Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Z. (M. Z.) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Meidovis“ ieškinį atsakovui M. Z. dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6647-631/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Meidovis“ (toliau – UAB „Meidovis, įmonė) ieškinį atsakovui M. Z. dėl darbo ginčo, UAB „Meidovis“ nesutinkant su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta išieškoti iš jos M. Z. naudai 700,98 Eur dienpinigių ir 576,46 Eur netesybų; teismas 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį patenkino (el. b. t. I, b. l. 184–189), taigi, M. Z. Darbo ginčų komisijoje teiktus reikalavimus atmetė; apeliacinių skundų dėl šio teismo sprendimo nebuvo gauta, teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. birželio 5 d.

Teisme 2018 m. rugsėjo 13 d. elektroninių ryšių priemonėmis gautas M. Z. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos. M. Z. įsitikinimu, kadangi byla buvo išnagrinėta, sprendimas priimtas ir ieškinys patenkintas nei jam, nei jo atstovei advokato padėjėjai nedalyvaujant bylos nagrinėjime, jo teisė ir galimybė dalyvauti bylos nagrinėjime, duoti paaiškinimus, užduoti klausimus, prieštarauti kitos šalies paaiškinimams ir samprotavimams buvo apribota, dėl ko nagrinėjant civilinę bylą teisme nebuvo galimybės tinkamai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių ir priimti pagrįstą bei teisingą sprendimą. Teigė, kad jam nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, teismo šaukimas ir parengiamasis posėdis vyko jam nedalyvaujant, išvertus ieškinį į rusų kalbą jis buvo išsiųstas jam į darbovietę. Nurodė, kad dirba tolimųjų reisų vairuotoju, beveik nebūna Lietuvoje, todėl jis sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėja, tačiau jo atstovė bylos nagrinėjimo metu jo neatstovavo – jo atstovei buvo siunčiamas teismo šaukimas į teismo posėdį, tačiau grįžo neįteiktas, teismo šaukimas buvo siųstas dar kartą, tačiau taip pat pačiai jo atstovei nebuvo įteiktas, dėl ko jo atstovė negalėjo dalyvauti teismo posėdyje bei tinkamai atstovauti jo interesus. Pažymėjo, jog jam nesuprantama, kodėl teismas laikė, jog apie teismo posėdį jo atstovė informuota tinkamai ir nusprendė nagrinėti bylą. M. Z. įsitikinimu, neužtikrinant jam pačiam ar per atstovą dalyvauti bylos nagrinėjime ir pateikti paaiškinimus bei pagrįsti savo poziciją, teismas neturėjo galimybių išsiaiškinti tikrosios sutarties šalių valios ir ketinimų ir galėjo remtis tik pažodiniu dokumentų tekstu, kuris, jo nuomone, neatitinka tikrosios sutarties šalių valios, tokiu būdu buvo nesudaryta galimybė teismui įvertinti abiejų proceso šalių paaiškinimus ir atlikti objektyvų, visapusišką, išsamų ir teisingą faktinių aplinkybių vertinimą. Pabrėžė, kad įmonės atstovas byloje neprašė teismo priimti sprendimą už akių, todėl teismas galėjo rinktis vieną iš įstatyme numatytų alternatyvų, M. Z. nuomone, teismo sprendimas nagrinėti bylą iš esmės nedalyvaujant nei jam, nei jo atstovei buvo priimtas netinkamai taikant ir interpretuojant proceso normas. Pažymėjo, kad teismo sprendimas buvo siunčiamas jo atstovei, tačiau grįžo neįteiktas, apie tai, kad yra priimtas ir jau įsiteisėjęs teismo sprendimas, o byla buvo išnagrinėta nei jam, nei jo atstovei nedalyvaujant, jis sužinojo tik 2018 m. liepos 12 d., kai jo darbdaviui buvo įteiktas antstolio raginimas įvykdyti sprendimą, dėl ko mano, kad trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nėra praleistas.

