Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovei J. R., ieškovės atstovei advokatei Eglei Gurskytei, atsakovo T. R. atstovei advokato padėjėjai Neringai Šalčiuvienei, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. B., nedalyvaujant atsakovui T. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą

pagal ieškovės J. R. patikslintą ieškinį atsakovui T. R. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo,

pagal atsakovo T. R. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo,

institucija teikianti išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

- iki M. R. sueis 3 (treji) metai, 2 (du) kartus per savaitę iki 1 valandos laikotarpiui nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Lietuvos laiku atsakovas T. R. turi teisę bendrauti su dukra, naudojantis kompiuterine programa „Skype“, telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis, nedalyvaujant tretiesiems asmenims, apie bendravimo dieną ir laiką ieškovę J. R. informuojant prieš 1 dieną kompiuterine programa „Skype“, telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis, o J. R. užtikrina bendravimą;

- po to, kai M. R. sueis 3 (treji) metai, 3 (tris) kartus per savaitę iki 2 valandų laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 20.00 val. Lietuvos laiku atsakovas T. R. turi teisę bendrauti su dukra M. R., naudojantis kompiuterine programa „Skype“, telefonu, kitomis komunikacijos priemonėmis, nedalyvaujant tretiesiems asmenims, apie bendravimo dieną ir laiką ieškovę J. R. informuojant prieš 1 dieną kompiuterine programa „Skype“, telefonu, kitomis komunikacijos priemonėmis, o J. R. užtikrina bendravimą;

- atsakovui T. R. grįžus į Lietuvą, t. y. buvimo Lietuvoje metu, jis bendrauja su dukra M. R. ne mažiau kaip 35 kalendorines dienas per metus, tuo laikotarpiu bendraujant su dukra kiekvieną dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val., atsižvelgiant į dukros interesus, neribojant ieškovės J. R. dalyvavimo susitikimų metu, abipusiu sutarimu bendraujant tiek vaiko gyvenamojoje vietoje, tiek atsakovui T. R. sudarant sąlygas bendrauti su dukra už gyvenamosios vietos ribų, susitikimų metu nedalyvaujant tretiesiems asmenims. Apie planuojamo grįžimo į Lietuvą datą atsakovas T. R. informuoja ieškovę J. R. ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki grįžimo į Lietuvą trumpąja SMS žinute, skambučiu, elektroniniu paštu ar kitokiu būdu, informuojant ieškovę J. R. apie bendravimo laikotarpio pradžią ir pabaigą;

- atsakovui T. R. grįžus į Lietuvą, t. y. buvimo Lietuvoje metu, kai M. R. sueis 7 (septyneri) metai, jis bendrauja su dukra M. R. ne mažiau kaip 35 kalendorines dienas per metus, tuo laikotarpiu bendraujant su dukra kiekvieną dieną nuo 15.00 val. iki 20.00 val., atsižvelgiant į dukros interesus bei užimtumą pamokų metu ir užklasinėje veikloje, neribojant ieškovės J. R. dalyvavimo susitikimų metu, abipusiu sutarimu bendraujant tiek vaiko gyvenamojoje vietoje, tiek sudarant sąlygas bendrauti už gyvenamosios vietos ribų, susitikimų metu nedalyvaujant tretiesiems asmenims. Apie planuojamo grįžimo j Lietuvą datą atsakovas T. R. informuoja ieškovę J. R. ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki grįžimo į Lietuvą trumpąja SMS žinute, skambučiu, elektroniniu paštu, kitokiu būdu, informuojant ieškovę J. R. apie bendravimo laikotarpio pradžią ir pabaigą;

- kai M. R. sueis 7 (septyneri) metai, atsakovui T. R. grįžus į Lietuvą, t. y. buvimo Lietuvoje metu, atsižvelgiant į dukros interesus ir užimtumą pamokų metu bei užklasinėje veikloje, atsakovas T. R. turi teisę nepertraukiamai bendrauti su dukra M. R. ne mažiau kaip 2 dienas iš eilės, įskaitant nakvynę atsakovo T. R. buvimo vietoje, atsakovui T. R. pasiimant dukrą 17.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir paskutinę nepertraukiamo bendravimo dieną 15.00 val. grąžinant į dukros M. R. gyvenamąją vietą. Apie planuojamo grįžimo į Lietuvą datą atsakovas T. R. informuoja ieškovę J. R. ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki grįžimo į Lietuvą trumpąja SMS žinute, skambučiu, elektroniniu paštu ar kitokiu būdu, informuojant ieškovę J. R. apie bendravimo laikotarpio pradžią ir pabaigą;

