- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-29
- Bylos Nr.
- eI2-1122-816/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03524-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jovita Einikienė (pirm.)
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Hausera“
- Advokatai
- Artūras Gutauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Hausera“ skundą atsakovei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Hausera“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. AG-676/02-2020, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. 9.4-1375 ir įpareigoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos pareiškėjos 2020 m. kovo 30 d. skundą išnagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad dalį Fermos statybos darbų, sudarytų trijų subrangos sutarčių pagrindu, atliko pareiškėja. Todėl teigia, kad ji turi materialinį teisinį suinteresuotumą nagrinėjamoje administracinėje byloje, nes Departamento veiksmų ir sprendimų išduodant 2018 m. birželio 6 d. Fermos statybos užbaigimo aktą Nr.: (duomenys neskelbtini) (toliau – statybos užbaigimo aktas) teisėtumo vertinimas turi tiesioginės įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms vykstančiuose teisiniuose procesuose. Pareiškėja susipažinusi su 2018 m. birželio 6 d. statybos užbaigimo aktu ir jame nurodyta informacija nustatė akivaizdžiai neteisingų ir realybės neatitinkančių duomenų, todėl kreipėsi į Departamentą.
Dėl Departamento 2020 m. rugpjūčio 3 d. rašto nurodo, kad rašte Departamentas nenurodo, kokiais konkrečiai pareigūnų surinktais faktiniais duomenimis buvo vadovaujamasi padarant (A) prielaidą, kad pagal pareigūnų surinktus faktinius duomenis dirbtuvių pastatas (3) galėtų būti priskiriamas II atsparumo ugniai laipsnio pastatui. Jokių konkrečių duomenų apie galimą dirbtuvių pastato (3) priskyrimą II atsparumo ugniai laipsnio pastatui nėra nurodyta ir pridėtame tarnybiniame pranešime, faktinių duomenų patikrinimo akte ar fotolentelėje.
Pažymi, kad nė viename Fermos statybos projekte (nei techniniame projekte, nei techninio projekto versijoje A, nei darbo projekte) nėra nurodyti esamų gretimų pastatų atsparumo ugniai laipsniai. Projektuojant pastatą, gretimų pastatų atsparumo ugniai laipsnis turi būti nustatomas pagal esamo pastato projektinę dokumentaciją (jei yra išlikusi) arba atliekant esamo pastato gaisrinės saugos ekspertizę (vertinant pastato konstrukcijų atsparumą ugniai ir kt.) – priešingu atveju (neturint esamo pastato projektinės dokumentacijos ir neatliekant esamo pastato gaisrinės saugos ekspertizės) esamas pastatas yra priskiriamas pavojingiausiam atsparumo ugniai laipsniui – III.
Nurodo, kad vertinant statybos užbaigimo išdavimo aplinkybes pastatų atsparumo ugniai laipsniai turėjo būti vertinami tos dienos duomenimis, o ne retrospektyviai grįžtant į „anksčiau galiojusius normatyvinius statybos techninius dokumentus“. Departamentas nepagrindė, kodėl nusprendė vadovautis būtent Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 25 patvirtintomis Respublikinėmis statybos normomis RSN 133-91 „Priešgaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, galiojusiomis iki 2004 m. vasario 13 d.
Pažymi, kad Departamentas 2020 m. rugpjūčio 3 d. rašte padarė (B) prielaidą, kad dirbtuvių pastate (3) nėra vykdoma jokia ūkinė veikla, kas Departamento nuomone sumažina galimas papildomas gaisro rizikas. Pareiškėja akcentuoja, kad dirbtuvių pastatas (3) yra neprižiūrimas: nesandarus stogas, išdaužyti langai, netvarkinga elektros instaliacija, neprižiūrima aplinka (pastatas apaugęs augmenija). Visa tai ne tik kad nemažina šio pastato atsparumo ugniai, tačiau priešingai – indikuoja apie dirbtuvių pastato (3) avarinę (ar jai artimą) būklę.
Pažymi, kad nėra tenkinama nė viena Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 93.4 punkto sąlyga, kuri leistų sumažinti priešgaisrinį atstumą tarp pastatų 20 proc. Todėl priešinga Departamento prielaida ir ją patvirtinantis sprendimas turėtų būti panaikintas.
