- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-09
- Bylos Nr.
- A-1921-492/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05014-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- K. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įsakymų panaikinimo
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas K. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. I, b. l. 1-10) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus apskrities VMI, atsakovas) 2014 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. (2.1)-3-491 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. K.“ (toliau – ir 2014 m. spalio 15 d. įsakymas) ir 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. (2.1)-3-553 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. K.“ (toliau – ir 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymas).
Paaiškino, kad 2014 m. spalio 15 d. įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, o 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymu – pastaba. Pareiškėjas nuo 2008 m. dirba Vilniaus apskrities VMI „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus II poskyrio vyresniuoju specialistu. 2014 m. liepos 29 d. patikrinimo, apie kurį pareiškėjas nebuvo informuotas, metu buvo paimta 26 operatyvių patikrinimų medžiaga ir 2014 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą atliekant operatyvinius patikrinimus bei raštas, kuriame išvardinti padaryti pažeidimai. 2014 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, tačiau 2014 m. spalio 15 d. įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Pareiškėjo manymu, šis įsakymas yra neteisėtas, kadangi nėra aišku, kokiais teisės aktais vadovaujantis Vilniaus apskrities VMI viršininkas sudarė komisiją pareiškėjo dokumentams paimti, be to, komisija susidedanti iš R. Ž., H. R. ir A. R. negalėjo tirti tarnybinio nusižengimo, kadangi ji buvo sudaryta tik 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu ir jos nariai S. M., R. Ž. ir V. G., o patikrinimas vyko 2014 m. liepos 29 d. Tik teisėtais būdais ir teisės aktų nustatyta tvarka paimti įrodymai gali būti pagrindu priimti sprendimą. Nusižengimą pradėjo tirti vienos sudėties komisija, išvadą pasirašė kitos sudėties komisija. Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės nenumato galimybės keisti komisijos narius, ypač komisijos pirmininkės, kaip šiuo atveju. Tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas tiesioginės pareiškėjo vadovės R. Ž. parengto rašto pagrindu, kuri buvo įtraukta į komisiją nusižengimui tirti ir iš anksto turėjo nuomonę apie nusižengimus. Taigi buvo pažeistas nešališkumo principas. Be to, 2014 m. spalio 15 d. įsakymu pareiškėjui buvo skirta nuobauda už didesnį kiekį pažeidimų, nei nurodyta 2014 m. rugsėjo 10 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą, buvo pažeista teisė į tinkamą gynybą, tyrimo išsamumą ir objektyvumą. 2014 m. spalio 15 d. įsakyme nurodyti pažeidimai yra mažareikšmiai, formalaus pobūdžio, nesukėlę absoliučiai jokių pasekmių. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjui už šį pažeidimą buvo paskirta antroji pagal sunkumą nuobauda – papeikimas, nors pažeidimai buvo padaryti dėl susiklosčiusios darbo praktikos ir didelio užimtumo, be to 2014 m. spalio 10 d. išvadoje, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas įsakymas, nenurodyta kodėl būtent tokią nuobaudos rūšį siūloma skirti.
Nurodė, kad dėl pradėto tarnybinio patikrinimo su advokatu sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį ir 2014 m. rugsėjo 24 d. pietų pertraukos metu susitiko su advokatu, susitikimas užtruko ilgiau nei planuota, pareiškėjas grįžęs po 13 valandos pranešė savo tiesioginei vadovei R. Ž. apie vėlavimo priežastis. 2014 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjui tiesioginė vadovė įteikė nurodymą pateikti raštišką paaiškinimą dėl nebuvimo darbo vietoje 2014 m. rugsėjo 24 d. nuo 12.45 val. iki 13.15 val. 2015 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą, 2014 m. spalio 15 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo pažeidus Vidaus darbo taisyklių 11 punktą ir 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Įsakymas priimtas nesant tarnybinio nusižengimo sudėties. Pareiškėjas sugrįžti po pietų pertraukos pavėlavo vos pusvalandį, kadangi tai nulėmė objektyvios priežastys – užtruko susitikimas su advokatu, kurio metu buvo aptartos tarnybinio patikrinimo aplinkybės, dėl kurio reikėjo pateikti paaiškinimą. Be to, pažeidimas neturėjo jokių neigiamų pasekmių. Nors tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad pareiškėjui buvo paskirta skubi užduotis, tačiau paklausimas dėl šios užduoties buvo gautas dar 2014 m. rugsėjo 16 d., o vedėjas atlikti užduotį II poskyriui, kuriame dirba pareiškėjas paskyrė tik 2014 m. rugsėjo 24 d., be to, užduotis kitam darbuotojui pateikta tik 2014 m. rugsėjo 24 d., 15 valandą, o patikrinimas atliktas sekančią dieną. Taigi užduoties skubumas kelia abejonių, be to, grįžus pavėluotai po pietų pertraukos apie užduotį tiesioginė vadovė pareiškėjui net neužsiminė. Kadangi nusižengimas buvo mažareikšmis, tai tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimas yra neproporcingas.