- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-03
- Bylos Nr.
- I-5435-244/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05014-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- K. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjui K. K., pareiškėjo atstovui advokatui A. U., atsakovės atstovei L. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus apskrities VMI) viršininkas 2014-10-15 įsakymu Nr. (2.1)-3-491 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. K.“ pripažino, kad Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės II poskyrio vyresnysis specialistas K. K. padarė tarnybinį nusižengimą, ir skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
Vilniaus apskrities VMI viršininkas 2014-11-12 įsakymu Nr. (2.1)-3-553 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. K.“ pripažino, kad Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės II poskyrio vyresnysis specialistas K. K. padarė tarnybinį nusižengimą, ir skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. K. skunde (T. I, b. l. 1–10) prašo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities VMI viršininko 2014-10-15 įsakymą Nr. (2.1)-3-491 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. K.“, kuriuo K. K. buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas; 2) panaikinti Vilniaus apskrities VMI viršininko 2014-11-12 įsakymą Nr. (2.1)-3-553 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. K.“, kuriuo K. K. buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba; 3) priteisti iš atsakovės Vilniaus apskrities VMI bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad su tarnybiniais nusižengimais nesutinka, mano, kad jie yra nepagrįsti arba formalūs, o tarnybinė nuobauda skirta pažeidžiant tarnybinėms nuobaudoms skirti nustatytas taisykles. Tarnybinė nuobauda buvo skirta už pažeidimus, kurie nustatyti išanalizavus operatyvinių patikrinimų (toliau – ir OP) medžiagą, paimtą 2014-07-29 vykusio patikrinimo (kratos / poėmio) metu, t. y. įvykęs patikrinimas buvo informacija apie neva padarytus pažeidimus. Teigia, kad šis patikrinimas buvo neteisėtas ir atliktas tam nesant jokio pagrindo, todėl ir iš jo sekęs tarnybinio nusižengimo tyrimas bei paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta. Dokumente pavadinimu „Dėl K. K. darbo vietoje rastų OP medžiagų inventorizavimo“, kurį jam įteikė tiesioginė vadovė R. Ž., nurodyta, kad inventorizavimą atliko komisija, kuri buvo sudaryta Vilniaus apskrities VMI viršininko M. Ž. nurodymu. Tačiau jokie teisės aktai nenustato tokio pobūdžio specialisto OP medžiagų inventorizavimo (patikrinimo / poėmio / kratos). Nurodyta komisija, susidedanti iš R. Ž., H. R. ir A. R., negali būti laikoma komisija tarnybiniam nusižengimui tirti, kadangi, kaip nurodoma Išvadoje, komisija tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudaryta tik 2014-08-04 Vilniaus apskrities VMI viršininko įsakymu Nr. (2.1)-3-318, o patikrinimas (inventorizavimas / poėmis / krata) vyko 2014-07-29. 2014-10-15 įsakymas buvo priimtas pažeidžiant įrodymų leistinumo taisykles, kadangi iš esmės buvo grindžiamas 2014-07-29 neteisėtai atlikto patikrinimo (poėmio / kratos) paimta jo atliktų OP medžiaga. Dėl 2014-07-29 atlikto patikrinimo teisėtumo 2014-10-22 kreipėsi į Vilniaus apskrities VMI viršininką, prašydamas ištirti jo atžvilgiu atliktų veiksmų teisėtumą, tačiau atsakymo iki skundo pateikimo dienos Vilniaus apskrities VMI nėra pateikusi. Tarnybinį nusižengimą pradėjo tirti neteisėtos sudėties komisija (vienas iš komisijos narių – L. S. – nebuvo įtraukta į komisijos sudėtį). Vėliau tiriant tarnybinį nusižengimą L. S. kažkuriuo metu „neliko“ ir 2014-10-10 Išvadą dėl K. K. veiksmų Nr. (2.11)-15-37 pasirašė komisija, kuri buvo nurodyta 2014-08-04 Vilniaus apskrities VMI viršininko įsakyme, t. y. vietoj L. S. kaip komisijos narė nurodyta V. G.. Taigi kadangi tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjo ir atliko neteisėtos sudėties komisija, t. y. komisijos darbe dalyvavo asmuo, kuris į komisijos sudėtį buvo įtrauktas be teisinio pagrindo, 2014-10-15 įsakymas, kuris buvo priimtas komisijos atlikto tyrimo bei surašytos išvados pagrindu, yra neteisėtas. Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės nenustato, kad tarnybiniam nusižengimui tirti sudarytos komisijos nariai, o ypač komisijos pirmininkas, gali būti pakeistas. Ginčo atveju jo tarnybinį nusižengimą tyrė komisija, kurios pirmininkė buvo S. M., o likus vienai dienai iki išvados surašymo, t. y. 2014-10-09, buvo pakeista komisijos pirmininkė į kitą asmenį – E. S., kuri iki to laiko nebuvo susipažinusi su tyrimo eiga, jo metu nustatytomis aplinkybėmis, tačiau nepaisant nurodytų aplinkybių pritarė išvadoje nurodytam komisijos sprendimui – siūlyti skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Jo tiesioginė vadovė R. Ž. buvo asmuo, kuris suformulavo kaltinimus jam dėl tarnybinio nusižengimo ir nurodė, kokiais veiksmais kokius nusižengimus padarė (kaltinimai buvo suformuoti jau minėtame Vilniaus apskrities VMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vedėjo E. B. 2014-07-29 rašte Nr. (4.56)-38-546 „Dėl K. K. atliktų operatyvinių patikrinimų medžiagų patikrinimo“). Vėliau R. Ž. taip pat buvo įtraukta į komisiją, kuri tyrė jo neva padarytus nusižengimus ir kuri turėjo atlikti objektyvų bei nešališką tyrimą. Taigi, iš esmės susiklostė situacija, kad R. Ž., būdama komisijos narė, privalėjo tirti pažeidimus, kuriuos pati jau buvo nurodžiusi ir kurie buvo pagrindas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Priimant sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą kaltinimo ribos buvo išplėstos, kadangi 2014-09-10 pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. (2.11)-14-27 nebuvo nuorodos ir / ar informacijos apie jo Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004-06-23 įsakymu Nr. VA-128, 21 punkto, Dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2009-01-08 įsakymu Nr. VA-2, 70.6 ir 70.8 papunkčių, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės II poskyrio vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus apskrities VMI viršininko 2014-03-13 įsakymu Nr. (2.1)-3-166 (toliau – Pareigybės aprašymas), 7.1. punkto pažeidimus. Dėl šios priežasties jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl nurodytų pažeidimų, taip išplečiant kaltinimo ribas ir paskiriant tarnybinę nuobaudą už veikas, kurios nebuvo nurodytos pranešime apie tarnybinį nusižengimą. Atsakovė priimdama ginčijamą 2014-10-15 įsakymą bei komisija savo išvadoje neatsižvelgė į jo padarytų nusižengimų mažareikšmiškumą, išimtinai formalų pobūdį ir paskyrė nepagrįstą tarnybinę nuobaudą. Be to, paskirta tarnybinė nuobauda nėra motyvuojama, t. y. nei išvadoje, nei 2014-10-15 įsakyme nėra motyvų, kodėl buvo skirta būtent tokio dydžio tarnybinė nuobauda, o ne lengvesnė, pvz., pastaba.
Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus apskrities VMI viršininko 2014-11-12 įsakymu Nr. (2.1)-3-553 jam už Vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus AVMI viršininko įsakymu Nr. (1.1 )-1-34 (toliau – Vidaus darbo tvarkos taisyklės), 9, 11 ir 111 punktų pažeidimus buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Įsakymas priimtas nesant tarnybinio nusižengimo sudėties. 2014-09-24 į darbą pavėlavo labai nedaug, t. y. į darbą grįžo šiek tiek po 13 val., nors pietų pertraukos pabaiga yra 12.45 val. Vėlavimą į darbo vietą nulėmė objektyvios priežastys, t. y. susitikimas su advokatu, per kurį buvo aptariamos paaiškinimo dėl tarnybinio nusižengimo detalės ir kuris užtruko šiek tiek ilgiau, nei buvo planuota (rengiant paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo buvo paprašyta advokato pagalbos, kaip tai nustato Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 10 punktas). Jis nesitikėjo, kad susitikimas su advokatu užtruks ilgiau nei pietų pertrauka. Mano, kad nepagrįsti yra išvados teiginiai, kad žinodamas, jog pietų pertrauka trunka tik 45 minutes, turėjo numatyti, kad negalės spėti iš savo darbo vietos, esančios Verkių g. 37, Vilniuje, nuvykti į susitikimą advokato kontoroje, esančioje Lvovo g. 38A-1, Vilniuje. Atsakovės išvadoje nurodytos pasekmės, t. y. skubiai paskirti atlikti užduotį kitam darbuotojui, yra nepagrįstos ir neatitinkančios tikrovės. Užduotis galėjo būti paskirta ir jam. Jam sugrįžus į darbą, jo tiesioginė vadovė 2014-09-24 neužsiminė apie pavedimą patikrinti UAB „L.“. Nesant jo kaltės ir pasekmių dėl nedidelio pavėlavimo į darbą, skirta tarnybinė nuobauda yra neadekvati ir neproporcinga. 2014-10-15 pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. (2.11)-14-34 buvo prašoma pateikti paaiškinimus dėl Vidaus darbo tvarkos taisyklių 11 punkto pažeidimo, o 2014-11-12 įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – už Vidaus darbo tvarkos taisyklių 9, 11 ir 111 punkto pažeidimus, taip buvo išplėstos kaltinimo ribos, užkirstas kelias į gynybą.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą (T. I, b. l. 22–28) su skundu nesutinka.
Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad, vadovaujantis Vilniaus apskrities VMI nuostatomis, patvirtintomis VMI viršininko 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. VA-33, Vilniaus apskrities VMI viršininko 2011 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. (1.1)-1 -235 patvirtintomis Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus nuostatomis ir Vilniaus apskrities VMI viršininko 2014 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. (2.1 )-3-166 patvirtinto Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vedėjo pareigybės aprašymo nuostatomis poskyrio vedėja R. Ž. turi teisę kontroliuoti, kaip poskyrio darbuotojai atlieka užduotis. R. Ž. buvo įtraukta į komisiją kaip tiesioginė pareiškėjo vadovė. Kiti du komisijos nariai, taip pat ir komisijos pirmininkas, buvo skirti iš Personalo skyriaus siekiant nešališkai ir objektyviai išnagrinėti visą pateiktą medžiagą. Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. (2.1)-3-483 „Dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. (2.1 )-3-318 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ pakeitimo“, kuriuo pakeistas tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos pirmininkas, buvo teisėtas, neturėjo įtakos tarnybinio nusižengimo tyrimui ir nepablogino pareiškėjo padėties. Pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos narių keitimas yra išimtinai institucijos vadovo diskrecijos teisė. Pareiškėjas, abejodamas komisijos nešališkumu, turėjo teisę pareikšti nušalinimą bet kuriam komisijos nariui arba visai komisijai, tačiau ja nepasinaudojo. Atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą visa operatyvių patikrinimų medžiaga buvo perduota tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos narei V. G. 2014-09-19 priėmimo–perdavimo aktu ir buvo saugoma Personalo skyriuje. R. Ž. įtakos komisijos nariams ir tuo labiau pirmininkui nedarė ir negalėjo padaryti, nes visa medžiaga buvo vertinama ir analizuojama tikrinant kiekvieną rašytinį dokumentą ir lyginant jį su E. B. 2014 m. liepos 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. (4.56)-38-546 nustatytais galimais pažeidimais ir pareiškėjo pateiktame paaiškinime išdėstytais motyvais. Komisijos darbo objektyvumą ir nešališkumą pagrindžia ir faktinės aplinkybės, nustatytos 2014 m. spalio 10 d. išvadoje Nr. (2.11)-15-37. Pareiškėjo įtarimai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija veikė šališkai ir neobjektyviai, visiškai nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais ir konkrečiais faktais. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu konstatuojant konkrečius pažeidimus kaltinimo ribos išplėstos nebuvo, priešingai, jos buvo netgi susiaurintos, nes iš Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vedėjo E. B. 2014-07-29 tarnybiniame pranešime Nr. (4.56)-38-546 nurodytų galimų pažeidimų du nepasitvirtino, konstatuojant, kad už juos tarnybinė atsakomybė pareiškėjui negali būti taikoma. Visi kiti pažeidimai buvo išsamiai išanalizuoti ir kvalifikuoti tinkamai išnagrinėjus visų pareiškėjo atliktų operatyvių patikrinimų medžiagas. Pareiškėjui įteikiant pranešimą apie tarnybinį nusižengimą kartu buvo įteikta ir Operatyvios kontrolės skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 29 d. tarnybinio pranešimo Nr. (4.56)-38-546, kuriame nurodyti konkretūs pareiškėjo galimai padaryti pažeidimai (veikimas ar neveikimas atliekant operatyvius patikrinimus), kopija. Jokie nauji pažeidimai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyti, o Vilniaus apskrities VMI viršininko 2014 m. spalio 15 d. įsakyme Nr. (2.1)-3-491 ir 2014 m. spalio 10 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. (2.11 )-15-37 kvalifikuojant pažeidimus (nurodant pažeistą teisės aktą, jo straipsnį ar punktą) kaltinimo ribos nebuvo nei pakeistos, nei išplėstos. Pareiškėjas turėjo galimybę pateikti paaiškinimus dėl nurodytų pažeidimų ir tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tarnybinė nuobauda – papeikimas – paskirtas atsižvelgus į 2014 m. spalio 10 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. (2.11 )-15-37 išdėstytus motyvus ir nustatytus faktus. Būtent tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje išdėstyti visi motyvai dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų jam atliekant pavestas funkcijas, pareigos veikti atitinkamu būdu yra suformuluotos konkrečiai, imperatyviai ir įtvirtintos valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose, atitinkamuose institucijos vidaus teisės aktuose. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyti pareiškėjo padaryti konkretūs pažeidimai ir apibrėžta jo, kaip netinkamai atlikusio / neatlikusio pareigas, kaltė.