- kai ieškovės ir atsakovo dukrai M. R. sueis 7 (septyneri) metai, dukros atostogų metu atsakovas T. R. turi teisę bendrauti su dukra ne mažiau kaip 7 dienas nepertraukiamai, pirmąją bendravimo su dukra dieną atsakovui ją pasiimant 11.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir paskutinę bendravimo dieną 18.00 val. grąžinant į jos gyvenamą vietą. Atsakovas T. R. turi teisę M. R. jos vasaros atostogų metu išvežti atostogauti Lietuvoje ir į užsienio valstybes, o ieškovė J. R. turi atsakovui T. R. pateikti visus būtinus dukros M. R. kelionei būtinus dokumentus. Apie planuojamo bendravimo laiką su dukra M. R. atostogų metu atsakovas T. R. informuoja ieškovę J. R. ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki bendravimo pradžios trumpąja SMS žinute, skambučiu, elektroniniu paštu ar kitokiu būdu, informuojant ieškovę J. R. apie bendravimo laikotarpio pradžią ir pabaigą;

- kai šalių dukrai M. R. sueis 6 (šešeri) metai, atsakovas T. R. papildomai bendrauja su dukra M. R. poriniais metais per Šv. Kalėdas bei Naujuosius metus, leidžiant T. R. dukrą pasiimti porinių metų gruodžio 24 dienos 11.00 val. ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą sausio 2 dieną iki 11.00 val., bendraujant neporiniais metais per Šv. Velykas, pasiimant dukrą pirmą Velykų dieną 11.00 val. ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 11.00 val., bendrauti su dukra jos gimimo dieną (rugpjūčio 14 d.) mažiausiai 4 valandas, atsižvelgiant į dukros interesus;

- ieškovė J. R. informuoja atsakovą T. R. apie dukros M. R. gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodant kitą gyvenamosios vietos adresą prieš vieną mėnesį elektroniniu paštu, registruotu paštu, trumpąja SMS žinute, skambučiu ar kitomis ryšio priemonėmis.

Atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patikslintą priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Atstovė taip pat pateikė išvadą, kad atsakovo nurodomas vaiko išlaikymo dydis yra per mažas, neatitinkantis vaiko poreikių. Išvadoje nurodyta, kad konkrečios vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymas yra būtinas, siekiant apsaugoti vaiko teisę į ryšius su abiem tėvais. Atstovė pažymėjo, kad vaiko motinos siūloma bendravimo tvarka yra labai minimali, neužtikrinanti vaiko ir tėvo teisės bendrauti, tuo tarpu atsakovo siūloma bendravimo tvarka labiau atitinka vaiko interesus, todėl turėtų būti nustatyta tėvo siūloma bendravimo su vaiku tvarka. Specialistė pažymėjo, kad priešieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka, suskirstyta pagal vaiko amžių, neprieštarauja vaiko interesams.

Patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad ieškovė J. R. ir atsakovas T. R. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė M. R. (b. l. 11). Atsakovas iki santuokos sudarymo įgijo automobilį IVECO 49-10, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Ieškovė transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, neturi (b. l. 14). Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b. l. 12).

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad iki santuokos sudarymo ieškovė ir atsakovas sutarė puikiai, todėl nusprendė sukurti šeimą, tačiau sudarius santuoką, paaiškėjo itin sunkus ir agresyvus atsakovo būdas. Ieškovės teigimu, atsakovas tapo irzlus, konfliktiškas, nustojo rūpintis šeimos gerove, gimus dukrai, neprisidėjo prie jos išlaikymo, nepadėjo buityje, mažai būdavo namuose, teigdamas, kad turi nuolat dirbti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas naudodavo fizinį ir psichologinį smurtą jos atžvilgiu, užgauliodavo ieškovę. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikė išlaikymo, nes taupė pinigus, todėl visa dukters išlaikymo našta teko ieškovei. Ieškovė teigė, kad sutuoktinis jai grasindavo, teigdavo, kad be jo ieškovė neišgyvens, kad visais įmanomais būdais sieks, jog vaikas negyventų su ieškove. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, o tai dar labiau paaštrindavo sutuoktinių konfliktus, išprovokuodavo atsakovo agresijos priepuolius, todėl sutuoktiniai nusprendė gyventi atskirai.