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 22-28) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad 2014 m. liepos 29 d. žodiniu viršininko nurodymu Vilniaus apskrities VMI „(duomenys neskelbtini)“ departamento „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus poskyrių vedėjai buvo įpareigoti inventorizuoti visų neproduktyviai dirbančių darbuotojų operatyvinių patikrinimų medžiagas, patikrinti jų nagrinėjimo terminus. Vadovaujantis Vilniaus apskrities VMI nuostatomis, patvirtintomis VMI viršininko 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. VA-33, viršininkas gali duoti žodinius pavedimus. Pagal Vilniaus apskrities VMI viršininko 2011 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. (1.1)-1 -235 patvirtintas Vilniaus apskrities VMI „(duomenys neskelbtini)“ departamento „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus nuostatas ir Vilniaus apskrities VMI viršininko 2014 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. (2.1 )-3-166 patvirtintą „(duomenys neskelbtini)“ departamento „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus II poskyrio vedėjo pareigybės aprašymo nuostatas poskyrio vedėja R. Ž. turi teisę kontroliuoti, kaip poskyrio darbuotojai atlieka užduotis. Inventorizavimo metu buvo paimtos ir išanalizuotos 26 operatyvinių patikrinimų medžiagos bei 2014 m. liepos 29 d. surašytas tarnybinis patikrinimas. Inventorizacijos buvo atliktos dar 5 darbuotojų darbo vietose. R. Ž. buvo įtraukta į komisiją kaip tiesioginė pareiškėjo vadovė. Kiti du komisijos nariai, taip pat ir komisijos pirmininkas, buvo skirti iš Personalo skyriaus siekiant nešališkai ir objektyviai išnagrinėti visą pateiktą medžiagą. Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. (2.1)-3-483 „Dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. (2.1 )-3-318 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ pakeitimo“, kuriuo pakeistas tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos pirmininkas, buvo teisėtas, nes V. G. turėjo nedarbingumą. Personalo skyriaus vedėją S. M. jos atostogų metu teisėtai pavadavo E. S.. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos narių keitimas yra išimtinai institucijos vadovo diskrecijos teisė. Pareiškėjas, abejodamas komisijos nešališkumu, turėjo teisę pareikšti nušalinimą bet kuriam komisijos nariui arba visai komisijai, tačiau ja nepasinaudojo. R. Ž. įtakos komisijos nariams ir tuo labiau pirmininkui nedarė ir negalėjo padaryti, nes visa medžiaga buvo vertinama ir analizuojama tikrinant kiekvieną rašytinį dokumentą ir lyginant jį su E. B. 2014 m. liepos 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. (4.56)-38-546 nustatytais galimais pažeidimais ir pareiškėjo pateiktame paaiškinime išdėstytais motyvais. Komisijos darbo objektyvumą ir nešališkumą pagrindžia ir faktinės aplinkybės, nustatytos 2014 m. spalio 10 d. išvadoje Nr. (2.11)-15-37. Pareiškėjo įtarimai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija veikė šališkai ir neobjektyviai, visiškai nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais ir konkrečiais faktais. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu konstatuojant konkrečius pažeidimus kaltinimo ribos išplėstos nebuvo, priešingai, jos buvo netgi susiaurintos, nes iš 2014 m. liepos 29 d. tarnybiniame pranešime nurodytų galimų pažeidimų du nepasitvirtino, konstatuojant, kad už juos tarnybinė atsakomybė pareiškėjui negali būti taikoma. Visi kiti pažeidimai buvo išsamiai išanalizuoti ir kvalifikuoti tinkamai išnagrinėjus visų pareiškėjo atliktų operatyvių patikrinimų medžiagas. Jokie nauji pažeidimai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyti. Tarnybinė nuobauda – papeikimas – paskirtas atsižvelgus į 2014 m. spalio 10 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. (2.11 )-15-37 išdėstytus motyvus ir nustatytus faktus.