Nurodo, kad visų greta Fermos esančių pastatų – ir pastato (4), ir garažų pastato (2), ir dirbtuvių pastato (3) atsparumo ugniai laipsnis tegali būti tik III – šie dar sovietmečiu statyti pastatai yra iš silikatinių plytų su šiferiu uždengtais stogais, nėra šių pastatų projektinės dokumentacijos ir nebuvo atliktos šių pastatų gaisrinės saugos ekspertizės, todėl jie privalo būti priskiriami pačiam pavojingiausiam III atsparumo ugniai laipsniui. Cituodama Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 94 punktą nurodo, kad statant Fermą priešgaisrinės užtvaros (priešgaisrinės sienos (ekranai)) nesuprojektuotos ir neįrengtos – todėl mano, kad Departamentas privalėjo konstatuoti šį pažeidimą.
Teigia, kad susipažinus su pridėtu tarnybiniu pranešimu, faktinių duomenų patikrinimo aktu ir fotolentele matyti, kad vienintelis šios išvados šaltinis yra Fermos savininkės, ūkininkės A. S. ūkio direktoriaus A. J. žodiniai teiginiai apie neva sukeltą grunto lygį ir įrengtą pravažiavimą, panaudojant mūrinio pastato (4) nugriautos dalies statybinių konstrukcijų sumaltas atliekas – jokio šių žodžių patikrinimo nebuvo padaryta. Faktinių duomenų patikrinimą atlikę pareigūnai nepareikalavo nei jokių dokumentų, fotonuotraukų ar kitų įrodymų, nei patys nepatikrino situacijos vietoje. Fotolentelės nuotrauka Nr. 7 patvirtina, kad Fermos pastato vakarinėje pusėje auga vešli pieva (šviežiai, greičiausiai – tik paties patikrinimo metu, nupjauta). Jokio sukelto grunto lygio ar įrengto pravažiavimo Fermos pastato vakarinėje pusėje nėra.
Šalies argumentai
Teigia, kad 2020 m. kovo 30 d. skunde prašė įvertinti Tarnybos vyriausiojo specialisto V. K. sprendimus, veiksmus ir neveikimą, jam nenustatant esminio Fermos gaisrinės saugos reikalavimo neatitikimo – Fermos priestato matmenų neatitikimo techniniam projektui, tačiau Departamentas jokios pozicijos šiuo klausimu nepateikė, tai nebuvo įvertinta ir sprendime.
Pažymi, kad Departamentas šioje konkrečioje situacijoje privalo tiksliai ir aiškiai atsakyti kokiam atsparumo ugniai laipsniui ir dėl ko priskiriamas kiekvienas iš greta Fermos esančių pastatų, ar konkretūs atstumai yra išlaikyti ar ne, yra įrengtas priešgaisrinių automobilių privažiavimas ar ne, realiai pastatyto priestato matmenys atitinka projektus ar ne, ir galiausiai – galima eksploatuoti Fermą ar atskiras jos patalpas ar ne. Ir šie Departamento atsakymai turi būti motyvuoti ir galutiniai.
Pažymi, kad Departamentui yra būtina imtis priemonių tokiems grubiems priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams skubiai pašalinti, o viena iš efektyviausių priemonių gaisrų prevencijai įgyvendinti – tai uždraudimas eksploatuoti statinius, iki kol tokie pažeidimai bus pašalinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas, departamento manymu yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ir nuosekliai išanalizavus ginčo aplinkybes, įvertinus šalių pateiktus įrodymus, todėl pareiškėjos skunde nurodytos teisinės bei faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo jo panaikinti.
Pažymi, kad Departamento 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, pareiškėja skunde nepagrindė kaip statybos užbaigimo procedūrų metu galimai padaryti pažeidimai (susiję su gaisrine sauga, kuriuos pareiškėja bando įrodyti), yra susiję su pareiškėjos pažeistomis teisėmis ir pareigomis, dėl kurių šiuo metu jau yra nagrinėjamas civilinis ginčas dėl skolos. Net ir panaikinus Departamento 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštą ir (ar) nustačius galimai neteisėtus departamento atstovo veiksmus statybos užbaigimo procedūroje, pareiškėjos teisinė padėtis (teisės ir pareigos) realiai nepasikeistų – statybos užbaigimo akto teisėtumo klausimas šioje byloje išspręstas nebūtų, dėl to šios bylos sprendimas neturėtų jokios įtakos nei Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje nei kompetentingų institucijų atliekamuose tyrimuose.
