Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ autošaltkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintinos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. J. S. 2025 m. rugpjūčio 20 d., apie 13.40 val., Molėtų m., Vilniaus gatvėje, ties pastatu Nr. 49, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį MERCEDES BENDZ E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,45 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. S. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad buvo sunkus periodas. 2025 m. rugpjūčio 20 d. buvo išgėręs, paskambino draugas, paprašė pagalbos. Nepagalvojęs sėdo į mašiną ir išvažiavo. Iš vakaro vartojo alkoholį, iš ryto alaus išgėrė. 2025 m. rugpjūčio 19 d. vakare daug vartojo alkoholio, išgėrė butelį viskio 0,7 litro. Ryte išgėrė alaus keturias skardines, 6 laipsnių stiprumo. Gėrė ryte apie 10.00 -10.30 val. Jautėsi neblogai. Nejautė taip stipriai apsvaigimo požymių. Bet kada esi išgėręs, to nejauti. Paskambino draugas apie 11.00 -11.30 val., paprašė pagelbėti, nes jį sustabdė policija, atėmė mašiną. Važiavo iš namų, esančių Vilniuje į Molėtus. Normaliai jautėsi sėdęs vairuoti automobilio. Molėtuose buvo sustabdytas. Negali pasakyti, dėl kokių priežasčių jį sustabdė, gal truputį susvyravo mašina. Policijos pareigūnai pasakė, kad pranešė apie jo vairuojamą automobilį ir policija jį pasivijo. Kai sustabdė policijos pareigūnai elgėsi normaliai, iš karto prisipažino, kad yra vartojęs alkoholį. Davė pūsti į alkotesterį. Neatsimena, kiek įpūtė pirmu kartu. Po 15 minučių vėl davė pūsti, alkoholis per 15 minučių nenukrito. Vairavo jam priklausantį automobilį. Automobilį įsigijo vasaros pradžioje, galėjo būti 2025 m. balandžio 17 d. Nusipirko automobilį iš žmogaus, deklaravo savo vardu, norėjo jį parduoti. Laikė save automobilio savininku nuo tos dienos, kai įsigijo. Automobilio nepardavė, o užstatė, kaip garantiją, kad grąžins skolą, pažįstamam D., kurio pavardės neatsimena, kuris jam paskolino 5000 Eur. Paskolinus pinigų, jis toliau važinėjo automobiliu. Jei būtų negrąžinęs pinigų, būtų atidavęs automobilį. Skolą grąžino. Šiai dienai priklauso automobilis tam, kam parašyta pirkimo-pardavimo sutartis, kol kas jam. Skola grąžinta, bet automobilio nėra. Matyt jo dabar automobilis, nes nieko nedarė. Buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis 2025 m. rugpjūčio 1 d. Buvo žodinis pasižadėjimas, nes tą žmogų gerai pažįsta, jis jo žmonos dabartinis sugyventinis. Tai garantija buvo tas pirkimas-pardavimas, kad jis grąžins pinigus. MB „(duomenys neskelbtini)“ yra savininkas D., jam priklauso mažoji bendrija. Jis automobilį valdė iki to momento, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Tas pirkimas-pardavimas buvo kaip įrodymas, kaip užstatas, kol kas neturėjo tikslo jo parduoti, bet ruošėsi, tik ne už 5000 Eur. Beveik visą skolą grąžino, ne visus 5000, apie 4000 Eur grąžino. Jei būtų grąžinęs iki galo skolą, būtų parašę tą dokumentą, pirkimo-pardavimo vėl atgal, būtų žymiai brangiau pardavęs automobilį. Formaliai kaip ir pardavė automobilį, bet tikslas buvo ne parduoti, o užstatyti. Norėjo automobilį išsaugoti. Ne dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus ir grėsė automobilio konfiskavimas. Žiauriai blogai vertina savo poelgį. Neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Ne pirmas kartas, kai policijos pareigūnai sustabdo vartojus alkoholį. Buvo labai sunkus periodas, išsiskyrė su žmona. Neturėjo teisės vairuoti. Teisė vairuoti buvo atimta už ankstesnį teisės pažeidimą pusei metų. Sėdo vairuoti, žinodamas, kad neturi teisės, nes buvo apsvaigęs, negalvojo, puolė gelbėti draugą.

3. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. S. parodė, kad turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, jo vairavimo stažas yra apie 20 metų. 2025 m. rugpjūčio 20 d. dienos metu buvo namuose ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apie pietus jam paskambino draugas A., kuris jam pasakė, kad pateko į bėdą, kad jį neblaivų Molėtuose sustabdė policijos pareigūnai, atėmė jo automobilį ir paprašė, kad atvažiuotų jo paimti ir parvežtų į namus. Norėdamas draugui padėti sutiko nuvažiuoti jo paimti ir parvežti į namus. Vienas sėdo į automobilį MERCEDES E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo į Molėtus, pagal draugo atsiųstas koordinates. Apie 13.40 val., važiuojant Molėtų m., prasilenkė su policijos ekipažu. Pastebėjo, kad policijos automobilis apsisuko, prisivijo jį ir su įjungtais švyturėliais sustabdė. Konkrečiai kokia ten buvo gatvė nurodyti negali, nežino. Policijos pareigūnai jį patikrino alkotesteriu ir nustatė, kad yra neblaivus. Policijos pareigūnai paėmė iš jo automobilį ir išvežė. 2025 m. rugpjūčio 20 d. vakare savo automobilį MERCEDES E220CDI pardavė N. S., MB ,,(duomenys neskelbtini)“. Automobilio sandorį įformino Regitroje nuotoliniu būdu prisijungę prie duomenų bazės (b. l. 155-158).

4. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

5. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai:

5.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. A. parodė, kad yra MB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Veiklos sritis yra automobilių pardavimas, automobilių nuoma. 2025 m. rugpjūčio 1d. automobilį MERCEDES E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo iš J. S.. Popierinė pirkimo-pardavimo sutartį sudarė Vilniuje, automobilį pirko MB ,, (duomenys neskelbtini)“. Kadangi J. S. reikėjo pinigų, pasiūlė nupirkti jo automobilį, jis sutiko jam pagelbėti. Sutarė, kad jeigu J. S. pinigų negrąžins, tai automobilį jis pasiliks, tačiau jei J. S. pinigus grąžins, tai automobilį jis jam perrašys atgal. Šis jų susitarimas buvo žodinis. Sandorio suma buvo 5000 Eur. J. S. sumokėjo grynais pinigais. Automobilis nebuvo perduotas MB ,,(duomenys neskelbtini)“ žinion. J. S. juo pasinaudojo. Kada automobilis buvo įregistruotas MB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu negali pasakyti, nes reikia prisijungti prie Regitra sistemos ir ten pasižiūrėti. Šiuo metu negali prisijungti, nes su savimi neturi prisijungimo slaptažodžių. J. S. nepranešė jam, kad automobilį MERCEDES E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paėmė policija, apie tai sužinojo iš J. S. sūnaus (b. l. 54-61).

5.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta N. S. parodė, kad J. S. yra jos buvęs sutuoktinis. Su juo oficialiai išsiskyrė prieš 5 metus. Turi bendrą sūnų. Su juo ji nebendrauja, nes turi draugą su kuriuo gyvena. Kartais su J. S. susitinka tik atsitiktinai. Paskutinį kartą J. S. matė gal prieš metus. Iš J. S. jokio automobilio nėra pirkusi. Kiek jai yra žinoma, tai automobilį MERCEDES E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra nupirkęs jos draugas D. A., kuris turi įmonę MB ,,(duomenys neskelbtini)“. Sandorio sudarymo metu ji nedalyvavo ir apie tai nieko negali papasakoti. Ji nedirba MB ,,(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 46-48).