Nurodė, kad pareiškėjui 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. (2.1 )-3-553 buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba – už Vidaus darbo tvarkos taisyklių 9, 11 ir 111 punktų pažeidimus. Tyrimo metu paaiškėjo, kad K. K. pats neinformavo savo tiesioginės vadovės R. Ž. apie vėlavimo į darbą pusę valandos priežastis. Tik po raštiško vadovės nurodymo pateikė paaiškinimą, tačiau jame nenurodė vėlavimo po pietų pertraukos priežasčių ir nepaaiškino, kodėl iš anksto neinformavo apie galimą vėlavimą. R. Ž., neradusi pareiškėjo savo darbo vietoje, negalėjo su juo aptarti užduoties tikslų ir eigos, o kadangi užduotis buvo skubi, paskyrė ją atlikti kitam darbuotojui. Kvalifikuojant nurodytą pažeidimą buvo nustatyta, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė ne tik Vidaus darbo tvarkos taisyklių 111 punktą, bet ir 9, 11 punktus, tačiau tai negali būti traktuojama kaip naujos aplinkybės ar nauji pažeidimai. Pareiškėjas pats savo noru neinformavo savo tiesioginio vadovo apie vėlavimą ir jo priežastis, vėlavo į darbą pusę valandos neįspėjęs savo tiesioginio vadovo, todėl paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – pagrįsta.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Vilniaus apskrities VMI 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. (2.1)-3-553 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. K.“. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad Tarnybinė nuobauda – papeikimas – pareiškėjui 2014 m. spalio 15 d. įsakymu paskirta už Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128, 21, 39 punktų, Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo dokumentų formų užpildymo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-71, 12.10, 12.12.6 papunkčių, Dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2009 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. VA-2, 69 punkto, 70.6, 70.8 papunkčių, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, „(duomenys neskelbtini)“ departamento „(duomenys neskelbtini)“ II poskyrio vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus apskrities VMI viršininko 2014 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-166, 7.1. papunkčio pažeidimus. Ginčijamas 2014 m. spalio 15 d. įsakymas priimtas remiantis atsakovo 2014 m. spalio 10 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. (2.11)-15-37, kurioje siūloma už joje išvardintus pažeidimus skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
Pagal Vilniaus apskrities VMI nuostatų, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. VA-33, 17.10 punktą Inspekcijos viršininkas duoda AVMI valstybės tarnautojams ir ar darbuotojams privalomus vykdyti nurodymus. Nuostatuose nenustatyta, kad nurodymai privalo būti parašyti raštu, jie gali būti ir žodiniai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertinęs Vilniaus apskrities VMI viršininko 2011 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. (1.1)-1-235 patvirtintų Vilniaus apskrities VMI „(duomenys neskelbtini)“ departamento „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus nuostatų 13.1, 13.2 papunkčius, Vilniaus apskrities VMI viršininko 2014 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. (2.1 )-3-166 patvirtinto „(duomenys neskelbtini)“ departamento „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus II poskyrio vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 papunktį, Vilniaus apskrities VMI viršininko 2014 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. (2.1 )-3-166 patvirtinto „(duomenys neskelbtini)“ departamento „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus II poskyrio vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 8 punktą, nustatė, kad poskyrio vedėja R. Ž. turi teisę kontroliuoti, kaip poskyrio darbuotojai atlieka užduotis.
Pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, 3 punktą, gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos. Personalo skyrius 2014 m. liepos 31 d. gavo „(duomenys neskelbtini)“ departamento „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus vedėjo E. B. 2014 m. liepos 29 d. tarnybinį pranešimą Nr. (4.56)-38-546 „Dėl K. K. atliktų operatyvių patikrinimų medžiagų patikrinimo“ su Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. liepos 31 d. rezoliucija „atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą“.
Teismas konstatavo, kad Personalo skyriaus vyriausioji specialistė L. S., kaip komisijos narė, pasirašydama 2014 m. rugsėjo 10 d. pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. (2.11 )-14-27, kuris buvo įteiktas pareiškėjui, komisijos darbe dalyvavo teisėtai. Personalo skyriaus vedėjo pavaduotoja E. S. Personalo skyriaus vedėjos S. M. kasmetinių atostogų metu ėjo Skyriaus vedėjo pareigas. Pareiškėjo argumentus, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija veikė šališkai ir neobjektyviai, teismas vertino kaip nepagrįstus jokiais įrodymais.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu konstatuojant konkrečius pažeidimus kaltinimo ribos išplėstos nebuvo, nes iš „(duomenys neskelbtini)“ departamento „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus vedėjo E. B. 2014 m. liepos 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. (4.56)-38-546 nurodytų galimų pažeidimų du nepasitvirtino. Visi kiti pažeidimai buvo išsamiai išanalizuoti išnagrinėjus visų pareiškėjo atliktų operatyvių patikrinimų medžiagas. Kvalifikuojant pažeidimus (nurodant pažeistą teisės aktą, jo straipsnį ar punktą) kaltinimo ribos nebuvo nei pakeistos, nei išplėstos.
