- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-29
- Bylos Nr.
- 2-79-856/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02931-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- E. B., I. B.
- Atsakovas
- A. Ž., D. Ž.
- Advokatai
- Violeta Savickienė, Vidmantas Skaburskas
dalyvaujant ieškovui E. B., jo atstovei pagal įstatymą ir ieškovei I. B., jos atstovei advokatei Violetai Savickienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų I. B. ir E. B. ieškinį atsakovams A. Ž. ir D. Ž. dėl žalos atlyginimo sužalojus nepilnamečio vaiko sveikatą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. B. Radviliškio rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo sužalojus ieškovės nepilnamečiui vaikui sveikatą, kuriuo prašė iš atsakovų A. Ž. ir D. Ž. solidariai priteisti 1000 Lt turtinės žalos, 3000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas – 200 Lt už procesinių dokumentų surašymą. Be to, ieškovai E. B. ir I. B. teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo ieškovai prašė priteisti solidariai iš atsakovų 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovui E. B., bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas - ieškovei I. B., bei priimti ieškovės I. B. atsisakymą nuo pradinio ieškinio. Nurodė, kad 2010 m. liepos 23 d. jos nepilnametis sūnus E. B., gim. (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas iš matymo pažįstamo nepilnamečio atsakovų sūnaus L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje E. B. lūžo nosies kaulas, 2010-07-29 atlikta nosies operacija.
Atsiliepimas
Atsakovai su pateiktais pradinio ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, jog sutinka su dalimi turtinės žalos 383,48 Lt sumai atlyginimu bei 500 Lt neturtinės žalos atlyginimu, likusioje dalyje prašė ieškinį atmesti. Su pateiktu pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsakovai ir jų atstovas sutiko iš dalies, prašė nagrinėti tiek pradinį ieškinį, tiek pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo kartu, nes nesutinka su pareiškimu dalyje dėl ieškovės atsisakymo nuo ieškinio, kadangi neturtinę žalą atlygino ne ieškovei, o nepilnamečiui ieškovui, nurodė, jog ieškovei atlygino turtinę žalą.
Šalies argumentai
Ieškovė I. B. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, paaiškino, kad 2010 m. liepos 23 d. jos sūnus E. V. gatve ėjo pas senelius, sutiko L. Ž., kuris trenkė E. tris smūgius – vieną į nosį, kitą į skruostą, ko pasekoje E. buvo sulaužyta nosis. Nuo trečio smūgio sūnus išsisuko. L. Ž. ir dabar jos sūnaus atžvilgiu naudoja psichologinį spaudimą, persekioja, provokuoja, jos sūnus yra kalbus, tačiau nėra agresyvus, seneliai yra matę, kaip L. Ž. skriaudžia kitus vaikus, jos vaikas nėra papuolęs į panašias situacijas. Po šio incidento jos sūnui atlikta viena nosies operacija, dar laukia kita, nes D. po patirto sužalojimo sunku kvėpuoti, po įvykio sūnus pasidarė dirglus, neramus, ji kreipėsi pagalbos į psichologus, E. kamuoja nemiga, jis jaučia nuovargį, nepasitikimi savimi, vienas vengia vaikščioti, bijo nueiti net pas senelius, prašo jį palydėti. Žinojo, kad prieš tai L. su E. konfliktavo, tačiau niekur nesikreipė, nes manė, jog jaunuoliai patys išsispręs savo problemas. Atsisakė atsakovų siūlomos pagalbos nuvežti E. į ligoninę, nes taip norėjo pats E. Mano, kad jai, kaip mamai, taip pat padaryta neturtinė žala, nes dėl įvykio ji nerimauja, jaučiasi emociškai išsekusi, blogai miega. 2010 m. spalio 26 d. kreipėsi į gydytoją dėl pėdos skausmų, mano, jog tie skausmai kilo nerviniu pagrindu. Jai padarytą neturtinę žalą vertina 500 Lt. Prašo priimti patikslintą ieškinį dalyje dėl atsisakymo nuo pradinio ieškinio dėl žalos priteisimo jai, nes 883,48 Lt yra atlyginta, ir priteisti 2500 Lt neturtinę žalą E. B..
