Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas A. G. paaiškino, kad atsakovą pažįsta apie 50 metų. Mirus atsakovo motinai, jis pasiūlė atpirkti žemę. Atsakovas buvo užsiminęs, kad už žemę norėtų gauti 200000,00 Lt, tačiau su tokia suma jis nesutiko. Jie dėl žemės sklypo kainos ir kitų sąlygų nesusitarė. Kadangi buvo draugiški santykiai, ne kartą davė pinigų. Būdavo duodavo po 3000,00 Lt, 4000,00 Lt, 5000,00 Lt, 9000,00 Lt, kuriuos atsakovas turėjo panaudoti žemės dokumentų tvarkymui. Visas sumas perdavė 2013 metais. Sumą davė dalimis, nes nelabai pasitikėjo atsakovu. Neklausinėjo, ką su tais pinigais darė, kokius reikalus pavyko susitvarkyti. Niekada nėra pats vežęs atsakovo į jokias institucijas. Kai atsakovas ateidavo skolintis pinigų, būdavo blaivas. Kai surašė raštelį 2013 metais, sudėjo visas sumas, kurias iki tol buvo davęs atsakovui. Raštelio tekstą surašė pats atsakovas ir jį pasirašė. L. V. žinojo, kad rašosi todėl, kad patvirtina esant atsakovo skolą. L. V. yra jo vaiko motina. 2019 metų raštelį surašė pats atsakovas. Į teismą nesikreipė tokį ilgą laiką todėl, kad buvo ramus, kadangi atsakovas pasižadėjo kaimynystėje esančio sklypo neparduoti jokiems tretiesiems asmenims. Į teismą kreipėsi todėl, kad atsakovas ruošiasi parduoti žemės sklypą – įdėjo skelbimą. Atsakovo žemės sklypo dokumentus matė, jie buvo laikomi pas jį. Atsakyti kada atsakovas pasiėmė nuosavybės dokumentus negalėjo. Bijojo, kad pas atsakovą jie gali būti prarasti dėl gaisro ar panašiai, nes namas buvo prastos būklės. Dokumentus laikė ant palangės. Buvo situacija, kad ir atsakovo pasas buvo pas jį. Atsakovas imdavo greituosius kreditus, todėl norėdamas, kad turto neareštuotų antstoliai, kurį laiką atsakovo pasą laikė pas save. Nurodė, kad nieko nežino apie jokius atsakovo sklype atliktus kadastrinius matavimus. Draugiški santykiai baigėsi apie 2022 metų vasario mėnesį, t. y. tada, kai atsakovas nenorėjo mokėti ieškovui už sunaudotą elektros energiją (atsakovas naudojosi į ieškovo namą teikiama elektros energija, nes jo name elektra buvo atjungta). Atsakovas liepė patraukti iš jo žemės jam priklausančias transporto priemones, rašė skundus įvairioms tarnyboms dėl padangų. Prašo priteisti skolą, palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovas mano, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Tą įrodo 2013 m. rugpjūčio 17 d. surašyto raštelio faktas ir jo turinys, ieškovo paaiškinimai, L. V. paaiškinimai apie šio raštelio surašymo aplinkybes. Kelia abejonių atsakovo teiginiai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 17 d. skolos raštelio surašymo aplinkybių detaliai neprisimena, nors apie dar senesnius įvykius pasakoja metų, mėnesių ir dienų tikslumu. Prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. V. paaiškino, kad buvo ieškovo gyvenimo draugė, juos sieja bendras vaikas, tačiau su ieškovu kartu niekada negyveno ir nieko nežino apie jo finansinius reikalus. Tuo metu, kai buvo pasirašinėjamas 2013 m. rugpjūčio 17 d. raštelis, ji buvo atėjusi pagelbėti ieškovo seseriai nuravėti daržus. Raštelis buvo jau surašytas, kai ji grįžusi iš daržo ant jo pasirašė, teksto neskaitė. Nematė, kad ieškovas būtų perdavęs pinigų atsakovui nei raštelio surašymo dieną, nei kada nors anksčiau ar vėliau. Atsakovas tą dieną buvo blaivas, bet yra mačiusi atsakovą ir neblaivų. Suprato, kad pasirašė dėl pinigų – atsakovas arba turėjo ieškovui parduoti žemę, arba atiduoti pinigus. Ieškovas ir atsakovas kalbėjo apie pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo A. B. priteisti 6082,00 Eur skolos pagal 2013 m. rugpjūčio 17 d. paskolos sutartį (pakvitavimą), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas savo reikalavimą kildina iš paskolos teisinių santykių. Atsakovas su šia ieškovo pozicija nesutinka, nurodydamas, kad nebuvo jokių paskolinių santykių. Byloje kilo ginčas dėl šalių pasirašytos sutarties kvalifikavimo bei iš to kylančių teisinių padarinių.

