Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. M. ieškinį atsakovui J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Teisminio nagrinėjimo ieškovės atstovas ieškinį palaikė pilna apimtimi.

4. Teismo posėdžio metu atsakovas atsilepimą palaikė, prašė ieškovės ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo

5. Ieškovė prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad nei ji nei atsakovas vienas kito nei moraliai nei materialiai neremia, nesirūpina vienas kito interesais ir kartu nebegyvena jau tris metus, tarp jų nėra likę jokių šeimyninių santykių. Jų santuoka iširusi jau seniai ir jos nutraukimas tik formalumas.

6. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t. y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes bendras ieškovės ir atsakovo šeimyninis gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, bendro ūkio šalys neveda ir jokių tarpusavio ryšių nepalaiko jau tris metus.

7. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovės pozicija dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės laikytina pagrįsta. Atsakovas taip pat sutiko su ieškovės pateiktu ieškiniu. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo (CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai, 3.61 straipsnio 3 dalis).

8. Bylos duomenimis šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (CK 3.62, 3.59 straipsniai), tačiau ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalavo, atsakovas reikalavimo dėl išlaikymo jam iš ieškovės priteisimo nekelia, o atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė tiek ir atsakovas yra darbingo amžiaus, nė vienam iš sutuoktinių išlaikymas nepriteisiamas.

9. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašė palikti jai santuokinę pavardę – M.. Atsakovas prieštaravimų, kad ieškovė pasiliktų santuokoje įgytą pavardę, ar kad jam po santuokos nutraukimo būtų palikta jo pavardė, nepateikė. Nesant ginčo tarp šalių, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė „M..“, atsakovui paliktina jo pavardė – „M..“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto ir atsakovo iškeldinimo iš ieškovei priklausančio būsto

10. Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Bylos duomenimis, šalys santuokoje įgyto dalintino kilnojamojo ar registruotino nekilnojamojo turto nėra įgiję. Atsakovas J. M. nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neturi, o ieškovei priklausantis, asmenine nuosavybės teise įgytas, nekilnojamasis turtas nedalintinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė iškeldinti atsakovą iš ieškovei asmenine nuosavybė teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas su ieškovės pateiktu ieškiniu sutiko.

12. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti ir ši teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.37, 4.39 straipsniai). Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos ne vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis), o negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Savininkas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).

13. Aplinkybių, jog atsakovas būtų išsikraustęs iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, bei įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog atsakovas turi teisę gyventi ieškovei priklausančiame name, byloje nenustatyta (CPK 178 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog atsakovas, neišsikeldamas iš ieškovei priklausančio turto, gyvenamuoju namu naudojasi be teisinio pagrindo, tokiu būdu pažeisdamas ieškovės, kaip pastato savininkės, teises, todėl, įvertinus ir tai, kad atsakovas su ieškovės reikalavimais sutiko, t. y. tarp šalių ginčo šiuo klausimu nėra, ieškovės reikalavimas dėl iškeldinimo tenkintinas, įpareigojant atsakovą išsikelti per tris mėnesius, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė viso 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 150,00 Eur suma, ieškovės patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

I. R. M. ieškinį tenkinti.

II. Santuoką, sudarytą tarp R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini)d. Plungės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

III. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje įgytą pavardę – M., atsakovui – M..

IV. Iškeldinti atsakovą iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą išsikelti per tris mėnesius, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

V. Priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.