Ieškovas E. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad L. Ž. puse metų prieš tą incidentą nuolat prie jo kabinėjosi, pravardžiuodavo ir bandydavo sukelti muštynes įvairiose vietose, kur jie netyčia susitikdavo. Daugai jie nebuvo, gal savaitę bendravo, nes Laurynas jaunesnis, 2010 m. liepos 23 d. L. susitiko gatvėje, L. trenkė jam tris smūgius, pataikė tik du kartus, bet prieš tai pasakė, jog čia už tai, kad E. skundžiasi seneliams. Iš karto po įvykio seneliai jį nuvežė į ligoninę, po poros savaičių jam buvo atlikta operacija. Po konflikto L. tėvai buvo atėję pas senelius, apie ką jie kalbėjo – nežino. Gyvena ir pas mamą, ir pas senelius, bet daugiau laiko praleidžia pas senelius. Po įvykio sunku sportuoti, greitai pavargsta, nes negali normaliai kvėpuoti, negali užmigti, bijo vaikščioti vienas, prašo, kad draugai jį palydėtų namo ar pasitiktų. Po to įvykio nei L., nei L. tėvai jo neatsiprašė.
Atsiliepimas
Atsakovė A. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra L. mama, 2010 m. liepos 23 d. po 13 val. sūnus grįžo namo ir pasakė, jog galimai sulaužė E. nosį. Tą patį vakarą ji su vyru nuvyko pas E. senelius, atsiprašė E., siūlėsi jį nuvežti į ligoninę, gailėjosi, kad taip įvyko, E. mamos pas senelius nebuvo. Dėl ko įvyko konfliktas nežino, nes L. yra labai uždaras, tik sakė, kad E. su draugais prie jo kabinėjasi, žadėjo nuvežti į mišką ir pririšti prie medžio. Jaunuoliai pažįstami gal pusę metų. Sūnus L. turėjo psichologinių problemų, lankėsi pas psichologus privačiai, vartojo vaistus. Daugiau konfliktų nėra turėjęs. Siūlėsi nuvežti E. į ligoninę, tačiau jo mama pagalbos atsisakė. Turinę žalą atlygino pagal pareikštą ieškinį I. B., neturtinę žalą sutinka atlyginti tik E. B..
Atsakovas D. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra L. tėvas, 2010 m. liepos 23 d., kai tarp jo sūnaus ir E. kilo konfliktas, jis buvo darbe, po to domėjosi konflikto priežastimis ir L. nurodė, kad tarp jo ir E. pusę metų vyko apsižodžiavimas, jie vienas kitą psichologiškai veikė, gaudė, gąsdino ir vaikė, kol vienas iš jų, t.y., jo sūnus neišlaikė. Po įvykio kartu su žmona lankėsi pas E. senelius, jo mamos ten nebuvo, atsiprašė Eivido, siūlėsi nuvežti jį į ligoninę. Daugiau konfliktų su L. nėra buvę, girdėjo iš kitų asmenų, kad E. pats kabinėjasi ir jau buvo sumuštas už tai. Sutinka E. atlyginti iš viso 1500 Lt neturtinės žalos, iš kurios 500 Lt jau atlygino, ieškovei turtinę žalą jau atlygino.
Ieškovės I. B. atstovė advokatė Violeta Savickienė teismo posėdžio metu palaikė patikslintą ieškinį, prašė priteisti solidariai iš atsakovų E. B. neturtinę žalą, ieškovei – jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, bei priimti ieškovės I. B. atsisakymą nuo pradinio ieškinio, nes jai turtinė ir neturtinė žala yra atlyginta.
Atsiliepimas
Atsakovų A. Ž. ir D. Ž. atstovas advokatas Vidmantas Skaburskas prašė ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo I. B. atmesti, o E. B. ieškinį tenkinti iš dalies, sumažinant prašomą priteisti neturtinės žalos dydį.
