Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. (toliau – M. B.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. B. skirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi prie Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir M. B. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. B. nuteistas už tai, kad būdamas nepilnametis, 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 05.25 val. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrai su nepilnamečiu L. B., tyčia panaudodami fizinį smurtą prieš (duomenys neskelbtini) pilietį A. B. ir (duomenys neskelbtini) pilietį Y. L., pagrobė svetimą turtą. M. B. kojomis ir rankomis ne mažiau kaip tris kartus smūgiuojant A. B., sėdinčiam nenustatytame automobilyje, į dešinį riešą ir dešinę kūno pusę, L. B. kojomis ir rankų kumščiais ne mažiau kaip keturis kartus smūgiavo A. B., išlipusiam iš automobilio, į kairę koją, galvą ir krūtinę. Po to, gatvėje L. B. kartu su M. B. rankomis ir kojomis smūgiavo nenustatytą skaičių smūgių Y. L. ir A. B., nuo ko jie nugriuvo ant asfalto, po to, gulinčiam A. B. abu rankomis ir kojomis smūgiavo nenustatytą skaičių smūgių. Po to, L. B. koja spyrė gulinčiam A. B. į galvą ir ranka sudavė Y. L., kuris bandė apginti A. B., į galvą, po to, jis A. B., bandančiam atsikelti, koja spyrė į galvą, o M. B. rankomis suduodant nenustatytą skaičių smūgių Y. L., nuo ko jis suklupo, L. B. koja spyrė gulinčiam A. B., šiais bendrais veiksmais A. B. padarė nubrozdinimus kaktoje, kraujosruvą bei nubrozdinimą dešinės akies viršutiniame voke, nubrozdinimą nosies dešinėje, nubrozdinimą dešiniame rieše bei plaštakoje, nubrozdinimą dešinės rankos V krumplyje, kraujosruvą kairėje šlaunyje, nubrozdinimą kairiajame kelyje, nubrozdinimą dešiniajame kelyje, kas A. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir šiais bendrais veiksmais Y. L. padarė žaizdą dešinio antakio srityje, nubrozdinimą kaktos kairėje, pereinantį į kairį antakį, žaizdą kairiajame antakyje, kraujosruvą kairės akies vokuose, nubrozdinimą kairės akies viršutiniame voke, nubrozdinimą kairės akies vokų išoriniame kampe, nubrozdinimą nosies pamate, nubrozdinimus kairėje plaštakoje, kas Y. L. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei pagrobė svetimą nukentėjusiajam A. B. priklausantį turtą: iš rankos ištraukė 70 eurų vertės mobilųjį telefoną „iPhone“ su SIM kortele, nuo kaklo nuplėšė 500 eurų vertės kaklo grandinėlę su pakabuku–kryželiu, iš kelnių kišenės ištraukė 20 eurų, kurie buvo įdėti į A. B. Baltarusijos Respublikos pasą ir nukentėjusiajam Y. L. priklausantį turtą – iš rankos ištraukė 250 eurų vertės mobilųjį telefoną „Samsung (duomenys neskelbtini)“ su dvejomis SIM kortelėmis.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis M. B. neginčija nei savo kaltės, nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniu skundu iš esmės keliamas tik nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, prašant sušvelninti bausmę arba taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako tik šiais klausimais.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. B. paskirtos bausmės pagrįstumo, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimui neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu M. B. buvo nepilnametis, atsižvelgtina ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bausmės skyrimui nepilnamečiams reikšmingas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (BK 91 straipsnio 3 dalis).

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę M. B. atsižvelgė į tai, kad naują tyčinį, baigtą, apysunkį nusikaltimą jis įvykdė būdamas teistas (2 t., b. l. 104-108, 110-121), baustas administracine tvarka ( 2 t., b. l. 122-123). Iš bylos duomenų matyti, kad jis niekur nedirbo (2 t., b. l. 124), tačiau mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, mokymosi įstaigoje charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 128). Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filiale registruotas nuo 2016 m. gegužės 13 d., jam nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kanabinoidus (2 t., b. l. 131), nuo 2018 m. birželio 15 d. lankosi psichikos sveikatos centre „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 130). Teismas taip pat įvertino ir vieną M. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nustatė dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis M. B. atžvilgiu yra nagrinėjamos dar trys baudžiamosios bylos, kuriose kaltinimai jam pareikšti dėl analogiškų nusikalstamų veikų. Visumos šių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymą, M. B. skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, netaikydamas nuteistojo atžvilgiu ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Juolab, kad apylinkės teismas M. B. paskirtą bausmę, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, dar sumažino vienu trečdaliu, o bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, parinko apeliantui palankesnį bausmių bendrinimo būdą.

