Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-05-25 · Civilinė byla Nr. e2-18478-566/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-25
Bylos Nr.
e2-18478-566/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12697-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Butrimienė
Ieškovas
UAB „Finansų administravimas“
Atsakovas
R. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-18478-566/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12697-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui R. P. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 434,43 Eur negrąžintos paskolos, 462,06 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo reikalavimo teisę grindžia 2015-12-21 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, kuria pradinis kreditorius UAB „4finance“ perleido reikalavimą International Risk Management OÜ, kuri 2016-03-10 perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo prievoles. Teigė, jog paskolos sutartis buvo sudaryta 2014-02-25, pagal kurią pradinis kreditorius paskolino atsakovui 434,43 Eur sumą, kurią atsakovas turėjo grąžinti iki 2016-04-25. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl pradinis kreditorius 2014-08-16 vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. Ieškovė nurodo, jog atsakovas paskolos negrąžino ir liko skolingas 434,43 Eur paskolos sumą. Ieškovė taip pat nurodo, jog paskaičiuotos palūkanos, kurias atsakovas turi sumokėti, susideda iš dviejų sumų: 110,88 Eur fiksuotos palūkanų sumos iki kredito grąžinimo termino (mokesčio už naudojimąsi kreditoriaus pinigais), paskaičiuotos laikotarpiu nuo 2014-04-25 iki 2014-08-16 ir 351,18 Eur palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, paskolos gavėjui praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą, skaičiuotas laikotarpiu nuo 2014-08-17 iki 2015-02-15. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nurodo, jog reikalaujama palūkanų suma viso yra 462,06 Eur.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti tinkamai - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai atsakovui 2018-05-08. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2015-12-21 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „4finance“ perleido savo reikalavimų teises įmonei International Risk Management OÜ, kuri 2016-03-10 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises ieškovui UAB „Finansų administravimas“.

Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. 2016-05-04 pranešimu atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą, kas laikytina tinkamu informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Taigi, naujasis kreditorius (ieškovė) tinkamai informavo skolininką (atsakovą) apie reikalavimo teisės perleidimą ir turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovo prievoles.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „4finance“ 2014-02-25 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9830049001, pagal kurią ieškovė atsakovui paskolino 1500,00 Lt sumą 24 mėnesių terminui su 78,82 proc. vartojimo kredito metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma – 114,60 proc.). Pagal Sutarties Specialiųjų sąlygų nuostatas, atsakovas įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti iki 2016-04-25. Už naudojimąsi suteikta paskola atsakovas Sutartimi įsipareigojo mokėti ieškovei palūkanas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė paskaičiavo atsakovui 110,88 Eur fiksuotų palūkanų iki kredito grąžinimo termino (mokesčio už naudojimąsi kreditoriaus pinigais) už laikotarpį nuo 2014-04-25 iki 2014-08-16 ir 351,18 Eur palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, paskolos gavėjui praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą, paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2014-08-17 iki 2015-02-15. Viso palūkanos sudaro 462,06 Eur sumą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas ar būtų atsiskaitęs su ieškove dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 434,43 Eur negrąžintą kreditą ir 110,88 Eur palūkanas iki kredito grąžinimo termino už laikotarpį nuo 2014-04-25 iki 2014-08-16 yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 351,18 Eur palūkanas po kredito grąžinimo termino, t. y. kompensuojamąsias palūkanas, už laikotarpį nuo 2014-08-17 iki 2015-02-15. CK 6.874 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šalys sutartyje susitarė, jog atsakovas, laiku negrąžinęs kredito, įsipareigoja mokėti 114,60 procento dydžio metines palūkanas (bendra metinė palūkanų norma). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti palūkanas už laiku negrąžintą kreditą, todėl šios palūkanos atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ), pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taikant VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną normą, už 183 dienų (laikotarpis nuo 2014-08-17 iki 2015-02-15), ieškovei iš atsakovo priteistina 49,90 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino (545,31 Eur x 0,05 proc. x 183 d.). Tokiu būdu, iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 160,78 Eur palūkanų (110,88 Eur + 49,90 Eur).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 595,21 Eur sumą (160,78 Eur palūkanos + 434,43 Eur negrąžinto kredito) nuo bylos iškėlimo teisme 2018-05-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 66,40 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovo ieškovei priteistina 13,28 Eur žyminio mokesčio (20,00 Eur x 66,40 / 100).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Finansų administravimas“, į. k. 304179870, iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 ct) skolos, 160,78 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 78 ct) palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 595,21 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 21 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-05-02 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė