Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Janina Zaržeckienė sekretoriaujant Jolantai Petraitienei, G. D., I. G. dalyvaujant ieškovams A. V. ir V. V., jų atstovei advokatei K.Česnauskienei, atsakovui D. K., atstovui advokatui R. B., trečiajam asmeniui notarei R. M. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. V. ir V. V. ieškinį (po trūkumų šalinimo) atsakovui D. K., trečiajam asmeniui notarei R. M. dėl sadorio pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys (po trūkumų šalinimo b.l. 30-33) netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-04-12 buvo sudaryta dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. 223, pasirašyta A. V., V. V. ir D. K., patvirtinta notarės R. M., kuria A. V. ir V. V. padovanojo D. K. žemės sklypą , unikalus nr. 4400-2246-7816, žemės ūkio paskirties 0.6200ha be priklausinių, esantį K. R. savivaldybėje, Bebruliškės kaime. D. K. dovaną priėmė. Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas Veiveriams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 25, 2012-03-22, pagrindu, įrašas galioja nuo 2012-04-05 (b.l. 17-23). Nuosavybės teisė į dovanojamą turtą D. K. perėjo nuo sutarties pasirašymo ir patvirtinimo momento (tai nurodyta sutarties 2.3 punkte). Dovanojimo sutartis yra įregistruota VĮ Registrų centras ir nuo 2012-04-25 įrašas galioja (b.l. 26 ). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus nr. 4400-2246-7816, sudaro ; ariamos žemės 0.2800ha, 0.3000ha pievos ir ganyklos, 0.0200 vandens telkinys, 0.0200ha kitos žemės plotas ir jokie statiniai žemės sklype nefiksuoti, tai patvirtina atsakovo aiškinimą, kad jis žemės sklype iškasė tvenkinį bei paneigia ieškovės teiginius, kad žemės sklypas yra kitos paskirties (namų valdos) ir, kad jame yra pastatų (statinių). Šio oficialaus rašytinio įrodymo šalys neginčijo ir jame fiksuotos aplinkybės laikomos nustatytomis (LR CPK 182 str., 197 str. 2d.). Jokie pasikeitimai ginčo žemės sklype nefiksuoti ir bylos nagrinėjimo pabaigoje tai matyti iš 2012-10-11 VĮ Registrų centras duomenų išrašo.

Iš byloje esančių kitų VĮ Registrų centras duomenų išrašų (b.l.10-13, 14-16) matyti, kad 2012-03-16 D. T., ieškovės dukrai, buvo padovanota dalis statinių tame tarpe ir buto nr. 2, unikalus Nr. 5196-5006-4010:0002, kita jo dalis priklauso atsakovui D. K. su sutuoktine I. K., žymose nurodyta, kad dalyje D. T. priklausančio buto turi teisę gyventi ir neatlygintinai juo naudotis iki gyvos galvos ieškovė A. V. (b.l. 15).

Šalių prašymu teismo posėįdyje buvo apklausti liudytojai.

Liudytoja D. T. (ieškovės dukra, atsakovo sesuo) paaiškino, kad 62 arų žemės sklype padovanotame D. K. statinių nėra. Kiek iš to žemės sklypo dirba ji pasakyti negali. Dar sklypui esant valstybės nuosavybe ji pradėjo rūpintis dokumentai, kad sklypą būtų galima nusipirkti, tačiau jie nebuvo baigti tvarkyti. Jos motina A. V. jai padovanojo pastatus ir sutartį tvirtino notarė R.Miknevičienė tuomet sutartis buvo duota visiems skaityti. Po žemės sklypo dovanojimo sutarties pasrašymo, motina sakė, kad jos neskaitė. Motina ir V. V. buvo sakę, kad jai ir D. K. padovanos po dalį šio žemės sklypo, todėl D. K. turėjo priimti kaip dovaną tik pusę žemės sklypo. Mamai blogai su nervais. Ji žino, kad perkant žemės sklypą iš valstybės, pinigus 1000 litų savo pinigais sumokėjo D. K.. Liudytojas G. T. paaiškino, kad D. K. turėjo su jais tartis prieš priimdamas dovanų žemės sklypą, nes jie (Tunaičiai) liko be žemės. Veiveriai tikrai buvo sakę, kad žemės sklypą padovanos D. K. ir D. T. po pusę sklypo. Perkant žemės sklypą iš valstybės pinigus savo mokėjo D. K..

