- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- I3-93-279/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00059-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.), Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- D. S., M. G.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriui, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Zarasų skyrius
- Trečiasis asmuo
- Sartų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Gražutės regioninių parkų direkcijai, G. B. Ž., Zarasų rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus atstovui V. Č. (V. Č.) ,
trečiojo suinteresuoto asmens Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos atstovui S. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. S. ir M. G. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijai, G. B. Ž. dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos D. S. ir M. G. kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 81-87) ir patikslintu skundu (2 t., b. l. 105-112), prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vedėjo 2018-10-30 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“, bei priimti pareiškėjų atsisakymą nuo skundo dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyrių pradėti rengti žemės sklypo , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą.
Pareiškėjos D. S. ir M. G. teismo posėdyje nedalyvauja, joms apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjos skunde nurodė, jų atstovas, advokatas L. V. teismo posėdyje paaiškino, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-03-08 įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-731/2016 buvo nustatyta, kad M. G. yra trečios eilės įpėdinė, žemės sklypo dalies savininkė, todėl pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą turi teisę atstatyti žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvusią sodybą. Teigia, kad tikslinant pareiškėjoms D. S., M. G. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui G. B. Ž. nuosavybės teisėmis priklausančio miškų ūkio paskirtie žemės sklypo 10,1300 ha ( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis dėl žemės sklypą skiriančio bendro naudojimo valstybinės žemės kelio, kurio plotas nebuvo įskaitytas į grąžintiną nuosavybėn žemės sklypo plotą, nepriklausomai nuo pareiškėjų valios, buvo suformuoti ir įregistruoti du atskiri žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) liko fiziškai pažeistas gyvenamasis namas, kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjos pageidauja atstatyti buvusią sodybą, ne minėtame žemės sklype, o žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Jame pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą, kuris vėliau buvo panaikintas buvo pradėti statyti statiniai – gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir pirtis. Pareiškėjų įgaliotas asmuo S. B. 2018-10-19 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyrių (toliau ir NŽT Zarasų skyrius) prašydamas organizuoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tikslu pertvarkyti šį žemės sklypą buvusios sodybos atstatymui, padalijant į du sklypus, suformuojant miškų ūkio paskirties sklypą ir kitos paskirties – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vedėjas 2018-10 30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įsakymas) atsisakė rengti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, nes Nekilnojamojo turto registre yra žyma apie statinių savavališką statybą šiame žemės sklype, bei pagal pateiktą 1951 metų plano ištrauką ir UAB (duomenys neskelbtini) matininko V. R. 2016-11-23 situacijos brėžinį šiame žemės sklype sodybvietės nebuvo. Teigia, kad byloje susiklostė išskirtinė faktinė situacija, kuri reikalauja neformalaus sprendimo. Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-03-08 sprendimu buvo patvirtintas tiek buvusios sodybos faktas, tiek ir reali, teisėta ir pagrįsta teisė bei galimybė pareiškėjai M. G. kreiptis dėl miško pakeitimo kitomis naudmenomis, gauti statybą leidžiančius dokumentus. Pareiškėjos neturėjo teisės reikalauti, kad atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypui būtų paliktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kad nebūtų suformuoti du atskiri žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Skundžiamu Įsakymu buvo pažeistas pareiškėjų teisėtas interesas iš miškų ūkio paskirties žemės sklypo atidalinti žemės sklypo dalį, kurioje leidžiama atstatyti buvusią sodybą. Priimant Įsakymą nepagrįstai nesivadovauta Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalies 5 punktu bei 10 dalies 6 punktu ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Prašė panaikinti šį Įsakymą kaip prieštaraujantį ir teisingumo bei protingumo principams. Kadangi nuo 2020-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. XIII-2149 ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 16,19, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. XIII-2148, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nebeorganizuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, o tai atlieka savivaldybės administracijos direktorius, pareiškėjos atsisako nuo skundo dalies dėl reikalavimo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyrių pradėti rengti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.
Pareiškėjų atstovas advokatas L. V. prašė skundą tenkinti.
