- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-510-254/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Dalė Burdulienė (pran.), Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- A. V., V. V.
- Atsakovas
- D. K.
- Trečiasis asmuo
- Kazlų Rūdos
- Kategorijos
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (pranešėja) ir Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. V. ir V. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2679-399/2012 pagal ieškovų A. V. ir V. V. patikslintą ieškinį atsakovui D. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarė R. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b. l. 30-33) ir prašė žemės sklypo, esančio Kazlų Rūdos sav. (duomenys neskelbtini) k., 2012-04-12 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovų ir atsakovo, pripažinti negaliojančiu ab initio dalyje dėl ½ žemės sklypo dovanojimo, taikyti restituciją ir ½ žemės sklypo dalį grąžinti ieškovams bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad dovanojimo sutartyje neteisingai išreikšta ieškovų valia, nes atsakovui buvo siekiama padovanoti tik ½ dalį minėto žemės sklypo. Šiame žemės sklype yra gyvenamasis namas su priklausiniais, kuris žodiniu susitarimu buvo padalintas ieškovų vaikams – atsakovui ir dukrai D. T. – pagal kiekvieno gyvenamųjų patalpų išsidėstymą. Nurodė, kad buvo nusistovėjusi faktinė naudojimosi tvarka ir žemės sklypu. Dovanojimo sutarties pasirašymo pas notarę metu ieškovai sutarties neanalizavo, nes visiškai pasitikėjo atsakovu. Faktas, kad atsakovui padovanotas visas žemės sklypas, išaiškėjo vėliau.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu (b. l. 90-92) ieškinio netenkino; priteisė iš ieškovų atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti po 750 Lt iš kiekvieno ir po 12,40 Lt iš kiekvieno valstybei. Teismas konstatavęs, kad ieškovai ieškinio nepareiškė CK 6.470 straipsnio 7 dalies ir CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindais, ginčą sprendė pagal pareikštus reikalavimus (CK 1.91 str. pagrindu) ir nurodė, kad tik dėl jų gali pasisakyti, nes ieškovai ieškiniu nustato ginčo ribas. Teismas nurodė, kad ieškovai neįrodė, jog sandorio sudarymo metu jų valia buvo padovanoti atsakovui ir D. T. po ½ žemės sklypo, nes tokiu būdu visiškai neaišku, kodėl nevyko pas notarą D. T., kuriai kaip apdovanotajai būtų reikėję pasirašyti sutartyje. Be to, ieškovas teismo posėdžio metu prisiekęs patvirtino, kad vyko pas notarą padovanoti atsakovui viso žemės sklypo ir žinojo bei suprato, kad bus dovanojamas visas žemės sklypas, o D. T. prašė palikti dalį žemės sklypo tik dirbti. Teismas konstatavo, kad kiti byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, jog ieškovų valia buvo atsakovui padovanoti visą žemės sklypą, kadangi sandorio šalių veiksmus iš esmės vienodai aiškina tiek ieškovas, tiek atsakovas, tiek notarė. Nurodė, kad ieškovai neįrodė, kad nežinojo kokią sutartį pasirašo, kadangi per 2012 metus sudarė ne pirmą nekilnojamojo daikto perleidimo ar įgijimo sandorį, dėl ko teismas sprendė, jog sandorių sudarymo tvarka ieškovams buvo žinoma. Teismas rėmėsi aplinkybėmis, kad tiek ieškovė, tiek liudytoja D. T. patvirtino, jog dovanojant D. T. dalį buto bei kitų statinių 2012-03-16 dovanojimo sutartį ta pati notarė perskaitė ir ieškovė ją suprato, todėl visiškai neįtikima, jog sudarant ginčo žemės sklypo dovanojimo sutartį ji nebuvo perskaityta. Nurodė, kad ieškovai neneigė fakto, jog prieš pasirašant sutartis jiems buvo pateikta susipažinti. Teismas konstatavo, jog pagrindo abejoti notare neturi, nes ieškovai neįrodė tarp atsakovo ir notarės esant kokius nors ryšius ar tarp jų buvus susitarimui. Teismas nurodė, kad patikslintame