Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas T. Volkovskis Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02148-2010-2

NUTARTIS

2012 m. lapkričio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-03-30 nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį teikti nukentėjusiajam R. B. pagalbą kol šis gydosi, taip pat be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimo, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Taip pat nuosprendžiu priteista iš A. Č. nukentėjusiajam R. B. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai T. B. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt turėtų išlaidų už advokato padėjėjo paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta kitų žmonių sveikata, t.y. jis, 2010 m. spalio 29 d., apie 08.48 val., Vilniaus r., kelio Vilnius-Utena 11 km., vairuodamas automobilį „Audi A6“, v.n. (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje sankryžoje ties Riešės k., pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 78.2. ir 78.11. punktų reikalavimus, t .y. įvažiavo į sankryžą esant raudonam, draudžiančiam eismą tiesiai, šviesoforo signalui, bei susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančiu ir esant žaliam šviesoforo signalui, leidžiančiam eismą rodyklės nurodyta kryptimi, į kairę sukančiu automobiliu „Opel Corsa“, v.n. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu nukentėjo „Opel Corsa“ automobilio vairuotoja T. B., kuriai dėl nustatyto kryžkaulio, kairio gaktikaulio apatinės šakos bei abiejų gužduobių priekinių kolonų lūžių be dubens žiedo vientisumo pažeidimo, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir automobilyje „Opel Corsa“ važiavęs keleivis R. B., kuriam dėl dešinio žastikaulio kūno uždaro lūžio, krūtinės ląstos sumušimo, lydimo krūtinės ląstos dešinės pusės daugybinių šonkaulių lūžių, oro ir kraujo susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje, bei poodinės krūtinės ląstos dešinės pusės emfizemos, pilvo sumušimo, lydimo didžiosios taukinės plyšimų, kraujo išsiliejimo į pilvaplėvės ertmę, šlapimo pūslės retroperitoninės dalies sienos plyšimo su kraujo išsiliejimu į retroperitoninį tapą, muštinės žaizdos kairėje blauzdoje, atvirų kairės blauzdos kaulų viršutinių trečdalių kūnų skeveldrinių lūžių, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Č. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-03-30 nuosprendį: paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu (pvz. baudą artimą minimaliai ribai numatytai už neatsargaus nusikaltimo padarymą), neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – teikti nukentėjusiajam pagalbą kol šis gydosi, sumažinti nukentėjusiesiems priteistą neturtinę žalą, sumažinti priteistų išlaidų už atstovavimą sumą.

LR CK 6.290 str. 1 d. numatyta, kad draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Byloje yra 2010-11-08 pažyma dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo dėl T. B.. Klausimas, ar buvo nukentėjusiajai išmokėta vienkartinė išmoka, buvo keliamas teisminio nagrinėjimo metu, tačiau pati nukentėjusioji pažymos iš Socialinio draudimo fondo nepateikė, o teismas jos neišreikalavo. Todėl, ši išmoka nebuvo įskaičiuota į priteistos žalos sumą.

Nuteistojo nuomone, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo R. B. teismas taip pat neatsižvelgė į pastaruoju metu formuojama teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis teismas byloje Nr. 2K-638/2010, kurioje nukentėjęs asmuo patyrė labai panašius kūno sužalojimus ir neteko 60% darbingumo priteisė neturtinei žalai atlyginti 30 000 Lt. Analogiškas sprendimas buvo priimtas ir baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211/2011.

Be to, A. Č. pažymi, kad vienas iš teismo motyvų, kodėl reikia priteisti būtent tokio dydžio sumą yra tas, kad R. B. įkūrė savo uždarą akcinę bendrovę ir dėl patirtos avarijos įmonė tapo neveikli, žlugo visi susitarimai. Tačiau, R. B. teismui nepateikė nei vienos minėtos įmonės deklaracijos, nei vienos vykdomos arba nors pasirašytos vykdymui sutarties. Teismas padarė išvadą, kad R. B. turėjo nuostolių ir finansinių praradimų dėl eismo įvykio tik iš nukentėjusiojo žodžių. Bet, jeigu dėl eismo įvykio įmonė ir nukentėjusysis R. B. patyrė nuostolių, tai jie turėjo būti priskirti prie negautų pajamų ir priteisti iš civilinio atsakovo UADB „Ergo Lietuva“. Bet tokių įrodymų teismui nėra pateikta.