5.3. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta M. O. parodė, kad yra policijos pareigūnė. Dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje. 2025 m. rugpjūčio 20 d. dirbo kartu su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyr. patruliu A. N.. Apie 13.28 val. iš Utenos apskrities VPK OVS budėtojų dalies gavo nurodymą reaguoti į įvykį Molėtų r., Luokesos sen., Kaližų k., nes 172 keliu link Molėtų važiuojantis juodos spalvos automobilis MERCEDES E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), manevruoja kelyje. Patruliuojant Molėtų mieste apie 13.40 val. Vilniaus g. prasilenkė su pranešime nurodytu automobiliu. Apsisuko, prisivijo automobilį ir panaudoję specialiuosius garso ir šviesos signalus, Molėtų m., Vilniaus gatvėje ties pastatu Nr. 49, sustabdė patikrinimui automobilį MERCEDES E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad automobilį vairavo J. S., kuris pateikė automobilio dokumentus, vairuotojo pažymėjimo nepateikė, nes automobilyje nerado savo piniginės. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, jis iš karto pripažino, kad yra vartojęs alkoholinius gėrimus. 2025 m. rugpjūčio 20 d., 13.41 val. alkoholio kiekio matuokliu pirmu tikrinimu jam nustatytas 2,45 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 10.02 val. nustatytas 2,45 promilių neblaivumas. J. S. paaiškino, kad važiavo iš Vilniaus į Molėtus pasiimti draugo, kurį turėjo parvežti į Vilnių (b. l. 39-41).

5.4. Iš 2025 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir transporto priemonės aprašo nustatyta, kad Molėtų m., Vilniaus gatvėje ties pastatu Nr. 49 apžiūrėtas bei nufotografuotas neblaivaus J. S. 2025 m. rugpjūčio 20 d. vairuotas, be defektų keleivinis automobilis MERCEDES E220CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-10, b. l. 24-25).

5.5. Iš 2025 m. rugpjūčio 20 d. policijos pareigūno tarnybinio parnešimo, 2025 m. rugpjūčio 20 d. neblaivumo nustatymo akto, alkotesterio šaknelių nustatyta, kad J. S. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, 2025 m. rugpjūčio 20 d. pirmu tikrinimu 13.41 val. nustatytas 2,45 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 14.02 val. nustatytas 2,45 promilių neblaivumas bei konstatuoti neblaivumo požymiai: iš J. S. burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija negali (b. l. 11, b. l. 20-23).

5.6. Iš 2025 m. rugpjūčio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo – garso įrašas, užfiksuotas policijos tarnybinio automobilio VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekine kamera. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai 2025 m. rugpjūčio 20 d. Molėtų m., Vilniaus g. naudodami garso signalą sustabdo važiuojantį keleivinį automobilį MERCEDES E220CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą neblaivaus J. S. (b. l. 13-15).

5.7. Iš 2025 m. rugpjūčio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti 3 vaizdo garso – įrašai, daryti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo BODY kameromis įvykio vietoje sustabdžius neblaivaus J. S. vairuojamą automobilį MERCEDES E220CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnas prieina prie sustabdyto automobilio MERCEDES E220CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nurodo, kad tai jo automobilis, alkoholio nevartojęs. Sutinka pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu. Pirmu ir antru tikrinimu vairuotojui J. S. nustatomas 2,45 promilių neblaivumas. Vairuotojas nurodo, kad važiavo gelbėti draugo, kurį sustabdė policija (b. l. 16-17).

5.8. Iš 2025 m. rugpjūčio 21 d. AB „Regitra“ pažymos nustatyta, kad nuo 2025 m. balandžio 17 d. keleivinio automobilio MERCEDES E220CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 120 kW galios, 2143 cm³, dyzelinas, pirmos 2009 m. balandžio 30 d. registracijos, juodos spalvos, savininkas yra J. S. (b. l. 30).

5.9. Iš 2025 m. balandžio 17 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad R. K.-F. už 4450 Eur automobilį MERCEDES E220CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė J. S. (b. l. 21-22).

5.10. Iš VšĮ „EMPREKIS“ pateiktos pažymos nustatyta, kad automobilio MERCEDES E220CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 5 796 Eur (b. l. 37).

5.11. Iš 2025 m. rugpjūčio 26 d. AB „Regitra“ pažymos nustatyta, kad nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. automobilio MERCEDES E220CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra MB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Savininko deklaracijos kodas suteiktas 2025 m. rugpjūčio 21 d. (b. l. 29).

5.12. Iš vairuotojų registro įrašo peržiūros nustatyta, kad J. S. neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Taip pat šį faktą patvirtina administracinio nusižengimo, medžiaga, kuri prijungta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (b. l. 147, b. l. 125-131).