Atsakovas savo ruožtu prašo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, nurodydamas, kad sudarius santuoką sutuoktiniai sutarė gerai, tačiau nuo 2013 m. gruodžio mėn. gyvena atskirai ir bendro ūkio nebeveda. Atsakovas nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo atsiradusių nesutarimų ieškovė nenorėjo spręsti, atsisakė apie tai kalbėtis ir tapo uždara, vengdavo bendrauti ir nesitardavo su atsakovu dėl dukters priežiūros. Atsakovo teigimu, jis bandė išsaugoti santuoką, tačiau ieškovė atsisakė spręsti iškilusias problemas. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovės motina yra neigiamai nusiteikusi jo atžvilgiu ir daro spaudimą ieškovei, kad ši išsiskirtų su atsakovu. Ieškovės motina jau trečią dieną po santuokos sudarymo teigė, kad sutuoktiniai turėtų skirtis. Atsakovas nurodė, kad ši santuoka jam yra antroji. Pirmoji santuoka buvo nutraukta, nes sutuoktiniai negalėjo turėti bendrų vaikų. Atsakovas nurodė, kad jis visuomet norėjo turėti vaikų, todėl labai rimtai žiūrėjo į santuoką su ieškove, laukė vaiko gimimo. Atsakovas nurodė, kad ieškovė visiškai neprisidėjo prie bendro ūkio nei finansiškai, nei savo darbu, netvarkė namų, negamino maisto, tik nuolat skundėsi, kad yra nelaiminga ir žemino atsakovą, gąsdino susirasianti jaunesnį vyrą ir tuomet dukra jo nevadins tėčiu.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.

Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė vien tik atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, atsakovas taip pat neįrodė vien tik ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo. Nei viena bylos šalis nepateikė į bylą įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų aplinkybę, kad kuris nors iš sutuoktinių iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti aplinkybę, kad atsakovas jos atžvilgiu smurtavo, piktnaudžiavo alkoholiu. Ieškovė pati patvirtino, kad į policijos pareigūnus ji niekada nesikreipė, liudytojomis apklaustos ieškovės motina ir sesuo patvirtino, kad gyvendama užsienyje ieškovė tik užsimindavo apie nesutarimus ir buitinio pobūdžio kivirčus su sutuoktiniu. Liudytojos parodė, kad jos pačios nėra mačiusios atsakovą smurtaujant prieš ieškovę ar vaiką, išskyrus atvejį, kai sutuoktiniai tarpusavyje susistumdė jiems viešint Lietuvoje. Atsakovas taip pat leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė savo paaiškinimų, kad pati ieškovė prieš jį smurtaudavo, todėl jam tekdavo ieškovę stipriai suimti, priremti, kad sutuoktinė sustotų naudoti smūgius prieš sutuoktinį (atsakovo teigimu, vieno tokio konflikto metu jam sutuoktinė išmušė priekinį dantį). Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, priešingai, ieškovė patvirtino, kad sutuoktinis dėl alkoholio vartojimo nėra neišėjęs ryte į darbą, į bylą pateikta atsakovo darbdavio charakteristika patvirtina, kad atsakovas darbe neturi problemų dėl netinkamai atliekamų virtuvės šefo padėjėjo pareigų. Iš bylos šalių žodinių paaiškinimų ir liudytojų (ieškovės motinos A. K. ir ieškovės sesers L. A.) parodymų nustatyta, kad santuokos iširimo priežastimis buvo įvardintos buitinio pobūdžio šeimyninio gyvenimo problemos, kurių sutuoktiniai tarpusavio sutarimu nesugebėjo spręsti nuo pat santuokinio gyvenimo pradžios: konfliktai dėl maisto ruošos, sutuoktinio T. R. garsiai išsakomos pretenzijos dėl sutuoktinės nesirūpinimo savo išvaizda ir dėl sutuoktinės besąlyginio motinos nurodymų klausymo, skirtingas požiūris į šeimos biudžeto tvarkymą, atsakovo nesutarimai su ieškovės motina ir seserimi, skirtingas sutuoktinių požiūris į laisvalaikio leidimo būdus ir vaiko auklėjimą bei priežiūrą ir pan. Teismo vertinimu, šios faktinės aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Priešingai, šalių žodiniai paaiškinimai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad labiausiai tikėtina, jog šalys santuokoje nesugyveno dėl nuolatinių konfliktų, dėl ko sutuoktiniai nutolo vienas nuo kito ir tokiu būdu santuoka tarp šalių nutrūko. Santuokos iširimą dar labiau paskatino aplinkybė, kad sutuoktiniai iki santuokos sudarymo mažai vienas kitą pažinojo, tačiau nepaisydami šios aplinkybės nutarė pradėti santuokinį gyvenimą. Pastarąją aplinkybę patvirtino ir patys sutuoktiniai, teikdami žodinius paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl buvusių sutuoktinių pavardžių.