Teismas akcentavo, kad Vilniaus apskrities VMI „(duomenys neskelbtini)“ departamento „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus II poskyrio vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme, kuris patvirtintas Vilniaus apskrities VMI viršininko 2014 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-166, nurodyta, kad šios pareigybės paskirtis (4 p.) yra vykdyti mokesčių mokėtojų patikrinimus ir konkrečias užduotis. 2014 m. spalio 15 d. įsakymu pareiškėjui nuobauda skirta už Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių, Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo dokumentų formų užpildymo taisyklių, Dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklių, „(duomenys neskelbtini)“ II poskyrio vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo, Valstybės tarnybos įstatymo tam tikrų nuostatų pažeidimus, t. y. už bendrosios pareigos tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis pažeidimą. Teismas konstatavo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra motyvuota, joje nurodytas tarnybinių nusižengimų padarymo laikas, įvykdymo aplinkybės, 2014 m. spalio 15 d. įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, priimtas teisėtai, tarnybinis nusižengimas konstatuotas pagrįstai ir kvalifikuotas tinkamai.
Dėl 2015 m. lapkričio 12 d. įsakymo, teismas nustatė, kad 2014 m. lapkričio 7 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. (2.11 )-15-44 ir 2014 m. lapkričio 12 d. įsakyme nurodyti Vidaus darbo tvarkos taisyklių punktų pažeidimai nėra traktuotini kaip kaltinimo ribų išplėtimas, nes jie iš esmės nelaikytini kaip naujos aplinkybės ar nauji pažeidimai, dėl kurių pareiškėjui būtų reikėję įteikti naują pranešimą apie tarnybinio nusižengimo tyrimą. Teismas pareiškėjo kaltę įvertino tik kaip nedidelio laipsnio nepakankamą rūpestingumą. Duomenų, kad dėl pareiškėjo veiksmų būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės atsakovei, teismas nenustatė, todėl laikė, kad jų ir nebuvo. Teismas nusižengimą vertino kaip mažareikšmį, už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimą teismas laikė neproporcingu bei 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymą panaikino.
III.
Pareiškėjas K. K. pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 70-77), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas panaikinti 2014 m. spalio 15 d. atsakovo įsakymą ir pareiškėjo skundą šioje dalyje patenkinti.
Paaiškina, kad pagal Taisyklių 3 punktą tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas arba gavus oficialią informaciją apie padarytą nusižengimą, arba tiesioginio vadovo iniciatyva. Šiuo atveju tyrimas buvo pradėtas 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-318 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“. 2014 m. liepos 29 d. pareiškėjo darbo kabinete ir seife buvo atlikta operatyvinių medžiagų inventorizacija, išanalizavus medžiagas buvo parengtas 2014 m. liepos 29 d. tarnybinis pranešimas, 2014 m. liepos 31 d. uždėta rezoliucija atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Taigi tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas atlikus inventorizaciją pareiškėjo kabinete. O tai reiškia, kad 2014 m. liepos 29 d. Vilniaus apskrities VMI viršininkas jau turėjo informacijos apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Tik tarnybinį nusižengimą paskirta tirti komisija turėjo teisę atlikti inventorizaciją pareiškėjo kabinete. Todėl 2014 m. liepos 29 d. atlikta kabinete inventorizacija, įskaitant ją atlikusią komisiją, buvo neteisėta, todėl ir tyrimas bei ginčijamas įsakymas taip pat yra neteisėti. Teismas neatsižvelgė, kad į vadovo kontrolės funkcijas neįeina operatyvinių medžiagų inventorizacija bei valstybės tarnautojo pavaldumą reglamentuojančias teisės nuostatas sutapatino su tarnybinio nusižengimo tyrimą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis. Tiek pati inventorizacija buvo neteisėta, tiek ją atlikę asmenys veikė neteisėtai. Teismas nepasisakė dėl įrodymų leistinumo taisyklės, nes neteisėtais būdais gauti įrodymai negali būti sprendimo priėmimo pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat nustatė, kad tarnybinį patikrinimą atliko teisėtos sudėties komisija. Iš pradžių ją sudarė S. M., R. Ž. ir V. G.. Vėliau V. G. pakeitė L. S., po to vėl grįžo V. G.. Vietoj S. M., išvadą pasirašė kita komisijos pirmininkė E. S.. Pagal Taisyklių 5 punktą komisija yra sudaroma iš trijų asmenų, o ne iš trijų pareigybių, komisijos nariai turi tirti nusižengimą nuo pradžių iki galo, pasikeitus nors vienam komisijos nariui tyrimas turi būti pradedamas iš naujo. Pareiškėjo tiesioginė vadovė R. Ž. suformulavo kaltinimus, nurodė kokiais veiksmais ir kokie nusižengimai padaryti, o vėliau ji buvo vienintelė komisijos narė, dalyvavusi tiriant nusižengimą nuo pradžių iki galo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad jei tarnybinio nusižengimo patikrinime dalyvauja tiesioginis vadovas, įsakymas gali būti priimtas šališkai ir neobjektyviai, vadovas gali paveikti kitus komisijos narius.