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyrius su skundo reikalavimu panaikinti Įsakymą nesutiko.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 190-196 ) nurodė, o atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjos, teikdamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriui prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo , siekia atstatyti M. Š. turėtą sodybą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 924 redakcija), patvirtintų Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 12 punkto nuostatomis, jeigu miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti, kartu su prašymu leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir pasirinkti kompensavimo būdą pateikiami sodybos buvimo faktą ir vietą patvirtinantys dokumentai (archyviniai dokumentai iš valstybės archyvų, įskaitant kartografinę medžiagą, arba teismo sprendimai dėl sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo). Atsakovas teigia, kad Utenos apskrities archyvo 2006 m. rugpjūčio 10 d. išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „ Apie M. Š. ūkinio kiemo pastatus“ patvirtina šio asmens 1947-1948 metais pastatų turėjimo faktą (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau ši pažyma negali būti laikoma sodybos pastatų nuosavybės ir buvimo vietos įrodančiu dokumentu, nes (duomenys neskelbtini) mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių 1931 gegužės 13 d. sąrašo , eilės Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kaimo žemės vienkiemais išskirstymo 1930 metų plane, duomenų apie M. Š. ar jo tėvų V. Š. ir U. Š. sodybos (duomenys neskelbtini) valdomos žemėvaldos teritorijoje nėra.
Atsakovas pažymėjo, kad priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės U. Š. įpėdinių turėtą žemę, 2002 metais formuojamo grąžintino žemės sklypo ribos dalyje nesutapo su 1930 metų plane pažymėtomis buvusios savininkės turėto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis, todėl į grąžintiną žemės sklypo plotą buvo įtraukta greta esančio buvusios savininkės M. Z. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ploto dalis. Toks žemės sklypo ribų formavimas yra pateisinamas Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos 14 punktu, kai projektuojant racionalias žemėnaudas, grąžinamo natūra žemės sklypo ribos gali nesutapti su buvusios žemėnaudos ribomis, bet ne daugiau kaip 40 procentų turėtos žemės valdos. Atsakovo vertinimu UAB (duomenys neskelbtini) matininkas V. R., neturėdamas sodybos pastato nuosavybę įrodančių archyvinių dokumentų, buvusios savininkės M. Z. turėtos žemėvaldos teritorijoje pažymėjo M. Š. turėtos sodybos vietą.
Be to nurodė , kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio formavimo ir pertvarkymo projektą , pareiškėjos prašė rengti, yra Gražutės regioninio parko teritorijoje. Pagal veiklą valstybiniuose parkuose reglamentuojančio Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinierinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus. Buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip , kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatyta tik viena sodyba ( Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 9 punktas).
Nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro žymą, savavališka pastatų statyba įvykdyta pareiškėjų abejuose žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), todėl negali būti pradėta procedūra ir priimtas sprendimas dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo.
Atsižvelgdamas į faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, atsakovas laiko, kad pareiškėjos , teikdamos prašymą dėl 1,6530 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo buvusiai sodybvietei atstatyti, nesilaikė Aprašo 12 straipsnio nuostatų, nepateikė M. Š. buvusios sodybvietės buvimo fakto ir vietos nustatymo dokumentų dabartiniame suformuotame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija pateiktame atsiliepime (2 t., b. l.54-56), o jo atstovas teismo posėdyje su pareiškėjų skundu sutiko. Nurodė, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atidalinta dalis ir jis, vadovaujantis Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų plano sprendiniais, patenka į Gražutės regioninio parko Antalieptės marių hidrografinio draustinio teritoriją.
Teigia, kad žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje, todėl jam yra taikomi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Gražutės regioninio parko apsaugos reglamento , Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Gražutės regioninio parko tvarkymo plano, Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų bei kitų teisės aktų reikalavimų. Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos nuomone, remiantis galiojančių teisės aktų reikalavimais, ir vykdant Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-03-08 priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3-731/2016, buvusios sodybos savininko įpėdinis galėtų atstatyti buvusią sodybą, tačiau tiktai žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nenumatant buvusios sodybos atstatymo galimybės likusioje buvusio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje.