9. Nors komentuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu M. B. buvo nepilnametis, tačiau šis teistumas jam nėra pirmasis – praeityje jis jau yra teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (plėšimai), jo atžvilgiu buvo taikytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino. Turėdamas neišnykusį teistumą, bausmės vykdymo atidėjimo metu pagal 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendį, kuriuo buvo nuteistas net už 7 nusikalstamas veikas, tame tarpe ir pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (6 veikos), jis ir vėl padarė tapatų apysunkį nusikaltimą, kas neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad anksčiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu M. B. buvo įpareigotas būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tačiau šio įpareigojimo, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuota nusikalstama veika buvo įvykdyta 05.25 val., jis nesilaikė. Paminėtos aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja apeliantą ir netgi atsižvelgiant į nuteistojo jauną amžių, rodo jo polinkį nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių bei finansinės naudos siekti neteisėtais būdais. Visuma išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegijos vertinimu leidžia teigti, jog apylinkės teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus geriausiai pasiekti tik paskiriant M. B. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Priešingos išvados, įvertinus išdėstytas iš esmės neigiamai apelianto asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, aukštesnės instancijos teismui neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl jauno M. B. amžiaus ir tinkamų išvadų padarymo dėl padarytų nusikalstamų veikų, kadangi minėtos aplinkybės nepaneigia nuteistojo polinkio nusikalsti, nesilaikyti bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir neleidžia spręsti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant M. B. laisvės atėmimo bausmės ar taikant bausmės vykdymo atidėjimą.

10. Įvertinus aukščiau paminėtas nuteistojo M. B. asmenybę bei veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes bei tai, kad nuteistasis jau buvo teistas, jam buvo atidėtas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau jis ir vėl nusikalto, nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams, nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirčiai (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis, 80 straipsnis). BK nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo nepilnamečiams taisykles vertinamu atveju pažeistos taip pat nebuvo. Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant M. B. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti M. B. paskirtą bausmę šioje byloje nenustatyta. Darytina išvada, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas atitinka M. B. amžių ir socialinę brandą, kitos rūšies bausmių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės nepavyks sulaikyti asmens nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

11. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, M. B. taip pat pašo taikyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi šio instituto taikymui reikšmingas bei anksčiau aptartas bylos aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (kaltininko asmenybę) pagrindo taikyti BK 92 straipsnio nuostatas nenustatė.

12. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BK 92 straipsnio 2 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokia teismo išvada turi remtis ne tik bylos duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę iki nusikaltimo padarymo, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybes įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas, ar pasikeitė nuteistojo elgesys po nusikaltimų padarymo ir pan. Teismo sprendimu taip pat turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

13. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad M. B. jam inkriminuotos veikos padarymo metu buvo septyniolikos metų amžiaus, veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendį. Nors BK 92 straipsnio nuostatos formaliai nedraudžia taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kitas bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2015). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad M. B. teisiamas jau ne pirmą kartą, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis jam pareikšto pasitikėjimo nepateisino ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują apysunkį nusikaltimą. Be to, yra nustatytos net dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų, nuteistojo šeima nuo 2017 metų yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų grupę, M. B. charakterizuojamas kaip vaikas, linkęs į konfliktus, darantis teisės pažeidimus (2 t., b. l. 54), jo mama kelis kartus yra bausta administracine tvarka dėl netinkamo sūnaus elgesio (2 t., b. l. 63-66). Visos šios aplinkybės rodo, kad apeliantas iš esmės savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo netinkamų poelgių ir neieško to priežasčių, tačiau vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl aukštesnės instancijos teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir apeliantui turėtų būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nenustatyta. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Juo labiau, kad praeityje nuteistajam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Tuo tarpu taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų reikalavimų ne tik laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Kaip jau minėta, bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas M. B. tinkamai parinko bausmę, atitinkančią bausmių paskirtį ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę ar taikant apelianto atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą, nėra, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas, o M. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.