Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-28 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, L. D., antstolis J. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į antstolį J. P. su skundu, juo prašė paskelbti neįvykusiomis pareiškėjo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antrąsias varžytynes, panaikinti areštą šiam turtui.Skunde pareiškėjas nurodė, jog antstolis yra užvedęs vykdomąją bylą Nr. 0172/16/00974, kurioje atliekas išieškojimas akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko naudai. Pareiškėjo nuomone, antstolis nepagrįstai ir neteisėtai pardavė pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui L. D. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš antrųjų varžytynių, nes šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai M. D. ir P. D., minėtas butas yra vienintelė gyvenamoji vieta bei šiam turtui taikomas šeimos turto statusas.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-28 nutartimi skundo netenkino.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo 2012-02-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012, pažymėjo, jog aplinkybė, jog pareiškėjas turi nepilnamečių vaikų, nėra pagrindas antrąsias varžytynes skelbti neįvykusiomis, bei pažymėjo, jog draudimas nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą taikomas tik konkrečiai įstatyme įtvirtintais atvejais, į kuriuos išieškojimas iš įkeisto gyvenamojo būsto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą nepatenka.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teisme dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-28 nutarties gautas pareiškėjo atskirasis skundas, pareiškėjas prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas vienu argumentu - antstolio iš varžytynių parduotam butui yra taikomas šeimos turto teisinis režimas, bute su pareiškėju gyvena du nepilnamečiai pareiškėjo vaikai. Kasacinis teismas 2007-10-01 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2007, yra pažymėjęs, jog kiekvienu atveju teismui sprendžiant, ar vykdant išieškojimą iš skolininko gyvenamosios patalpos nebus pažeisti nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, būtina nustatyti, ar šis turtas nėra vienintelis nepilnamečio vaiko gyvenamasis būstas, kurį pardavus iš varžytynių vaikas liks be būsto arba jam išliks užtikrintos normalios gyvenimo sąlygos.Teisme gautas suinteresuoto asmens AB SEB banko atsiliepimas į atskirąjį skundą, atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo prašo atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, nurodo, jog iš varžytynių parduotas pareiškėjo butas buvo įkeistas bankui, skolos suma viršijo 2030 eurų, todėl antstolis pagrįstai ir teisėtai vykdė varžytynes ir turtą pardavė. Be to, įkeisto turto priverstinis realizavimas už įsiskolinimą pats savaime neturi neigiamos įtakos teisės aktų garantuojamai vaikų teisei į gyvenamąjį būstą. Teisme taip pat gautas suinteresuoto asmens antstolio J. P. atsiliepimas į atskirąjį skundą. Antstolį byloje atstovauja advokatas, todėl prašo priteisti iš pareiškėjo advokato pagalbai apmokėti patirtas 70 Eur išlaidas, nes pareiškėjo ir antstolio suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Aplinkybė, jog pareiškėjas, jo sutuoktinė ir nepilnamečiai vaikai gyvenamąją vietą deklaravę iš antrųjų varžytynių parduoto, išieškotojo naudai sutartine hipoteka įkeisto buto adresu, nereiškia, jog butas pripažintinas šeimos turtu. Nekilojamojo turto registro išrašuose nurodytas juridinis faktas – butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t. y. butui nėra suteiktas šeimos turto teisinis statusas. Pareiškėjo faktinė gyvenamoji vieta nurodyta I. Simonaitytės g. 16-61, Klaipėda, jo sutuoktinės – Liepojos g. 15, Klaipėda, tai reiškia, jog ginčo butas nėra pareiškėjo ir jo sutuoktinės bei vaikų vienintelis gyvenamasis būstas;Kasacinis teismas 2014-03-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014, yra pažymėjęs, jog taikant CK 3.84 straipsnio 4 dalies nuostatą, šeimos turto teisinis statusas prieš kreditorių gali būti panaudotas tik tuo atveju, jei jis būtų įregistruotas kaip šeimos turtas;Nagrinėjamu atveju skola išieškoma iš sutartine hipoteka įkeisto turto, todėl CPK 663 straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto (CPK 663 straipsnio 5 dalis);Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos nutartys negali būti laikomos precedentais, nes nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo nurodomų bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog pareiškėjo nurodyta kasacinio teismo 2007-10-01 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2007, nagrinėjamoje byloje nėra galima remtis, nes nesutampa minėtos kasacinio teismo nagrinėtos bei šios nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2007 teismas konstatavo, jog parduodant ½ dalį buto iš varžytynių buvo pažeista nepilnametės ieškovės teisė į gyvenamąjį būstą ir tinkamas gyvenimo sąlygas. Teismas pažymėjo, jog butas yra vieno kambario, todėl realiai nustatyti naudojimosi butu tvarką su kitu buto dalį įsigijusiu asmeniu neįmanoma, o tai reiškia, kad nepilnametei iš esmės bus neįmanoma naudotis jos motinai priklausančia ½ dalimi buto ir taip bus pažeidžiama nepilnametės teisė į