Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-71-944/2016 pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiamas šalių ginčas dėl buvusių sutuoktinių bendros jungtinės nuosavybės teise turimo turto padalijimo, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, jog iškeltoje byloje buvo siekiama nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, buvo reiškiamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, padalinti santuokos metu įgytą turtą-dviejų kambarių 52,11 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei priteisiant 0,55 dalis, atsakovui – 0,45 dalis minėto turto, nustatyti naudojimosi butu tvarką, atsižvelgiant į priteistas idealines turto dalis. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies (63-68). Teismas sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – P., atsakovui paliko pavardę – P.; padalino santuokos metu įgytą turtą: ieškovei G. P. asmeninės nuosavybės teise priteisė 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančio (duomenys neskelbtini),; atsakovui V. P. asmeninės nuosavybės teise priteisė 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); nustatė tokią naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: G. P. naudojimuisi skyrė ½ patalpos, kurios indeksas 6-2, ½ patalpos, kurios indeksas 6-3, ½ patalpos, kurios indeksas 6-4, ½ patalpos, kurios indeksas 6-5, patalpą, kurios indeksas 6-6; V. P. naudojimuisi skyrė ½ patalpos, kurios indeksas 6-2, ½ patalpos, kurios indeksas 6-3, ½ patalpos, kurios indeksas 6-4, ½ patalpos, kurios indeksas 6-5, patalpą, kurios indeksas 6-1; priteisė iš atsakovo ieškovei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Apeliaciniu skundu teismo sprendimo dalį skundžia ieškovė, skunde teigiama, jog teismo išvados nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį neteisingos, teismas turėjo įvertinti tas aplinkybes, jog atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu sukėlė šeimai ir būtent ieškovei, kaip sutuoktinei, neigiamas pasekmes – ieškovė bendromis lėšomis mokėjo atsakovui skirtas baudas, atlygino neblaivaus atsakovo padarytą žalą, darydamas administracinius teisės pažeidimus, atsakovas demonstravo nepagarbą ieškovei, negalvojo apie šeimos materialinę gerovę, nors žinojo ar turėjo suprasti, kad toks jo elgesys ne tik pablogins šeimos finansinę padėtį. Todėl prašo padidinti neturtinės žalos sumą iki 2000 eurų. Taip pat apeliantė teigia, jog teismas dalijant sutuoktinių turtą ir atsisakydamas taikyti nukrypimą nuo lygių dalių principo, neįvertino tų aplinkybių, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, šeima turėjo iš viso 1162,51 Eur išlaidų, kurios sumažino šeimos pajamas, o teismui pripažinus, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, akivaizdu, kad ši atsakovo yda turėjo neigiamos įtakos šeimos materialinei gerovei, todėl visų aukščiau nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą jas pripažinti svarbiomis ir nežymiai nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo pagrindus ir sąlygas, jos nutraukimo teisines pasekmes ir sutuoktinių turto padalijimo principus (CK 3.60 str., 3.70 str., 3.87 str.) taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras (CPK 178 str., 185 str.), dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Ieškovės byloje prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; kt.). Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino pažeistos vertybės pobūdį, pagrįstai sprendė, jog ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus dėl atsakovo elgesio, jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, į atsakovo kaltę padarant neturtinę žalą, kuri pasireiškė tyčine forma, atsižvelgė į šalių turtinę padėtį, į tai, kad santuokoje šalys gyveno ilgai-beveik 38-erius metus. Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas pagrįstai sprendė, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti yra priteistina ieškovei iš atsakovo 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (CK 1.5 str. 4 d., 3.70 str. 2 d., 6.250 str.). Teismas skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai pažymėjo, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, nėra svarbios tos aplinkybės, jog ieškovė yra apmokėjusi dalį atsakovui paskirtų baudų ar grąžinusi jos asmeninių skolų. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu apeliacinis skundas toje dalyje, kur prašoma padidinti priteistą neturtinę žalą iki 2000 Eur sumos, atmestinas (CPK 178 str.), o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Iš minėto teisinio reglamentavimo turinio matyti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą, bei teisinį apibrėžtumą jų turtinių teisių atžvilgiu. CK 3.117 str. įtvirtintos prezumpcijos turi būti laikomasi visais atvejais dalijant sutuoktinių turtą, o nukrypti galima tik CK 3.123 str. nustatytais pagrindais. Aiškinant ir taikant minėtą teisės normą, matyti, jog teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Byloje nustatyta, kad bylos šalys nepilnamečių vaikų neturi, byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovės turtinė padėtis ar sveikatos būklė blogesnė už atsakovo. Savo prašymą nukrypti nuo lygių bendro turto dalių ieškovė grindė tomis aplinkybėmis, jog atsakovas buvo šeimai nelojalus, kad dėl nuolatinio girtavimo jis neturėjo nuolatinio darbo ir stabilių pajamų šeimai išlaikyti, kad iš šeimos bendrų pajamų buvo dengiamos atsakovo skolos, dėl ko šeimos finansinė padėtis buvo bloginama. Teisėjų kolegija vertina, kad šios apeliantės kartojamos faktinės aplinkybės skunde nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė įtvirtintos sutuoktinių lygių dalių turto prezumpcijos (LR CPK 178 str.), todėl turtas skundžiamu teismo sprendimu padalintas lygiomis dalimis teisėtai ir pagrįstai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.