2014 m. spalio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta kokios pasekmės kilo dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų, nes be pasekmių, t. y. padarinių, nėra tarnybinio nusižengimo sudėties elementų. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis numato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, nusižengimo padarymo priežastis ir padarinius. Nors padarinių jokių nebuvo, motyvų taip pat nėra, tačiau paskirta antroji pagal sunkumą nuobauda – papeikimas.
Nuobaudų skyrimą lėmė ne pareiškėjo padaryti pažeidimai, o siekis susidoroti bei atleisti iš tarnybos. Be šioje byloje skundžiamų įsakymų, 2015 m. sausio 9 d. įsakymu pareiškėjui paskirta dar viena nuobauda – pastaba, kurios pagrįstumas taip pat ginčijamas teisme. 2015 m. vasario 10 d. pareiškėjas gavo Vilniaus apskrities VMI viršininko pasiūlymą „Dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu“.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 92-95) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad pareiškėjas painioja dvi skirtingas komisijas žodiniu nurodymu sudarytą komisiją inventorizuoti patikrinimo medžiagas ir komisija tarnybiniam nusižengimui tirti. Abi komisijos yra teisėtos. Inventorizacija taip pat atlikta teisėtai. Kadangi tarnybinis patikrinimas negali būti atliekamas daugiau nei 20 dienų, todėl buvo keičiami komisijos nariai, tie pakeitimai buvo pagrįsti, todėl komisija buvo nešališka ir objektyvi. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra motyvuota, t. y. surinkti įrodymai, patvirtinantys nusižengimo padarymo faktą, aprašytos pažeidimo aplinkybės, apibrėžta kaltė. Nors pareiškėjas nurodo, kad jo padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai, tačiau pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo elementas, teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. 2014 m. spalio 15 d. įsakymas priimtas teisėtai, tarnybinis nusižengimas konstatuotas pagrįstai ir kvalifikuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ginčo esmė
Apeliacine tvarka nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro tarnybinės nuobaudos paskyrimo valstybės tarnautojui Vilniaus apskrities VMI „(duomenys neskelbtini)“ II poskyrio vyresniajam specialistui teisėtumas ir pagrįstumas.
Vilniaus AVMI viršininkas 2014 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. (2.1 )-3-491 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. K.“ paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą, atsižvelgęs į 2014 m. spalio 10 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. (2.11 )-15-37 išdėstytus motyvus ir nustatytus faktus.
Vilniaus AVMI viršininkas 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. (2.1 )-3-553 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. K.“ paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą – už Vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus AVMI viršininko įsakymu Nr. (1.1 )-1-34, 9, 11 ir 111 punktų pažeidimus, nustatęs, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 24 d. nuo 12.45 val. iki 13.15 val., negavęs tiesioginio vadovo sutikimo, buvo išvykęs ne tarnybos tikslais, o apskaitos žurnale užsirašė tik grįžęs į darbo vietą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl tarnybinių nuobaudų panaikinimo tenkino iš dalies, Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. (2.1 )-3-553 pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą – panaikino, pareiškėjo skundo dalį dėl Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. (2.1 )-3-491 paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimo panaikinimo atmetė.
Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi, kuria jo skundas buvo atmestas, apeliaciniu skundu prašė atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti ir patenkinti jo skundo dalį dėl Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. (2.1 )-3-553 pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos – panaikinimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, iš anksto pareiškėjo darbo kabinete ir seife 2014 m. liepos 29 d. neteisėtai atlikus jo atliekamų operatyvinių patikrinimų medžiagų inventorizaciją, kurios metu buvo paimtos iš pareiškėjo 26 operatyvinių patikrinimų bylos, šių veiksmų atlikimo metu tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas, nebuvo, komisija sudaryta nebuvo, todėl operatyvinis patikrinimas buvo atliktas neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo padarė išvadą dėl pareiškėjo tiesioginės vadovės teisės atlikti operatyvinių patikrinimų inventorizaciją, įrodymai, gauti neteisėtai, neatitinka leistinumo kriterijaus. Be to, pareiškėjo manymu, tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neteisėtos sudėties, šališka komisija; tarnybinė nuobauda paskirta, nenustačius visų būtinųjų tarnybinio nusižengimo elementų, nes dėl pareiškėjo veiksmų nėra kilusios jokios neigiamos pasekmės, nėra argumentų, kodėl parinkta pakankamai griežta nuobauda. Apeliantas mano, kad nuobaudos skiriamos tikslingai – 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymu paskirta pastaba, kurią teismas panaikino, 2015 m. sausio 9 d. įsakymu vėl paskirta pastaba, kuri ginčijama teisme, jį siekiant atleisti iš tarnybos. 2015 m. vasario 10 d. buvo pasiūlyta atleisti pareiškėją šalių susitarimu.
Dėl operatyvinių patikrinimų medžiagos inventorizacijos teisėtumo
Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis įtvirtina, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio Įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos (29 str. 1 d.).