Nors nuosprendyje teismas nurodė, kad A. Č. turi darbą, šeimą, jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, tačiau, nuteistojo teigimu, tinkamai neįvertino jo šeimos realios finansinės situacijos ir finansinių šeimos galimybių. A. Č. nurodo, kad jo žmona bedarbė (prižiūri mažamečius vaikus). Šeimoje auga du mažamečiai vaikai, abu jo tėvai yra invalidai, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis. Taigi, jis privalo finansiškai ne tik išlaikyti savo šeimą, bet ir padeda savo invalidams tėvams. Gyvenamojo būsto, esančio adresu Verbiškių k., Vilniaus r. įsigijimui 2004-05-17 buvo paimta 100.749,09 EUR (347.866,46) litų paskola. Šiai dienai negrąžintos paskolos dydis yra 48.098,42 EUR (166.074,23 Lt), todėl kas mėnesį privalo mokėti bankui po 408,82 EUR (1.411,57 litų). Todėl, sumokėti priteistą pirmos instancijos teismo sumą jis nesugebės.

Skunde taip pat nurodoma, kad iki teismo nuosprendžio priėmimo UADB „Ergo Lietuva“ pateikė pirmos instancijos teismui dokumentus patvirtinančius, kad bendrovė išmokėjo T. B. 2 900 Lt neturtinei žalai atlyginti, o R. B. 5 732 Lt. Be to, teismui buvo pateikti mokėjimo pavedimai, iš kurių matyti, kad neturinei žalai atlyginti A. Č. T. B. pervedė 1 000 Lt, o R. B. 2 000 Lt. Viso T. B. buvo sumokėta 3 900 Lt, o R. B. 7 732 litų neturtinei žalai atlyginti. Todėl teismas privalėjo atitinkamai mažinti priteistą neturtinės žalos sumą kiekvienam iš nukentėjusiųjų.

Taip pat, nuteistojo A. Č. nuomone, teismas priteisė neprotingas išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Jo nuomone, neprotingai didelės ar išlaidos, kurių protingas ir sąžiningas žmogus konkrečioje situacijoje nebūtų turėjęs, neprivalo būti atlyginamos. Nagrinėjama byla yra nesudėtinga, jis savo kaltę pripažino iki teismo proceso pradžios, nereikėjo ikiteisminio tyrimo institucijoms teikti jokių papildomų įrodymų, prašyti skirti ekspertizės ir t.t. Be to, teismui pateiktas civilinis ieškinys neatitinka tokių dokumentų reikalavimų. Surašytas vienas dokumentas abiejų nukentėjusiųjų vardu. Iš civilinio ieškinio negalima buvo suprasti, kokie yra ieškovų reikalavimai. Nebuvo aiškiai apskaičiuota kiekvienam iš nukentėjusiųjų asmenų padaryta žala. Prie ieškinio nebuvo pridėti tinkamai (pagal įstatymų reikalavimus) įforminti įrodymai ir dokumentai. Keletą teismo posėdžių neįvyko būtent dėl to, kad nukentėjusiųjų pusė nesugebėdavo tinkamai organizuoti savo darbo ir pateikti teismui įrodymų. Dėl to teismas apklausė 14 liudytojų, kurie turėjo pagrįsti reikalavimus padarytos turtinės žalos dalyje. Viso tokio „darbo“ pabaigoje buvo atsisakyta nepagrįstų ir neįrodytų reikalavimų ir pasirašyta taikos sutartis dėl 7 000 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Taigi, A. Č. nuomone, teismas, priteisdamas 5 000 Lt nukentėjusiųjų advokato padėjėjo samdymo išlaidoms apmokėti, nesivadovavo LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis, neįvertino advokato padėjėjo prastai atlikto darbo, dėl ko užsitęsė bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme. Remdamasis minėto teisės akto nuostatomis teismas neturėjo priteisti didesnės, nei 2 000 Lt sumos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bausmės

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. Č., nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Skirdamas bausmę už A. Č. padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – A. Č. padarė neatsargų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Parinkdamas bausmės rūšį, priešingai, nei teigia apeliantas savo skunde, apylinkės teismas savo sprendimą tinkamai motyvavo. Atsižvelgiant į tai, kad dėl A. Č. padarytos nusikalstamos veikos atsirado sunkios pasekmės – buvo sužaloti 2 žmonės, vienas sunkiai, kitas nesunkiai, sugadinti 2 automobiliai, kaltinamasis praeityje buvo ne kartą baustas už KET pažeidimus, todėl jam pagrįstai buvo parinkta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už vidurkį. Apylinkės teismas taip pat įvertino kaltinamojo asmenybę bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tai, kad A. Č. dirba, turi šeimą, mažamečius vaikus, atsiprašė nukentėjusiųjų, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti paskirti be realaus bausmės atlikimo ir bausmės vykdymą atidėjo mažesniam, nei įstatymo numatytas maksimalus, terminui.