Liudytoja K. A. paaiškino, kad ji yra D. T. draugė ir žino, kad D. T. buvo pradėjusi tvarkyti dokumentus dėl žemės sklypo pirkimo iš valstybės. D. T. dirba gal 10 arų žemės sklypo, kuriame yra šiltnamis, o toliau yra prūdas (tvenkinys).

L. S. Klimaitė (atsakovo sesuo, ieškovės dukra) paaiškino, kad D. K. tuo žemės sklypu rūpinasi ir jį prižūri jau seniai, būtent jis iškasė tvenkinį, kirto karklus, sodinosi daržoves. Motina D. T. padovanojo namus ir tuomet pati dar kartą patvirtino, kad 62 arų žemės sklypą padovanos D. K.. Perkant žemės sklypą iš valstybės savo pinigais sumokėjo D. K..

Liudytoja I. K. (atsakovo sutuoktinė) paaiškino, kad A. V. jau prieš kokius tris metus pati pasiūlė išsipirkti žemės sklypą iš valstybės ir tuomet ji sklypą užrašys D. K.. Žemės sklypas buvo pirktas Veiverių vardu, tačiau pinigai buvo jos (I. K.) ir D. K.. Sumokėjo grynais pinigais tūkstantį litų. Veiveriai šių pinigų neatidavė, kadangi buvo susitarta, kad jie padovanos žemės sklypą ir pažadą įvykdė, tai yra žemės sklypą padovanojo D. K.. Ji niekada negirdėjo apie siūlymą dovanoti atsakovui tik dalį žemės sklypo. A. V. sutartį ginčija, nes liko be savo buto ir tapo tiesiogiai priklausoma nuo D. T.. pati A. V. yra sakiusi, kad D. T. neperka jai vaistų nuo širdies. A. V. psichikos liga tikrai neserga. A. V. yra sudariusi daug sutarčių pas notarą ir niekada nekilo jokių problem. Liudytoja paaiškino, kad po žemės pirkimo iš valstybės jai D. K. sakė, kad jau tada pas notarę Veiveriai derino aplinkybes dėl viso žemės sklypo dovanojimo ir nebuvo taip, kad D. K. kažką sutvarkė prieš jų valią.

Dovanojimo sutartimi dovanotojas neatlygintinai perduoda turtą kitai šaliai -apdovanotajam (LR CK 6.465 str. 1d.). Dovanojant nekilnojamąjį daiktą sutartis turi būti patvirtinta notaro ir pasekmes tretiesiems asmenims sukelia tik ją įregistravus viešame register (LR CK 6.469 str. 2 d., 3d.).

Dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia LR CK 6.470 str. 7 d. pagrindu ir taip pat dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo esant LR CK 6.472 str. 1 d. išvardintoms sąlygoms.

Ieškovai šiais pagrindais ieškinio nepareiškę, jie prašo dovanojimo sutartį pripažinti iš dalies negaliojančia bendrais sandorių nuginčijimo pagrindais, o būtent prašo sutartį dalyje ½ dalies žemės sklypo pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės LR CK 1.91 str. pagrindu ir įrodinėja, kad atsakovas D. K. ieškovus apgavo, nes jie norėjo jam padovanoti ½ dalį šio žemės sklypo, o kitą ½ dalį padovanoti D. T. bei nurodo, kad apgaulė pasireiškė tuo, kad atsakovas nepasakė notarei, kad ieškovai jam nori padovanoti tik pusę žemės sklypo, o ne visą sklypą.

Teismas ginčus sprendžia pagal pareikštus reikalvimus ir tik dėl jų gali pasisakyti (LR CPK 5 str., 135 str.). Ieškovai procesiniu dokumentu – ieškiniu – nustato ginčo ribas.