ieškinyje nepasisakyta, jog ieškovė serga liga, dėl kurios jai sunku suvokti savo veiksmus ar išreikšti valią, to ieškovė neįrodinėjo ir bylos nagrinėjimo metu. Tik baigiant bylos nagrinėjimą ieškovė pradėjo kalbėti apie savo ligas, tačiau reikalavimų nekeitė ir neprašė pripažinti dovanojimo sutarties dalyje negaliojančia CK 6.470 straipsnio 7 dalies pagrindu. Vertindamas tai, kad tiek ieškovas, tiek notarė, tiek atsakovas visą laiką vienodai aiškino, kad ieškovų valia buvo atsakovui padovanoti visą žemės sklypą, o D. T. turėjo tik išlaikyti galimybę dalį žemės sklypo naudoti savo reikmėms, o ne juo disponuoti, teismas padarė išvadą, jog sandoris buvo sudarytas toks, kokį ieškovai ir turėjo tikslą sudaryti. Teismas sprendė, kad ieškovės suklydimas gali būti ne dėl žemės sklypo dovanojimo, o dėl padovanoto žemės sklypo. Nurodė, kad šį spėjimą patvirtina aplinkybė, jog ieškovė pakartotinai teigė žemės sklype esant statinių, tačiau bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad padovanotame žemės sklype jokių statinių nėra ir jo paskirtis yra ne namų valdos (kita), o žemės ūkio paskirties žemė. Ieškovams neįrodžius, kad sandorį sudarė prieš savo valią dėl atsakovo apgaulės, teismas ieškinio netenkino.
Šalies argumentai
Ieškovai reikalavimo teisiniu pagrindu nurodė ir CK 1.80 straipsnį, tačiau neįrodinėjo kokioms imperatyvioms įstatymo normoms sandoris prieštarauja, tokių aplinkybių teismas taip pat nenustatė, tvirtinant sandorį buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, todėl ieškovų reikalavimas netenkintas ir šiuo pagrindu. Teismas nepasisakė dėl kitų šalių motyvų kaip neturinčių reikšmės šiai bylai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovai apeliaciniu skundu (b. l. 96-102) prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė CPK 260 straipsnį, nes sprendimą priėmė skubotai, neprijungęs ir neištyręs visų bylai reikšmingų įrodymų. Nurodo, kad teismas atsisakė prijungti medicininę pažymą Nr. 132 apie ieškovės sveikatos būklę, iš pradžių motyvuodamas, kad jam nesuprantama ligos šifruotė, o vėliau dėl to, kad pateiktas pavėluotai ir tuo pagrindu, kad ieškinys nepareikštas CK 1.84 ir 1.87 straipsnių pagrindais. Tokie teisėjos veiksmai rodo jos šališkumą. Pažymėjo, kad prašyta prijungti medicininė pažyma atitinka rašytinio įrodymo reikalavimus, o ja įrodinėjamos aplinkybės, kad ieškovę kaip sergančią pasikartojančia depresija sunkia forma buvo lengva įtikinti, suklaidinti, paveikti jos valią ir supratimą. Jei teismui buvo neaiški pažymoje nurodyta ligos šifruotė, jis turėjo pagrindą iškviesti ekspertą, tačiau to nepadarė. Nurodo, kad pažyma buvo pateikta tik spalio 16 d., nes pažymėjimas Nr. 132 teismo nebuvo priimtas spalio 11 d. Įvertinus tai, kad byloje buvo tik vienas parengiamasis teismo posėdis, o šio dokumento pridėjimas prie bylos nesant būtinybės ir prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, negalėjo būti vertinamas kaip pateiktas pavėluotai;
2. Teismas pažeidė išimtinę savo kompetenciją kvalifikuoti teisinius santykius. Ieškinys atmestas motyvuojant, kad jis buvo pareikštas tik bendraisiais sandorio negaliojimo pagrindais, tačiau ne CK 6.470 straipsnio 7 dalies ir CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Ieškovai galėjo nenurodyti įstatymo, kuriuo teismas privalo vadovautis sprendžiant ginčą, nes teisiškai ginčą teismas kvalifikuoja pagal nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus;