Santuoką nutraukus, ieškovei, jos pageidavimu, ir nesant dėl to ginčui, paliktina santuokinė pavardė „R.“, atsakovui paliktina pavardė „R.“ (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokos metu įgyto turto dalinimo ir prievolių vykdymo.

Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo.

Byloje nustatyta, kas santuokos metu sutuoktiniai neįgijo nekilnojamojo bei kilnojamojo registruotino turto. Atsakovas iki santuokos sudarymo 2005 m. lapkričio 19 d. įgijo nuosavybės teises į keleivinį automobilį IVECO 49-10, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Šis turtas įgytas iki santuokos sudarymo, todėl laikytinas atsakovo asmenine nuosavybe ir nutraukiant santuoką nėra dalintinas. Dėl šio turto tarp bylos šalių ginčo nėra. Daugiau turto, o taip pat prievolių santuokos metu šalys neįgijo, todėl dalintino turto, o taip pat prievolių šioje byloje nėra.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Šalys neprašė priteisti išlaikymo viena kitai, todėl toks klausimas nenagrinėtinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nepilnametės dukters M. R. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas patikslintu priešieškiniu taip pat prašė nustatyti nepilnametės dukters M. R. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Ginčo tarp bylos šalių dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nėra. Byloje nėra duomenų, kad nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, tokių duomenų nepateikė ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės ir atsakovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters M. R. išlaikymui po 600,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad atsakovo darbo užmokestis Didžiojoje Britanijoje siekia 8000,00 Lt, todėl atsakovas yra pajėgus teikti vaiko poreikius atitinkantį 600,00 Lt išlaikymą per mėnesį. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 400,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės. Atsakovas nurodė, kad toks išlaikymo dydis atitiktų dukters poreikius pagal jos amžių, pažymėjo, kad jo darbo užmokestis per savaitę sudaro apie 300,00 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (toliau vadinama svarai sterlingai), iš kurių per savaitę savo poreikiams išleidžia apie 210,00 svarų sterlingų.

Šalių pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi ir šią pareigą turi vykdyti abu tėvai. Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko radai ir ugdymuisi užtikrinti.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, pripažįsta, kad ieškovės nurodyta dukters išlaikymo suma (1200,00 Lt) per mėnesį yra reali ir pagrįsta, įvertinus, kad vaikas yra itin mažo amžiaus, todėl mergaitei reikalingas itin geras ir maistingas maistas, be to, ji greitai išauga rūbelius, mergaitei reikalingi nauji jos vystymąsi atitinkantys žaislai, kurių pagalba vaikas yra lavinamas, daug išlaidų sudaro mergaitei perkamos sauskelnės. Ieškovė pateikė teismui vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad mergaitei per mėnesį yra reikalinga 400,00 Lt maistui, 280,00 Lt gyvenamajam būstui, 100,00 Lt aprangai ir avalynei, 350,00 Lt higienos reikmenims ir sauskelnėms, 50,00 Lt vaistams, 20,00 Lt žaislams. Atsakovas nurodė, kad vaikui pakaktų 400,00 Lt per mėnesį teikiamų kiekvieno iš tėvų, tačiau nepateikė vaiko poreikių lentelės. Pažymėtina, kad atsakovas pripažino, kad nuo 2013 m. gruodžio mėn. jis negyvena kartu su dukra, todėl manytina, kad vaiko tėvas negali tiksliai nurodyti, kokie yra vaiko poreikiai ir šių poreikių materialinė išraiška.