Sprendžiant klausimą dėl sandorio nuginčijimo svarbu nustatyti kokia buvo sandorį sudarančių asmenų valia būtent sandorio sudarymo metu ir nesvarbu jeigu ta valia pasikeičia vėliau. Ieškovai neįrodė, kad sandorio sudarymo metu jų valia buvo padovanoti D. K. ir D. T. po ½ žemės sklypo, nes tokiu būdu visiškai neaišku kodėl nevyko pas notarą D. T., kuriai kaip apdovanotajai būtų reikėję pasirašyti sutartyje (LR CPK 178str.). Ieškovas V. V. teismo posėdžio metu prisiekęs patvirtino, kad vyko pas notarą padovanoti D. K. viso žemės sklypo ir jis žinojo bei suprato, kad bus dovanojamas visas žemės sklypas, D. T. prašė palikti dalį žemės sklypo dirbti, o ne jos nuosavybėje.

Kiti byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovų valia buvo padovanoti visą žemės sk;lypą D. K., kadangi sandorio šalių veiksmus iš esmės vienodai aiškina tiek ieškovas V. V., tiek atsakovas D. K., tiek trečiasis asmuo notarė R.Miknevičienė, o būtent nesiskiria jų aiškinimas dalyje to, kad jau sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį iš valstybės buvo tariamasi, kad šis žemės sklypas bus padovanotas D. K., dokumentai buvo palikti pas notarę, kad būtų pirmiausia pirkimo-pardavimo suatrtis įregistruota viešame register, o vėliau paruoštas dovanojimo sutarties tekstas. Neįrodė ieškovai ir to, kad jie nežinojo kokią sutartį pasirašo, kadangi per 2012 metus ieškovai sudaro jau kelintą nekilnojamojo daikto perleidimo ar įgijimo sandorį ir jų sudarymo tivarka tikrai buvo žinoma. Tiek ieškovė A. V. pati, tiek liudytoja D. T. patvirtino, kad dovanojant D. T. dalį buto bei kitų statinių 2012-03-16 dovanojimo sutartį ta pati notarė R.Miknevičienė perskaitė ir A. V. ją suprato, todėl visiškai neįtikima tai, kad sudarant žemės sklypo dovanojimo sutartį 2012-04-12 ši dovanojimo sutartis nebuvo perskaityta kaip teigia ieškovė A. V.. nors tiek ji pati, tiek ieškovas V. V. neneigia to fakto, kad sutartis prieš pasirašant jiems buvo pateikta susipažinti, notarė R.Miknevičienė gi tvirtina, kad tikrai garsiai įvardino, kad dovanojamas visas žemės sklypas ir dovanotojai sutiko, kad toks sandoris būtų tvirtinamas ir jis buvo patvirtintas. Teismas pagrindo abejoti notare neturi, nes ieškovai neįrodė, kad notarę ir atsakovą sieja kažkokie santykiai ar, kad buvo susitarimas tarp jų neatitinkantis pačių sandorio šalių valios. Teismas bylą nagrinėja pagal ieškovų pateiktą ieškinį šalinant teismo nutartimi nustatytus trūkumus (b.l. 28,30-33) ir jame visiškai nepasisakyta, kad ieškovė serga kokia liga ir dėl to jai sunku suvokti savo veiksmus ar išreikšti savo valią , to ieškovė bei jos atstovė neįrodinėjo ir nagrinėjant bylą, tik baigiant bylos nagrinėjimą ieškovė pradėjo kalbėti apie savo ligas, tačiau reikalvimų nekeitė ir neprašė pripažinti dovanojimo sutarties dalyje negaliojančia LR CK 6.470 str. 7 d. pagrindu, o būtent neįrodinėjo, kad serga sunkia nepagydoma liga dėl kurios negalėjo pareikšti savo tikrosios valios ir teismas analizuoja tik tuos įrodymus ir motyvus kurie reikšmingi sprendžiant klausimą ar buvo ieškovai apgauti atsakovo prieš sandorio sudarymą ar sandorio sudarymo metu ir ar dėl to buvo patvirtintas sandoris neatitinkantis ieškovų valios.

Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje J. Z. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Turneka“ v. J. Černiauskas ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje T. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008; kt.).

Ieškovai įrodinėja, kad atsakovo apgaulė pasireiškė tuo, kad jis neprieštaravo jog tėvai jam dovanoja visą žemės sklypą nors turėjo tikslą padovanoti jam tik ½ žemės sklypą bei tuo, kad atsakovas pasirinko notarą, visur vežiojo tėvus ir vadovavo sandoriui ir tuo ieškovus apgavo.