Atidėjęs paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, remiantis BK 75 str. 2 d., Vilniaus rajono apylinkės teismas paskyrė A. Č. 3 įpareigojimus: teikti nukentėjusiajam R. B. pagalbą, kol šis gydosi (BK 75 str. 2 d. 3 p.), be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos (BK 75 str. 2 d. 4 p.) ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms (BK 75 str. 2 d. 7 p.). Priešingai, nei teigiama nuteistojo skunde, nei viena BK IX skyriuje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė A. Č. paskirta nebuvo. Nors teismas, vadovaudamasis BK 75 str. 2 d., turėjo teisę paskirti A. Č. baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau to nepadarė, paskirdamas vietoj to tris įpareigojimus, ir tokiu būdu sušvelnindamas nuteistojo padėtį, kadangi įpareigojimai savo pobūdžiu yra švelnesnės valstybės prievartos priemonės, nei baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK IX skyriuje. Teismas nurodė, kad įpareigojimai turi būti vykdomi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Dėl to, kad kaip nurodo nuteistasis savo skunde, jam nėra aišku, kada, kokiu būdu ir kokią pagalbą nukentėjusiajam R. B. jis privalo teikti, A. Č. gali kreiptis į nuosprendį priėmusį Vilniaus rajono apylinkės teismą, prašydamas išaiškinti, kaip turėtų būti vykdomas įpareigojimas teikti nukentėjusiajam pagalbą, kol šis gydosi.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Vilniaus rajono apylinkės teismas tinkamai išsprendė neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar asmens gyvybės atėmimo, taigi nukentėjusieji T. B. ir R. B. turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgė į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl neatsargių A. Č. veiksmų įvyko autoįvykis, dėl kurio kilo sunkios pasekmės – jo metu buvo nesunkiai sutrikdyta T. B. ir sunkiai sutrikdyta R. B. sveikata. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdį (išsamiai juos aprašė), jų dabartinę būklę, įvertino tai, kad nukentėjusysis R. B. prarado 60 proc. darbingumo, negali dirbti pagal savo specialybę, negali vykdyti veiklos įkurtoje įmonėje, abu nukentėjusieji dėl A. Č. padarytų KET pažeidimų patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, su sveikata susijusios problemos juos lydi iki šiol. Apylinkės teismas tinkamai pažymėjo, kad jokios nukentėjusiųjų kaltės dėl jiems padarytų sveikatos sutrikdymų nėra. Pasekmės yra sunkios. Nukentėjusiajam R. B. ir toliau bus reikalingas chirurginis gydymas, dėl to jo patiriami nepatogumai tik tęsis. Be visų minėtų aplinkybių, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas įvertino ir į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas asmuo, turi pastovias pajamas nekilnojamo turto, tačiau vienas išlaiko šeimą, du mažamečius vaikus, jo žmona nedirba, turi finansinių įsipareigojimų bankui, turi tėvus su negalia. Atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijumi, apylinkės teismas sumažino nukentėjusiųjų prašomas priteisti neturtinės žalos sumas, priteisdamas nukentėjusiajai T. B. 20 000 Lt, o nukentėjusiajam R. B. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008). Bylos duomenimis T. B. buvo padaryti kryžkaulio, kairio gaktikaulio apatinės šakos bei abiejų gužduobių priekinių kolonų lūžiai, dėl ko jai buvo būtinas gulimas režimas iki 8 savaičių, ji buvo priversta važinėti į reabilitaciją, todėl patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, bet ir didelius nepatogumus, nes negalėjo rūpintis nei vaikais, nei dar labiau sužalotu vyru. Nukentėjusiojo R. B. gyvenimo kokybė dėl padarytų kūno sužalojimų vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, kolegijos manymu, ateityje bus žymiai pablogėjusi dėl operacijų, skausmų ir sutrikusio judėjimo galimybių bei gydymo šalinant sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinius.