Pareiškėjui 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. (2.1 )-3-553 buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba – už Vidaus darbo tvarkos taisyklių 9, 11 ir 111 punktų pažeidimus. Tyrimo metu paaiškėjo, kad K. K. pats neinformavo savo tiesioginės vadovės R. Ž. apie vėlavimo į darbą pusę valandos priežastis. Tik po raštiško vadovės nurodymo pateikė paaiškinimą, tačiau jame nenurodė vėlavimo po pietų pertraukos priežasčių ir nepaaiškino, kodėl iš anksto neinformavo apie galimą vėlavimą. Įsakymo Nr. VA-128 10 punkte nustatyta, kad OP atliekančio padalinio vadovas ar kitas atsakingas asmuo su OP atliksiančiais pareigūnais turi aptarti patikrinimo tikslus, eigą, tikrintinas mokesčių mokėtojo veiklos sritis, kitas jo atlikimo aplinkybes. R. Ž., neradusi pareiškėjo savo darbo vietoje, negalėjo su juo aptarti užduoties tikslų ir eigos, o kadangi užduotis buvo skubi, paskyrė ją atlikti kitam tuo metu buvusiam savo darbo vietoje darbuotojui. Pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias į gynybą, nes dėl vėlavimo į darbą po pietų pertraukos jis pateikė paaiškinimą išdėstydamas savo motyvus, ir tyrimo metu nustatytas pažeidimas nebuvo kitokio pobūdžio, nei nurodytas pareiškėjui įteiktame pranešime apie tarnybinį nusižengimą. Tačiau kvalifikuojant nurodytą pažeidimą buvo nustatyta, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė ne tik Vidaus darbo tvarkos taisyklių 111 punktą, bet ir 9, 11 punktus. 2014 m. lapkričio 7 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. (2.11 )-15-44 ir 2014 m. lapkričio 12 d. įsakyme Nr. (2.1 )-3-553 nurodyti Vidaus darbo tvarkos taisyklių punktų pažeidimai nėra traktuotini kaip kaltinimo ribų išplėtimas, nes jie iš esmės nelaikytini kaip naujos aplinkybės ar nauji pažeidimai, dėl kurių pareiškėjui būtų reikėję įteikti naują pranešimą apie tarnybinio nusižengimo tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje išsamiai aprašyti visi argumentai ir motyvai, kodėl skirta tarnybinė nuobauda, nustatyta pareiškėjo kaltė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pats savo noru neinformavo savo tiesioginio vadovo apie vėlavimą ir jo priežastis, taip pat į tai, kad pats nesistengė nurodyti vadovui priežasčių, kodėl vėlavo į darbą pusę valandos neįspėjęs savo tiesioginio vadovo, laikytina pakankamais argumentais dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos – pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro aplinkybių, sudarančių tarnybinį nusižengimą, nustatymas ir atsakovės pareiga pagrįsti jas įrodymais.
Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis įtvirtina, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalimis, atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, gali būti paskirta viena iš išvardytų tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atleidimas iš pareigų.
Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės), 14.1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovas per Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą gali priimti sprendimą pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą.
Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse nustatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A146-700/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ar pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A146-1958/2008).
Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, taigi jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai – objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A520-2635/2012). Tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik esant visus tarnybinio nusižengimo elementus patvirtinantiems įrodymams, t. y. nesant įrodytoms aplinkybėms, patvirtinančioms bent vieną pažeidimo sudėties elementą, tarnybinė atsakomybė negali būti taikoma. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant bylas, susijusias su valstybės tarnybos santykiais, nuosekliai nurodoma, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui (VTĮ 2 str. 14 d.). Tarnybos santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, ypač dėl socialinių aspektų, todėl viešojo administravimo subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti tarnautojui drausminę atsakomybę.
Vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 13 punktu, ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas raštu pateikia valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, jis turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ar punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Šioje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui neprivalomas. Ši norma nustato tarnybinių nusižengimų tyrimo išvados turinio reikalavimus ir yra imperatyvaus pobūdžio. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi gintis, apimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A146-1368/2010, A520-2635/2012).
Dėl 2014-10-15 įsakymo Nr. (2.1)-3-491 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. K.“
Vilniaus AVMI viršininkas 2014 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. (2.1 )-3-491 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. K.“ paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą, atsižvelgęs į 2014 m. spalio 10 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. (2.11 )-15-37 išdėstytus motyvus ir nustatytus faktus.
Tarnybinė nuobauda – papeikimas – pareiškėjui ginčijamu įsakymu paskirta už Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004-06-23 įsakymu Nr. VA-128, 21, 39 punktų, Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo dokumentų formų užpildymo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2008-12-30 įsakymu Nr. VA-71, 12.10, 12.12.6 papunkčių, Dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2009-01-08 įsakymu Nr. VA-2, 69 punkto, 70.6, 70.8 papunkčių, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės II poskyrio vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus apskrities VMI viršininko 2014-03-13 įsakymu Nr. (2.1)-3-166, 7.1. papunkčio pažeidimus.
Byloje ginčijamas 2014-10-15 įsakymas priimtas remiantis atsakovės 2014-10-10 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. (2.11)-15-37, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas Vilniaus apskrities VMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vyresnysis specialistas, nesilaikė Pareigybės aprašymo 7.1 papunktyje (atliekant operatyvius patikrinimus įforminti juos nustatyta tvarka) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas) numatytų pareigų, taip pažeisdamas minėtų teisės aktų nuostatas (b. l. 30–46).