3. Teismas neteisingai vertino ieškovo duotus parodymus. Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad ieškovas davė nuoseklius parodymus, kad jis sandorio sudarymo metu žinojęs, jog ginčo sandoriu dovanojamas visas žemės sklypas. Šioje dalyje teismas vadovavosi ne visuma parodymų, o tik tam tikromis atsakovui naudingomis ieškovų parodymų dalimis, tuo pažeisdamas logiškumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi notarės parodymais. Nors ieškovai neįrodė ją esant pažįstama su atsakovu, tai nesudaro pagrindo jos parodymus pripažinti teisingais. Notarė yra suinteresuota bylos baigtimi, kad jai vėliau nebūtų pareikštas ieškinys, todėl jos parodymai turėjo būti vertinami visumoje su kitais įrodymais. Be to, teismas negalėjo remtis šalių pokalbiais ir derybomis, vykusiomis gerokai ankščiau iki sandorio sudarymo, nes šioje byloje turėjo būti išsiaiškinta tikroji šalių valia būtent sandorio sudarymo metu. Notarės nuomonė dėl ieškovų valios išreiškimo pagrįsta tik subjektyviu jos vertinimu ir spėliojimu;
4. Nepagrįstas teismo motyvas, kad ieškovai ankščiau sudarytus sandorius suprato, todėl turėjo suprasti ir šį sandorį. Teismas neįvertino, kad ankščiau ieškovų sudaryti sandoriai atitiko jų ketinimus ir valią, ir vėliau nepaaiškėjo analogiškų šiai situacijai aplinkybių. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad apgaulė buvo nukreipta ir pasireiškė ne dėl visų sandorio sąlygų, o siauroje dalyje – ieškovų valia teisinga dėl turto perleidimo būdo, dėl apdovanotojo ir dovanojamo turto adreso, ydinga tik dėl padovanoto turto dydžio. Teismas neatsižvelgė į tarp šalių esantį ryšį. Svarbu tai, kad ieškovai pasitikėjo sūnumi ir jam patikėjo tvarkyti visus su ginčo sklypo įteisinimu ir ginčo sandorio sudarymu susijusius veiksmus. Taip pat neįvertino aplinkybės, kad ieškovai yra neišprusę ir garbingo amžiaus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 121-123) prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad dovanojimo sutartį perskaitė garsiai abiejų šalių akivaizdoje, akcentuodama, jog ieškovai parduoda atsakovui žemės sklypą bei išvardino jį identifikuojančius duomenis, šalys sutartyje pasirašė. Matant ieškovę notarei nekilo minčių, jog ieškovė yra įbauginta, kaip nors paveikta ar psichiškai nesveika, ji nesiskundė, kad blogai jaučiasi. Ieškovė taip pat nėra įrašyta neveiksnių asmenų registre, todėl notarei nebuvo pagrindo įtarti, kad ji gali nesuvokti savo veiksmų. Pažymėjo, kad patikslintame ieškinyje nėra pateikiama duomenų apie ieškovės ligą, tokios aplinkybės nurodomos tik vėliau. Ieškovas patvirtino, kad žinojo, jog atsakovui perleidžia visą sklypą, o dukrai palieka dalį tik naudotis. Vertinant ikisutartinius šalių santykius, kurie yra reglamentuoti CK, šalys buvo susitarę, kad atsakovas ieškovų vardu sumokės 1 000 Lt už iš valstybės perkamą žemę, kurią vėliau ieškovai jam padovanos. Apeliantai ieškinyje nenurodė nė vieno iš CK 6.472 straipsnyje numatytų dovanojimo sandorio panaikinimo priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens pasirinktas ir ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Civilinio proceso normos reikalauja, kad ieškovas nurodytų faktinį ieškinio pagrindą, kuriuo grindžia savo reikalavimus. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė apeliantai, įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos ieškovai neprivalo nurodyti, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas ir kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kirsnė“ v. UAB „Medicinos bankas“, bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje R. K.-N. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-534/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje A. B. V. v. T. M., UAB „Vartų technika“, bylos Nr. 3K-3-137/2009; kt.). Kolegija sprendžia, kad teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, kvalifikuodamas faktinį ieškinio pagrindą, kuriuo ieškovė grindė savo reikalavimą.