Vilniaus AVMI viršininkas 2014 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. (2.1 )-3-491 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. K.“ paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą, atsižvelgęs į 2014 m. spalio 10 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. (2.11 )-15-37 išdėstytus motyvus ir nustatytus faktus. Tarnybinė nuobauda paskirta už Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128, 21, 39 punktų, Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo dokumentų formų užpildymo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-71, 12.10, 12.12.6 papunkčių, Dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2009 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. VA-2, 69 punkto, 70.6, 70.8 papunkčių, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, „(duomenys neskelbtini)“ departamento „(duomenys neskelbtini)“ II poskyrio vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus apskrities VMI viršininko 2014 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-166, 7.1. papunkčio pažeidimus.
Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, 3 punkto 1 dalis reglamentuoja, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens <...> iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo pagrindą sudarančios informacijos gavimo šaltiniai nėra detaliai reglamentuoti teisės aktuose, jų sąrašas nėra baigtinis, todėl tokios informacijos gavimo būdams paprastai taikytini įprastiniai teisėtumo standartai, jei specialiuose įstatymuose nėra numatyta išimčių.
Pareiškėjas, kvestionuodamas jo darbo kabinete ir seife 2014 m. liepos 29 d. atliktos operatyvinių patikrinimų medžiagų inventorizacijos teisėtumo ir tokio įrodymo, kaip tarnybinio nusižengimo tyrimo pagrindo, legitimumą (įrodymo leistinumą), akcentuoja, kad į jo tiesioginės vadovės, „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus II poskyrio vedėjos kontrolės funkcijas neįeina operatyvinių medžiagų inventorizacija. Tokie apelianto argumentai pripažintini nepagrįstais.
Nagrinėdama šiuos pareiškėjo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra valstybės tarnautojui tarnybinės atsakomybės taikymo procedūros esminė dalis, tuo pačiu tai ir viena iš teisės aktuose numatytų valstybės tarnautojo veiklos kontrolės formų. Tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimas, tarnybinės atsakomybės taikymas anaiptol nėra vienintelė valstybės tarnautojo veiklos kontrolės forma, valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, atsižvelgiant į siekiamus tikslus, gali būti/yra numatytos ir kitokios kontrolės priemonės.
Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vilniaus apskrities VMI nuostatų, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. VA-33, 17.10 punktu, nustatančiu, kad Inspekcijos viršininkas duoda AVMI valstybės tarnautojams ir/ar darbuotojams privalomus vykdyti nurodymus, Vilniaus AVMI viršininko 2011 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. (1.1)-1-235 patvirtintų Vilniaus apskrities VMI „(duomenys neskelbtini)“ departamento „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus nuostatų 13.1 punktu, nustatančiu, kad poskyrio vedėjas poskyrio vardu priima sprendimus, atstovauja jam ir atsako už jo veiklą, 13.2 punktu, nustatančiu, kad poskyrio vedėjas planuoja ir organizuoja poskyrio darbą, Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. (2.1 )-3-166 patvirtinto „(duomenys neskelbtini)“ departamento „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus II poskyrio vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punktu, nustatančiu, kad poskyrio vedėjas organizuoja ir kontroliuoja, kaip poskyris atlieka priskirtas funkcijas ir įgyvendina nustatytus uždavinius, paskirsto užduotis poskyrio tarnautojams, užtikrindamas, kad poskyriui pavesti uždaviniai ir pavedimai būtų atliekami laiku ir kokybiškai. Aptartos Vilniaus apskrities VMI nuostatuose bei Vilniaus apskrities VMI „(duomenys neskelbtini)“ departamento „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus nuostatuose valstybės tarnybos organizavimo taisyklės pagrindžia Inspekcijos viršininko kompetenciją duoti darbuotojams privalomus nurodymus bei „(duomenys neskelbtini)“ departamento „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus vedėjo kompetenciją planuoti ir organizuoti poskyrio darbą bei kontroliuoti poskyriui priskirtų funkcijų atlikimą bei nustatytų uždavinių įgyvendinimą. Pareiškėjas yra pavaldus „(duomenys neskelbtini)“ departamento „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus vedėjui, todėl atliekant poskyriui priskirtų funkcijų kontrolę gali būti atliekama ir pareiškėjo atliekamų tarnybinių funkcijų kontrolė, kuri nėra tapati tarnybinio nusižengimo tyrimui tiek atliekamų procedūrų, tiek keliamų tikslų prasme. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, remiantis Inspekcijos viršininko žodiniu nurodymu patikrinti UAB „Alosa“ medžiagą, „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus II poskyrio vedėja priėmė sprendimą inventorizuoti visą pareiškėjo turimą medžiagą, nes jo seife pastebėjo labai daug operatyvių patikrinimų medžiagos. Pareiškėjo operatyvių patikrinimų medžiagą 2014 m. liepos 29 d. inventorizavo komisija, kurią sudarė „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus II poskyrio vedėja R. Ž., I poskyrio l. e. p. vedėja H. R. ir III poskyrio l. e. p. vedėjas A. R.. Operatyvinių patikrinimų medžiagos inventorizacija buvo atliekama įgyvendinant poskyriui atliekamų funkcijų kontrolę, ji buvo inicijuota kompetentingų subjektų siekiant teisėtų tikslų, duomenų, kad tokio pobūdžio valstybės tarnautojo veiklos kontrolė buvo atliekama pažeidžiant pareiškėjo teises, neteisėtai apribojant jo, kaip valstybės tarnautojo funkcijas, byloje nėra. Pareiškėjas dalyvavo inventorizacijos metu, pats perdavė bylas. Minėtos inventorizacijos metu nustatyti faktai buvo užfiksuoti tarnybiniame pranešime 2014 m. liepos 29 d. Nr. (4.56)-38-546, operatyvių patikrinimų medžiaga 2014 m. rugsėjo 19 priėmimo-perdavimo buvo perduota Personalo skyriui tarnybiniam patikrinimui atlikti. Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo valstybės tarnautojo veiklos kontrolė operatyvinių patikrinimų medžiagos inventorizacijos forma buvo atlikta teisėtai, jos metu surinkti įrodymai yra legitimūs, o nustatyti faktai galėjo būti pagrindu atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą.
Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos šališkumo
Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą (VTĮ 30 str. 1 d.). Pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 3 punktą, gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos. Valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją (Taisyklių 5 p.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Personalo skyrius 2014 m. liepos 31 d. gavo VMI „(duomenys neskelbtini)“ departamento „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus vedėjo E. B. 2014 m. liepos 29 d. tarnybinį pranešimą Nr. (4.56)-38-546 „Dėl K. K. atliktų operatyvių patikrinimų medžiagų patikrinimo“ su prašymu pradėti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. (2.1 )-3-318 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta komisija galimiems pareiškėjo tarnybiniams nusižengimams tirti. Komisija sudaryta iš pirmininkės S. M., Personalo skyriaus vedėjos R. Ž., „(duomenys neskelbtini)“ departamento „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus II poskyrio vedėjos ir V. G., Personalo skyriaus vyriausiosios specialistės.
Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens ir kitų valstybės tarnautojų.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, patvirtinančias sudarytos komisijos šališkumą. Teisėjų kolegija pastarųjų apelianto argumentų taip pat nepripažįsta pagrįstais. Aplinkybės, kad komisijos narė Personalo skyriaus vyriausioji specialistė V. G. dėl laikinojo nedarbingumo Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. (2.1 )-3-431 „Dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. (2.1 )-3-318 „Dėl tarnybinio nusižengimo komisijos sudarymo“ pakeitimo“ buvo pakeista jos nesant - L. S., Personalo skyriaus vyriausiąja specialiste, kad Personalo skyriaus vedėjos S. M. kasmetinių atostogų metu jos pareigas ėjo pavaduotoja E. S., kad Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-483 buvo pakeistas tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos pirmininkas, neturi įtakos komisijos sudėties teisėtumui ir neįrodo jos atliekamo tyrimo neobjektyvumo ir šališkumo. Komisijos narių pakeitimus lėmė objektyvios tarnybos sąlygos, komisijos nariais buvo skiriami asmenys atsižvelgiant į jų atliekamas funkcijas ir kompetenciją, turint tikslą užbaigti nusižengimo tyrimą per įstatymo nustatytus terminus.
Dėl tarnybinio nusižengimo sudėties
Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalimis, atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, gali būti paskirta viena iš išvardytų tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atleidimas iš pareigų.
Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14.1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovas per Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą gali priimti sprendimą pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą.
Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, taigi jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai – objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A520-2635/2012). Tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik esant visus tarnybinio nusižengimo elementus patvirtinantiems įrodymams, t. y. nesant įrodytoms aplinkybėms, patvirtinančioms bent vieną pažeidimo sudėties elementą, tarnybinė atsakomybė negali būti taikoma.
Apeliantas teigia, kad jam neturėjo būti taikoma tarnybinė atsakomybė už išimtinai formalaus pobūdžio pažeidimus, kurie nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, be to, nuobauda paskirta tendencingai ir yra pernelyg griežta.
Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas); b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė); ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys (Vaišvila A., Teisės teorija, Vilnius, leidykla „Justitia“, 2009 m., 448 p.). Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras (žr. ten pat, 451 p.). Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (LVAT 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1736/2014).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje remiasi pozicija, kad administracinis aktas, kuriuo valstybės tarnautojui paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys. Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pažeidimai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo išsamiai išanalizuoti išnagrinėjus visų pareiškėjo atliktų operatyvių patikrinimų medžiagas. Pareiškėjui įteikiant pranešimą apie tarnybinį nusižengimą kartu buvo įteikta ir „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 29 d. tarnybinio pranešimo Nr. (4.56)-38-546, kuriame buvo nurodyti konkretūs galimai padaryti pažeidimai, kopija. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuria remiantis paskirta tarnybinė nuobauda, buvo nustatyti konkretūs pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų neatlikimo ar netinkamo atlikimo atvejai ir buvo konkrečiai nurodyta, kokie būtent teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti.
Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė Operatyvių patikrinimų atlikimo taisyklių 21 punkto reikalavimų, nustatančių, kad surašant OP pažymą joje būtina išsamiai nurodyti OP metu atliktus veiksmus, užfiksuoti nustatytus veiksmus, gautus duomenis ir / ar kitą surinktą informaciją, susijusią su mokesčių mokėtojo veikla, bei kitą informaciją, nustatytą Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo dokumentų formų užpildymo taisyklėse, nesilaikė Operatyvių patikrinimų atlikimo taisyklių 39 punkto reikalavimų, nustatančių, kad OP medžiaga ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po patikrinimo pabaigos turi būti perduodama mokesčių mokėtojų bylas tvarkančiam padaliniui. Pareiškėjas 2014 m. liepos 29 d. dar nebuvo perdavęs 11 patikrinimo medžiagų mokesčių mokėtojų bylas tvarkančiam padaliniui.
Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, patikrinimo pažymose nustatęs, kad inventorizuoti grynieji pinigai, neužpildė pinigų suskaičiavimo akto, neišspausdino ir EKA „X“ ataskaitos (formos FR1049), pažeidė Dokumentų formų užpildymo taisyklių 69 punkte įtirtintus reikalavimus (J. G. PĮ, UAB „Mobidera“, kt. patikrinimų medžiaga); be to pareiškėjas nesilaikė Dokumentų formų užpildymo taisyklių 70.6 papunkčio (pinigų suskaičiavimo akte turi būti nurodyta įmonės kasoje ar pagal EKA „X“ ataskaitą arba kontrolinę juostą kasoje turinti būti pinigų suma), 70.8 papunkčio (EKA „X“ ataskaitos išspausdinimo data ir laikas) ir Operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo taisyklių 12.10 papunkčio (OP pažymoje turi būti nurodyta visi atlikti veiksmai, faktiniai tikrinimai, tikrinti objektai, atlikti kontroliniai pirkimai, gauti duomenys ir / ar kita surinkta informacija, susijusi su mokesčių mokėtojo veikla). Operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo taisyklių 12.10 papunktyje nustatyta, kad OP pažymoje (FR1042 forma) turi būti nurodyta, kokie dokumentai buvo įforminti operatyvaus patikrinimo metu. Taisyklių 12.12.6 papunktyje nurodyta, kad OP metu nustačius pažeidimą, jį aprašydamas mokesčių administratoriaus darbuotojas turi nurodyti pridedamų dokumentų (kopijų) pavadinimus, lapų skaičių. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas šių reikalavimų nesilaikė (UAB „Gėlių miestas“, kt. patikrinimų medžiaga).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatytas pažeidimų skaičius yra didelis, padaryti pažeidimai nėra nesukeliantys pasekmių, nes netinkamas duomenų fiksavimas operatyvinių patikrinimų metu reiškia ne tik nustatytos specialios tarnybos tvarkos nesilaikymą, bet gali turėti įtaką ateityje sprendžiant dėl tikrintų subjektų atsakomybės apimties. Atsižvelgiant į nustatytų pareiškėjo pažeidimų didelį kiekį (daugiau negu 10 tikrintų įmonių), sąlyginai trumpą laikotarpį, per kurį jie buvo fiksuoti, paskirta nuobauda laikytina proporcinga, atitinkanti pažeidimo sunkumą ir tarnybinės atsakomybės tikslus.
Apelianto argumentų dėl atsakovo siekio atleisti pareiškėją iš tarnybos teisėjų kolegija šioje byloje nevertina, pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarnybinės atsakomybės taikymas yra pagrįstas objektyviai nustatytais pažeidimais, ir tai savaime negali būti laikoma atsakovo, kurio pareiga užtikrinti institucijos – VMI efektyvų funkcionavimą, tendencingu elgesiu. Aplinkybės, kurios susiklostė tarp šalių po ginčijamų byloje įsakymų priėmimo, byloje negali būti vertinamos, nes nėra sietinos su faktais, sudarančiais nagrinėjamo ginčo dalyką.
Pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, nes teismo išvados atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrįstos tinkamu tarnybinę atsakomybę reglamentuojančių materialinės teisės normų bei galiojančios teismų praktikos taikymu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
teisėjų kolegija nutaria:
pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą .
Nutartis neskundžiama.