Įvertindamas dėl A. Č. padarytos veikos atsiradusius padarinius, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsižvelgė ne vien į įvykusį faktą bei sužalojimus, bet ir į nukentėjusiųjų padėtį iš karto po įvykio (nukentėjusieji augina du nepilnamečius vaikus, kuriais po įvykio abu negalėjo tinkamai pasirūpinti dėl patirtų sužalojimų) bei ateities gyvenimo perspektyvas. Susiklosčiusi teismų praktika įtvirtina, kad nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-193/2012 ir kt.). Nukentėjusiesiems, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, teismai priteisia ir iki 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008, 2K-320/2009). Atsižvelgiant į tai, kolegijos manymu, T. B. ir R. B. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta.

Nuteistasis A. Č. skunde teigia, kad apylinkės teismas, priteisdamas nurodytas sumas nukentėjusiesiems padarytai neturtinei žalai atlyginti, tinkamai neįvertino jo šeimos realios finansinės situacijos ir finansinių šeimos galimybių. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra ne nuteistojo turtinė padėtis, bet nusikalstama veika sukelti padariniai, ir pusiausvyra tarp šių dviejų kriterijų turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-16/2004, 3K-7-255/2005, 2K-442/2009).

Tačiau, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, priteisęs iš A. Č. nukentėjusiesiems atitinkamai 20 000 Lt ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nepagrįstai neišskaičiavo tiek A. Č., tiek draudimo bendrovės UADB „Ergo Lietuva“ nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti išmokėtų sumų. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-03-30 nuosprendyje nurodė, kad nustatydamas nukentėjusiesiems atlygintiną neturtinės žalos sumą, be kitų aplinkybių, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis pervedė nukentėjusiesiems 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o UADB „Ergo Lietuva“ yra išmokėjusi visą Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. numatytą 2500 EUR (8 632 Lt) draudimo išmoką. Kaip matyti iš teismo nuosprendžio, nurodytas aplinkybes teismas vertino kaip suteikiančias pagrindą sumažinti nukentėjusiųjų civiliniame ieškinyje prašomą priteisti neturtinės žalos sumą. Tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., kaltinamojo ir draudimo bendrovės nukentėjusiesiems išmokėtos sumos nėra vienas iš kriterijų, kuriais remiantis nustatomas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis. Šios sumos yra įskaitomos į bendrą priteistinos žalos dydį. Teismai laikosi praktikos, kad tenkinant nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos, priteistinos turtinės žalos suma nustatoma remiantis bylos duomenimis, o neturtinės žalos suma nustatoma atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 d. nurodytus kriterijus. Teismui nustačius priteistino žalos dydį, nukentėjusiesiems iki nuosprendžio priėmimo jau išmokėtos sumos turi būti išskaičiuojamos iš bendros priteistinos sumos.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nukentėjusieji dėl turtinės žalos atlyginimo susitarė su draudimo bendrove, teismas patvirtino jų taikos sutartį, todėl nukentėjusieji šioje dalyje civilinio ieškinio atsisakė. Bylos duomenimis UADB „Ergo Lietuva“ išmokėjo nukentėjusiajai T. B. 2900 Lt, o nukentėjusiajam R. B. 5732 Lt neturtinei žalai atlyginti (t.2, b.l. 3-4), o A. Č. T. B. pervedė 1 000 Lt, o R. B. 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t.2, b.l. 76). Šios sumos turi būti įskaitytos į nukentėjusiesiems iš A. Č. priteistos atlyginti neturtinės žalos sumą, todėl, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-03-30 nuosprendis šioje dalyje yra keistinas, atitinkamai sumažinant nukentėjusiesiems priteistinas neturtinės žalos sumas ir priteisiant iš A. Č. nukentėjusiajai T. B. 16 100 Lt, o nukentėjusiajam R. B. 42 268 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Apeliantas skunde taip pat teigia, kad apylinkės teisme buvo keliamas klausimas, ar nukentėjusiajai buvo išmokėta socialinio draudimo išmoka dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo, tačiau nukentėjusioji jokių duomenų nepateikė, teismas šių duomenų neišreikalavo, o ši suma, jeigu buvo išmokėta, nebuvo įskaičiuota į priteistos žalos sumą. Pažymėtina, kad nelaimingo atsitikimo darbe arba susirgimo profesine liga pašalpa yra skiriama asmeniui, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo profesine liga, pripažintų draudiminiais įvykiais, tampa laikinai nedarbingu ir dėl to praranda savo darbo pajamas. Taigi, ši socialinė išmoka yra siejama su asmens negautomis pajamomis, o nukentėjusio asmens negautos pajamos dėl neteisėtų kito asmens veiksmų yra laikomos nukentėjusiojo patirta turtine žala. Kadangi, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-03-30 nuosprendžiu nukentėjusiųjų civilinis ieškinys tenkintas tik neturtinės žalos atlyginimo dalyje, klausimas dėl socialinio draudimo išmokų įskaitymo į priteisiamos žalos sumą pagrįstai nebuvo sprendžiamas.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Nuteistasis A. Č. apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas priteisė nepagrįstai didelę sumą nukentėjusiuosius atstovavusio advokato padėjėjo paslaugoms atlyginti.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Advokato padėjėjas šiuo atveju prilygsta advokatui. Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiajam priteistinų proceso išlaidų, susijusių su advokato, ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimu, atsižvelgiama ne tik į kaltininko turtinę padėtį, bet ir į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo elgesį, nukentėjusiojo turtinę padėtį, advokato ar advokato padėjėjo suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato ar advokato padėjėjo kvalifikaciją, teisinei pagalbai skirtą darbo laiką ir panašias aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiųjų atstovas advokato padėjėjas E. Vosylis 2010-12-13 sudarė atstovavimo sutartį su nukentėjusiaisiais. 2011-06-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. 2011-07-05 pateiktas patikslintas civilinis ieškinys, 2012-02-14 sudaryta taikos sutartis tarp T. B., R. B. ir UADB „Ergo Lietuva“. Be to, advokato padėjėjas rinko ir teikė apylinkės teismui dokumentus dėl nukentėjusiųjų sveikatos, darbingumo, turtinės padėties. Nuo advokato padėjėjo įstojimo į bylą iki apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau nei vieneri metai, Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo surengti 5 teismo posėdžiai, kuriuose jis dalyvavo. Atsižvelgiant į proceso trukmę bei į advokato padėjėjo suteiktas paslaugas, į tai, kad jis atstovavo ne vieną, o du nukentėjusiuosius, apeliacinės instancijos teismo nuomone, 5000 Lt suma advokato padėjėjo paslaugoms atlyginti nėra aiškiai per didelė.