Pažymi, kad Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto V. K. 2018 m. gegužės 23 d. statinio patikrinimo aktas, kurį pareiškėja departamento prašė panaikinti, teikdama 2020 m. kovo 30 d. skundą, yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuriuo siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą – statybos užbaigimo aktą. Argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo (šiuo atveju statybos užbaigimo akto), kurio tarpiniais dokumentais jie yra. Departamentui nėra suteikta kompetencija panaikinti statybos užbaigimo aktą, o tai reiškia, jog šiam aktui jau esant patvirtintam, ginčas dėl tokio akto patvirtinimui būtino tarpinio dokumento teisėtumo turėtų būti sprendžiamas teisme nagrinėjant bylą dėl statybos užbaigimo akto teisėtumo. Be to, institucijoms, atliekančioms atitinkamus tyrimus, turint įtarimų, kad statybos užbaigimo procedūrose buvo padaryti pažeidimai, galintys turėti įtakos atliekamiems tyrimams, net neabejotina, kad tiek ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos, tiek Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos vykdydama projekto pažeidimo tyrimą pasinaudos įstatymo joms suteikta teise ir pačios pareikalaus departamento pateikti atitinkamą informaciją ir (ar) dokumentus.
Nurodo, kad pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti departamentą pareiškėjos 2020 m. kovo 30 d. skundą išnagrinėti iš naujo, negali būti tenkinamas vien dėl to, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija išnagrinėjusi pareiškėjos 2020 m. balandžio 14 d. skundą, kurio vienas iš reikalavimų buvo įpareigoti departamentą pareiškėjos 2020 m. kovo 30 d. skundą nagrinėti iš naujo, skundą patenkino iš dalies, t. y. įpareigojo departamentą pasibaigus karantinui iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundo dalį dėl prašymo atlikti fermos patikrinimą dėl galimų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo, kita dalis pareiškėjos 2020 m. kovo 30 d. skundo reikalavimų buvo atmesti. Pažymėtina, kad pareiškėja šio Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo neginčijo. Taigi, pareiškėja inicijuodama naują teisminį procesą ir reikšdama reikalavimą, kuris Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu jau buvo išspręstas elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja teisminiu procesu.
Dėl ginčijamo Departamento 2020 m. rugpjūčio 3 d. rašto pažymi, kad statybos užbaigimo metu komisijos narys – departamento atstovas, įvertinęs projektuotojo padarytą išvadą, neturėjo pagrindo ja abejoti, nes būtent projektuotojui nustatyta pareiga įvertinti ir patvirtinti, kad projektas atitinka teisės aktų nuostatas. Atliekant šalia fermos esančių pastatų vertinimą, turėtų būti vadovaujamasi ne šiuo metu galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais gaisrinę saugą, kurių reikalavimai privalomi projektuojant ir statant naujus statinius, rekonstruojamoms ir remontuojamoms statinių dalims, keičiant statinių ar statinių dalių naudojimo paskirtį, tačiau įvertinus tai, kad greta fermos stovintys pastatai yra pastatyti pagal anksčiau galiojusius normatyvinius statybos techninius dokumentus, atliekant šalia fermos esančių pastatų vertinimą turėtų būti vadovaujamasi Respublikinėmis statybos normomis RSN 133-91 „Priešgaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 25 (toliau – RSN 133-91). Teigia, kad šalia fermos pastato esantys statiniai išlaiko minimalų reglamentuotą priešgaisrinį atstumą (10 metrų) tarp pastatų.
Nurodo, kad nėra pagrindo fermos pastatui gretimus pastatus prilyginti III atsparumo ugniai laipsniui. Pagal RSN 133-91 V atsparumo ugniai laipsniui (pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą atitinkantis III atsparumo ugniai laipsnį) priskiriami tik pastatai, kurių laikančiosioms ir atitvarinėms konstrukcijoms netaikomi jokie atsparumo ugniai ir ugnies plitimo ribų reikalavimai.
Paaiškina, kad tik vykdant ūkinę veiklą susidaro degios medžiagos, pastato mūrinės konstrukcijos ir gelžbetoninės perdangos pačios iš savęs gaisrinio pavojingumo nesukelia. Pažymi, kad fermos pastatui gretimi pastatai yra apleisti (langai išdužę, durys sulaužytos, apžėlę žole), dirbtuvių pastate (3) atjungta elektra (nukirpti laidai), dėl to pagrįstai manytina, kad ūkinė veikla fermai gretimuose pastatuose nėra vykdoma.