Kiti tretieji suinteresuotieji asmenys teismo posėdyje nedalyvauja, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje, nustatyta, kad Utenos apskrities viršininko administracijos 2002-02-18 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei M. G.“, pareiškėjai buvo atkurta nuosavybės teisė į U. Š. (duomenys neskelbtini) turėtą 2,53 ha žemės (miško) plotą , grąžinant kartu su kitais pretendentais turėtą 10,13 ha žemėvaldos plotą natūra (1 t., b. l. 143- 144).VĮ ,,Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas miškų ūkio paskirties 10,1300 ha žemės sklypas , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 119-121). Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2006-12-29 išdavė UAB (duomenys neskelbtini) R. G. ir M. G. statybos leidimą minėtame žemės sklype statyti gyvenamąjį namą, du ūkinius pastatus, pirtį ir dvi pavėsines. Iš LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-06-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1069-484/2009 panaikino minėtą statybos leidimą. Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-03-08 įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-731/2016 buvo nustatyta, kad nuo 2013-09-01 įsigaliojus Miškų įstatymo pakeitimams, M. G. kaip trečios eilės įpėdinė, žemės sklypo dalies savininkė, turėtų teisę atstatyti sodybą. Nuspręsta leisti M. G. per 30 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, gauti statybą leidžiančius dokumentus, žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodytu terminu negavus statybą žemės sklype leidžiančio dokumento , įpareigoti UAB (duomenys neskelbtini) A. Š. per 6 mėnesius savo, Zarasų rajono savivaldybės administracijos, Gražutės regioninio parko direkcijos lėšomis, lygiomis dalimis, nugriauti žemės sklype , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtus statyti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir pirtį bei sutvarkyti statybvietę.
Atliekant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, dėl žemės sklypą skiriančio bendro naudojimo valstybinės žemės kelio, kurio plotas nebuvo įskaitytas į grąžintiną nuosavybėn žemės sklypo plotą, buvo suformuoti ir įregistruoti du atskiri žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 8.2924 ha ploto, miško sklypo plotas 6.9983 ha, kitos žemės plotas 1,2941 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis miškų ūkio. Šiame žemės sklype yra registruotas fiziškai pažeistas gyvenamasis namas, kurio baigtumo procentas 8 proc., 1906 metų statybos. Yra žyma apie statinių savavališką statybą šiame žemės sklype (1 t., b. l.111-114). Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1,6530 ha ploto, miško žemės plotas 1,4272 ha, kitos žemės plotas 0,2258 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis miškų ūkio. Yra žyma apie statinių savavališką statybą šiame žemės sklype (1 t., b.l. 115-118). Iš pareiškėjų atstovų paaiškinimų, matyti, kad šiame žemės sklype yra pradėtas statyti gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir pirtis. D. S., G. B. Ž. ir M. G. yra įregistruotos nuosavybės teisės į šiuos du žemės sklypus. Pareiškėjų įgaliotas asmuo S. B. 2018 m. liepos 13 d. (1 t., b. l. 101) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyrių , prašydamas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, pertvarkyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padalijant sklypą į du sklypus, suformuojant miškų ūkio paskirties ir kitos paskirties žemės sklypą, reikalingą buvusiai sodybai atstatyti.Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vedėjo 2018-07-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., b. l.124-125) buvo nuspręsta atsisakyti rengti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi Nekilnojamojo turto registre yra padaryta žyma apie šiame žemės sklype esančią statinio (- ų ) savavališką statybą. Nesutikdamas su šiuo įsakymu , pareiškėjų atstovas S. B. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui 2018-08-24 pateikė skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vedėjo 2018-07-25 įsakymo. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018-09-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl skundo nagrinėjimo“ nenustatė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus neteisėtų veiksmų ir konstatavo, kad teikiant prašymą organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pareiškėjos nepateikė buvusios sodybos privačioje žemėje buvimo faktą patvirtinančio dokumento. Pareiškėjų įgaliotas asmuo S. B. 2018-10-19 pakartotinai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyrių dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1,6530 ha ploto formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (tikslu buvusiai sodybai atstatyti) padalijant į du sklypus ir suformuojant miškų ūkio paskirties sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas (1 t., b. l. 103). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vedėjas 2018-10-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nes Nekilnojamojo turto registre yra žyma apie šiame žemės sklype esančią statinių savavališką statybą, bei kad pagal pateiktą 1951 metų plano ištrauką ir UAB (duomenys neskelbtini) matininko V. R. 2016-11-23 situacijos brėžinį žemės sklype , kuro kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sodybvietės nebuvo.
Pareiškėjų atstovas S. B. su skundu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos direktorių su skundu, prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vedėjo 2018-10-30 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)) bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyrių pradėti rengti žemės sklypo , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą (1 t., b. l. 139-139). Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018-12-10 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė pareiškėjų atstovo skundą, nurodydama, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis teisė aktų nuostatomis, kartu su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nebuvo pateikti dokumentai, kurie patvirtintų buvusios sodybos privačiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo faktą (1 t., b. l.164-166 ).
