms, Departamento pozicija šiuo klausimu gali skirtis.

Šalies argumentai

7. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Komisijos sprendimą, Departamento Raštą ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. skundą.

8. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad dalį Fermos statybos darbų, sudarytų trijų subrangos sutarčių pagrindu, atliko pareiškėjas. Todėl jis turi materialinį teisinį suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje, nes Departamento veiksmų ir sprendimų išduodant 2018 m. birželio 6 d. Fermos statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir statybos užbaigimo aktas) teisėtumo vertinimas turi tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms vykstančiuose teisiniuose procesuose. Pareiškėjas, susipažinęs su 2018 m. birželio 6 d. statybos užbaigimo aktu ir jame nurodyta informacija, nustatė akivaizdžiai neteisingų ir realybės neatitinkančių duomenų, todėl kreipėsi į Departamentą.

9. Dėl Departamento Rašto pareiškėjas pažymėjo, kad Departamentas jame nenurodė, kokiais konkrečiai pareigūnų surinktais faktiniais duomenimis buvo vadovaujamasi padarant (A) prielaidą, kad pagal pareigūnų surinktus faktinius duomenis dirbtuvių pastatas (3) galėtų būti priskiriamas II atsparumo ugniai laipsnio pastatui. Jokių konkrečių duomenų apie galimą dirbtuvių pastato (3) priskyrimą II atsparumo ugniai laipsnio pastatui nėra nurodyta ir pridėtame tarnybiniame pranešime, faktinių duomenų patikrinimo akte ar fotolentelėje. Nė viename Fermos statybos projekte (nei techniniame projekte, nei techninio projekto versijoje A, nei darbo projekte) nėra nurodyti esamų gretimų pastatų atsparumo ugniai laipsniai. Projektuojant pastatą, gretimų pastatų atsparumo ugniai laipsnis turi būti nustatomas pagal esamo pastato projektinę dokumentaciją (jei yra išlikusi) arba atliekant esamo pastato gaisrinės saugos ekspertizę (vertinant pastato konstrukcijų atsparumą ugniai ir kt.) – priešingu atveju (neturint esamo pastato projektinės dokumentacijos ir neatliekant esamo pastato gaisrinės saugos ekspertizės) esamas pastatas yra priskiriamas pavojingiausiam atsparumo ugniai laipsniui – III. Vertinant statybos užbaigimo išdavimo aplinkybes pastatų atsparumo ugniai laipsniai turėjo būti vertinami pagal tos dienos duomenis, o ne retrospektyviai grįžtant į „anksčiau galiojusius normatyvinius statybos techninius dokumentus“. Departamentas nepagrindė, kodėl nusprendė vadovautis būtent Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 25 „Dėl Respublikos statybos normų „Priešgaisrinė apsauga. Pagrindiniai reikalavimai“ RSN 133-991“ patvirtintomis Respublikinėmis statybos normomis „Priešgaisrinė apsauga. Bendrieji reikalavimai“ RSN 133-91, galiojusiomis iki 2004 m. vasario 13 d. (toliau – ir Statybos normos RSN 133-91).

10. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas 2020 m. rugpjūčio 3 d. rašte padarė (B) prielaidą, kad dirbtuvių pastate (3) nėra vykdoma jokia ūkinė veikla, kas, Departamento nuomone, sumažina galimas papildomas gaisro rizikas. Pareiškėjas akcentavo, kad dirbtuvių pastatas (3) yra neprižiūrimas: nesandarus stogas, išdaužyti langai, netvarkinga elektros instaliacija, neprižiūrima aplinka (pastatas apaugęs augmenija). Visa tai ne tik nemažina šio pastato atsparumo ugniai, tačiau priešingai – rodo apie dirbtuvių pastato (3) avarinę (ar jai artimą) būklę. Šiuo atveju nėra tenkinama nė viena Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 93.4 punkto sąlyga, kuri leistų sumažinti priešgaisrinį atstumą tarp pastatų 20 proc. Todėl priešinga Departamento prielaida ir ją patvirtinantis sprendimas turėtų būti panaikintas.

11. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad visų greta Fermos esančių pastatų – ir pastato (4), ir garažų pastato (2), ir dirbtuvių pastato (3) atsparumo ugniai laipsnis gali būti tik III – šie dar sovietmečiu statyti pastatai yra iš silikatinių plytų su šiferiu uždengtais stogais, nėra šių pastatų projektinės dokumentacijos ir nebuvo atliktos šių pastatų gaisrinės saugos ekspertizės, todėl jie privalo būti priskiriami pačiam pavojingiausiam III atsparumo ugniai laipsniui. Cituodamas Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 94 punktą, pareiškėjas nurodė, kad, statant Fermą, priešgaisrinės užtvaros (priešgaisrinės sienos (ekranai)) nesuprojektuotos ir neįrengtos, todėl Departamentas privalėjo konstatuoti šį pažeidimą.

12. Pareiškėjo teigimu, susipažinus su pridėtu tarnybiniu pranešimu, faktinių duomenų patikrinimo aktu ir fotolentele, matyti, kad vienintelis šios išvados šaltinis yra Fermos savininkės, ūkininkės A. S. ūkio direktoriaus A. J. žodiniai teiginiai apie neva sukeltą grunto lygį ir įrengtą pravažiavimą, panaudojant mūrinio pastato (4) nugriautos dalies statybinių konstrukcijų sumaltas atliekas – jokio šių žodžių patikrinimo nebuvo padaryta. Faktinių duomenų patikrinimą atlikę pareigūnai nepareikalavo nei jokių dokumentų, fotonuotraukų ar kitų įrodymų, nei patys nepatikrino situacijos vietoje. Fotolentelės nuotrauka Nr. 7 patvirtina, kad Fermos pastato vakarinėje pusėje auga vešli pieva (šviežiai, greičiausiai tik paties patikrinimo metu, nupjauta). Fermos pastato vakarinėje pusėje nėra jokio sukelto grunto lygio ar įrengto pravažiavimo.

13. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2020 m. kovo 30 d. skunde jis prašė įvertinti Tarnybos vyriausiojo specialisto V. K. sprendimus, veiksmus ir neveikimą, jam nenustatant esminio Fermos gaisrinės saugos reikalavimo neatitikimo – Fermos priestato matmenų neatitikimo techniniam projektui, tačiau Departamentas jokios pozicijos šiuo klausimu nepateikė, tai nebuvo įvertinta ir Komisijos sprendime. Departamentas šioje konkrečioje situacijoje privalo tiksliai ir aiškiai atsakyti, kokiam atsparumo ugniai laipsniui ir dėl ko priskiriamas kiekvienas iš greta Fermos esančių pastatų, ar konkretūs atstumai yra išlaikyti ar ne, yra įrengtas priešgaisrinių automobilių privažiavimas, ar ne, realiai pastatyto priestato matmenys atitinka projektus, ar ne, ir galiausiai – galima eksploatuoti Fermą ar atskiras jos patalpas, ar ne. Šie Departamento atsakymai turi būti motyvuoti ir galutiniai. Pareiškėjas pažymėjo, kad Departamentui yra būtina imtis priemonių tokiems grubiems priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams skubiai pašalinti, o viena iš efektyviausių priemonių gaisrų prevencijai įgyvendinti – tai uždraudimas eksploatuoti statinius, iki kol tokie pažeidimai bus pašalinti.

28. Pareiškėjas UAB „Hausera“ apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimą; 2) panaikinti Komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. AG-676/02-2020; 3) panaikinti Departamento 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. 9.4-1375; 4) įpareigoti Departamentą pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. skundą (skundo dalį dėl pastatų atsparumo ugniai laipsnių, priešgaisrinio atstumo tarp pastatų, gaisrinio transporto privažiavimų ir priestato matmenų vertinimo) išnagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

29.1. Pareiškėjas skunde teismo prašė įvertinti, ar pagrįstai Departamentas, nustatydamas greta Fermos esančių pastatų atsparumo ugniai laipsnius, rėmėsi Statybos normomis RSN 133-91, galiojusiomis iki 2004 m. vasario 13 d. Tačiau teismas dėl šio klausimo jokių motyvų nenurodė, pasisakydamas tik tai, kad pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų, nevertintų Departamento ar Komisijos, kurie galėtų leisti suabejoti Departamento nustatytų faktinių aplinkybių objektyvumu. Pareiškėjas nurodo, kad tiek skundo Departamentui, tiek skundo Komisijai, tiek skundo teismui dalykas buvo ne naujų faktinių aplinkybių pateikimas, o netinkamas jų teisinis įvertinimas – kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasis Departamentas (ir vėliau Komisija) darė išvadas dėl greta Fermos esančių pastatų atsparumo ugniai laipsnių nustatymo, ir ar šis vertinimas yra atliktas teisingai.