Pareiškėjas teigia, kad tarnybinė nuobauda skirta pažeidžiant tarnybinėms nuobaudoms skirti nustatytas taisykles, kad jokie teisės aktai nenustato tokio pobūdžio specialisto operatyvių patikrinimų medžiagų inventorizavimo.
Pagal Vilniaus apskrities VMI nuostatų, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. VA-33, 17.10 punktą Inspekcijos viršininkas duoda AVMI valstybės tarnautojams ir / ar darbuotojams privalomus vykdyti nurodymus. Nuostatuose nenustatyta, kad nurodymai privalo būti parašyti raštu, jie gali būti ir žodiniai.
Byloje nustatyta, kad Inspekcijos viršininkas davė žodinį nurodymą patikrinti UAB „A.“ medžiagą. Per teismo posėdį liudytoja R. Ž., Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vedėja, paaiškino, kad vykdydama viršininko nurodymą dėl UAB „A.“ medžiagos patikrinimo priėmė sprendimą inventorizuoti visą pareiškėjo turimą medžiagą, nes jo seife pamatė labai daug operatyvių patikrinimų medžiagos.
Pareiškėjo operatyvių patikrinimų medžiagų 2014 m. liepos 29 d. inventorizavo Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vedėja R. Ž., I poskyrio l. e. p. vedėja H. R. ir III poskyrio l. e. p. vedėjas A. R.. Medžiagų patikrinimui ir jų inventorizavimui vadovavo R. Ž., kaip tiesioginė pareiškėjo vadovė.
Vilniaus AVMI viršininko 2011 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. (1.1)-1-235 patvirtintų Vilniaus apskrities VMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus nuostatų 13.1 papunktyje nustatyta, kad poskyrio vedėjas poskyrio vardu priima sprendimus, atstovauja jam ir atsako už jo veiklą, 13.2 papunktyje nustatyta, kad poskyrio vedėjas planuoja ir organizuoja poskyrio darbą.
Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. (2.1 )-3-166 patvirtinto Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 papunktis reglamentuoja, kad poskyrio vedėjas organizuoja ir kontroliuoja, kaip poskyris atlieka priskirtas funkcijas ir įgyvendina nustatytus uždavinius, paskirsto užduotis poskyrio tarnautojams, užtikrindamas, kad poskyriui pavesti uždaviniai ir pavedimai būtų atliekami laiku ir kokybiškai.
Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. (2.1 )-3-166 patvirtinto Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 8 punkte nustatyta, kad „šias pareigas einantis valstybės tarnautojas“ (t. y. vyresnysis specialistas K. K.) „pavaldus poskyrio vedėjui“. Taigi, atsakovė pagrįstai teigia, kad pagal išvardytų teisės aktų nuostatas poskyrio vedėja R. Ž. turi teisę kontroliuoti, kaip poskyrio darbuotojai atlieka užduotis.
Inventorizavimo metu buvo paimtos ir išanalizuotos 26 operatyvių patikrinimų medžiagos, iš jų ir UAB „A.“ atlikto operatyvaus patikrinimo, dėl kurio teisingumo buvo kilę įtarimų, medžiaga. Inventorizuojant operatyvių patikrinimų medžiagas buvo analizuojamas ir vertinamas jų turinys. Nustatyti pažeidimai įforminti 2014 m. liepos 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. (4.56)-38-546, kurį parengė R. Ž., o pasirašė E. B.. Inspekcijos viršininkas 2014-07-31 rezoliucija įpareigojo Personalo skyrių atlikti K. K. atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimą.
Kadangi pareiškėjui nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. suteiktos nemokamos atostogos, nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2014 m. rugpjūčio 29 d. suteiktos kasmetinės atostogos, o nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 5 d. nemokamos atostogos, pranešimas pareiškėjui buvo įteiktas tik 2014 m. rugsėjo 10 d. (Vilniaus AVMI 2014 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. (2.2)-4-1119).
Pareiškėjas taip pat teigia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjo ir tyrė neteisėtos sudėties komisija.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad komisijos narė Personalo skyriaus vyriausioji specialistė V. G. dėl laikinojo nedarbingumo nebuvo darbe nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d., todėl Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. (2.1 )-3-431 „Dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. (2.1 )-3-318 „Dėl tarnybinio nusižengimo komisijos sudarymo“ pakeitimo“ pagrįstai ir teisėtai buvo pakeista Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo šeštoji pastraipa išdėstant ją taip: „V. G., Personalo skyriaus vyriausioji specialistė, jos nesant - L. S., Personalo skyriaus vyriausioji specialistė.“
Atsakovė pagrįstai teigia, kad Personalo skyriaus vyriausioji specialistė L. S., kaip komisijos narė, pasirašydama 2014 m. rugsėjo 10 d. pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. (2.11 )-14-27, kuris buvo įteiktas pareiškėjui, komisijos darbe dalyvavo teisėtai.
