- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- e2-7509-359/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02396-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- Z. V.
- Atsakovas
- I. P.
- Civilinis ieškovas
- Z. V.
naudojant nuotolinio vaizdo ir garso programą „ZOOM“, dalyvaujant ieškovei Z. V., jos atstovei Giedrei Martinėnaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę ieškovės Z. V. ieškinį atsakovei I. P., dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo pripažinti 13/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20/100 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/100 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ieškovės Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.
Ieškovė ieškinyje, jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė norėjo parduoti butą. Nuėjus pas notarė, paaiškėjo, kad mirusio vyro buto dalis priklauso jam. Dėl to kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jai nuosavybės teise į statinius esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė 1984 m. spalio 25 d. įsigijo dalį pastatų esančių (duomenys neskelbtini). Kadangi ji tuo metu buvo susituokusi su L. V., tas turtas, kol jis nėra pripažintas asmenine nuosavybe, tas turtas yra kaip bendras sutuoktinių turtas. Išlikus poreikiui, tą turtą parduoti, ieškovė susidūrė su problema, kadangi, notarė atsisakė įteisinti turto pirkimo – pardavimo sutartį, būtent dėl to, kad nutraukiant santuoką 1991 m., ieškovė su L. V. turto nepasidalijo. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad šis turtas buvo įsigytas, už jos motinos P. A. dovanotus pinigus. Pinigai buvo dovanoti dieną prieš sudarant turto pirkimo – pardavimo sutartį. Dovanojimo sutartyje parašyta, kam bus panaudoti pinigai. Už tuos pinigus ji nusipirko turtą (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovė I. P. pateiktame atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu sutinka, prieštaravimų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) L. V. ir Z. V. sudarė santuoką (įrašo Nr. 1278). 1984 m. spalio 24 d. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią P. A. padovanojo dukrai Z. V. 10 000 rublių ir pageidavo, kad dovanojami pinigai būtų panaudoti pastatų įsigijimui. 1984 m. spalio 25 d. Z. V. iš D. R. įsigijo 0,14 dalių medinio namo su priestatais, esančio (duomenys neskelbtini).
(Duomenys neskelbtini) buvo nutraukta L. V. ir Z. V. santuoka (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). (Duomenys neskelbtini) L. V. mirė (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš 2025 m. sausio 8 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad L. V. turėjo dukrą I. P., gimusią (duomenys neskelbtini). Iš 2024 m. gruodžio 19 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad Z. V. priklauso 13/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20/100 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/100 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Kaip matyti, byloje reiškiamas reikalavimas dėl nekilnojamojo turto, kuris buvo įgytas santuokos metu vieno sutuoktinio vardu, pripažinimo asmenine to sutuoktinio nuosavybe. Šios bylos ginčo objektas – 13/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20/100 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/100 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo turtas), kurio savininke nurodyta Z. V., kuris buvo įgytas ir įregistruotas 1984 m. spalio 25 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 1996 m. sausio 10 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m. gegužės 3 d. Apskrities valdytojo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m. rugpjūčio 20 d. Statinio dalių perskaičiavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).
Šiuo atveju Z. V. ir L. V. santuoka buvo sudaryta ir nutraukta galiojant Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (vėliau Lietuvos Respublikos) santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK). Nutraukiant santuoką, reikalavimai dėl santuokinio turto padalijimo nebuvo pareikšti. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, šio ginčo sprendimui taikomos 2000 metų CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2, 19, 25 straipsniais.).
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir tokiu išlieka kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis). Viešame registre tokio turto savininkais turi būti nurodyti abu sutuoktiniai (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Registruojant minėtą turtą vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau šis reikalavimas taikomas tik kai turtas registruojamas po 2001 m. liepos 1 d., o šiuo atveju Ginčo turtas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre anksčiau – 1992 metais (CK 3.88 straipsnio 3 dalis, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis).
CK 3.88 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta įstatyminė prezumpcija – turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija reiškia, kad nuo Z. V. ir L. V. santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki santuokos pasibaigimo – ištuokos įregistravimo (duomenys neskelbtini) ieškovės vardu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė.
Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas, paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Nagrinėjant bylą teisme, galiojant naujajam CK, tai turi būti daroma pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas. Taigi, minėtos prezumpcijos gali būti paneigtos leistinais įrodymais, o faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2006 m. gegužės 17 d. Nr. 3K-3-343/2006, 2007 m. lapkričio 6 d. Nr. 3K-3-490/2007, 2008 m. gegužės 19 d. Nr. 3K-3-280/2008, kt.).
Ieškovė siekia paneigti prezumpciją dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Byloje neginčijama, kad Ginčo turtas buvo įgytas Z. V. vardu pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, jai esant santuokoje su L. V.. Kaip matyti prieš perkant butą ieškovės motina P. A. 1984 m. spalio 24 d. padovanojo ieškovei 10 000 rublių pastatų įsigijimui. Jau kitą dieną, 1984 m. spalio 25 d. Z. V. iš D. R. įsigijo 0,14 dalių medinio namo su priestatais, esančio (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog pastatai buvo įsigyti už asmenines Z. V., kaip dovaną gautas lėšas ir už jas įsigijo nekilnojamąjį turtą. Įrodymų, kad Ginčo turto įsigijimui buvo panaudotos bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise priklausančios lėšos ir / ar L. V. lėšos, byloje nėra. Tokių aplinkybių nenurodė ir neįrodinėjo vienintelė teismui žinoma L. V. pirmos eilės įpėdinė – atsakovė I. P..
Įvertinus tai, kad piniginės lėšos turto įsigijimui buvo dovanotos, nesant jokių duomenų apie ginčus tarp sutuoktinių dėl Ginčo turto, daroma išvada, jog akivaizdžiai buvo ieškovės valia Ginčo turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2012 m. balandžio 11 d. Nr. 3K-3-52/2012, 2009 m. spalio 15 d. Nr. 3K-3-424/2009, 2021 m. kovo 10 d. Nr. e3K-3-42-701/2021).
Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės ieškinyje nurodytus bei jų atstovės teismo posėdyje teiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad Z. V. Ginčo turtą įgijo kaip asmeninį turtą, nors tuo metu ir buvo santuokoje su L. V.. Pažymėtina, kad Z. V. viena sudarė Ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir įregistravo nuosavybės teises į Ginčo turtą savo vardu, o L. V. niekada nuo 1984 metų jokių pretenzijų ar teisių dėl šio turto nereiškė.
Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, konstatuojama, jog ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkinamas visiškai, pripažįstant, kad Z. V., santuokos su L. V. metu ginčo turtą, įgijo asmeninės nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nebuvo patirtos, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti ieškinį.
Pripažinti, 13/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20/100 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/100 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ieškovės Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.