normalias gyvenimo sąlygas.Apeliacinės instancijos teismas, be jau nurodytų aplinkybių, dar pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priklausęs ir iš antrųjų varžytynių parduotas butas, buvo įkeistas hipotekos kreditoriaus naudai, todėl sutiktina su antstolio atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog, vadovaujantis CPK 663 straipsnio 5 dalimi, CPK 663 straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto.CPK 663 straipsnis nustato apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto, tačiau jie netaikomi vykdant išieškojimą pagal notaro išduotą vykdomąjį dokumentą dėl įkeisto turto realizavimo, kadangi CPK 663 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto. CPK 664 straipsnio 1 dalis nustato, jog pirmąja eile išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė, kuriai būdingi absoliutumo, pirmumo prieš kitus kreditorius, sekimo paskui daiktą ir kiti požymiai. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), įkaito gavėjas įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių, taip pat teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad turi būti paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė išieškoti iš įkeisto turto. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 3 straipsnio nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad vaiko teisių apsauga nesuteikia teisėto pagrindo paneigti kreditoriaus interesus, o CPK 663 straipsnio 5 dalis aiškiai reglamentuoja, kad apribojimai vykdymo procese išieškant iš paskutinio fizinio asmens buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų skolininkui ar jo šeimos nariams gyventi netaikomi, kai yra išieškoma iš įkeisto turto. Konstatuotina, jog šiuo atveju antstolis, vykdydamas išieškojimą iš hipotekos kreditoriui įkeisto turto, nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš įkeisto turto taisykles, o atskirojo skundo argumentai, kad yra pažeistos nepilnamečių pareiškėjo vaikų teisės į gyvenamąjį būstą, atmestinas kaip nepagrįstas.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų antstoliui atlyginimo

Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. prašo priteisti 70 Eur dydžio bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme patirtas advokato teisinių paslaugų išlaidas.Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog antstolis, vykdydamas įstatymų nustatytas funkcijas, gali naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba tiek, kiek tai neprieštarauja Antstolių įstatymo ir kitų įstatymų nuostatoms. Tais atvejais, kai antstolis, kreipdamasis į teismą, nevykdo valstybės jam pavestų funkcijų, kurias atlikti įpareigotas įstatymo, jis gali vesti savo bylą tiek pats, tiek pavesti tai daryti atstovui arba dalyvauti byloje kartu su atstovu ir reikalauti išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Priteisiant išlaidas už advokato pagalbą, turi būti atsižvelgiama į konkretaus klausimo, kuriam ši pagalba buvo būtina, sudėtingumą, įvertinant tai, kad antstolis pats turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir privalo būti kvalifikuotas vykdymo proceso specialistas. Dėl to antstoliui priteisiamų išlaidų atlyginimo dydis gali būti mažinamas arba, konstatavus, kad advokato pagalba antstoliui nebuvo būtina, atsisakoma jį priteisti (CPK 98 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2008).Pažymėtina, jog antstolis, surašydamas 2016-10-17 patvarkymą Nr. 0172/16/00974 (v. b. l. 236-238) „Dėl atsisakymo tenkinti skundą dėl antstolio J. P. veiksmų su prašymu nusišalinti nuo vykdomosios bylos“ išnagrinėjo pareiškėjo argumentus bei atsakė į visus pareiškėjo argumentus nepasitelkdamas advokato pagalbos. Apeliacinio teismo nuomone, atsiliepimas į atskirąjį skundą parengtas be papildomos teismų praktikos analizės, jame nepateikti kitokie argumentai, negu išdėstyti minėtame antstolio patvarkyme, todėl konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo reikalingos papildomos teisinės žinios, kurių antstoliui, kaip profesionalus teisininkas, nepakaktų ir būtų būtina pasitelkti teisminiame nagrinėjime advokatą. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, spręsdama bylinėjimosi išlaidų antstoliui atlyginimo klausimą 2016-03-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-290-513/2016, pažymėjo, jog antstolis, kaip teisininkas ir vykdomos veiklos srities profesionalas, turėjo ir galėjo suprasti, jog nagrinėjimo ginčo pobūdis nereikalauja papildomų teisinių žinių ir (ar) teisminės praktikos analizės ginčo klausimais ir pan. todėl antstolis, samdydamas atsiliepimui į atskirąjį skundą parengti advokatą, turėjo suprasti, jog veikia savo rizika ir sumokėti advokatui teks iš vykdymo išlaidų (atlyginimo antstoliui), atlyginimas antstoliui, beje, skaičiuojamas proporcingai nuo išieškotos sumos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 p.). vykdymo išlaidų esmė – kompensuoti antstoliui vykdomosios bylos administravimui turėtas išlaidas bei gauti atlygį už įstatymų nustatytą vykdomųjų dokumentų vykdymą. Būtent gautą atlygį už darbą antstolis turi teisę naudoti savo nuožiūra, be kita ko, iš šių pinigų apmokėti išlaidas teisminiams nagrinėjime pasitelktam advokatui.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-28 nutartį palikti nepakeistą.