Personalo skyriaus vedėjai S. M. Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. (2.2)-4-1420 nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2014 m. spalio 10 d. buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Personalo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus AVMI viršininko 2007 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 1-233, 16 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, nesant skyriaus vedėjo, vykdo jo funkcijas, kad būtų užtikrintas skyriaus darbo tęstinumas, todėl Personalo skyriaus vedėjo pavaduotoja E. S. Personalo skyriaus vedėjos S. M. kasmetinių atostogų metu ėjo Skyriaus vedėjo pareigas. Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. (2.1)-3-483 „Dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. (2.1 )-3-318 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ pakeitimo“, kuriuo pakeistas tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos pirmininkas, buvo teisėtas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos narių keitimas yra išimtinai institucijos vadovo diskrecijos teisė. Taigi pareiškėjo argumentai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija veikė šališkai ir neobjektyviai, yra visiškai nepagrįsti jokiais įrodymais.
Pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu konstatuojant konkrečius pažeidimus kaltinimo ribos išplėstos nebuvo, nes iš Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vedėjo E. B. 2014-07-29 tarnybiniame pranešime Nr. (4.56)-38-546 nurodytų galimų pažeidimų du nepasitvirtino, konstatuojant, kad už juos tarnybinė atsakomybė pareiškėjui negali būti taikoma. Visi kiti pažeidimai buvo išsamiai išanalizuoti išnagrinėjus visų pareiškėjo atliktų operatyvių patikrinimų medžiagas. Pareiškėjui įteikiant pranešimą apie tarnybinį nusižengimą kartu buvo įteikta ir Operatyvios kontrolės skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 29 d. tarnybinio pranešimo Nr. (4.56)-38-546, kuriame buvo nurodyti konkretūs galimai padaryti pažeidimai, kopija. Atsakovė pagrįstai teigia, kad jokie nauji pažeidimai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyti, o Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. spalio 15 d. įsakyme Nr. (2.1)-3-491 ir 2014 m. spalio 10 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. (2.11 )-15-37 kvalifikuojant pažeidimus (nurodant pažeistą teisės aktą, jo straipsnį ar punktą) kaltinimo ribos nebuvo nei pakeistos, nei išplėstos. Pareiškėjas turėjo galimybę pateikti paaiškinimus dėl nurodytų pažeidimų ir tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą.
Iš 2014-10-10 Išvados turinio matyti, kad tyrimo metu buvo nustatyti pareiškėjo padaryti konkretūs pažeidimai ir apibrėžta pareiškėjo, netinkamai atlikusio / neatlikusio pareigas, kaltė.
Pareiškėjas teigia, kad visi 2014-10-10 Išvadoje dėl K. K. veiksmų Nr. (2.11)-15-37, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas įsakymas, nurodyti pareiškėjo padaryti pažeidimai yra išimtinai mažareikšmiai ir formalaus pobūdžio, nesukėlę absoliučiai jokių pasekmių.
Byloje nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas ėjo Vilniaus apskrities VMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vyresniojo specialisto pareigas. Jo (karjeros valstybės tarnautojo) veikla ginčui aktualiu laikotarpiu buvo susijusi su specialiųjų teisės aktų taikymu.
Vilniaus apskrities VMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme, kuris patvirtintas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2014 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-166, nurodyta, kad šios pareigybės paskirtis (4 p.) yra vykdyti mokesčių mokėtojų patikrinimus ir konkrečias užduotis. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo specialiosios veiklos srities funkcijas – mokesčių mokėtojų operatyvios kontrolės (5 p.). Šiame pareigybės aprašymo punkte aprašyta funkcija nukreipia į atitinkamus specialiuosius aukštesnės teisinės galios teisės aktus, reglamentuojančius mokesčių administravimo teisinius santykius, ir įpareigoja laikytis tų teisės aktų reikalavimų.
2014-10-15 įsakymu Nr. (2.1)-3-491 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. K.“ (T. 1, b. l. 12) pareiškėjui nuobauda skirta už Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-06-23 įsakymu Nr. VA-128, 21, 39 punkto, Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo dokumentų formų užpildymo taisyklių, patvirtintų VMI prie FM viršininko 2008-12-30 įsakymu Nr. VA-71, 12.10, 12.12.6 papunkčių, Dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklių, patvirtintų VMI prie FM viršininko 2009-01-08 įsakymu Nr. VA-2, 69 punkto, 70.6, 70.8 papunkčių, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės II poskyrio vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2014-03-13 įsakymu Nr. (2.1 )-3-166, 7.1. papunkčio pažeidimus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą, t. y. už bendrosios pareigos tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis pažeidimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuria remiantis paskirta tarnybinė nuobauda, buvo nustatyti konkretūs pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų neatlikimo ar netinkamo atlikimo atvejai ir buvo konkrečiai nurodyta, kokie būtent teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti.