Pažymi, kad fermos projektuotojas, įvertinęs statinio gretimybes, fermos projekte nurodė, kad atstumai tarp pastatų išlaikyti. Įvertinus fermos projektą ir faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, negali atmesti galimybės, kad fermos projektuotojas galėjo sumažinti Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 6 lentelėje nustatytą minimalų priešgaisrinį atstumą tarp pastatų, taikydamas Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 93.4 papunkčio, 94 ir 95 punktų nuostatas. Neatmeta ir galimybės, kad projektuotojas, vadovaudamasis Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 94 ir 95 punktais, dirbtuvių pastato (3) mūrines sienas galėjo priskirti priešgaisrinei sienai (ekranui). Atsižvelgiant į statybos techninio reglamento 1.05.01:2017 48.4 papunkčio nuostatą (iki 1 m didinami statinio išorės matmenys), pakeitus statinio projekto laidą nėra privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka, dėl ko 25 punkto neatitiktis neteko aktualumo, todėl komisijos narys (departamento atstovas) įvertinęs galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus pažymėjo, kad neatitiktis yra pašalinta.
Pabrėžia, kad departamentas nenustatė pažeidimų, susijusių su priešgaisrine sauga. nutarimas uždrausti eksploatuoti fermą ar atskirus jos statinius galėtų būti priimtas tik turint duomenų, kad yra požymių, dėl kurių fermoje ar atskirose jos pastatuose gali kilti gaisras, sprogimas, yra grėsmė žmonių saugai ar, kad būtų nevykdomi teisėti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų nurodymai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašo skundą patenkinti. Papildomai akcentavo, kad pareiškėja suinteresuota nagrinėjamos bylos baigtimi, nes atliko dalį darbų ginčo statinyje, o be to šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo paramos pasisavinimo/sukčiavimo, todėl šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės gali būti reikšmingos ikiteisminiam tyrimui (baudžiamojoje byloje). Teigė, kad atsakovas tik formaliai atsakė į pareiškėjos skunde išdėstytas aplinkybes, bet jų visapusiškai neištyrė, pvz., netyrė fermoje kabančių laidų, o tiesiog padarė išvadą, kad veikla fermoje nėra vykdoma. Pareiškėja siekia teisingo faktinių aplinkybių nustatymo dėl priestato matmenų, privažiavimo kelio, atstumų nuo fermos iki gretimų pastatų, kt.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad, skundžiamas Departamento raštas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Siekdama panaikinti statybos užbaigimo aktą pareiškėja turėtų inicijuoti kitą bylą, nes Departamentas neturi teisės panaikinti statybos užbaigimo akto. Teigė, kad Departamentas jokių gaisrinės saugos pažeidimų ginčo fermoje nerado, o tai jam leido padaryti išvadą, kad ferma atitiko gaisrinę saugą reglamentuojančius teisės aktus. Visi pareiškėjo nurodyti argumentai buvo vertinami, jam į juos buvo atsakyta. Pažymėjo, kad atsakovas neatliko statinio ekspertizės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2020 m. rugpjūčio 3 d. rašto, kuriuo buvo pakartotinai išnagrinėtas pareiškėjos 2020 m. kovo 30 d. skundo/prašymo dalis, taip pat Komisijos sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Departamento 2020 m. rugpjūčio 3 d. rašto panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. kovo 30 d. kreipėsi į Departamentą su skundu/prašymu dėl Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų veiksmų, susijusių su fermos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Anykščių r. sav.) (toliau – ferma) statybos užbaigimo procedūromis. Skunde pareiškėja Departamento prašė: 1) sudaryti kompetentingą pareigūnų darbo grupę (neskiriant į ją departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų) ir pakartotinai atlikti fermos pastato ir projektinės dokumentacijos įvertinimą bei jų atitikimą gaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams; 2) įvertinti ar pripažįstant statinį tinkamu naudoti buvo tinkamai vadovautasi teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų veiklą; 3) įvertinti departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko V. G. ir vyriausiojo specialisto V. K. sprendimus, veiksmus ir neveikimą, pastariesiems nenustatant esminių fermos gaisrinės saugos reikalavimų neatitikimų (minimalaus atstumo iki gretimų pastatų neišlaikymo, priešgaisrinės užtvaros (priešgaisrinės sienos (ekrano)) neįrengimo, netinkamo privažiavimo kelių įrengimo ir priestato matmenų neatitikimo techniniam projektui); 4) panaikinti departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko V. G. 2020 m. kovo 23 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ 3 ir 4 punktus; 5) panaikinti Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto V. K. 2018 m. gegužės 23 d. statinio patikrinimo aktą Nr. SP14-2-4; 6) priimti nutarimą uždrausti eksploatuoti fermą, iki kol bus atliktas fermos atitikties gaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimas ir iki kol bus pašalinti nustatyti esminiai gaisrinės saugos reikalavimų neatitikimai; 7) atlikus tyrimą pateikti tarnybinio patikrinimo išvadas ir priimtus sprendimus.
Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2020 m. kovo 30 d. skundą/prašymą, 2020 m. balandžio 8 d. raštu pareiškėją informavo, kad:
1) dėl paskelbto karantino departamento direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 1-114, pareigūnams nurodyta laikinai nevykdyti prevencinių akcijų (išskyrus informacines), planinių priešgaisrinių techninių ir pavojingų objektų patikrinimų, taip pat nagrinėjant asmenų skundus ir prašymus nevykdyti faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje. Paaiškintina, kad pirmą ir antrą skundo reikalavimus departamentas vertino kaip prašymą atlikti faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, sulyginant projektinius sprendinius su faktine situacija, kas, departamento nuomone, prieštaravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 ir jo pagrindu priimto departamento direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. įsakymo nuostatoms, todėl faktinių aplinkybių patikrinimas vietoje nebuvo atliktas.
Nurodė 2020 m. balandžio 8 d. rašte ir tai, kad pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017), 9 priedą, kuriame nurodyta komisijos pirmininko ir komisijos narių kompetencija atliekant statybos užbaigimo procedūras, departamento atstovas pagal kompetenciją tikrina statinių atitiktį statinio projekto sprendiniams, įgyvendinantiems esminį statinio gaisrinės saugos reikalavimą. Už projektinius sprendinius, pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 49 punktą yra atsakingas projektuotojas;
2) Atsakydamas į pareiškėjos skundo trečią reikalavimą departamentas paaiškino, kodėl praėjus beveik dvejiems metams nuo galimai padarytos veikos, tarnybinis patikrinimas skunde minimų pareigūnų atžvilgiu nebus pradėtas;
3) Atsakydamas į pareiškėjos skundo penktą reikalavimą nurodė, kad įvertinus tai, jog fermos statybos užbaigimo aktas buvo išduotas 2018 m. birželio 6 d., statybos užbaigimo akto išdavimo teisėtumas nebus nagrinėjamas;
4) nėra pagrindo priimti nutarimą uždrausti eksploatuoti fermą, nes vadovaujantis Priešgaisrinės saugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 papunkčiu nėra požymių, kad fermoje gali kilti gaisras, sprogimas, kad neužtikrinama joje ir aplinkiniuose objektuose esančių žmonių sauga arba nevykdomi rašytiniai valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų nurodymai.
Departamentas įvertinęs turimus dokumentus ir nenustatęs, kad fermoje būtų požymių, dėl kurių gali kilti gaisras, sprogimas, grėsmė žmonių saugai ar, kad būtų nevykdomi teisėti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų nurodymai, atsakydamas į pareiškėjos 2020 m. kovo 30 d. skundo šeštą reikalavimą, pareiškėjai pateikė paaiškinimą, kodėl nutarimas uždrausti eksploatuoti fermą nebus priimtas.
Pareiškėja, nesutikdama su Departamento 2020 m. balandžio 8 d. rašte pateiktu atsakymu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Departamentą pasibaigus karantinui iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. kovo 30 d. skundo dalį dėl prašymo atlikti fermos patikrinimą dėl galimų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo. Bylą dalyje dėl įpareigojimo panaikinti atsakovo 2020 m. kovo 23 d. rašto 3 ir 4 punktus bei specialisto V. K. 2018 m. gegužės 23 d. statinio patikrinimo aktą nutraukė kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai. Taip pat nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti šioje dalyje atsakovo 2020 m. balandžio 8 d. raštą Nr. 9.4(9.6E). Kitus pareiškėjos skundo reikalavimus atmetė.
Pasibaigus karantinui, Departamentas 2020 m. liepos 10 d. departamento Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūnams pavedė atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir įvertinti ar skunde nurodytas statinys (ferma) atitinka gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
2020 m. liepos 17 d. buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, įformintas departamento Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūno 2020 m. liepos 21 d. tarnybiniu pranešimu dėl faktinių duomenų patikrinimo vietoje, prie tarnybinio pranešimo pridėtomis fotonuotraukomis, 2020 m. liepos 17 d. faktinių duomenų patikrinimo aktu. Patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad statinys (ferma) atitinka gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, sudaryta teritorijos dalies ir pastatų schema.
Departamentas, vykdydamas Komisijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu nustatytą įpareigojimą ir įvertinęs faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje surinktus duomenis, fermos projekto duomenis, 2020 m. rugpjūčio 3 d. skundžiamu raštu informavo pareiškėją, kad gaisrinę saugą reglamentuojantys teisės aktai pareiškėjos nurodomais aspektais nepažeisti ir, vadovaujantis Priešgaisrinės saugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nėra pagrindo uždrausti eksploatuoti fermos statinio ar atskirų jos patalpų.