Išsamiai išanalizavus vaiko poreikių lentelėje pateiktus duomenis ir bylos šalių paaiškinimus, konstatuotina, kad nurodyti poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese (maistas, apranga, higiena, sveikata, laisvalaikio poreikiai, būstas, kitos išlaidos). Taip pat pabrėžtina, kad atsakovas, nesutikdamas su kai kurių išlaidų dydžiu, pats negalėjo atsakyti teismui į klausimą, kiek, atsakovo apskaičiavimu, jo dukrai atskiriems poreikiams patenkinti yra reikalinga piniginių lėšų.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir jų materialinė išraiška yra pagrįsti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Darytina išvada, kad ieškovė įvykdė jai tenkančią įrodinėjimą naštą, t. y. įrodė, kad kiekvieną mėnesį vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga apytiksliai 1200,00 Lt suma.

Atsakovas, teikdamas žodinius paaiškinimus, nurodė, kad jo mėnesinės pajamos sudaro apie 1000,00 - 1200,00 svarų sterlingų (300,00 svarų sterlingų per savaitę), mėnesio išlaidos – apie 900,00 svarų sterlingų (40,00 svarų sterlingų per savaitę skiriama metro bilietams, 90,00 svarų sterlingų per savaitę – būstui, 80,00 svarų sterlingų per savaitę – savo poreikiams). Atsakovas į bylą pateikė patvirtinimą apie gaunamą darbo užmokestį (b. l. 119), iš kurio matyti, kad atsakovas per 14 savaičių uždirbo 3967,06 svarų sterlingų. Atsakovas registruoto nekilnojamojo turto neturi. Teismas nustatė, kad atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, sveikatos sutrikimų atsakovui nediagnozuota (tai patvirtinančių medicininių dokumentų byloje nėra), atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus. Atsižvengiant į tai, teismas laiko, kad atsakovas yra pajėgus teikti 600,00 Lt išlaikymą savo nepilnametei dukrai.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinęs šalių turtinę padėtį (ieškovė neturi nekilnojamojo bei registruotino kilnojamojo turto, šiuo metu nedirba, nes augina mažametę dukterį) teismas daro išvadą, kad šalys prie išlaikymo dukrai turi prisidėti lygiomis dalimis, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo tenkintinas – iš atsakovo dukrai priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 600,00 Lt per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2014-01-13) iki dukters pilnametystės. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina motina J. R. (Civilinio kodekso 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas iš atsakovo T. R. laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai M. R. po 400,00 Lt nuo 2014 m. sausio 13 d. iki sprendimo priėmimo šioje byloje. Laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, priėmus sprendimą. Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t. y. nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo suma nuo kreipimosi į teismą dienos sumažintina išmokėto laikinojo išlaikymo suma.

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukterimi tvarkos nustatymo.

Spręsdamas prašymą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, teismas atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus bei abiejų tėvų lygias teises bendrauti su savo vaiku. Pažymėtina, kad šeimos teisinių santykių reglamentavimo vienas pagrindinių principų yra prioritetinė vaiko teisių apsauga ir gynimas (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tiek tarptautinėje teisėje, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principas (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos aiškinant, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas pažymi, kad tas tėvas, su kurio gyvena vaikas, turi sudaryti sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui ir vaikui bendrauti.

Teismas nustatė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra itin minimali ir apriboja tėvo teisę bendrauti su vaiku, nes pagal ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką, atsakovas daugiausiai su dukra bendrautų 24 dienas per metus, nenumatant jokių bendravimo galimybių per telekomunikacijos priemones. Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka ne tik nepalaikytų tėvo ir dukters emocinio ryšio, tačiau dėl itin retų susitikimų šis ryšys palaipsniui tik silpnėtų.

