Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorams Jurgai Klimčukienei ir Helvijui Keturakiui,

kaltinamajam V. J., kaltinamojo atstovei pagal įstatymą O. J., kaltinamojo gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), 1 kurse, teistas 2022 m. kovo 2 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, laisvės apribojimo bausme 4 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje;

V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), 11 klasėje, teistas 2022 m. sausio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. 2021 m. spalio 10 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, iš V. J. įgijo netikrą 20 eurų banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pagamintas ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus ir kurį neteisėtai laikė iki 2021 m. spalio 11d. 12.38 val.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalyje.

V. J.

ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį netikrų pinigų, bet ne mažiau kaip 3 vienetus po 20 eurų banknotus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 22 vienetus po 50 eurų banknotus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie pagaminti ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus, kuriuos neteisėtai laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2021 m. lapkričio 4 d., kratos metu nuo 14.10 val. iki 14.55 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai rado ir paėmė, o vieną 20 eurų netikrą banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 10 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku perdavė R. D. tokiu būdu realizavo netikrą 20 eurų banknotą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 213 straipsnio 1 dalyje.

R. D., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai. Paaiškino, kad įsigijo netikrus pinigus iš V., kada nepamena. To pinigo reikėjo kaip suvenyro. Kitą dieną sumąstė nunešti pinigą į banką. Nešė į banką patikrinti ar pinigas tikrai netikras, nors matėsi, kad netikras. V. minėjo, kad pinigas netikras, bet jis norėjo dar pasitikrinti. Nebuvo žinoma, kad už netikrų pinigų įsigijimą, laikymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tuo metu, kai gavo pinigus iš V., buvo vienas. Su V. yra buvę klasiokai, dabar draugai. Dėdamas pinigą į bankomatą, kai išmetė čekį ant kurio buvo parašyta, kad netikri pinigai, suprato, kad daro neteisėtą veiką. Norėjo tą pinigą įnešti į kortelę, taip pasitikrinti gal bankomatas netikrins. Kai gavo tokį čekį, suvokė, kad blogai padarė, netikėjo, kad bankomatas tikrins pinigus. Nenorėjo bankomato apgauti. Jautėsi, kad pinigas netikras. Galima tai vertinti taip, kad galvojo, jog bankomatas priims netikrą pinigą. Jeigu J. būtų nepasakęs, kad pinigas netikras, būtų pats supratęs, kad netikras, nes iš karto matėsi, buvo kitokios spalvos, simboliai neblizgūs. Iš J. gavo tik tą vieną netikrą kupiūrą.

V. J. apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai. Paaiškino, kad žaisdavo virtualų kompiuterinį žaidimą. Yra netikri žaidimo pinigai, už kuriuos žaidime galima kažką nusipirkti (daiktus ir pan.). Nebenorėjo to žaidimo žaisti, o turėtą žaidimo valiutą norėjo išsikeisti į pinigus. Su tuo žmogumi susirašė per tą patį žaidimą, jis neturėjo tikrų pinigų, davė netikrus pinigus. Jis sutiko paimti netikrus pinigus, taip išsikeitė. Susitiko su tuo žmogumi (duomenys neskelbtini). 2021 metais, koks mėnuo buvo nepamena. Mainai vyko taip, susitikus, stovėdamas šalia per žaidimą jis savo virtualius pinigus perleido tam žmogui. Nurodė, kad jeigu nepažįsti žmogaus ir jam perleidi, jis gali tave apgauti. Toje pat vietoje, telefonu perleido jam žaidimo pinigus ir tada jis davė netikrus pinigus. Netikrų pinigų įgijo apie du su puse – tris tūkstančius. Tas žmogus paprastai, į rankas perdavė palaidus pinigus. Tas asmuo neminėjo iš kur gavo tuos pinigus. Pinigai buvo kupiūromis po 50 ir 20 eurų. Negali nurodyti kiek kokių kupiūrų buvo. Žinojo, kad tai netikri pinigai, bet kas gali būti už juos, nežinojo. Pinigai buvo reikalingi kaip suvenyras, jie beverčiai. Pinigus laikė savo namuose iki policija juos paėmė. Iš tų pinigų yra davęs R. D. ir B. Duodamas jiems tų pinigų sakė, kad yra netikras pinigas. R. pinigą davė kaip suvenyrą. Jo namuose buvo rastos 22 kupiūros po 50 Eur ir dvi kupiūros po 20 Eur. Likusių kupiūrų jau senai nebėra, nes pinigai greitai plyšo, kai naudodavo tuos pinigus žaisdami kortomis, kad tikrų pinigų nenaudoti. Kai pažaisdavo jis tuos pinigus išsinešdavo namo. Pinigai buvo daug ryškesni nei tikri, storesni, ant kitos pusės užrašyti hieroglifai. Pridėjus prie tikro pinigo tie pinigai truputį didesni, ryškesni, storesnio popieriaus, akivaizdžiai matosi, kad netikri. Kitoje pusėje didelėmis raidėmis užrašyta hieroglifais, kad kopija. Hieroglifai buvo vienoje pusėje, žino kad jie buvo, bet kurioje pusėje, nepamena. Dabar žino, kad yra numatyta atsakomybė už netikrų pinigų laikymą, įgijimą, realizavimą. Gailisi dėl savo veiksmų.

Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai, ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, jų gynėjai ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu. Vadovaujantis BPK 290 straipsnio 1 dalimi teisiamajame posėdyje buvo apžiūrėti iš Lietuvos banko išreikalauti daiktiniai įrodymai – netikri pinigai.

2021 m. spalio 28 d. atliktos kratos pas R. D. duomenimis, kurios metu tyrimui reikšmingų daiktų nerasta (t. 1, b. l. 32-45);

2022 m. sausio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, baudžiamojoje byloje eN1-272-457/2022, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje, kuriame nurodytos netikros 50 Eur kupiūros įgijimo ir realizavimo aplinkybės (t. 2, b. l. 26-32);

Motyvuojamoji dalis

BK 213 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino netikrus ar klastojo tikrus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius arba įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė ar realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius pinigus <...>.

Šios veikos yra alternatyvios, savarankiškos, todėl bet kurios iš jų (nors ir vienos) padarymas reiškia, jog padaryta baigta veika. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesioginės tyčios forma, kuri, atsižvelgiant į tai, kad veika yra formalioji, reiškiasi tuo, kad asmuo, darydamas nusikaltimą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal BK 213 straipsnio 1 dalies dispoziciją baudžiamoji atsakomybė numatyta, be kita ko, ir už netikrų ar suklastotų pinigų įgijimą ir laikymą, neturint tikslo juos paleisti į apyvartą, šiuo atveju įstatymo leidėjui neeliminuojant atsakomybės už jų nedidelio kiekio įgijimą ir laikymą ir neišskiriant, ar jie įgyti kaip tikri, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 2K-137-511/2018).

Visuma teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų patvirtina, kad kaltinamasis V. J. iš nenustatyto asmens įgijo nenustatytą kiekį netikrų 20 ir 50 eurų nominalo banknotų, iš kurių vieną 20 eurų nominalo banknotą 2021 m. spalio mėnesį realizavo kaltinamajam R. D., kuris 2021 m. spalio 11 d. realizavo netikrą banknotą įnešdamas į bankomatą; dar vieną 50 eurų nominalo banknotą perdavė V. B., kuris netikrą 50 eurų banknotą 2021 m. spalio 11 d. realizavo (duomenys neskelbtini) turgavietėje, atsiskaitydamas už perkamą gėlę, o kitus netikrus banknotus laikė savo namuose, kol juos kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai. Šių duomenų neginčija ir patys kaltinamieji. Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. J. įgydamas netikrus eurų banknotus žinojo, kad jie yra netikri. Kaltinamajam R. D. taip pat buvo žinoma, jog jo įgyjamas 20 eurų banknotas yra netikras.

Nors kaltinamieji pripažino padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, kaltinamųjų gynėjai teisme teigė, jog kaltinamųjų įgyti ir laikyti netikri eurų banknotai nėra BK 213 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas, nes apžiūrėjus banknotus akivaizdžiai matosi, kad jie yra netikri, ant jų yra užrašai, patvirtinantys, kad tai kopijos.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad šiais kaltinamųjų veiksmais buvo pažeistas tiesioginis rūšinis objektas – valstybės finansų sistema bei tiesioginis objektas – normali pinigų apyvarta, todėl įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį (tiesioginė tyčia) ir nusikalstamos veikos pasekmes, pripažįsta, jog R. D. ir V. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 213 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo R. D.

Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi kaltinamasis R. D. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatos.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirtis yra užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Teismas skirdamas bausmę nepilnamečiui kaltinamajam, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

R. D. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 213 straipsnio 1 dalyje, priskirtina apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (t. 1, b. l. 168-169); šios bylos nagrinėjimo metu buvo pripažintas kaltu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs (t. 2, b. l. 123-127); baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b. l. 83-84), mokosi (duomenys neskelbtini), mokyklos charakterizuojamas neigiamai, mokosi nepatenkinamai, planuojamas mokinio svarstymas mokyklos vaiko gerovės komisijoje (t. 1, b. l. 190).

Įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika, kaltinamojo asmenybe bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo bei atsižvelgus į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, teismas sprendžia, jog BK 80 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus R. D. straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant tarp įstatyme numatyto bausmės minimumo ir vidurkio (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, R. D. skirtini įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti mokymąsi arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismo nuomone, būtina nepilnamečiam kaltinamajam suteikti galimybę pakeisti gyvenimo būdą, taip pat su probacijos priežiūra keisti savo nusikalstamą elgesį ir resocializuotis, taip pat tęsti mokymąsi.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajam R. D. pripažinus padarius nusikalstamą veiką, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu R. D. paskirta laisvės apribojimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2022 m. kovo 2 d. Šiaulių aplinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmės dalimi, pridedant minimalią įstatyme nustatytą bausmės dalį, ir skirtina galutinė laisvės apribojimo bausmė.

Laisvės apribojimo bausmės metu įpareigojant – dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti mokymąsi arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu draudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį ir narkotines medžiagas.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas pagal 2022 m. kovo 2 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą atliktos laisvės apribojimo bausmės laikas (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

R. D. panaikintina 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (t. 2, b. l. 14-15).

Dėl bausmės skyrimo V. J.

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi kaltinamasis V. J. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatos.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirtis yra užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Teismas skirdamas bausmę nepilnamečiui kaltinamajam, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

V. J. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 213 straipsnio 1 dalyje, priskirtina apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (t. 2, b. l. 23-24); šios bylos nagrinėjimo metu buvo pripažintas kaltu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs (t. 2, b. l. 26-32); administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 33), mokosi (duomenys neskelbtini), charakterizuojančių duomenų nėra.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika, kaltinamojo asmenybe bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo bei atsižvelgus į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, teismas sprendžia, jog BK 80 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus V. J. straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant tarp įstatyme numatyto bausmės minimumo ir vidurkio (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, V. J. skirtini įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti mokymąsi arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismo nuomone, būtina nepilnamečiam kaltinamajam suteikti galimybę pakeisti gyvenimo būdą, taip pat su probacijos priežiūra keisti savo nusikalstamą elgesį ir resocializuotis, taip pat tęsti mokymąsi.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajam V. J. pripažinus padarius nusikalstamą veiką, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. J. paskirta laisvės apribojimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2022 m. sausio 19 d. Šiaulių aplinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmės dalimi, pridedant minimalią įstatyme nustatytą bausmės dalį, ir skirtina galutinė laisvės apribojimo bausmė.

Laisvės apribojimo bausmės metu įpareigojant – dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti mokymąsi arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu draudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį ir narkotines medžiagas.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas pagal 2022 m. sausio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą atliktos laisvės apribojimo bausmės laikas (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

V. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (t. 2, b. l. 66-67).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena su specialisto išvada ir CD laikmena su banknotų fotonuotraukomis (esantys prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos medžiagos; 3 vnt. netikrų 20 eurų banknotų ir 22 vnt. netikrų 50 eurų banknotų, saugomi Lietuvos banke nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintini visi apribojimai, taikyti O. J. priklausantiems daiktams: nešiojamam kompiuteriui Lenovo, įkrovikliui, įkroviklio antgalio adapteriui ir mobilaus ryšio telefonui „Galaxy A12“, grąžintiems O. J., ir apie tai praneština jai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintini visi apribojimai, taikyti S. P. priklausančiam mobilaus ryšio telefonui „Redmi“, gražintam S. P., ir apie tai praneština jai.

Proceso išlaidų nėra.

R. D. ir V. J. išaiškintinos laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis,

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams:

– įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti mokymąsi arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. D. laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu R. D. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. kovo 2 d. Šiaulių aplinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir skirti R. D. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams:

– įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti mokymąsi arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

– uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį ir narkotines medžiagas.

Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti pagal 2022 m. kovo 2 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Panaikinti R. D. kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti.

V. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams:

– įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti mokymąsi arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. J. laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. J. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. sausio 19 d. Šiaulių aplinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir skirti V. J. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 11 (vienuolikai) mėnesių:

– įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti mokymąsi arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

– uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį ir narkotines medžiagas.

Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti pagal 2022 m. sausio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. J. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– DVD ir CD laikmenas, esančias prie bylos viršelio palikti saugoti kaip bylos medžiagą;

– 3 vnt. netikrų 20 eurų banknotų ir 22 vnt. netikrų 50 eurų banknotų, saugomus Lietuvos banke nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus, taikytus O. J. priklausantiems daiktams – nešiojamam kompiuteriui Lenovo, įkrovikliui, įkroviklio antgalio adapteriui ir mobilaus ryšio telefonui „Galaxy A12“, grąžintiems O. J., ir apie tai pranešti jai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti visus apribojimus, taikytus S. P. priklausančiam mobilaus ryšio telefonui „Redmi“, gražintam S. P., ir apie tai pranešti jai.

Išaiškinti R. D. ir V. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui..

Išaiškinti R. D. ir V. J., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.