Nagrinėjamu atveju ieškovė pradiniu ieškiniu savo reikalavimą pripažinti negaliojančia 2012-04-12 dovanojimo sutartį ½ dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Kazlų Rūdos sav. (duomenys neskelbtini) k. grindė tuo, kad sutartis ginčijamoje dalyje neatitiko jos valios. Nurodė, kad ji turi du vaikus, kuriems buvo pažadėjusi, kad žemės sklypas atiteks abiems po lygiai, nes tarp jų jau susiklostė naudojosi žemės sklypu, kuris apėmė dalį jų gyvenamųjų patalpų, tvarka. Laikė, kad atsakovas ją apgavo, nes parengė sutartį dėl viso žemės sklypo dovanojimo ir ta apgaulė paaiškėjo, kai jis pradėjo nesutarti su seserimi D. T., su kuria dabar gyvena ieškovė, dėl naudojimosi žeme. Dėl sandorio, kuris neatitinka jos valios, ji negalinti įvykdyti pažado dukrai, kurios taip pat neišsipildė teisėti lūkesčiai. Nurodė, kad ieškovės sutuoktinis, su kuriuo ji jau daugelį metų negyvena, taip pat atvyko pas notarę sudaryti sutartį tik dėl ½ dalies žemės sklypo. Pažymėtina, kad šį ieškinį parengė ieškovės atstovė, kvalifikuota teisininkė (advokatė), kuri jo teisiniu pagrindu nurodė CK 1.91 straipsnio 1 dalį. Patikslintas ieškinys, yra identiškas pradiniam, tik pasikeitė trečiojo asmens procesinė padėtis į bendraieškio. Taigi, ieškovai ieškinyje nurodė faktines aplinkybes dėl atsakovo apgaulės, sudarant ginčijamą sandorį, kas atitinka CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodomą sandorio negaliojimo pagrindą.
Apeliantai laiko, jog teismas teisinius santykius turėjo kvalifikuoti pagal CK 6.470 straipsnio 7 dalį, kuomet dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal dovanotojo ar jo įpėdinių ieškinį, jeigu sutarties sudarymo metu dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negalėjo pareikšti savo tikrosios valios. Taip pat nurodo, kad teismas dovanojimą turėjo panaikinti pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalį. Pastarojoje normoje nurodoma, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kai apdovanotasis tyčia nužudo dovanotoją, teisę pareikšti ieškinį dėl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo įpėdiniai. Teismas neturėjo jokio pagrindo ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes kvalifikuoti pagal teisės normas, reglamentuojančias galėjimą dovanoti ir galėjimą priimti dovanas ar dovanojimo panaikinimą, kuomet ieškinio pagrindą sudarė aplinkybės, kurių pagrindu buvo siekiama įrodyti, kad atsakovas apgavo ieškovus dėl dovanojamo žemės sklypo apimties. Kolegija pažymi, kad nurodyti faktinį pagrindą yra būtina ieškinyje, todėl aplinkybės, jį sudarančios, negali būti nurodomos žodžiu (CPK 135 straipsnis).