Pagal įstatyme pateiktą paskolos sutarties apibrėžtį tai yra sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartyje nenustatyta ko kito (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Pateiktoje paskolos sutarties apibrėžtyje nustatyta, kad paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką paskolos davėjui. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką.

Pažymėtina, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tačiau pakoreguotoje kasacinio teismo praktikoje bylose dėl paskolos teisinių santykių pažymėta, kad net jei toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bei teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimo našta tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo naštos paskirstymo tvarką negu CPK normos, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai).

Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba jų gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 straipsnio 1, 3 dalys). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas savo reikalavimą kildina iš 2013 m. rugpjūčio 17 d. paskolos raštelio. Byloje nėra ginčo dėl to, kad raštelį surašė pats atsakovas, tačiau siekiant atskleisti bylos esmę būtina plačiau pasisakyti apie šio raštelio surašymo aplinkybes bei jo turinį. Visų pirma, lingvistiškai aiškinant žodį paimti („esu paėmęs“), jo reikšmė sietina su kokio nors daikto nutvėrimu ranka, dantimis ar kitu įnagiu. Šis žodis taip pat gali reikšti: įveikti, užimti jėga, nupirkti, gauti parduodant, pašaukti į kariuomenę, areštuoti, o šnekamojoje kalboje gali reikšti žodį išgerti. Taigi, šio žodžio, nurodyto 2013 m. rugpjūčio 17 d. paskolos raštelyje, reikšmė niekaip nėra susijusi su pinigų paskolinimu /pasiskolinimu. Antra, atsižvelgtina ir į šio raštelio surašymo aplinkybes. Kaip jau minėta aukščiau, paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką paskolos davėjui. Iš raštelio turinio nėra aišku, kada pinigai buvo perduoti atsakovui, o atsakovas išvis neigia gavęs kokią nors pinigų sumą. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra labiau tikėtina atsakovo versija, kad pinigai iš tiesų jam nebuvo perduoti. Visų pirma, pats ieškovas, teisme duodamas parodymus, nebuvo visiškai nuoseklus. Jis minėjo, kad pinigus atsakovui perdavė 2013 metais per 4 kartus, tačiau konkrečių datų negalėjo nurodyti. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų pinigų perdavimo atsakovui faktą. Liudytoja L. V., kurios parašas yra ant paskolos raštelio, teismo posėdžio metu patvirtino, kad nei raštelio surašymo, nei jokią kitą dieną nematė jokio pinigų perdavimo atsakovui. Atkreiptinas dėmesys, kad paskolos raštelyje nėra numatyti „paimtų“ pinigų grąžinimo terminai, ką būtina nurodyti paskolos sutartyje ar ją atitinkančiame rašytiniame dokumente (skolos raštelyje, pakvitavime ir pan.). Nors ieškovas, teismo posėdžio metu aiškindamas paskolos raštelio surašymo aplinkybes ir nurodė, kad atsakovui padėjo iš altruistinių paskatų, tačiau labiau tikėtina, kad tai darė vedamas savanaudiškų motyvų, t. y. kokiu nors būdu siekė įgyti atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą. Tą patvirtino ir liudytoja L. V. nurodydama, kad ieškovą domino atsakovo turimas žemės sklypas. Teismo posėdžio metu, ieškovas paklaustas apie atsakovo galimą priklausomybę alkoholiui, nurodė, kad retai kada matydavo atsakovą neblaivų, nors kaip vėliau teigė pinigus skolino dalimis todėl, kad nelabai juo pasitikėjo. Tokie ieškovo teiginiai tik patvirtina faktą, kad iš tiesų ieškovas žinojo apie tai, kad atsakovas turėjo problemų su alkoholio vartojimu, juolab, kad šalys gyveno kaimynystėje ir buvo pažįstami nuo pat jaunystės laikų, todėl lieka neaišku, kodėl ieškovas slegiamam priklausomybės atsakovui skolino pakankamai nemažas pinigų sumas. Ieškovo teiginiai neva