Pareiškėja dėl Departamento 2020 m. rugpjūčio 3 d. rašto pateikė skundą Komisijai, kuriuo prašė panaikinti Departamento 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštą bei įpareigoti Departamentą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. kovo 30 d. skundą.
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2020 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja, inicijuodama administracinį ginčą ir siekdama Departamento rašto panaikinimo, nei pačiame skunde, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kaip šis dokumentas daro įtaką jos teisėms, pareigoms ar įstatymo saugomiems interesams, ir kaip, Komisijai patenkinus pareikštą reikalavimą, būtų apgintos pareiškėjos teisės (interesai). Nenustačiusi jokių pareiškėjos teisių ar įstatymu saugomų teisėtų interesų pažeidimo, kurį būtų galima ginčyti, Komisija pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat Komisija patikrino, ar viešojo administravimo subjektas veikė tinkamai kompetencijos ribose tirdamas pareiškėjos skundo dalį, nustatydamas pastato priskyrimo atsparumo ugniai laipsniui, dėl atstumų tarp pastatų ir pagrindo sumažinti priešgaisrinį atstumą, dėl privažiavimų prie pastatų, padarydamas išvadą, kad Departamentas tinkamai, motyvuotai ir išsamiai pateikė atsakymą į skundo dalį, užtikrindamas pareiškėjo teisę gauti atsakymą.
Pareiškėja skunde iš esmės teigia, kad Departamento raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ, akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio nuostatų reikalavimų. Pareiškėja skunde nurodo, kad Departamento rašte pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys. Iš esmės pareiškėja nesutinka su Departamento padarytomis išvadomis ir pateiktu jai atsakymu. Pažymėtina, kad pareiškėja nurodo, kad Departamento 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštas jai sukelia tiesiogines pasekmes, todėl ji turi teisę jį apskųsti.
Teismas iš esmės sutinka su Komisijos sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjai skundžiamas Departamento raštas nesukelia materialinių teisinių padarinių, kadangi skundžiamas sprendimas liečia pastatą, priklausantį ir valdomą kitų asmenų, ir jo, gretimų pastatų bei teritorijos atitiktį gaisrinę saugą reglamentuojantiems aktams. Tiek Komisijos posėdžio metu, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas akcentavo, kad renka duomenis ikiteisminiam tyrimui dėl Fermos statybų ir/ar NMA atliekamame tyrime, susijusiame su paramos projekto įgyvendinimu. Civilinis ginčas pagal pareiškėjos ieškinį užbaigtas nagrinėti kasacine tvarka teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-313/2020. Pareiškėjas, teigdamas, kad Komisija nepagrįstai suabejojo pareiškėjo materialiniu teisiniu suinteresuotumu, nepateikė Komisijos argumentus paneigiančių įrodymų. Priešingai, teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino, kad pareiškėjas iš esmės renka kitiems teisminiams ir neteisminiams procesams reikšmingus įrodymus, susijusius su ginčo pastatų atitikties gaisrinės saugos reikalavimams įvertinimu. Nepaisant to, pareiškėjas turi teisę gauti atsakymą į pateiktą prašymą (2020 m. kovo 30 d. prašymo dalį), atitinkantį Viešojo administravimo įstatymą, taip realizuodamas ir teisę į informaciją pagal Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
Pareiškėjos prašymas atlikti fermos patikrinimą dėl galimų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo atitinka VAĮ prašymo sampratą, kadangi jame pareiškėjas prašo atsakovą atlikti teisės aktuose jo kompetencijai priskirtus veiksmus (VAĮ 2 str. 14 d.). Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles patvirtino Vyriausybė 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875. Pagal ginčui aktualios redakcijos taisykles į prašymą priimti administracinį sprendimą (pareiškėjas iš esmės siekia, kad patikrinus pastatų priešgaisrinę saugą būtų uždrausta vykdyti veiklą) atsakoma pateikiant atitinkamo priimto sprendimo kopiją arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.3 punktas).
VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Minėtame 2011 m. birželio 27 d. sprendime Nr. A556-336/2011 LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
Pažymėtina, jog dalis pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. skunde/prašyme išdėstytų reikalavimų jau yra išnagrinėti įsiteisėjusiu Komisijos sprendimu (dalis reikalavimų atmesta, dalyje nagrinėjimas nutrauktas). Šioje administracinėje byloje vertintina Departamento pareiga tinkamai įvykdyti įsiteisėjusiu Komisijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu įpareigojimą - pasibaigus karantinui iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. kovo 30 d. skundo dalį dėl prašymo atlikti fermos patikrinimą dėl galimų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo. Kiti argumentai, išeinantys už nagrinėjamo administracinio ginčo ribų ar/ir išnagrinėti įsiteisėjusiu Komisijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu, detaliau nevertintini.