Šalies argumentai

29.3. Pareiškėjas prašė Komisijos ir teismo teisiškai įvertinti tokios Departamento pasirinktos pozicijos pagrįstumą. Kadangi iki šiol šis klausimas yra neatsakytas, pareiškėjas prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pasisakyti dėl šio teisinio klausimo: jei nėra esamo pastato projektinės dokumentacijos (ji nėra išlikusi) ir jei nėra atlikta esamo pastato gaisrinės saugos ekspertizė – ar tokiu atveju esamam pastatui turi būti priskiriamas pavojingiausias atsparumo ugniai laipsnis (III)? Jei ne, tuomet kokios teisinės taisyklės turi būti taikomos nustatant (šalia naujai pastatyto pastato jau esančių) pastatų atsparumo ugniai laipsnius, jei neturima šių pastatų projektinės dokumentacijos ir nėra atliktos jų gaisrinės saugos ekspertizės? Ar šiandien nustatant jau esamų seniai statytų pastatų atsparumo ugniai laipsnius turi būti vadovaujamasi: 1) tokių pastatų statybos metu galiojusių tuometinių (nors ir sovietinių) teisės aktų reikalavimais? 2) šalia jų naujai pastatyto pastato statybos užbaigimo komisijos vertinimo (ar išlaikyti priešgaisriniai atstumai) atlikimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimais? 3) maždaug tokių pastatų egzistavimo laikotarpio viduryje (nors nebūtinai) galiojusiomis Statybos normomis RSN 133-91? Jei taip – kodėl būtent šiomis normomis, ir kodėl būtent šio laikotarpio? 4) skundo dėl atstumų nesilaikymo nagrinėjimo metu galiojančių teisės aktų reikalavimais? Pareiškėjo teigimu, nuo atsakymo į šį teisinį klausimą priklauso Departamento pasirinktos pozicijos teisingumo ir teisėtumo vertinimas – ar Departamentas tinkamai nustatė visų šalia Fermos esančių pastatų (dirbtuvių pastato (3), garažų pastato (2) ir pastato (4)) atsparumo ugniai laipsnius, ir tuomet ar pagrįstai Departamentas nusprendė, kad priešgaisriniai atstumai nuo Fermos iki šių greta esančių pastatų yra išlaikyti.

29.4. Teismas sprendime nepateikė jokio vertinimo dėl pareiškėjo argumentų, jog Departamentas nepagrįstai sumažino priešgaisrinį atstumą tarp pastatų 20 proc., t. y. nepagrįstai taikė Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 93.4 punktą. Pareiškėjo teigimu, yra akivaizdu, kad nėra tenkinama nė viena Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 93.4 punkto sąlyga, kuri leistų sumažinti priešgaisrinį atstumą tarp pastatų 20 proc. Teismas sprendime taip pat nenurodė jokių motyvų dėl faktinių aplinkybių, susijusių su privažiavimo kelio įrengimu ar neįrengimu, teismas tik lakoniškai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui naujų įrodymų, nevertintų Departamento ar Komisijos, kurie galėtų leisti suabejoti Departamento nustatytų faktinių aplinkybių objektyvumu.

29.5. Pareiškėjas 2020 m. kovo 30 d. skunde prašė įvertinti Tarnybos vyriausiojo specialisto V. K. sprendimus, veiksmus ir neveikimą, pastarajam po pirmojo patikrinimo parengtame 2018 m. gegužės 2 d. statinio patikrinimo akte Nr. SP14-2-2 (6 priedas) užfiksavus esminių statinio gaisrinės saugos reikalavimų (25 klausimo, eilės Nr. 6) neatitiktį, o visiškai nepakitus situacijai – 2018 m. gegužės 23 d. statinio patikrinimo akte Nr. SP14-2-4 (8 priedas) jau nurodant, kad ši neatitiktis buvo pašalinta. Tačiau Departamentas jokios pozicijos šiuo klausimu pareiškėjui nepateikė, tai nebuvo įvertinta Komisijos sprendime, taip pat visiškai nebuvo įvertinta ir skundžiamame teismo sprendime.

29.6. Departamentas Rašte pateikė sąlyginį atsakymą, esą atsiradus papildomoms pastatų atsparumo ugniai laipsnį patvirtinančioms ar paneigiančioms aplinkybėms, ar kitoms reikšmingoms aplinkybėms, Departamento pozicija (dėl uždraudimo eksploatuoti Fermą ar atskiras jos patalpas) gali skirtis. Tačiau sąlyginių atsakymų teikimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, Departamentas turėjo pateikti galutinį ir motyvuotą atsakymą. Įgyvendinant gaisrų prevenciją, Departamentui yra būtina imtis priemonių tokiems grubiems priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams skubiai pašalinti. Viena iš efektyviausių priemonių gaisrų prevencijai įgyvendinti – tai uždraudimas eksploatuoti statinius iki kol tokie pažeidimai bus pašalinti. Priešgaisrinės saugos įstatymo 14 straipsnio 2 punktas numato dar ir tikrinimo ar rašytinių privalomų vykdyti nurodymų davimą, tačiau galimybės visiškai ignoruoti akivaizdžius tęstinius priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus Departamentui nenumato joks teisės aktas. Teismas sprendime neužsiminė apie šios Departamento pozicijos (ne)pagrįstumo vertinimą.