Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3007-488/2015 pagal pareiškėjo J. K. ieškinį atsakovei G. S. K. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 2 700 Eur neteisėtai gautą sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovės lėšas 3 500 Eur sumai, esančias kredito įstaigose, sodroje. Nurodė, jog atsakovė nepagrįstai įgijo jo turtą nusikalstamos veikos pagrindu, jo turtui buvo padaryta didelė žala. Laikinosios apsaugos priemonės reikalingos būsimo sprendimo ir jo busimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 16 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsisakė tenkinti. Nurodė, kad ieškovo prašymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad netaikius laikinų apsaugos priemonių bus padaryta reali turtinė žala ir kad vienintelis būdas tokios žalos išvengti yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Atsakovei nėra pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką ir prašymas dėl nuosavybės teisių apribojimo buvo atmestas. 2015-02-10 ieškovas ikiteisminio tyrimo metu yra pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau duomenų, kad ieškovas būtų pateikęs civilinį ieškinį, byloje nėra. Vien tai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu nesudaro pagrindo taikyti atsakovės turtui laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė yra garbaus amžiaus gim. 1928 metais. Ieškovas prašė areštuoti visas jos sąskaitas, esančias banko įstaigoje ir Sodroje. Teismas vertino, kad turto arešto sukeltos pasekmės atsakovei būtų neproporcingos jų taikymo tikslams, nes būtų areštuotos lėšos, kurios yra senyvo amžiaus vienintelis pragyvenimo šaltinis. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų, juolab kai nurodė, kad bylą ves jis pats.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-16 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog iš jo neteisėtai buvo pasisavinta didelės vertės pinigų suma. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo sprendimo vykdymas būtų neįmanomas arba apsunkintas. Mano, jog atsakovo procesinis statusas baudžiamojoje byloje bei jos atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai dėl nuosavybės teisių ribojimo netaikymo negali lemti ginčijamų klausimų sprendimo civiliniame procese. Mano, jog nutartis yra nemotyvuota ir pažeidžia civilinio proceso tikslus ir principus. Teismas pažeidė CPK 144 str. 1 d., nes neatliko būtino preliminaraus ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimo. Teismas neteisingai aiškino ir taikė proporcingumo principą, nes visiškai nevertino apelianto interesų, kad jam nusikaltimu padaryta didžiulė žala – 22 000 Eur, kuri iki šiol jam nėra atlyginta. Be to, atsakovei pareikštas ieškinio reikalavimas yra didelis – 2 700 Eur, kai tuo tarpu atsakovės pajamos yra mažos ir realios galimybės atlyginti žalą yra ženkliai mažesnės. Be to, atsižvelgiant į atsakovės pajamas, galėjo būti taikytas areštas tik daliai jos pajamų, o atsakovė galėjo prašyti taikyti ir kitus sprendimo užtikrinimo būdus, ne tik lėšų areštą. Nemano, jog jo prašomas arešto mastas yra pernelyg didelis ar nerealus. Apeliantas jau dabar yra patyręs bylinėjimosi išlaidų – žyminį mokestį sumokėjo už ieškinį bei atskirąjį skundą, o ateityje galvoja pasinaudoti advokato teisinę pagalba.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir jų dydžiu atsakovui ir jų taikymas yra būtinas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.), jeigu, patenkinus ieškinį, jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nėra sprendžiama, ar reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįstas ir tenkintinas. Įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo teismas įvertina tik bylą išnagrinėjęs iš esmės. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą.

Nagrinėjamu atveju ginčas yra dėl 2 700 Eur sumos. Ieškovas nurodė, kad apgaulės būdu, panaudojant elektroninės bankininkystės duomenis, iš jo asmeninių sąskaitų buvo pasisavinta didelė pinigų suma. Nusikalstamą veiką įvykdė nežinomi asmenys, o į atsakovės sąskaitą 2015-01-28 iš jo sąskaitos buvo pervesta 2 700 Eur suma. Atsakovės nepažįsta, pareigos mokėti jai pinigus jis neturi, todėl prašo minėtą sumą priteisti iš atsakovės (b. l. 8-9).

Atskirojo skundo argumentai atmestini. Atsakovė yra fizinis asmuo, ieškinio suma pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę galėtų būti laikoma didele ir sudarančia pagrindą preziumuoti, jog ji gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad nepritaikius laikinų apsaugos priemonių bus padaryta reali turtinė žala ir kad vienintelis būdas tokios žalos išvengti yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Vien ta aplinkybė, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ieškovas yra pripažintas nukentėjusiuoju, nesudaro pagrindo teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones privalo atitikti procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, jame turi būti nurodyta, kokios aplinkybės yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kokios priemonės bei kokiu būdu turi būti taikomos, ir pateikiami įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (CPK 111 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovas, remdamasis ieškinio reikalavimo sumos dydžiu, kuris turi būti įvertintas ne objektyviu dydžiu, o atsižvelgiant į konkretaus atsakovės finansines galimybes, savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį. Tiek ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atskirojo skundo teiginiai apie tai, kad atsakovė, kuri yra senyvo amžiaus, turtą imtų slėpti, sunaikinti ar perleisti tretiesiems asmenims, nėra pagrįsti įrodymais ir grindžiami tik prielaidomis.

Taip pat nepagrįsti apelianto reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bylinėjimosi išlaidoms, kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos ieškinio reikalavimui užtikrinti, o ne bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008), atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas pritaria žemesnės instancijos teismo nutarties motyvams ir jų nekartoja.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.