5.13. Iš 2025 m. rugsėjo 22 d. informacijos apie juridinius asmenis paieškos rezultatų pažymos nustatyta, kad MB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu registruotas ir eksploatuojamas vienas keleivinis automobilis AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33, b. l. 36).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

6. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021). Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

8. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus (kaltinamojo parodymus dėl pačios nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių (vairavimo fakto, neblaivumo nustatymo fakto ir tvarkos), liudytojos M. O. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai su priedais, apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio patikros sertifikatas, AB ,,Regitra“ išrašas), kurie vienas kitą papildo, neprieštarauja ir atitinka bylos faktines aplinkybes, bei įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamasis J. S. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Kaltinamojo kaltę pagrindžia jo paties prisipažinimas ir duoti parodymai, jog jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį MERCEDES E220CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,45 promilių neblaivumas, bei kita byloje surinkta ir ištirta rašytinė medžiaga – įvykio vietos apžiūros protokolai, kitų objektų apžiūros protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, alkotesterio parodymų duomenys, kurie gauti nepažeidus baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų, yra neprieštaringi, vieni kitus papildo, todėl jų nepripažinti įrodymais ir nesivadovauti nėra pagrindo.

10. Nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

11. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė pripažinti J. S. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti kaltinamajam 150 minimalaus gyvenimo lygio (toliau - MGL) (7500 Eur) dydžio baudą. Atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą taikyti, BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

12. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

13. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis J. S. padarė vieną baigtą, nesunkų, tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl įrodymų tyrimas nutrauktas ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vertintina ir tai, kad kaltinamasis iš karto po įvykio atliko aktyvius veiksmus dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės perleidimo (ikiteisminio tyrimo metu davė prieštaringus parodymus dėl transporto priemonės pardavimo buvusiai sutuoktinei, vėliau pateikė versiją dėl paskolos ir automobilio perleidimo kaip užstato buvusios sutuoktinės sugyventiniui). Teisiamojo posėdžio metu, aiškinantis transporto priemonės priklausymo aplinkybes, davė parodymus vengiant juos konkretizuoti, nutylėdamas, iki galo nepasakydamas detalių, kalbėdamas abstrakčiai, prieštaringai. Nors kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, tačiau teismas neįžvelgė kaltinamojo veiksmuose nuoširdaus gailėjimosi. Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-511/2022). Taigi, atsižvelgiant į visumą bylos aplinkybių, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmuose nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnis). Taip pat nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis).

15. Teismas, įvertinęs visas bausmės individualizavimui turinčias reikšmės aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam J. S. skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad bauda už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 2000 MGL dydžio (nuo 2 500 Eur iki 100 000 Eur). Teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į nustatytą kaltinamajam neblaivumą (2,45 prom.), į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebūvimą bei į kitas kaltinamąjį charakterizuojamas aplinkybes (anksčiau neteistas, teisiamas pirmą kartą, dirba, turi pastovų pragyvenimo šaltinį, 2025 m. gegužės 14 d. baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neblaiviam (0,64 prom. neblaivumas), laiko tarpą nuo padaryto administracinio nusižengimo iki šios nusikalstamos veikos padarymo), sprendžia, kad kaltinamajam skirtinas švelnesnis bausmės dydis, nei prašė prokuroras, t. y. 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda, kuri yra didesnė už šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimumą, bet mažesnė už vidurkį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

16. Teismo vertinimu, tokia bausmė bus pakankama, teisinga, proporcinga, nebus akivaizdžiai per griežta, bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

17. Baudžiamasis įstatymas suteikia teismui diskrecinę teisę parenkant laiką, per kurį nuteistasis privalo sumokėti jam paskirtą baudos dydį. Teismas, atsižvelgdamas į skirtinos bausmės dydį, nusikaltimo, už kurį paskirta bausmė, pobūdį, kaltinamojo turtinę padėtį daro išvadą, jog 18 mėnesių terminas yra realus ir protingas terminas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų, todėl bauda sumokėtina per 18 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

18. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022). Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padėdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje.???

20. BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (vidurkis – 3 metai (BK 61 straipsnio 3 dalis)). Pagal teismų praktiką, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) – skyrimo, šios poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, atsižvelgiama į ankstesnius kaltininko administracinius baustumus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018, 2K-279-719/2018, 2K-372-693/2018 ir kt.), į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, asmens kaltės pobūdį, kaltininko asmenybę, įvertinamas prevencinis šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

21. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad J. S. nusikalstamą veiką padarė, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio vėl svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, jis yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes jos taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga J. S. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

22. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad iš administracinių nusižengimų registro nustatyta, kad J. S. 2025 m. gegužės 14 d. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą 800 Eur dydžio bauda, specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams (nuo 2025 m. balandžio 21 d. iki 2025 m. spalio 20 d.) bei draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių (b. l. 109-124). Paskirta bauda nesumokėta. Nusikalstamą veiką padarė po nuobaudos paskyrimo praėjus tik 4 mėnesiams, kas rodo, jog ankstesnioji paskirta nuobauda už ženkliai švelnesnį nusižengimą nepasiekė nuobaudai keliamų tikslų – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, o šiuo atveju – nusikaltimo (ANK 22 straipsnis). Kas rodo, kad kaltinamasis tinkamų išvadų nepadarė, visiškai ignoruodamas teisės aktų reikalavimus, vėl juos pažeidė. Vertintina ir tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Pirmuoju kartu nustatyta – 2,45 prom. neblaivumas, o antruoju kartu – 2,45 prom. neblaivumas. Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai bei bendra būklė: eiti tiesia linija negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali (b. l. 20). Kaltinamasis, būdamas tokio neblaivumo lygio, vairavo transporto priemonę ilgą atstumą, t. y. nuo namų, esančių Vilniuje, iki Molėtų, ir buvo abejingas bet kokioms galinčioms kilti pasekmėms. Policijos pareigūnų sustabdytas pagal gautą pranešimą iš budėtojų dalies dėl pavojingai manevruojančio automobilio. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina reakcijos laiką ir tik laimingo atsitiktinumo dėka šiuo atveju kaltinamasis nesukėlė realaus pavojaus sau, kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai ar gyvybei.

23. Įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių J. S. bei jo padarytą veiką, visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtinas draudimas įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, kuris skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 21 d. Teismo nuomone, skirtinas uždraudimo naudotis specialia teise terminas atitinka tiek teisingumo, tiek proporcingumo principų reikalavimus, nėra per švelnus ir nėra per griežtas.

24. Prokuroras prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskavimą.

25. BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, atitinka konfiskuotino turto sąvoką.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis MERCEDES E220CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Iš 2025 m. balandžio 17 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad J. S. nusipirko transporto priemonę iš R. K.-F. už 4450 Eur (b. l. 21-22). Kaltinamasis J. S. su minėta transporto priemone nusikalstamą veiką padarė 2025 m. rugpjūčio 20 d., apie 13 val. 40 min. Iš 2025 m. rugpjūčio 21 d. AB „Regitra“ pažymos nustatyta, kad nuo 2025 m. balandžio 17 d. keleivinio automobilio MERCEDES E220CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra J. S. (b. l. 30). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. S. nurodė, kad automobilis MERCEDES E220CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip užstatas buvo perleistas MB ,,(duomenys neskelbtini)“, sudarant fiktyvią pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad MB ,,(duomenys neskelbtini)“ savininkas D. A., kuris yra jo buvusios žmonos N. S. sugyventinis, jam grynaisiais paskolino 5000 Eur, o jis kaip garantiją, kad grąžins skolą, perleido automobilį. Tikslo parduoti automobilio neturėjo. Jei būtų pardavinėjęs, būtų pardavęs už didesnę sumą, nei paskolos suma. Po nusikalstamos veikos padarymo iš 2025 m. rugpjūčio 26 d. AB „Regitra“ pažymos nustatyta, kad nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. automobilio MERCEDES E220CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra MB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Savininko deklaracijos kodas suteiktas 2025 m. rugpjūčio 21 d. (b. l. 29).

27. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

28. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus dėl automobilio nuosavybės (šiai dienai priklauso automobilis tam, kam parašytas pirkimo pardavimo sutartis, kol kas jam. Skola grąžinta, bet automobilio nėra. Matyt jo dabar automobilis, nes nieko nedarė), į pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp J. S. ir MB ,,(duomenys neskelbtini)“, sudarymo aplinkybes (AB ,,Regitra“ deklaracija atlikta po nusikalstamos veikos padarymo, nuotoliniu būdu, prisijungiant prie AB ,,Regitra“ sistemos, nors nurodyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2025 m. rugpjūčio 1 d., priežasčių, kodėl per 20 kalendorinių dienų nebuvo galimybės atlikti deklaravimo veiksmų, nenurodyta; savininko deklaracija suteikta 2025 m. rugpjūčio 21 d.), į tikslo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį neturėjimą, nes tikroji J. S. valia buvo perleisti turtą tik kaip garantiją, išsaugant turto nuosavybės teisę į ją; į pirkimo-pardavimo šalių ryšius (MB ,,(duomenys neskelbtini)“ savininko D. A. sugyventinė yra buvusi kaltinamojo žmona) sprendžia, kad kaltinamasis J. S., suvokdamas kilsiančią atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nurodytais veiksmais siekė išvengti galimo turto konfiskavimo. Tarp kaltinamojo J. S. ir MB ,,(duomenys neskelbtini)“ savininko D. A. sudarytas sandoris turi tariamojo sandorio požymius, nes buvo sudarytas tik dėl akių, t. y. neketinant sukurti teisinių pasekmių. Tik dėl akių sudarytas sandoris negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 1.86 straipsnis). Faktą, jog neketino sukurti teisinių pasekmių, taip pat patvirtina 2025 m. rugsėjo 22 d. informacijos apie juridinius asmenis paieškos rezultatų pažyma, iš kurios nustatyta, kad MB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotas ir eksploatuojamas vienas keleivinis automobilis – AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33, b. l. 36). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad tikrasis transporto priemonės - automobilio MERCEDES E220CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra ne MB ,,(duomenys neskelbtini)“, o J. S., todėl ši transporto priemonė, kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo priemonė, turi būti konfiskuota.

29. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgus į tai, automobilis MERCEDES E220CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas ir nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę vykdančiai institucijai.

30. Kaltinamasis J. S. nurodė, kad automobilyje MERCEDES E220CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra likę jo dokumentai, t. y. asmens tapatybės kortelė, ir kiti daiktai, kurių neleido pasiimti ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis J. S. nebuvo pateikęs prašymo grąžinti asmeninių daiktų, esančių automobilyje MERCEDES E220CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomame automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

31. Atsižvelgiant į tai, kad nuspręstina konfiskuoti transporto priemonę MERCEDES E220CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri de facto priklauso kaltinamajam J. S., kuris teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad konfiskuotina transporto priemone nuo jos įsigijimo iki konfiskavimo naudojosi tik jis, leistina kaltinamajam atsiimti savo asmeninius prašomus daiktus iš sulaikyto automobilio MERCEDES E220CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikomo (duomenys neskelbtini) IĮ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nes grąžintini daiktai nėra automobilio MERCEDES E220CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniai ar susiję su automobilio komplektacija (sudėtimi).

32. J. S. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, BPK 297 straipsniu, BPK 301 – 308 straipsniais, BPK 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir BK 68 straipsniu, uždrausti J. S. įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 21 d., ir apie tai pranešti AB ,,Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 72 straipsniu, konfiskuoti automobilį MERCEDES E220CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini) IĮ, adresu (duomenys neskelbtini).

Leisti kaltinamajam atsiimti savo asmeninius daiktus, nesusijusius su automobilio komplektacija (sudėtimi), iš konfiskuoto automobilio MERCEDES E220CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikomo (duomenys neskelbtini) IĮ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

J. S. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį MERCEDES E220CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini) IĮ, adresu (duomenys neskelbtini), perduoti institucijai, vykdysiančiai turto konfiskavimą.

Išaiškinti J. S., kad baudą privalo sumokėti per 18 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS ,,Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB ,,Artea“ bankas, banko kodas 71800, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100 arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas, banko kodas 72300. (Įmokos kodas 6801). Pinigų mokėjimo kvitas (-tai), patvirtinantis (-tys) baudos sumokėjimą, turi būti pateiktas (-ti) baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinei.

Įspėti J. S., kad nesumokėjus baudos per nurodytą laiką, bauda bus išieškota priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir BK 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.