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka užtikrintų dukters ir tėvo ryšius, suteiktų teisę abiems tėvams besikaičiant praleisti didžiąsias šventes su vaiku. Byloje nėra duomenų, kad maksimalus nepilnametės bylos šalių dukters ir atsakovo bendravimas prieštarautų nepilnametės interesams. Pažymėtina, kad atsakovas gyvena kitoje šalyje nei jo dukra, todėl atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, naudojant „Skype“ programą, užtikrintų dukters ir tėvo emocinio ryšio palaikymą, tokiu būdu vaikas galėtų matyti savo tėvą. Be to, teismo vertinimu, yra tikslinga nustatyti kintančią bendravimo tvarką, atsižvelgiant į vaiko augimą, pradedamas lankyti ugdymo įstaigas, kitus užsiėmimus. Atsakovas bendravimo tvarkoje prašo nustatyti bendravimo tvarką, atsižvelgiant į vaiko raidą, derindamas savo teisę bendrauti su vaiku bei vaiko dienos režimą, poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas ir atsakovas gyvena skirtingose šalyse, teismas mano, kad tokia bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus bei užtikrina tėvo ir vaiko tarpusavio emocinio ryšio palaikymą. Todėl priešieškinio reikalavimas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra M. R. nustatymo yra tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė šioje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 3200,00 Lt už advokatės teisinę pagalbą (b. l. 8, 182, 183, 184, 198, 186, 187), 144,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 9). Atsakovas šioje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 144,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 66), 2,00 Lt už žyminio mokesčio sumokėjimą, 1900,00 Lt už teisinę pagalbą. Teismo sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkinus ir atmetus lygiomis dalimis (atmesti tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, visiškai tenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui, atmestas atsakovo reikalavimas dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymo, tenkintas atsakovo ir atmestas ieškovės reikalavimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo), šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos viena iš kitos.

Valstybė šioje byloje patyrė 30,16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį ir priešieškinį patenkinus ir atmetus lygiomis dalimis, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš abiejų bylos šalių lygiomis dalimis (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendž i a:

ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (registracijos vieta – Kauno miesto civilinės metrikacijos biuras, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei J. R. santuokinę pavardę „R.“.

Po santuokos nutraukimo palikti atsakovui T. R. pavardę „R.“.

Nustatyti dukters M. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina J. R..

Priteisti iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 600,00 Lt (šešis šimtus Lt) (nuo 2015-01-01 - 173,77 EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. sausio 13 d. iki vaiko pilnametystės. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną J. R.. Išlaikymas indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo - vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktą išlaikymą (po 400,00 Lt nuo 2014-01-13 iki 2014-10-16) išskaičiuoti iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

- iki M. R. sueis 3 (treji) metai, 2 (du) kartus per savaitę iki 1 valandos laikotarpiui nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Lietuvos laiku atsakovas T. R. turi teisę bendrauti su dukra, naudojantis kompiuterine programa „Skype“, telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis, nedalyvaujant tretiesiems asmenims, apie bendravimo dieną ir laiką ieškovę J. R. informuojant prieš 1 dieną kompiuterine programa „Skype“, telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis, o J. R. užtikrina bendravimą;

- po to, kai M. R. sueis 3 (treji) metai, 3 (tris) kartus per savaitę iki 2 valandų laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 20.00 val. Lietuvos laiku atsakovas T. R. turi teisę bendrauti su dukra M. R., naudojantis kompiuterine programa „Skype“, telefonu, kitomis komunikacijos priemonėmis, nedalyvaujant tretiesiems asmenims, apie bendravimo dieną ir laiką ieškovę J. R. informuojant prieš 1 dieną kompiuterine programa „Skype“, telefonu, kitomis komunikacijos priemonėmis, o J. R. užtikrina bendravimą;

- atsakovui T. R. grįžus į Lietuvą, t. y. buvimo Lietuvoje metu, jis bendrauja su dukra M. R. ne mažiau kaip 35 kalendorines dienas per metus, tuo laikotarpiu bendraujant su dukra kiekvieną dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val., atsižvelgiant į dukros interesus, neribojant ieškovės J. R. dalyvavimo susitikimų metu, abipusiu sutarimu bendraujant tiek vaiko gyvenamojoje vietoje, tiek atsakovui T. R. sudarant sąlygas bendrauti su dukra už gyvenamosios vietos ribų, susitikimų metu nedalyvaujant tretiesiems asmenims. Apie planuojamo grįžimo į Lietuvą datą atsakovas T. R. informuoja ieškovę J. R. ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki grįžimo į Lietuvą trumpąja SMS žinute, skambučiu, elektroniniu paštu ar kitokiu būdu, informuojant ieškovę J. R. apie bendravimo laikotarpio pradžią ir pabaigą;