Atmestini apelianto skundo argumentai dėl civilinio ieškinio trūkumų ir advokato padėjėjo netinkamai atlikto darbo. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui baudžiamajame procese nėra keliami tokie griežti reikalavimai, kaip civiliniame procese. Įstatymas nedraudžia viename ieškinyje išdėstyti abiejų nukentėjusiųjų reikalavimus, kai žala jiems yra padaryta vieno kaltininko veiksmais. Apylinkės teismas nenustatė ieškinio trūkumų ir jį iš dalies patenkino. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad procesas užtruko dėl netinkamo advokato padėjėjo darbo, kadangi kaip matyti iš apylinkės teismo posėdžių protokolų posėdžiai buvo atidedami dėl to, kad teismas sprendė, jog būtina apklausti liudytojus, be to ir dėl teismo bei kaltinamojo advokato užimtumo.

Nukentėjusiuosius apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas S. Zabita, kuris pateikė 2012-05-21 pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis R. B. sumokėjo advokatui 1500 Lt už nukentėjusiųjų atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Šias išlaidas prašė priteisti ir A. Č.. Šis prašymas tenkinamas iš dalies.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (LAT nutartis Nr. Nr. 2K-374/2012). Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (LAT nutartis Nr. 2K-377/2009).

Šioje byloje apeliacinį skundą buvo padavęs nuteistasis A. Č.. Nukentėjusieji Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-03-30 nuosprendžio neskundė. Nuteistojo apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas tenkina iš dalies. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiųjų išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiųjų advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą bei į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika (LAT nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-271/210, 2K-272/2011), esant tokiai situacijai, kai apeliacinį skundą paduoda nuteistasis, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo išlaidos advokatui iš dalies yra grindžiamos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą. Šioje byloje nukentėjusiųjų turėtos išlaidos advokatui yra pagrįstos tik iš dalies, nes jie apeliacinio skundo padavę nebuvo, apeliacinis procesas vyko nuteistojo iniciatyva, vyko tik vienas apeliacinės instancijos teismo posėdis, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei kaltinamojo turtinę ir šeimyninę padėtį, kolegijos nuomone, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitinkanti suma yra 500 Lt.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 106 str., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutarė:

nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-03-30 nuosprendį pakeisti: priteisti iš A. Č. nukentėjusiajai T. B. 16 100 Lt, o nukentėjusiajam R. B. 42 268 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Priteisti iš A. Č. 500 Lt nukentėjusiajam R. B. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.