Bylai buvo pasirengta nagrinėti teisme skiriant parengiamąjį teismo posėdį (CPK 228 str.). Parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo šalys ir jų atstovai. Buvo nutarta nepradėti žodinio bylos nagrinėjimo ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio todėl, kad nebuvo atvykę liudytojai. Ieškovai nenurodė aplinkybių dėl papildomų įrodymų būtinybės ir jų pateikimo galimybės vėliau. 2012-10-11 bylą nagrinėjant teisme ieškovės atstovė prašė priimti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų ieškovės psichinės sveikatos būklę (b.l. 75). Teismas atsisakė juos priimti, kadangi nenustatė ryšio su nagrinėjama byla. Išnagrinėjus bylą iš esmės ir paskelbus pertrauką pasirengti baigiamosioms kalboms, ieškovės atstovė prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir priimti papildomus įrodymus, bet teismas ir šio prašymo netenkino. CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Kartu pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. CPK 158 straipsnio 3 dalyje nurodyta teismo posėdžio pirmininko pareiga rūpintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos nagrinėjimu. CPK 181 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Apeliantų argumentai kaip tik sudaro pagrindą spręsti, kad teismas, vadovaudamas procesui, nebuvo šališkas, nepažeidė dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo principų, kontroliavo šalių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai. Jų argumentai, kad teismo nepriimti įrodymai buvo teikiami savalaikiai yra nepagrįsti, kuomet byloje dalyvaujantys asmenys visus turimus įrodymus turi pateikti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu (CPK 226 str.). Apeliantai nenurodė aplinkybių, kurios sutrukdė papildomus įrodymus pateikti parengiamajame teismo posėdyje. Pagal apeliacinio skundo argumentus, jais buvo siekiama įrodinėti faktines aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos ieškinyje, todėl teismas turėjo pagrindą atsisakyti juos priimti (CPK 180 str.). Nekonstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti naujus įrodymus, jie nepriimtini ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str.).
Apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.). Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. Pagal CPK 91 straipsnį, apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. firma „InSpe“ v. UAB „Folis“, bylos Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. ir kt. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. gruodžio 22 d.nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. H. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-609/2008). Ieškovai teigdami, kad sudarė ne tokios apimties, kurios norėjo dovanojimo sandorį dėl atsakovo apgaulės, privalėjo apgaulę įrodyti pirmiau nurodytų įrodinėtinų aplinkybių pagalba, tačiau byloje pateiktų duomenų turinys neteikia pagrindo išvadai apie apgaulės buvimą.
Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad pati buvo žemės sklypo padovanojimo sūnui iniciatorė (b.l. 76). Ji prieš sudarant ginčijamą sandorį, 2012-03-16 dovanojimo sutartimi (Nr. 852) apdovanojo dukrą D. T. nekilnojamuoju turtu (dalis buto, ūkio pastatas su kiemo statiniais), kuris randasi apdovanotajai ir jos sutuoktiniui priklausančiame žemės sklype, esančiame Kazlų Rūdos sen. (duomenys neskelbtini) km. (duomenys neskelbtini) g. 3 (b.l. 135-143). VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklype nėra jokių pastatų (b.l. 135-147), kurie priklausytų D. T. ar atsakovui, todėl ieškinio aplinkybės šiuo aspektu yra neteisingos. Prieš sudarant dovanojimo sandorį ieškovai 2012-03-22 sudarė žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas savo lėšomis sumokėjo už ieškovų vardu iš valstybės išperkamą žemės sklypą. Po šio sandorio sudarymo toje pačioje notarinėje kontoroje buvo rengiamasi