Ginčas byloje kilo dėl to ar pagrįstai atsisakyta organizuoti miško ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje (2 t.. b. l. 98) esanti Utenos apskrities archyvo 2006-08-10 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kaimo 1947-1948 metų ūkinėje knygoje yra įrašyti M. Š. ūkiniam kiemui priklausantys pastatai: 1906 metų pastatymo gyvenamasis namas, 1931 metų pastatymo galvidė, 1926 metų pastatymo pirtis. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kad M. Š. būtų turėjęs (duomenys neskelbtini) kaime kitą sodybą. Be to iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialo 2019-10-24 rašto ( 8.12)V5-8749 matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaimo 1947-1948, 1948-1949, 1949-1951 ir 1952-1954 metų ūkinėse knygose įrašų apie M. Z. ūkį nerasta. Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-03-08 įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-731/2016 buvo nustatyta, kad nuo 2013-09-01 įsigaliojus Miškų įstatymo pakeitimams, M. G., gavusi statybą leidžiančius dokumentus, kaip trečios eilės įpėdinė, žemės sklypo dalies savininkė, turėtų teisę atstatyti sodybą, žemės sklype , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šie įrodymai paneigia atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus argumentus, keliančius abejones dėl M. Š. turėtos sodybos pastatų nuosavybės , jų buvimo vietos ir M. G. teisės atstatyti buvusią sodybą. Kaip jau buvo minėta atliekant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, buvo suformuoti du atskiri žemės sklypai, nes žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), skyrė neprivatizuotas, bendro naudojimo valstybinės žemės kelias ir įregistruoti du atskiri žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas fiziškai pažeistas gyvenamasis namas, kurio baigtumo procentas 8 proc., 1906 metų statybos. Tačiau pareiškėjos pageidauja atstatyti buvusią sodybą ne šiame žemės sklype , o kitame žemės sklype , kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame norima rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, (tikslu buvusiai sodybai atstatyti), padalijant minėtą žemės sklypą į du sklypus ir suformuojant miškų ūkio paskirties sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas , turi dvejopo pobūdžio teisinį statusą. Visų pirma, šis žemės sklypas priskirtinas miško ūkio paskirties žemei, o antra jis patenka į Gražutės regioninio parko Antalieptės marių hidrografinio draustinio teritoriją.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas( toliau- Žemės įstatymas) , Lietuvos Respublikos miškų įstatymas ( toliau- Miškų įstatymas ), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 ( 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 924 redakcija), patvirtintas Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašas ( toliau- Aprašas), Gražutės regioninio parko, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-10-20 nutarimu Nr. 1490, sprendiniai, bei kiti teisės aktai.
Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje (redakcija nuo 2011 m. liepos 1 d., galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu) nustatyta, kad privati miško valda neskaidoma į dalis, jeigu privati miško valda yra arba tampa mažesnė, negu 5 hektarų, išskyrus 1-4 punktuose numatytus atvejus, tai yra kai atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, šiuo atveju padalijant į ne daugiau dalių, negu sprendime buvo nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype; kai atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas; kai atidalijama privati miško valda, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su priklausiniais ir, kai atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti.
Pažymėtina, kad Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 dalies nuostatos taikomos, kai atidalijama privati miško valda, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su priklausiniais ir 4 punkto nuostatos taikomos tik tada, kai yra žinomas miško valdoje neišlikusios sodybos faktas ir vieta. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad privačios miško valdos skaidymas į mažesnius sklypus buvo pagrįstas išimtimis, numatytomis Miškų įstatyto 4 straipsnio 3 dalies 1-4 punktuose ir kurioms esant yra leidžiama skaidyti į dalis privačią miško valdą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime konstatavo, jog nustatytu draudimu skaidyti privačių miškų valdas į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarų, siekiama užtikrinti, kad miškuose neatsirastų labai daug mažų miško sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams, nes taip, ypač atsižvelgiant į tokiais atvejais būtinus nustatyti servitutus, į miškų tvarkymo bei miškų ūkio veiklos organizavimo techninius reikalavimus (inter alia su miško valdų atribojimu vienos nuo kitos) ir kt., galėtų būti sudarytos prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, atskirus miške esančius objektus, skurdinti, alinti mišką, natūralią gamtinę aplinką.
Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka, o teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, - nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir ( ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Ši įstatymo nuostata pareiškėjai M. G. gali būti taikytina kaip trečios eilės įpėdinei.
Vadovaujantis Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr.1131 „ Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ ( toliau- ir Nutarimas) 12 punktu jeigu miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti, kartu su prašymu leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir pasirinkti kompensavimo būdą pateikiami sodybos buvimo faktą ir vietą patvirtinantys dokumentai ( archyviniai dokumentai iš valstybės archyvų, įskaitant kartografinę medžiagą, arba teismo sprendimai dėl sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ).
Nustatyta, kad kartu su prašymu organizuoti projekto rengimą nebuvo pateikti dokumentai, nurodyti Aprašo 12punkte, kurie patvirtintų buvusios sodybos privačiame miško žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo faktą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010m. spalio 20d. nutarimu Nr. 1490“Dėl Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“ patvirtino Gražutės regioninio parko ir jo zonų ribas bei pagrindines nuostatas. Šio nutarimo 2 punktu nustatyta, kad Gražutės regioninio parko konservacinio prioriteto zoną sudaro Antalieptės marių draustinis, o 2.9 punkte įtvirtinti Antalieptės marių hidrografinio draustinio tikslai.
Taigi, žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Gražutės regioninio parko ir Antalieptės marių hidrografinio draustinio teritoriją, atitinka Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 32 dalies nuostatas, apibrėžiančias saugomas teritorijas ir draustinius. Saugomų teritorijų 31 straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatyta, kad valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo bent viena sklypo dalis tampa mažesne kaip 7 ha, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus numatytus 31 straipsnio 9 dalies 1-5 punktuose bei 10 dalies 1-6 punktuose. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio ( Veiklos valstybiniuose parkuose reglamentavimas) 3 dalies 4 punkto nuostatomis, leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinierinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus , pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas ( jų fasadai, medžiagos , konstrukcijos). Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatas buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba.
Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atstatyti buvusią sodybą žemės sklype , kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kokių tai priežasčių (pvz. esančių komunikacijų, želdynų ir pan.) nėra galimybės. Iš bylos medžiagos bei pareiškėjų atstovų paaiškinimų matyti, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sodybos nebuvo, jame yra pradėti statyti nauji statiniai- gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir pirtis. Nekilnojamojo turto registre yra žyma apie savavališką statybą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 115-118 ).Todėl Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos, kai leidžiama atidalinti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas su priklausiniais ginčo atveju negali būti taikomos.
Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įvertinęs teisės aktų nuostatas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius, daro išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad privačios miško valdos skaidymas į mažesnius sklypus buvo pagrįstas išimtimis, numatytomis Miškų įstatyto 4 straipsnio 3 dalies 1-4 punktuose ir kurioms esant yra leidžiama skaidyti į dalis privačią miško valdą. Byloje taip pat nenustatyta, kad egzistavo Saugomų teritorijų 31 straipsnio 9 dalyje 1-5 punktuose ir 10 dalyje 1-6 punktuose numatytos išimtys, kurioms esant netaikomi ribojimai valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose skaidyti privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kai po padalijimo bent viena žemės sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 ha.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vedėjo 2018-10-30 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti priimto Įsakymo nėra pagrindo, o pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2020-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. XIII-2149 ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 16,19, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. XIII-2148, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nebeorganizuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, o tai atlieka savivaldybės administracijos direktorius, pareiškėjos patikslintu skundu (2 t., b. l. 105-112 atsisako nuo skundo dalies dėl reikalavimo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyrių pradėti rengti žemės sklypo , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą.
Teismas sprendžia, kad pareiškėjos laisvu apsisprendimu naudojasi ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje numatyta teise atsisakyti šio skundo reikalavimo. Pareiškėjo atsisakymas nuo skundo dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus neprieštarauja įstatymams ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl priimamas. Pareiškėjoms yra žinomos atsisakymo nuo skundo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės.
Esant tokioms aplinkybėms, administracinė byla dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutrauktina, vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punktu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu
nusprendžia:
Pareiškėjų D. S. ir M. G. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vedėjo 2018-10-30 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Bylą dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.