Atnaujinti procesą atsisakoma.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka <...>.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Pažymėtina, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-6647-631/2018 pagal ieškovės UAB „Meidovis“ ieškinį atsakovui M. Z. dėl darbo ginčo priimdamas 2018 m. gegužės 4 d. sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino (el. b. t. I, b. l. 184–189), taigi, M. Z. Darbo ginčų komisijoje teiktus reikalavimus atmetė, apeliacinių skundų dėl šio teismo sprendimo nebuvo gauta, teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. birželio 5 d. M. Z. prašo atnaujinti procesą šioje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – M. Z. vertinimu, teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, nes išnagrinėjo civilinę bylą tinkamai nepranešęs jam ar jo atstovei apie paskirtą teismo posėdį.

Pažymėtina, jog pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau. Pagal CPK 123 straipsnio 1 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių <...>, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Pagal CPK 123 straipsnio 5 dalį, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio 1–4 dalyse numatytiems asmenims diena. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui.

Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-6647-631/2018 parengiamasis teismo posėdis teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartimi buvo paskirtas 2018 m. kovo 5 d. 14.00 val. (el. b. t. I, b. l. 124); ieškinys su priedais, pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo bei teismo šaukimas į 2018 m. kovo 5 d. 14.00 val. parengiamąjį teismo posėdį M. Z., išsiųsti adresu: (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 120, 125–126), grįžo neįteikti (el. b. popierinio priedo 1 lapas); teismas 2018 m. kovo 5 d. 14.00 val. parengiamojo teismo posėdžio metu informavo, kad procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas M. Z. neįteikti, įpareigojo įmonę per 14 dienų terminą pateikti ieškinio vertimus ir paskyrė kitą parengiamąjį teismo posėdį 2018 m. balandžio 5 d. 14 val. (el. b. t. I, b. l. 137); 2018 m. kovo 5 d. teismo šaukimas į 2018 m. balandžio 5 d. 14 val. parengiamąjį teismo posėdį M. Z. buvo išsiųstas darbovietės adresu (el. b. t. I, b. l. 139, 140–141); teismo šaukimas įteiktas M. Z. darbovietės direktoriui 2018 m. kovo 8 d. (el. b. popierinio priedo 9 lapas); 2018 m. kovo 19 d. ieškinys su priedais, teismo pranešimas su šių procesinių dokumentų vertimu į rusų kalbą M. Z. išsiųsti darbovietės adresu (el. b. t. I, b. l. 164), M. Z. darbovietės direktoriui įteikti 2018 m. kovo 21 d. (el. b. popierinio priedo 10 lapas); 2018 m. balandžio 5 d. teisme gautas M. Z. atstovės advokato padėjėjos prašymas civilinę bylą parengiamajame teismo posėdyje nagrinėti M. Z. nedalyvaujant, skirti laiko galimos taikos sąlygų aptarimui, netenkinus šio prašymo – nepereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės, šiame prašyme, be kita ko, advokato padėjėja prašė jai skirtą korespondenciją, procesinius dokumentus siųsti adresu: (duomenys neskelbtini), prašymo siųsti procesinius dokumentus tik jos atstovaujamajam neformulavo, kartu su prašymu pateikė 2018 m. kovo 23 d. sudarytos atstovavimo sutarties išrašą (el. b. t. I, b. l. 165–167).

Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas į 2018 m. balandžio 5 d. parengiamąjį teismo posėdį M. Z. buvo įteikti tinkamai, jis savo interesams ginti pasitelkė advokato padėjėją.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2018 m. balandžio 5 d. parengiamajame teismo posėdyje teismas sprendė skirti bylą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje 2018 m. balandžio 26 d. 9.30 val. (el. b. t. I, b. l. 169), teismo šaukimas į 2018 m. balandžio 26 d. 9.30 val. teismo posėdį, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, asmeniškai M. Z. siunčiamas nebuvo, 2018 m. balandžio 5 d. teismo šaukimas išsiųstas jo atstovei advokato padėjėjai jos 2018 m. balandžio 5 d. teismui pateiktame prašyme nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 165–166, 171–172), tačiau grįžo neįteiktas, advokato padėjėjai neatsiėmus jo pašte per siuntos saugojimo terminą (el. b. popierinio priedo 15 lapas). Nepavykus įteikti teismo šaukimo advokato padėjėjos nurodytu adresu, teismo šaukimas 2018 m. balandžio 17 d. buvo išsiųstas advokato padėjėjos darbovietės adresu: advokato G. Leonovo kontora, (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 173–174), ir 2018 m. balandžio 19 d. buvo įteiktas advokatui G. Leonovui (el. b. popierinio priedo 16 lapas), kuris kartu yra ir advokato padėjėjos praktikos vadovas (el. b. t. I, b. l. 167), todėl, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 5 dalimi, jam atsirado pareiga esant pirmai galimybei perduoti teismo šaukimą į teismo posėdį advokato padėjėjai ir rūpintis advokato padėjėjos, kurios praktikai jis vadovauja, tinkamu atstovavimu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju teismo šaukimas buvo įteiktas kvalifikuotam teisininkui – advokatui G. Leonovui, advokato padėjėjos praktikos vadovui (el. b. t. I, b. l. 167), todėl jam be jokios abejonės buvo žinomos ir suprantamos prisiimamos pareigos pasirašant teismo šaukimą advokato padėjėjos vardu. Teismas akcentuoja ir tai, kad advokato padėjėja, pateikusi prašymą dėl parengiamojo teismo posėdžio nagrinėjimo jai ir M. Z. nedalyvaujant, tinkamai atstovaudama savo atstovaujamąjį turėjo pareigą savalaikiai domėtis savo prašymo išnagrinėjimo rezultatu bei tolesne bylos nagrinėjimo eiga, atitinkamai ir M. Z., žinodamas, kad teisme yra nagrinėjama su jo interesais susijusi civilinė byla, turėjo pareigą savalaikiai domėtis šios bylos eiga.

Taigi, teismas, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, 5 dalimi, pagrįstai sprendė, kad apie teismo posėdį M. Z. atstovei advokato padėjėjai (atitinkamai ir pačiam M. Z.) pranešta tinkamai, nors teismo šaukimas ir nebuvo įteiktas jai asmeniškai, aptarta procesinių dokumentų įteikimo seka, teismo atlikti veiksmai, siekiant juos įteikti, leidžia teismui daryti išvadą, kad proceso įstatymas, reglamentuojantis procesinių dokumentų įteikimo tvarką, nebuvo pažeistas, o tai reiškia, kad proceso teisės taikymo klaida nepadaryta ir pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje M. Z. prašomu pagrindu nėra.

Kartu pastebėtina tai, kad jei M. Z. mano, jog jo interesus advokato padėjėja civilinėje byloje Nr. e2-6647-631/2018 atstovavo netinkamai, jis turi teisę kelti advokato padėjėjos atsakomybės klausimą įstatymų nustatyta tvarka.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju UAB „Meidovis“ turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

UAB „Meidovis“ pateikė prašymą priteisti jai iš M. Z. 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, jos patirtas dėl ją atstovavusio advokato Justo Vilio jai suteiktų teisinių paslaugų rengiant atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo (el. b. t. II, b. l. 37–40). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį UAB „Meidovis“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia UAB „Meidovis“ iš M. Z. 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsniu teismas

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-6647-631/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Meidovis“ ieškinį atsakovui M. Z. (M. Z.) dėl darbo ginčo.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Meidovis“ (į. k. 303143483) iš M. Z. (M. Z.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 435,60 Eur (keturių šimtų trisdešimt penkių eurų ir šešiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.