- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- 1S-76-954/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-3-00001-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- S. S.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
- Kategorijos
- 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. S. gynėjos advokatės Daivos Balčiūnienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 8 d. nutarties, kuria atmesti nuteistojo gynėjos advokatės Daivos Balčiūnienės skundas ir patikslintas skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1.1. Vokietijos Federacinės Respublikos Noirupino apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 239a straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1, 2 dalis, 255 straipsnį, 244 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 263a straipsnio 1 dalį, 263a straipsnio 1 dalį – galutine 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
1.2. Vokietijos Federacinės Respublikos Dessau-Roslau apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 239a straipsnio 1 dalį, 249 straipsnį, 263a straipsnio 1 dalį, 263a straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė subendrinta su Noirupino apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė - 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
1.3. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutartimi pripažintas Vokietijos Federacinės Respublikos Dessau-Roslau apygardos 2014 m. birželio 3 d. nuosprendis ir nutarta jį vykdyti Lietuvos Respublikoje: Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 239a straipsnio 1 dalis, 249 straipsnis, 263a straipsnio 1 dalis, 263a straipsnio 1 dalis suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalimi, 135 straipsnio 1 dalimi, 214 straipsnio 1 dalimi, 215 straipsnio 1 dalimi, 182 straipsnio 1 dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2020 m. rugpjūčio 19 d., pabaiga – 2021 m. lapkričio 7 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo dieną) – 11 mėnesių ir 11 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 93-266 buvo nutarta nuteistajam S. S. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokiam Komisijos sprendimui pritarė ir Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 8 d. nutartimi atmetęs nuteistojo gynėjos skundą ir patikslintą skundą, ir konstatavęs, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistojo S. S. gynėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. nutartį ir priimti naują nutartį – Komisijos 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 93-266, panaikinti ir taikyti nuteistajam S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
4.1. Skunde nurodo, kad S. S. didžiąją jam paskirtos bausmės dalį atliko Vokietijoje - iki Vokietijos Federacinės Respublikos Dessau-Roslau apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nuosprendžio pripažinimo ir priėmimo vykdyti Lietuvoje 2020 m. vasario 3 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartimi, todėl sprendžiant dėl nuteistojo S. S. nusikalstamo elgesio rizikos turi būti atsižvelgiama į Vokietijos bausmės atlikimo įstaigos išvadas apie nuteistąjį S. S.. Dar 2017 m. bausmės atlikimo įstaigoje Luckau-Duben sprendžiant dėl galimybės S. S. taikyti lygtinį paleidimą buvo konstatuota, kad iš nuosprendžio matosi, jog bylos nagrinėjimo metu kaltę pripažino, žymiai prisidėjo prie įvykių išaiškinimo, jo saugumo sumetimais jam buvo taikoma liudytojų apsaugos programa, jo elgesys kalėjime buvo be priekaištų, buvo ne kartą leidžiama išeiti iš pataisos įstaigos be priežiūros, tolesnis bausmės atlikimas kalėjime nėra tinkamas, kad jis suvokė, jog nusikalstamos elgsenos kelias jam nėra tinkamas, yra nutraukęs ryšius su bendrakaltininkių draugų ratu, ir pan., bei pritarta priešlaikiniam paleidimui taikant išsiuntimą į Lietuvą.
4.2. Apeliantė nurodo, kad po skundo dėl Komisijos nutarimo padavimo nuteistojo S. S. atžvilgiu Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-685-1140/2020 buvo priimtas 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme už 2011 m. gruodžio 27 d. padarytą nusikaltimą. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 d., 9 dalimis yra subendrinta su Vokietijos Federacinės Respublikos Dessau-Roslau apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nuosprendžiu S. S. paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta 10 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
4.3. Apeliantė pažymi, kad Komisijos nutarime yra nurodyta, kad nuo 2020 m. rugsėjo 11 d., kai nuteistasis S. S. buvo perkeltas į Pravieniškių pataisos namus - atvirąją koloniją, jis nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tinkamai dalyvavo adaptacijos programoje, laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, dienotvarkės, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, pataisos įstaigoje apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nuo alkoholio ir jo surogatų nenustatyta, nėra duomenų apie smurtinį elgesį, nėra susijęs su kriminaline subkultūra, neišsako atvirų rasistinių ar užgauliojančių pareiškimų, įrodymų dėl diskriminacinių nuostatų pareigūnų ar nuteistųjų atžvilgiu nėra. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo S. S. elgesys yra teigiamas, kaip buvo ir bausmę atliekant Vokietijoje, jis ir Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje išlieka stabiliai teigiamas.
4.4. Taip pat apeliantė atkreipia dėmesį, kad nusikaltimus S. S. darė būdamas jauno amžiaus, per laisvės atėmimo vietoje praleistą ilgą laiką S. S. subrendo ir atsiribojo nuo jį neigiamai veikusių veiksnių - bendrininkų, piktnaudžiavimo alkoholiu. Tvirti, artimi santykiai su šeimos nariais bei siekis juos išlaikyti per visą bausmės atlikimo laiką yra vienas iš kritinių veiksnių, motyvuojančių S. S. daugiau nenusikalsti ir keisti savo gyvenimo būdą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. S. gynėjos advokatės Daivos Balčiūnienės skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo S. S. gynėjos skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam S. S. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis S. S. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų.
8. S. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 53 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką aspektu pažymima, kad apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams.
9. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam S. S., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti kriminogeniniai veiksniai: lėšų valdymo sunkumai, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo S. S. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta vidutinė – 53 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ne tik statiniai (25 balų), bet ir reikšmingas skaičius (28 balai) dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis S. S., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti.
10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais S. S. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pataisos namuose jis drausmine tvarka nebaustas, sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo tam tikrą nuteistojo elgesio korekciją, tačiau kartu pabrėžiama, kad S. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama.
11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, S. S. anksčiau teistas 4 kartus, kas rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį ir neabejotinai atskleidžia netinkamą S. S. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Šias aplinkybes patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, yra lengvatikis ir lengviau pasiduodantis kitų manipuliacijoms. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia S. S. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.
12. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir nuteistojo mąstymas bei elgesys. Nors gynėja skunde nurodo, kad per laisvės atėmimo vietoje praleistą ilgą laiką S. S. subrendo ir atsiribojo nuo jį neigiamai veikusių veiksnių – bendrininkų, tačiau šias aplinkybes paneigia socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis nusikalstamos veikos situaciją analizuoti geba tik iš dalies, ieško pateisinančių aplinkybių dėl savo veiksmų, nurodo, kad viskas per bendrininkus. Negeba atpažinti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, problemų sprendimui ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas. Šios aplinkybės neleidžia teigti, kad nuteistasis šiuo metu savo elgesį ir mąstymą formuoja tokia linkme, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
13. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis S. S. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjos skundą bei patikslintą skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo S. S. gynėjos advokatės Daivos Balčiūnienės skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 8 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.