Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-417-318/2017

Teisėjas Arūnas Budrys Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16353-2017-1

2017 m. liepos 12 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgitos Mačionytės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, R. R. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas R. R. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė - suėmimas - R. R. palikta nepakeista ir terminas pratęstas 3 mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 26 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybes

1. R. R. nuteistas už tai, kad 2017 m. balandžio 5 d. apie 23.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (nustatytas 1,54 promilių girtumas), būdamas 1-ojo troleibusų parko teritorijoje, Žolyno g. 15 Vilniuje, apsaugos darbuotojui A. T., vedant jį iš teritorijos, dėl menkavertės dingsties, t. y. teisėto išvedimo iš teritorijos, vieną kartą kumščiu trenkė A. T. į veidą, padarydamas kairiojo skruostikaulio lūžį. Tai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes skruostikaulio lūžio gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tokiais savo veiksmais R. R. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė A. T. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendis teisėtas, pagrįstas, todėl paliktinas galioti nepakeistas.

6. Apylinkės teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų ir jais remdamasis padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis R. R. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

7. Nepagrįstas nuteistojo R. R. apeliacinio skundo argumentas, jog jo veiksmai sudaro nusikalstamos veikos, numatytos ne BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, o BK 284 straipsnyje, sudėtį. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog tais atvejais, kai viešoji tvarka buvo sutrikdyta vien tuo, kad viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas - ši veika kvalifikuojama tik pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad R. R. nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Todėl jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį, nesant idealiosios nusikalstamų veikų sutapties, taip pat nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269-697/2016).

8. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos – reiškia, kad veiką kaltininkas padarė dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba kai kaltininkas elgiasi visai be dingsties, arba panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis kvalifikuojantis požymis gali būti inkriminuotas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas yra chuliganiškos paskatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37/2014).

9. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis R. R. savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Nors jis daugiau nieko nepamena, tačiau žino, jog išgėręs būna agresyvus (b. l. 83). Nukentėjusysis A. T. parodė, kad jis 2017 m. balandžio 5 d. autobusų parke dirbo apsaugos darbuotoju. Apie 23.50 val. į parką atvažiavo autobusas, kuriame miegojo neblaivus žmogus. A. T. jį išprašė iš transporto priemonės. Nuteistasis nenorėjo išeiti iš autobusų parko teritorijos, todėl nukentėjusysis už parankės jį vedė link vartų. Jiems einant, R. R., be jokios priežasties, dešine ranka trenkė A. T. į skruostą. Nukentėjusysis paskambino bendruoju pagalbos telefonu, ėjo nuteistajam iš paskos, gatvėje pamatęs policijos pareigūnus juos informavo apie įvykį. Policijos pareigūnai R. R. sulaikė. Greitoji medicinos pagalba A. T. nuvežė į ligoninę, kur jam buvo nustatytas žandikaulio lūžis (b. l. 10). Pažymėtina, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas yra tuo atveju, kai nukentėjusysis dėl to praranda nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai serga. Iš 2017 m. balandžio 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad A. T. nustatytas kairiojo skruostikaulio lūžis. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (b. l. 20). Tai, kad A. T. sužalojo R. R., patvirtino ir liudytoja O. Š. (b. l. 14). Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad R. R. nesunkiai sutrikdė A. T. sveikatą be jokios priežasties, dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo. Tokie R. R. elgesio motyvai atitinka chuliganiškų paskatų turinį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai R. R. inkriminavo chuliganiškas paskatas, kaip jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojantį požymį ir jo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Dėl nuteistajam R. R. paskirtos bausmės

10. Teismas, skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Bausmė turi atitikti padarytos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Apylinkės teismas, skirdamas R. R. bausmę už padarytą nusikaltimą, šių įstatyminių nuostatų nepažeidė.

11. Paskirdamas nuteistajam R. R. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes.

12. R. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) žmogaus sveikatai. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. R. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jam nustatytas 1,54 promilių girtumas (b. l. 26). R. R. iki sulaikymo neturėjo legalaus darbo, Darbo biržoje neregistruotas. Nors jis pripažįsta, jog turi alkoholio vartojimo problemą, apsvaigęs nuo alkoholio tampa agresyvus, tačiau savo gyvenimo būdo nekeičia (b. l. 83). Tai R. R. charakterizuoja neigiamai. Jis nusikalto, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, būdamas ne kartą teistas už tos pačios rūšies nusikaltimus (b. l. 47-52). Vis dėlto, skiriamos bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė ir nesulaikė nuo naujų nusikaltimų darymo. Aptartos aplinkybės rodo R. R. cinišką požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti nuteistajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, artimą įstatyme numatytai šios bausmės minimaliai ribai. Be to apylinkės teismas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Taigi nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga, proporcinga jo padarytam nusikaltimui ir nėra aiškiai per griežta.

13. R. R. nesilaiko įstatymų, ignoruoja visuotinai priimtas elgesio taisykles, todėl jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas neturėjo pagrindo. Aptarti bylos duomenys nepagrindžia išvados, kad R. R., būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų.

14. Esant šioms aplinkybėms, keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendį dėl nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.