- atsakovui T. R. grįžus į Lietuvą, t. y. buvimo Lietuvoje metu, kai M. R. sueis 7 (septyneri) metai, jis bendrauja su dukra M. R. ne mažiau kaip 35 kalendorines dienas per metus, tuo laikotarpiu bendraujant su dukra kiekvieną dieną nuo 15.00 val. iki 20.00 val., atsižvelgiant į dukros interesus bei užimtumą pamokų metu ir užklasinėje veikloje, neribojant ieškovės J. R. dalyvavimo susitikimų metu, abipusiu sutarimu bendraujant tiek vaiko gyvenamojoje vietoje, tiek sudarant sąlygas bendrauti už gyvenamosios vietos ribų, susitikimų metu nedalyvaujant tretiesiems asmenims. Apie planuojamo grįžimo j Lietuvą datą atsakovas T. R. informuoja ieškovę J. R. ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki grįžimo į Lietuvą trumpąja SMS žinute, skambučiu, elektroniniu paštu, kitokiu būdu, informuojant ieškovę J. R. apie bendravimo laikotarpio pradžią ir pabaigą;

- kai M. R. sueis 7 (septyneri) metai, atsakovui T. R. grįžus į Lietuvą, t. y. buvimo Lietuvoje metu, atsižvelgiant į dukros interesus ir užimtumą pamokų metu bei užklasinėje veikloje, atsakovas T. R. turi teisę nepertraukiamai bendrauti su dukra M. R. ne mažiau kaip 2 dienas iš eilės, įskaitant nakvynę atsakovo T. R. buvimo vietoje, atsakovui T. R. pasiimant dukrą 17.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir paskutinę nepertraukiamo bendravimo dieną 15.00 val. grąžinant į dukros M. R. gyvenamąją vietą. Apie planuojamo grįžimo į Lietuvą datą atsakovas T. R. informuoja ieškovę J. R. ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki grįžimo į Lietuvą trumpąja SMS žinute, skambučiu, elektroniniu paštu ar kitokiu būdu, informuojant ieškovę J. R. apie bendravimo laikotarpio pradžią ir pabaigą;

- kai ieškovės ir atsakovo dukrai M. R. sueis 7 (septyneri) metai, dukros atostogų metu atsakovas T. R. turi teisę bendrauti su dukra ne mažiau kaip 7 dienas nepertraukiamai, pirmąją bendravimo su dukra dieną atsakovui ją pasiimant 11.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir paskutinę bendravimo dieną 18.00 val. grąžinant į jos gyvenamą vietą. Atsakovas T. R. turi teisę M. R. jos vasaros atostogų metu išvežti atostogauti Lietuvoje ir į užsienio valstybes, o ieškovė J. R. turi atsakovui T. R. pateikti visus būtinus dukros M. R. kelionei būtinus dokumentus. Apie planuojamo bendravimo laiką su dukra M. R. atostogų metu atsakovas T. R. informuoja ieškovę J. R. ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki bendravimo pradžios trumpąja SMS žinute, skambučiu, elektroniniu paštu ar kitokiu būdu, informuojant ieškovę J. R. apie bendravimo laikotarpio pradžią ir pabaigą;

- kai šalių dukrai M. R. sueis 6 (šešeri) metai, atsakovas T. R. papildomai bendrauja su dukra M. R. poriniais metais per Šv. Kalėdas bei Naujuosius metus, leidžiant T. R. dukrą pasiimti porinių metų gruodžio 24 dienos 11.00 val. ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą sausio 2 dieną iki 11.00 val., bendraujant neporiniais metais per Šv. Velykas, pasiimant dukrą pirmą Šv. Velykų dieną 11.00 val. ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 11.00 val., bendrauti su dukra jos gimimo dieną (rugpjūčio 14 d.) mažiausiai 4 valandas, atsižvelgiant į dukros interesus;

- ieškovė J. R. informuoja atsakovą T. R. apie dukros M. R. gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodant kitą gyvenamosios vietos adresą prieš vieną mėnesį elektroniniu paštu, registruotu paštu, trumpąja SMS žinute, skambučiu ar kitomis ryšio priemonėmis.

Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)valstybės naudai 15,08 Lt (penkiolika Lt 08 ct) (nuo 2015-01-01 – 4,36 EUR) teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,08 Lt (penkiolika Lt 08 ct) (nuo 2015-01-01 – 4,36 EUR) teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.