Apgaulė - sandorį sudarančių asmenų suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių- gali pasireikšti aktyviais veiksmais, o būtent teigiant tai ko nėra arba pasyviais veiksmais, tai yra nuslepiant svarbias sandorio aplinkybes, tačiau visais atvejais turi būti nustatyta asmens tyčia, asmuo turi sąmoningai nukreipti savo veiksmus ar neveikimą, kad suklaidinti sandorį sudarantį asmenį ir šis sandorį sudarytų, tai yra apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį, kitaip sakant sandoris turi būti sudarytas prieš jį sudarančio asmens valią.

Vertinant, ar buvo sandoris sudarytas prieš asmens valią taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji sudarė sutartį (sandorį) prieš savo valią, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, o kokias - praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo.

Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti.

Vertinant tai, kad tiek ieškovas V.veiverys, tiek notarė, tiek atsakovas visą laiką vienodai aiškino, kad ieškovų valia buvo padovanoti visą žemės sklypą atsakovui, o D. T. turėjo tik išlaikyti galimybę dalį žemės sklypo dirbti, tai yra naudoti savo reikmėms, o ne juo disponuoti, teismas daro išvadą, kad sandoris buvo sudarytas tiks kokį ieškovai ir turėjo tikslą sudaryti, o būtent padovanoti žemės sklypą D. K., kurio pastangomis jis ir buvo nupirktas iš valstybės bei buvo dirbamas ir prižiūrimas. Ieškovės suklydimas gali būti ne dėl žemės sklypo dovanojimo, o būtent dėl to, kuris žemės sklypas padovanotas, kadangi ji vis teigia, kad žemės sklype yra statinių, o būtent namas, tvartai, šiltnamis, tačiau bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad žemės sklype unikalus nr. 4400-2246-7816, kurį ieškovai padovanojo atsakovui, jokių statinių nėra ir jo paskirtis yra ne namų valdos (kita), o žemės ūkio paskirties žemė.

Ieškovai neįrodė, kad sandorį sudarė prieš savo valią dėl atsakovo apgaulės (LR CPK 178 str.) ir ieškovų ieškinys (po trūkumų šalinimo) netenkintinas.

Ieškovai teisiniu pagrindu nurodo ne tik LR CK 1.91 str. (dėl apgaulės) bet ir LR CK 1.80 str., nenurodydami šio straipsnio dalies. LR CK 1.80 str. 1 d. reglamentuoja, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Ieškovai neįrodinėjo kokioms imperatyvioms įstatymo normoms sandoris prieštarauja tokių aplinkybių teismas taip pat nenustatė, kadangi sandorio sudarymo metu ieškovai buvo žemės sklypo savininkai, turėjo teisę laisvai disponuoti savo turtu, taiga jį ir padovanoti asmeniui savo nuožiūra, sudarant sutartį žemės sklypas nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas jų vardu, tvirtinant sandorį buvo pateikti visi reikalingi dokumentai ir nenustačius, kad žemės sklypo dovanojimo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ieškovų reikalavimas netenkinamas ir šiuo pagrindu.

Dėl kitų šalių motyvų teismas nepasisako kaip neturinčių reikšmės šiai bylai.

Ieškinys netenkinamas, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovui ir valstybei priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str. 1d., 96 str., 98 str.).

Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 259 str., 260 str., 268 str. teismas

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškovų A. V. ir V. V. ieškinio (po trūkumų šalinimo) atsakovui D. K., trečiajam asmeniui notarei R. M. dėl 0.6200ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2246-7816, Bebruliškės kaime, K. R. savivaldybėje dovanojimo sandorio 2012-04-12 notarinio registro Nr. 223, dalyje ½ dalies žemės sklypo dovanojimo pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto dėl apgaulės ar prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms netenkinti.

Priteisti iš ieškovų A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti po 750 Lt iš kiekvieno D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovų A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas turėtas ryšium su procesinių dokumentų įteikimu po 12,40 Lt iš kiekvieno valstybei (turi būti sumokėtos į Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas “Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu kauno apygardos teismui per marijampolės rajono apylinkės teismą.