Iš skundžiamo rašto, jį lydinčių patikrinimo vietoje dokumentų matyti, kad atsakovas iš esmės tenkino pareiškėjo prašymą ir atliko fermos patikrinimą dėl galimų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo, įvertinęs tiek patikrinimo vietoje duomenis, tiek ir fermos statybos dokumentus.
Išanalizavus skundžiamo rašto turinį matyti, kad raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes jame aiškiai ir išsamiai yra nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, iš esmės susietos su pareiškėjos 2020 m. kovo 30 d. skundo/prašymo dalimi, kurią pakartotinai įpareigojo išnagrinėti Komisija.
Pareiškėjos iškeltos abejonės, kad statybos užbaigimo aktas yra grindžiamas neteisingais duomenimis, kad Ferma yra avarinės būklės ir ja reikėtų uždrausti naudotis ir tuo pačiu, kad Ferma neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų, nesudaro šio nagrinėjamo administracinio ginčo dalyko. Šioje byloje nėra nagrinėjamas statybą leidžiančių ar užbaigiančių dokumentų teisėtumo klausimas (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 str. 6 p.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos dėl galimai priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo buvo atliktas faktinių aplinkybių tyrimas, kurio metu jokių pareiškėjos 2020 m. kovo 30 d. skunde/prašyme nurodytų pažeidimų nenustatyta. Valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūnai, atlikę patikrinimą, taip pat nustatė, kad esminių statinio gaisrinės reikalavimų neatitikimų nenustatyta. Tokią išvadą patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos, darytos faktinių aplinkybių patikrinimo metu, tarnybinės išvados. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalį valstybinė priešgaisrinė priežiūra – tai valstybinė priešgaisrinės priežiūros pareigūnų vykdoma speciali valstybinė priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kaip Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomasi teisės aktų reikalavimų, užtikrinančių gaisrų prevenciją, bei siekiama užkirsti kelią šių reikalavimų pažeidimams. Pagal šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, be kitų funkcijų, įgyvendindamas šį Įstatymą, organizuoja Departamentas. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakove, kad pareiškėja savaip interpretuoja teisės aktų normas ir faktinę Fermos būklę. Vien tai, jog pareiškėja nesutinka su ginčijamame rašte pateiktais priėmusio atsakovės atlikto patikrinimo rezultatais, specialistų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį raštą laikyti neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir jį panaikinti. Kiekviena administracinio proceso šalis privalo įrodyti savo teiginius. Specialistų nustatytų faktinių aplinkybių ginčijimas vien argumentais nėra tinkamas įrodinėjimo pareigos įgyvendinimas.
Pagal Priešgaisrinės saugos 14 straipsnio 2 dalies 3 punktą gaisrų prevencijai įgyvendinti tam įgalioti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai turi teisę taikyti priemonę - uždrausti fiziniams ir juridiniams asmenims eksploatuoti statinius, atskiras patalpas (išskyrus gyvenamąsias), įrenginius, įrangą, sustabdyti statinių statybos, rekonstravimo, remonto darbus, įrenginių gamybą, technologinių linijų naudojimą, jeigu yra priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų (įstatymų, statybos techninių reglamentų, statybos normų, standartų, taisyklių ir kitų teisės aktų, kuriuose nustatyti statomų, rekonstruojamų, remontuojamų bei eksploatuojamų objektų priešgaisrinės saugos reikalavimai) pažeidimų, dėl kurių gali kilti gaisras, sprogimas, taip pat jeigu neužtikrinama juose ir aplinkiniuose objektuose esančių žmonių sauga arba jeigu rašytiniai valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų nurodymai nevykdomi. Kaip matyti iš skundžiamo atsakymo pareiškėjui į dalį 2020 m. kovo 30 d. skundo/prašymo atsakovas priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatė, todėl pagrįstai sprendė netaikyti ir poveikio priemonės. Be to, pareiškėja nesiremia nė vienu Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Departamento direktoriaus 2010 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-63, eksploatavimo uždraudimo teisiniu ir/ar faktiniu pagrindu.