ginčijamos 2012-04-12 dovanojimo sutarties sudarymui. Kolegija vertindama apeliantų argumentus dėl ieškovo V. V. paaiškinimų teisme išklausė teismo protokolo garso įrašą. Teisme ieškovas paaiškino, kad pas notarą vyko ieškovės paprašytas. Jis norėjo padovanoti visą žemės sklypą ir suprato, kad sutartis parengta dėl viso žemės sklypo ir, kad dovanoja visą žemės sklypą. Nurodė, kad sandorį ginčija todėl, kad atsakovas su seserimi D. T. pradėjo tarpusavyje nesutarti dėl naudojimosi žeme (garso įrašas 01:13:57), kurios nuosavybė turėjo būti atsakovo, o šis turėjo leisti dalį (5 a iš 62 a.) žemės dirbti seseriai, tačiau dabar kilus nesutarimams jis galės ir užtverti tvorą (b.l. 76, 2012-10-11 teismo posėdžio garso įrašo 01:00:59, 01:05:07, 01:09:00, 01:20:48 - 01:21:00). Ieškovas nurodė, kad atsakovui žemės sklypas buvo padovanotas todėl, kad šis jo norėjo (2012-10-11 teismo posėdžio garso įrašo 56:18). Apibendrinant šio ieškovo paaiškinimus darytina akivaizdi išvada, kad jo valia buvo tokia, kuri ir nurodyta sutartyje – visą žemės sklypą padovanoti atsakovui, kad jis turėtų nuosavybės teisę ir tik maža dalimi žemės sklypo leistų naudotis savo seseriai D. T.. Todėl kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovo V. V. paaiškinimus. Ieškovai ir kita ieškovės dukra liudytoja S. K. paliudijo, kad atsakovas sklypą prižiūrėjo seniai, iškasė tvenkinį, kirto karklus, rūpinosi jos išpirkimu iš valstybės ir t.t., todėl teismas įvertindamas įrodymų visumą - ieškovo, atsakovo, trečiojo asmens, liudytojos S. K., I. K. parodymus turėjo pagrindo išvadai, kad šalių valia nebuvo paveikta atsakovo apgaulės. Kolegija sprendžia, kad ieškovai dovanojo visą žemės sklypą atsakovui iki sandorio sudarymo reikšmingų aplinkybių pagrindu - atsakovas žeme rūpinosi, vietoje ieškovų sumokėjo savo lėšomis jos išpirkimo iš valstybės kainą, ieškovė prieš šį dovanojimą apdovanojo savo dukrą kitu turtu, t.y. pasirūpino abiem vaikais, todėl šios aplinkybės patvirtina ieškovų nuoseklią valią dėl sandorio sudarymo ir jo apimties, bet ne atsakovo apgaulę, kuri pagal ieškovus pasireiškė atsakovo susitarimu su notare nuslėpti aplinkybę, kad dovanojimo sutartis parengta dėl viso žemės sklypo dovanojimo. Tai, kad po sandorio sudarymo tarp atsakovo ir jo sesers D. T. kilo konfliktas, yra reikšminga tik tiek, kad jis galėjo neigiamai paveikti pačios ieškovės, gyvenančios su šia dukra, gerovę, bet negali patvirtinti atsakovo apgaulę ar sandorio šalių veiksmų neatitikimą teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CPK 1.5 str.), kuomet ieškovė yra apdovanojusi abu nesutariančius vaikus, tačiau šiuo metu turto jokio neturi, todėl gali būti įtakojama asmens, su kuriuo gyvena. Apeliantų nurodomas sandorio šalių tarpusavio pasitikėjimas taip pat nepreziumuoja atsakovo apgaulės, o pasekmės, kurios atsirado po sandorio sudarymo (artimų asmenų tarpusavio santykių pasikeitimas ir kt.), yra sandorio šalių rizika, kurią jie prisiėmė, nusprendę sudaryti ginčijamą sandorį.
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teisme gautas atsakovo atstovo prašymas priteisti iš ieškovų 500 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atnaujinus bylos nagrinėjimą gauta informacija iš Marijampolės rajono apylinkės teismo apie tai, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą (b.l. 148-149, 158-160). Jis negautas ir apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kurie paneigtų pirmiau nurodytas aplinkybes, todėl prašymas priteisti iš ieškovų 500 Lt už atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą surašymą netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sandorio pripažinimą negaliojančiu, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų priėmimo ir jų vertinimo, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo ir jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.