Operatyvių patikrinimų atlikimo taisyklių 21 punktas nustato, kad surašant OP pažymą joje būtina išsamiai nurodyti OP metu atliktus veiksmus, užfiksuotus nustatytus veiksmus, gautus duomenis ir / ar kitą surinktą informaciją, susijusią su mokesčių mokėtojo veikla, bei kitą informaciją, nustatytą Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo dokumentų formų užpildymo taisyklėse. Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas šių reikalavimų nesilaikė ir tai konstatuota Išvadoje.
Operatyvių patikrinimų atlikimo taisyklių 39 punktas nustato, kad OP medžiaga ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po patikrinimo pabaigos turi būti perduodama mokesčių mokėtojų bylas tvarkančiam padaliniui.
Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, atlikęs operatyvinį patikrinimą, 2014-07-29 dar nebuvo perdavęs 11 patikrinimo medžiagų mokesčių mokėtojų bylas tvarkančiam padaliniui.
Pareiškėjas atlikto J. G. PĮ 2014-05-15 patikrinimo pažymoje Nr. FR1042-5824 ir OP ataskaitos Nr. 430-777 „F“ dalyje nurodė, kad inventorizuoti grynieji pinigai, tačiau neužpildė pinigų suskaičiavimo akto (formos FR1049). Analogiškas pažeidimas nustatytas atliekant ir kitus patikrinimus.
Dokumentų formų užpildymo taisyklių 69 punkte nustatyta, kad kilus įtarimui, jog mokesčių mokėtojas įmonės kasoje, EKA kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje laiko asmeninius ar į apskaitą neįtrauktus grynuosius pinigus arba kad neatitinka EKA įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasoje bei kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų grynųjų pinigų kiekis, būtina atlikti į apskaitą įtrauktų pinigų ir įmonės ir / ar EKA kasoje bei kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio atitikties patikrinimą ir užpildyti kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo akto FR1049 formą. 84 punkte nustatyta, kad mokesčių administratoriaus darbuotojas, pažeidęs šias taisykles, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
K. K. 2014-05-15 UAB „M.“ OP metu suskaičiavo grynuosius pinigus, buvusius kasos operacijų atlikimo vietoje, ir surašė Kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktą Nr. FR1049-764, kurio 1.2 pozicijoje nurodė, kad kasos operacijų atlikimo vietoje rasta 344 Lt, pozicijos Nr. 3 K. K. neužpildė, taip pat neišspausdino ir EKA „X“ ataskaitos. Atsižvelgiant į tai, kad Kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo akte Nr. FR1049-764 nurodyta tik pozicija Nr. 4 (344 Lt perteklius), nėra aišku, kokiais apskaitos dokumentais remdamasis K. K. nustatė šį perteklių.
Išvadoje taip pat konstatuota, kad pareiškėjas nesilaikė Dokumentų formų užpildymo taisyklių 70.6 papunkčio (pinigų suskaičiavimo akte turi būti nurodyta įmonės kasoje ar pagal EKA „X“ ataskaitą arba kontrolinę juostą kasoje turinti būti pinigų suma), 70.8 papunkčio (EKA „X“ ataskaitos išspausdinimo data ir laikas) ir Operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo taisyklių 12.10 papunkčio (OP pažymoje turi būti nurodyta visi atlikti veiksmai, faktiniai tikrinimai, tikrinti objektai, atlikti kontroliniai pirkimai, gauti duomenys ir / ar kita surinkta informacija, susijusi su mokesčių mokėtojo veikla). Nusižengimai padaryti 2014-05-15 ir 2014-05-28 dėl aplaidumo, jie paaiškėjo atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą.
Pareiškėjas UAB „Gėlių miestas“ OP surašytoje pažymoje nenurodė, ar OP metu rastas 300 Lt perteklius užpajamuotas pinigų priėmimo kvitu (faktinio OP metu 2014-07-01 veiklos vykdymo vietoje) ir ar buvo išrašytas šios sumos kasos pajamų orderis, taip pažeisdamas Operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo taisyklių 12.10 papunktį (OP pažymoje turi būti nurodyti visi atlikti veiksmai, faktiniai tikrinimai, tikrinti objektai, atlikti kontroliniai pirkimai, gauti duomenys ir / ar kita surinkta informacija, susijusi su mokesčių mokėtojo veikla).
Operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo taisyklių 12.10 papunktyje nustatyta, kad OP pažymoje (FR1042 forma) turi būti nurodyta, kokie dokumentai buvo įforminti operatyvaus patikrinimo metu. Taisyklių 12.12.6 papunktyje nurodyta, kad OP metu nustačius pažeidimą, jį aprašydamas mokesčių administratoriaus darbuotojas turi nurodyti pridedamų dokumentų (kopijų) pavadinimus, lapų skaičių. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas šių reikalavimų nesilaikė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra nurodęs, kad administracinis aktas, kuriuo valstybės tarnautojui paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo konkretus padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007; 2010 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. A143-956/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010; 2011 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2126/2011 ir kt.). Iš 2014-10-10 Išvados dėl K. K. veiksmų turinio matyti, kad atsakovė surinko visus įrodymus, patvirtinančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, pareiškėjo kaltę, patikrino jo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertino tinkamai.
VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato bendrąją valstybės tarnautojo pareigą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Norint konstatuoti šios įstatymo normos pažeidimą, tarnybinio patikrinimo metu turėjo būti nustatyti konkretūs pareiškėjo pareigybės aprašyme priskirtų funkcijų nevykdymo (netinkamo vykdymo) atvejai ar atitinkamo pavedimo atlikti konkrečią užduotį (užduotis) neįvykdymo nustatytu laiku faktai ir kvalifikuoti pagal tų teisės aktų normas, kurios buvo pažeistos. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra motyvuota, joje, be kita ko, nurodytas tarnybinių nusižengimų padarymo laikas, įvykdymo aplinkybės. Pareiškėjo tiesioginio vadovo įtraukimas į tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudėtį nepažeidžia nešališkumo principo.
Teismas daro išvadą, kad ginčijamas įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, priimtas teisėtai, tarnybinis nusižengimas konstatuotas pagrįstai ir kvalifikuotas tinkamai, byloje nenustatyta jokių esminių procedūrinių pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti skundžiamą įsakymą, todėl teismas atmeta pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti 2014-10-15 įsakymą Nr. (2.1)-3-491.
Dėl 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. (2.1)-3-553 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. K.“
Pareiškėjui 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. (2.1 )-3-553 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. K.“ buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba – už Vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus AVMI viršininko įsakymu Nr. (1.1 )-1-34, 9, 11 ir 11¹ punktų pažeidimus. Pareiškėjas 2014-09-24 nuo 12.45 val. iki 13.15 val., negavęs tiesioginio vadovo sutikimo, buvo išvykęs ne tarnybos tikslais, o apskaitos žurnale užsirašė tik grįžęs į darbo vietą.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad K. K. pats neinformavo savo tiesioginės vadovės R. Ž. apie vėlavimo priežastis. Pareiškėjas pateikė paaiškinimą, tačiau jame nenurodė vėlavimo po pietų pertraukos priežasčių ir nepaaiškino, kodėl iš anksto neinformavo apie galimą vėlavimą.
2014 m. lapkričio 7 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. (2.11 )-15-44 ir 2014 m. lapkričio 12 d. įsakyme Nr. (2.1 )-3-553 nurodyti Vidaus darbo tvarkos taisyklių punktų pažeidimai nėra traktuotini kaip kaltinimo ribų išplėtimas, nes jie iš esmės nelaikytini kaip naujos aplinkybės ar nauji pažeidimai, dėl kurių pareiškėjui būtų reikėję įteikti naują pranešimą apie tarnybinio nusižengimo tyrimą.
Atsakovė teigia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje išsamiai aprašyti visi argumentai ir motyvai, kodėl skirta tarnybinė nuobauda, nustatyta pareiškėjo kaltė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pats savo noru neinformavo savo tiesioginio vadovo apie vėlavimą ir jo priežastis, taip pat į tai, kad pats nesistengė nurodyti vadovui priežasčių, kodėl vėlavo į darbą pusę valandos, neįspėdamas savo tiesioginio vadovo, laikytina pakankamais argumentais dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos – pagrįstumo.
Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo konstatuota pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatyta VTĮ 301 straipsnio 2 dalies 3 punkte (Vilniaus AVMI 2014 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. (2.1 )-3-491 pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas).
Skiriant tarnybinę nuobaudą, turi būti ne tik konstatuojama veika, kuria padaromas tarnybinis nusižengimas, tačiau turi būti vertinami ir nusižengimo sudėties subjektyvieji elementai – asmens kaltės forma, motyvai, taip pat vertintinos kilusios neigiamos pasekmės. Vertinant anksčiau aptartų aplinkybių visumą, laikytina, kad pareiškėjo kaltė gali būti įvertinta tik kaip nedidelio laipsnio nepakankamas rūpestingumas. Tyrimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo padarymo 2014 m. lapkričio 7 d. išvadoje duomenų, kad dėl pareiškėjo veiksmų būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės atsakovei, nėra, todėl laikytina, kad jų ir nebuvo. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių atsakovei, atsižvelgiant į nedidelį nusižengusio asmens kaltės laipsnį, neigiamų pasekmių nebuvimą, vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimas yra neproporcingas (teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes).
Vadovaudamasis išdėstytais motyvais teismas tenkina pareiškėjo reikalavimą panaikinti Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. (2.1 )-3-553 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. K.“.
Teismas nesprendžia pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes jis nepateikė teismui išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo įrodymų. Pateikus reikalingus įrodymus, prašymas priteisti atstovavimo išlaidas bus išspręstas įstatymo nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjo K. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. (2.1)-3-553 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. K.“.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.