Liudytojas L. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2010 m. liepos 23 d. gatvėje pamatė E. B. ir norėjo su juo pakalbėti, bet E. jį pastūmė ir pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, po kurių jis Eividui trenkė. Nesusilaikė nuo savo veiksmų, nes E. jį išvedė iš kantrybės. Prieš tai konfliktų su E. nebuvo, bet kai vieną dieną neišėjo į lauką, E. pradėjo jam grasinti. Po konflikto Eivido atsiprašė, dėl savo poelgio gailisi. Iš savo draugų sužinojo, kad po įvykio E. jo ieškojo su draugais, norėjo sumušti. Su E. buvo pažįstami pusę metų, santykiai buvo geri, vėliau pagedo, nes E. pradėjo grasinti, kad išveš į mišką ir kartu su savo patėviu jį sumuš.
Liudytojas D. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovą E. B. pažįsta, o su L. Ž. yra draugai. Konfliktas prasidėjo, kai Laurynas neišėjo į lauką, E. jam grasino, kad išveš į mišką. Kai įvyko konfliktas jis stovėjo už 15-20 metrų nuo jų, negirdėjo, ką E. pasakė L., nepastebėjo, kuris iš jų pirmas pradėjo stumdytis, tik iš L. žodžių žino, kad E. naudojo necenzūrinius žodžius L. atžvilgiu, jį stumtelėjo, po ko L. trenkė E. L. prieš tai į jokias muštynes įsivėlęs nebuvo.
Atsisakymas nuo ieškinio nepriimamas, todėl ieškinys ir pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo nagrinėjami kartu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių bei liudytojų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog 2010 m. liepos 23 d., apie 12 val., (mieste), tarp ieškovo E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas, kurio metu L. Ž. du kartus kumščiu trenkus E. B. į veidą – į skruostą ir nosį, lūžo E. B. nosies kaulas. Tai patvirtina 2010-07-27 specialisto išvada Nr. G 952/10(04), kurioje nurodoma, kad E. B. nustatyta kraujosruva dešinio žando srityje – smakro dešinėje, kraujosruva su nubrozdinimu apatinės lūpos dešinėje, nosies kaulų lūžis. Kraujosruvos, nubrozdinimas vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nosies kaulų lūžis – nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo sveikata sutrikdoma ilgiau 10 dienų (b.l. 58). Ieškovas E. B. gydėsi ligoninėje, ieškovė I. B. dėl sūnaus sužalojimo penkis kartus važiavo savo automobiliu į Šiaulius, degino kurą, pirko vaistus, mokėjo už specialisto išvadą, ir ieškinyje nurodė, kad turėjo iš viso 1000 Lt turtinės žalos, bei prašė priteisti 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovams ieškovei atlyginus 383,48 Lt turtinę žalą bei pervedus 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pripažino, jog turtinė ir neturtinė žala jai atlyginta visiškai.
Dėl turtinės žalos
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. 1 d. numato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.5 str. 1 d. numato, kad fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t.y., kai jam sueina aštuoniolika metų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.275 str. 1 d. numato, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Konflikto, kurio metu L. Ž. sudavė du smūgius nukentėjusiajam į veidą ir tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė ieškovo E. B. sveikatą metu, L. Ž. nebuvo sulaukęs keturiolikos metų, todėl už žalą, atsiradusią dėl jo kaltų veiksmų atsako jo tėvai. Atsakovai, L. Ž. tėvai, A. Ž. ir D. Ž. dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio neprieštarauja, jie atlygino ieškovei I. B. 383,48 Lt turtinės žalos, ieškovė sutiko su tokiu atlygintos turtinės žalos dydžiu, todėl šioje dalyje ieškovės I. B. ieškinys tenkinamas ir laikoma, jog turtinė žala ieškovei yra pilnai atlyginta.
Dėl neturtinės žalos I. B.
Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, t.y., ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės, ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Nukentėjusiojo artimieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrę nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su sunkiu nukentėjusiojo sužalojimu, taip pat nukentėjusiojo mirties atveju. Iš to seka, kad esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui nukentėjusiojo tėvai neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Kadangi E. B. buvo sužalotas nesunkiai, ieškovė I. B. neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, todėl ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo I. B. yra atmestinas.
Dėl neturtinės žalos E. B.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. 1 d. taip pat numato, kad asmeniui turi būti atlyginama ir patirta neturtinė žala. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kaip minėta, ieškovė I. B. ieškiniu prašė jai priteisti solidariai iš atsakovų A. Ž. ir D. Ž. 3000 Lt neturtinę žalą, o pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo – 2500 Lt neturtinę žalą E. B..
Neturtinei žalai keliamas reikalavimas, kad ji turi būti tikra, reali ir neabejotina. Asmeninių neturtinių teisių pažeidimo faktas reiškia, kad asmeniui yra sukeliama negatyvių emocinių išgyvenimų ar fizinių potyrių, kurių piniginio kompensavimo jis galėtų tikėtis, todėl neigiamų nematerialių padarinių atsiradimo, neturtinės žalos patyrimo faktas turi būti įrodytas, ir ši įrodinėjimo pareiga tenka ieškovams. Skirtingai nei turtinė, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (LR CK 6.250 str. 2d.). Nagrinėjant ieškovų E. B. ir I. B. reikalavimą dėl 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo E. B. būtina išsiaiškinti, ar nesunkiu sveikatos sužalojimu buvo padaryta teisiškai reikšminga neturtinė žala, t.y., ar tokia žala verta atlyginimo. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Ji turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-337/2006).
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir liudytojų paaiškinimais teismo posėdžio metu matyti, kad E. B. nukentėjo nuo L. Ž. neteisėtų veiksmų. Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 952/10(04) matyti, jog E. B. nustatyta kraujosruva dešinio žando srityje – smakro dešinėje, kraujosruva su nubrozdinimu apatinės lūpos dešinėje, nosies kaulų lūžis. Dėl tokio sužalojimo E. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 58). Ieškovai teigė, kad dėl patirtų sužalojimų E. B. jautė diskomfortą, nepatogumus, kompleksavo dėl savo išvaizdos, apie dvi savaites negalėjo bendrauti su aplinkiniais, normaliai kalbėti, po patirto sužalojimo jaučia baimes, sutriko miegas, pasidarė itin nervingas ir jautrus, dėl ko lankėsi pas psichologus (b.l. 55-56). Teismas mano, kad E. B. patyrė neturtinę žalą dėl diskomforto, nepatogumų, negalėjimo bendrauti su aplinkiniais, t?čiau ieškovų pateiktus įrodymus dėl lankymosi pas psichologą vertina kritiškai. Konfliktas, kurio metu E. B. patyrė sužalojimus, įvyko 2010 m. liepos 23 d., pas psichologus ieškovas pirmą kartą apsilankė 2010-10-14, t.y., ne iškart, kai yra didžiausia neigiamų emocinių ir psichologinių pasekmių tikimybė, o praėjus beveik trims mėnesiams po įvykio ir jau padavus ieškinį teisme. Dėl šios priežasties teismas nelaiko, kad ieškovų pateikti išrašai iš medicininių dokumentų, išduoti VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro, yra pakankamai pagrįstas ir neabejotinas įrodymas prašomos priteisti visos neturtinės žalos dydžiui.
Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ne tik žalą padariusio asmens kaltė, bet ir nukentėjusio asmens elgesys. L. Ž. mokykloje charakterizuojamas teigiamai, mokyklą lanko, mokosi patenkinamai, nekonfliktuoja (b.l. 31). E. B. charakterizuojamas patenkinamai, su mokytojais kartais bendrauja per daug familiariai, mokosi prastai, linkęs įsivelti į konfliktus ir muštynes, pažeidinėti viešąją tvarką, bet dėl savo amžiaus baudžiamojon atsakomybėn patrauktas nebuvo (b.l. 80, 83). Tiek E. B., tiek L. Ž. kaltino vienas kitą provokavimu sukelti muštynes, kabinėjimusi ir nuolatiniais grasinimais. L. Ž. nurodė, kad E. B. jį pastūmė ir vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, po kurių jis trenkė E. B. į veidą. Šių paaiškinimų ieškovas E. B. nepaneigė, o teismas neturi pagrindo abejoti L. Ž. žodžiais, todėl, remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog E. B. elgėsi neatsakingai bei tokiais savo veiksmais išprovokavo konfliktą. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad L. Ž. neteisėti veiksmai iš dalies buvo iššaukti netinkamo nukentėjusio asmens, t.y., E. B., elgesio. Todėl, atsižvelgiant į pateiktus šalių įrodymus, žalą padariusio asmens kaltę, atsakovų turtinę padėtį – atsakovų gaunamos šeimos mėnesio pajamos vidutiniškos, turi kreditorinių įsipareigojimų, du nepilnamečius vaikus (b.l. 30, 32, 33, 35-36), padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, prašoma priteisti neturtinė žala ieškovui E. B. yra mažintina, ir iš atsakovų A. Ž. ir D. Ž. solidariai priteistina 2000 Lt dydžio suma.
Taigi, priteisus ieškovei I. B. ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, t.y., 383,48 Lt, ir įvertinus tai, jog turtinė žala jai jau yra atlyginta, bei atmetus jos ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, o E. B. priteisus 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir įvertinus tai, jog 500 Lt neturtinės žalos atsakovai ieškovui jau yra atlyginę, išskaičiavus atlygintos neturtinės žalos dydį, iš atsakovų A. Ž. ir D. Ž. solidariai yra priteisiama likusi 1500 Lt (2000 Lt - 500 Lt) neturtinės žalos dalis ieškovui E. B..
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš dalies tenkinus ieškinį šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.).
Ieškovė I. B. turėjo 1700 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 2, 29). Iš dalies tenkinus ieškinį, iš atsakovų A. Ž. ir D. Ž. lygiomis dalimis yra priteistina 1012,98 Lt (2383,48 Lt/4000 Lt x 1700 Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. B. naudai (LR CPK 93 str. 2 d.).
Atsakovai turėjo 700 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 47, 52). Iš dalies tenkinus ieškinį, iš ieškovės yra priteistina 417,11 Lt (2383,48 Lt/4000 Lt x 700 Lt) bylinėjimosi išlaidų atsakovų naudai.
Kadangi ieškovai nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleisti (LR CPK 83 str. 1 d. 5 p.), o ieškinys tenkintinas iš dalies, 71,50 Lt (2383,48 Lt x 3%) žyminio mokesčio suma valstybei priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis (LR CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovų A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. , (duomenys neskelbtini) solidariai 383,48 Lt (trys šimtai aštuoniasdešimt trys litai 48 ct) turtinės žalos atlyginimo ieškovei I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Laikyti, jog 383,48 Lt (trys šimtai aštuoniasdešimt trys litai 48 ct) turtinės žalos atsakovai A. Ž. ir D. Ž. ieškovei I. B. jau atlygino.
Priteisti iš atsakovų A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), solidariai 2000 Lt (du tūkstančiai litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo ieškovui E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Laikyti, jog 500 Lt (penki šimtai litų 00 ct) neturtinės žalos atsakovai A. Ž. ir D. Ž. ieškovui E. B. jau atlygino.
Priteisti iš atsakovų A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 1012,98 Lt (vienas tūkstantis dvylika litų 98 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. B., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 417,11 Lt (keturi šimtai septyniolika litų 11 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovams A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovų A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 71,50 Lt (septyniasdešimt vienas litas 50 ct) žyminio mokesčio valstybei.
Nurodytą sumą sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Radviliškio rajono apylinkės teismą.