Pareiškėjas, teigdamas, kad netinkamai atsakovas nustatė pažeidimą sudarančias faktines aplinkybes, iš esmės atkartoja skundo Komisijai argumentus, į kuriuos Komisija išsamiai atsakė. Atsakovas ir Komisija aiškiai, darydami nuorodas į rašytinius įrodymus, nurodė, kad projektinėje dokumentacijoje Fermai nurodytas III pastato atsparumo ugniai laipsnis (saugant skirtingo atsparumo ugniai laipsnio pastatus, parenkamas pagal aukštesnį atsparumo ugniai laipsnį turintį pastatą), o Fermos projekto dalyje Statinio architektūra ir konstrukcijos Nr. 159P/2016-05-SA-SK gretimybės nebuvo detalizuojamos, nepateikti šalia esančių pastatų atsparumo ugniai laipsniai (Projekto dalies skyriuje „Gaisrinė sauga“ nurodyta „Kitų statinių šalimais yra. Atstumai tarp pastatų išlaikyti.“). Duomenų, kad atsakovas būtų neteisingai nustatęs iš projektinės dokumentacijos šiuos duomenis, nėra. Taip pat skundžiamame rašte iš patikrinimo vietoje duomenų nurodyta, kad tarp dirbtuvių pastato (3) ir Fermos pagrindinės pastato dalies išlaikomas 11,13 m atstumas bei pagal pareigūnų surinktus faktinius duomenis padaryta prielaida, kad dirbtuvių pastatas (3) galėtų būti priskiriamas II atsparumo ugniai laipsnio pastatui, todėl atitinkamai nustatytas 11,13 m atstumas yra pakankamas tarp II ir III atsparumo ugniai pastatų. Taip pat įvertinta nustatyta faktinė aplinkybė, kad dirbtuvių pastate (3) nėra vykdoma jokia ūkinė veikla, padarant išvadą, kad tai taip pat sumažina galimas papildomas gaisro rizikas. Skundžiamame rašte taip pat remiantis patikros vietoje duomenis pažymėta, kad tarp dirbtuvių pastato (3) kampo ir Fermos pagalbinės patalpos kampo (gyvulių priėmimo – išleidimo, svarstyklių patalpa) išlaikomas 8,26 m atstumas, todėl, įvertinus jau nustatytas kitas faktines aplinkybes ir tai, kad dirbtuvių pastatas (3) yra neeksploatuojamas ir jame nevykdoma jokia ūkinė veikla, padarė išvadą, kad būtų galima taikyti Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 93.44 papunkčio išlygą, leidžiančią priešgaisrinį atstumą sumažinti 20 proc. Atitinkamai pažymėjo, kad gaisrinę saugą reglamentuojančiais teisės aktais nustatyti priešgaisrinio atstumo reikalavimai nebūtų pažeisti. Be to, vadovaujantis faktinių duomenų patikrinimo vietoje surinktais duomenimis nustatyta, kad fermoje iš visų pusių yra platesni kaip 3,5 m pločio kieto grunto privažiavimai ir užtikrinamas gaisrinio transporto privažiavimas iš abiejų pastato išilginių pusių. Kitokių vietos faktinių duomenų teismui nepateikta. Pareiškėjas kvestionuoja specialisto nustatytas faktines aplinkybes argumentacijos priemonėmis, pateikdamas savą atsakovo surinktų faktinių duomenų, kurių tinkamas įvertinimas reikalauja specialių žinių, interpretaciją.
Tad nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad skundžiamame rašte nenurodyta, kokiais faktiniais duomenimis remiantis padarytos prielaidos tais atvejais, kai projektinė dokumentacija neatspindi tam tikrų duomenų, ir išvados dėl statinių atitikties priešgaisrinės saugos reikalavimams. Pareiškėjas naujų įrodymų, nevertintų atsakovo ar Komisijos, kurie galėtų leisti suabejoti atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių objektyvumu, teismui nepateikė.
Įvertinus skundžiamo rašto turinį matyti, kad raštas atitinka anksčiau aptartas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. jame aiškiai yra nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, susietos su pakartotinai nagrinėtos pareiškėjos 2020 m. kovo 30 d. skundo/prašymo dalies motyvais, rašte atsisakymo taikyti poveikio priemonę (uždrausti eksploatuoti fermos statinį ar atskiras patalpas) motyvai išdėstyti aiškiai ir pakankamai, todėl šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir naikinti skundžiamų Departamento ir Komisijos sprendimų. Departamentas, vykdydamas Komisijos įpareigojimą, išsamiai kompetencijos ribose pateikė atsakymą į prašymo dalį, užtikrindamas pareiškėjo teisę gauti atsakymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos UAB „Hausera“ skundą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.