pinigus skolino žemės sklypo dokumentų sutvarkymui irgi kelia abejonių ir yra vertinami kritiškai, nes mažai tikėtina, kad atsakovas, būdamas priklausomas, galėjo pats žinoti dokumentų tvarkymo procedūras ir pan., taip pat atrodo ganėtinai keista, kad ieškovas, paskolinęs pinigus dalimis, net nesidomėdavo, kokias procedūras atsakovui už atitinkamą paskolintą pinigų dalį pavyko atlikti ir pan. Labiau tikėtina atsakovo versija, kad pats ieškovas tvarkė atsakovo žemės sklypo dokumentus, t. y. važiavo į įvairias institucijas ir pan., juolab, kad pats ieškovas patvirtino, kad atsakovo žemės sklypo dokumentai buvo saugomi jo namuose, o atsakovo teigimu, kai kurie dokumentai yra pas ieškovą iki šiol. Aplinkybę, kad atsakovas surašant 2013 m. rugpjūčio 17 d. raštelį iš tiesų buvo priklausomas nuo alkoholio patvirtina paties atsakovo teismo posėdžio metu duoti parodymai bei į bylą pateiktas medicininis išrašas (2020 m. sausio 16 d. medicinos dokumentų išrašas / siuntimas), kuriame nurodyta, kad atsakovas alkoholį vartoja 30 metų, juo piktnaudžiauja 20 metų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovo teismo posėdžio metu duotus parodymus apie tai, kad 2019 m. gruodžio 18 d. raštelis buvo surašytas likus dienai iki atsakovo hospitalizacijos į Švėkšnos psichiatrijos departamentą, patvirtina medicinos duomenų išrašas, kuriame nurodyta, kad atsakovas buvo hospitalizuotas nuo 2019 m. gruodžio 19 d. Tikėtina teisingas yra atsakovo teiginys ir apie tai, kad 2019 m. gruodžio 18 d. pasižadėjimą parašė būtent todėl, kad jam reikėjo 20 Eur kelionei į gydymo įstaigą. Sutiktina su atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, kad 2018 m. gruodžio 18 d. pasižadėjimas neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl skolos ir palūkanų reikalavimo pagrįstumo. Taigi, visos aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad vis dėlto šiuo atveju labiau tikėtina, kad ieškovas, žinodamas apie atsakovo priklausomybę, norėjo pasinaudoti jo būkle ir įgyti jo turtą, o kreipimąsi į teismą su ieškiniu lėmė tai, kad atsakovas atsikratė priklausomybės alkoholiui ir ketina parduoti nuosavybės teise valdomą turtą.

Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016). Atsižvelgiant į aukščiau aptartą skolos raštelio turinio analizę bei raštelio surašymo ir kitas svarbias teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybes teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju, nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, kad ieškovas A. G. perdavė pinigus A. B.. Nesant duomenų apie pinigų perdavimo faktą, nėra pagrindo teigti, kad šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovo reikalavimas, kildinamas iš 2013 m. rugpjūčio 17 d. raštelio, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas į bylą pateikė duomenis, kad patyrė 537,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (400,00 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 137,00 Eur žyminis mokestis valstybei).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. (8.3.Mr)TP-22-T-634-4856 nuspręsta atsakovui A. B.teikti antrinę teisinę pagalbą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1835-666/2022 dėl skolos ir palūkanų priteisimo, atleisti atsakovą 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų). Atsakovo interesus atstovauti paskirta advokatė Giedrė Striaukienė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 331,60 Eur.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovo ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 331,60 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovui išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo A. G. 331,60 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidoms apmokėti. Pinigai turi būti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.