- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- e2-653-464/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00042-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- M. M., J. S., V. M.
- Trečiasis asmuo
- K. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovams M. M., J. S. ir V. M. dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo K. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė G. B. patikslinusi ieškinį prašo pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2016-04-11 dovanojimo sutartį Nr. 4313, sudarytą tarp atsakovių M. M. ir J. S., ir 2016-05-03 dovanojimo sutartį Nr. 3995, sudarytą tarp atsakovų J. S. ir V. M., taikyti restituciją ir grąžinti atsakovei M. M. butą, (duomenys neskelbtini).Klaipėdos apygardos teisme 2017-02-06 buvo gautas T. Ž. prašymas įstoti į bylą trečiuoju asmeniu atsakovų pusėje. Šiame prašyme nurodoma, kad G. B. pareikštame ieškinyje paminėjo, jog atsakovė M. M. savo atstovei T. Ž. išdavė notarės B. V. patvirtintą įgaliojimą tvarkyti, valdyti bei išnuomoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2017-01-19 panaudos sutartimi suteikė jai teisę trejus metus neatlygintinai šiuo butu naudotis. Atsižvelgiant į tai, mano, jog dėl ieškinyje keliami reikalavimai taip pat liečia ir jos teises bei teisėtus interesus, kadangi ji butą (duomenys neskelbtini) valdo panaudos sutarties pagrindu, o dėl ieškovės kaltės negali į jį net patekti net ir su policija.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2018-02-06 nutartimi (Klaipėdos apygardos teismas 2018-02-06 nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą nutarties įžanginėje dalyje, vietoje nurodytos nutarties priėmimo datos „2018-02-07“ įrašydamas „2018-02-06“) šį prašymą atmetė.Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ieškovės G. B. ieškinys pareikštas dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu siekiant atstatyti atsakovės M. M. mokumą ir tokiu būdu įvykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-28 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja T. Ž. nėra ginčijamų šioje byloje sandorių šalimi, teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas negali turėti įtakos T. Ž. teisėms ir / ar pareigoms. Nei jo, nei kito buto paminėjimas ieškinyke nesudaro pagribndo įtarukti T. Ž. trečiuoju asmeniu atsakovų pusėje.
Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja T. Ž. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-07 nutartį (Klaipėdos apygardos teismas 2018-02-06 nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą nutarties įžanginėje dalyje, vietoje nurodytos nutarties priėmimo datos „2018-02-07“ įrašydamas „2018-02-06“) panaikinti ir tenkinti jos prašymą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu bei gauti procesinių dokumentų kopijas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas priėmė šališką ir nepagrįstą nutartį, paremtą melagingais motyvais. Ji pažeidžia ne tik pareiškėjos, tačiau ir jos dukros teisę gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuo jai leido naudotis dukters draugas, šio būsto savininkas V. M..Ieškovė G. B. neteisėtai neleidžia jai naudotis butu, melagingai nurodo, jog siekiama atstatyti M. M. mokumą pasinaudojant actio Pauliana institutu. Ieškovė siekia užvaldyti svetimą turtą, meluodama ir piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis. Šioje byloje pareiškėja sieks įrodinėti ieškovės G. B. nemokumą, jos negalėjimą mokėti kreditines įmokas bankui, siekį užvaldyti visus svetimus butus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, gali įstoti ar būti įtrauktas į bylą tik esant materialiniam teisiniam suinteresuotumui bylos baigtimi. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, dalyvavimas byloje turi būti grindžiamas bylos baigties nors ir netiesiogine, bet svarbia įtaka asmens teisinei padėčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1066/2012), t. y. būtinas pakankamas nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Taigi teismas į bylos procesą įtraukia ne visus to pageidaujančius ir kokį nors interesą jos baigtimi turinčius asmenis, o tik tuos asmenis, kurie yra susiję su įstatymo tiesiogiai nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1034/2014). Atsižvelgiant į tai, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apeliantės įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, galimų teismo sprendimu sukeliamų teisinių padarinių apeliantei neįžvelgė. Teismo vertinimu, pareiškėja nėra šioje byloje ginčijamų dovanojimo sandorių, kuriais perleistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), šalimi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija. Vien apeliantės prašyme įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu atsakovų pusėje nurodoma aplinkybė, jog atsakovė M. M. apeliantei 2017-01-19 panaudos sutarties pagrindu suteikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), panaudą trijų metų laikotarpiui bei įgaliojimo pagrindu suteikė teisę jį valdyti, nesudaro prielaidų pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje inicijuoto ginčo dėl buto (duomenys neskelbtini) sandorių pripažinimo negaliojančiais ir šio buto per restituciją grąžinimas atsakovei M. M. gali turėti įtakos apeliantės teisinei padėčiai ir / ar pažeisti kurią nors teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės jos teisėms ir pareigoms. Šiuo atveju pati apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nenurodė tokių duomenų, kurie galėtų pagrįsti apeliantės teisinės padėties pasikeitimą, išnagrinėjus šią civilinę bylą, ar priimto byloje procesinio sprendimo įtaką jos teisėms ir pareigoms. Be to, apeliantė neįvardijo ir to, kaip pablogės jos teisinė padėtis tuo atveju, jei ji nebus įtraukta į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje.Pažymėtina, kad apeliantė savo suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje 2018-02-06 paduotame prašyme išimtinai siejo su buto, esančio (duomenys neskelbtini), panauda bei aplinkybe, kad dėl ieškovės G. B. kaltės ji negali juo naudotis, į jį patekti. Atskirajame skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis pažeidžia ne tik apeliantės, tačiau ir jos dukros teisę gyventi nagrinėjamoje byloje ginčo objektu tapusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame joms leido apsigyventi dukters draugas, atsakovas V. M.. Šie teiginiai neįrodinėjami ir todėl yra deklaratyvaus pobūdžio. Konstatuotina, kad vien apeliantės suinteresuotumas ar jos noras dalyvauti nagrinėjamos bylos procese, gauti šios bylos procesinius dokumentus nėra pakankamas pagrindas pripažinti ją trečiuoju asmeniu byloje, kurioje sprendžiamas dovanojimo sutarčių, kurių šalimi ji nėra, sudarymo teisėtumas.Apeliantė ir neginčija, kad nėra tiesiogiai susijusi materialiaisiais teisiniais santykiais su dovanojimo sutartimis, iš kurių kildinami ieškinio reikalavimai, taip pat nenurodo, kokius materialiuosius teisinius padarinius jai sukels bylos išnagrinėjimas, kaip nagrinėjamoje byloje priimtu teismo sprendimu gali būti (yra) paveikta jos teisinė padėtis ir kokią įtaką turės tarp jos ir M. M. susiklosčiusiems panaudos teisiniams santykiams. Tokia pareiškėjos pozicija patvirtina, kad ji ne tik nėra tiesioginė tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektas, tačiau taip pat nėra susijusi nė su viena iš šalių tokiais materialiaisiais teisiniais santykiais, dėl kurių kilęs ir nagrinėjamas byloje ginčas galėtų lemti pareiškėjos teises ar pareigas. Priešingas apeliantės suinteresuotumo vertinimas neatitiktų CPK 47 straipsnio paskirties, kurio esmė yra suteikti trečiajam asmeniui galimybę apsiginti nuo galimo regresinio ieškinio ar kitokio savo teisinės padėties pablogėjimo. Įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius, pripažintina, kad nagrinėjamos bylos ir apeliantės materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nėra pakankamas (artimas) byloje nagrinėjamam teisiniam santykiui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė įtraukti apeliantę į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.