Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-69-252-2016

Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03572-2015-8

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 23 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės,

dalyvaujant: atsakovui J. P., atsakovo atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui, ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Laimai Markevičienei, ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams direktoriui A. G. ir vadybininkei M. G.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui J. P. dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau ir – Komisija) sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 10 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. P. prašymą tenkino iš dalies ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. P. naudai priteisė 774,73 Eur (atskaičius mokesčius) nesumokėtų dienpinigių ir komandiruočių išlaidų už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. vasario 20 d. Kartu nutarė išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. P. naudai 682,11 Eur (atskaičius mokesčius) vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo 2015 m. vasario 23 d. iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2015 m. balandžio 10 d. Šiuo Komisijos sprendimu J. P. prašymas išieškoti neišmokėtą darbo užmokestį buvo atmestas kaip nepagrįstas.

2015 m. gegužės 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovui J. P., kuriuo buvo reikalaujama panaikinti 2015 m. balandžio 10 d. Komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje J. P. naudai priteista 774,73 Eur nesumokėtų dienpinigių ir komandiruočių išlaidų už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. vasario 20 d.; bei dalyje, kurioje priteista 682,11 Eur vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2015 m. vasario 23 d. iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2015 m. balandžio 10 d.; ir atmesti J. P. reikalavimą išieškoti su darbo santykiais susijusias išmokas. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas J. P. 2010 m. liepos 12 d. buvo priimtas į darbą darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo – ekspeditoriaus pareigoms atlikti, o darbdavys įsipareigojo mokėti 302,65 Eur (1045 Lt) atlyginimą per mėnesį. Darbo sutartyje taip pat buvo nurodyta, kad atlyginimas mokamas du kartus per mėnesį (atlyginimą iki sekančio mėnesio 15 d., avansą 25 mėnesio darbo dieną). Be to, ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokėti ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, nustatytos pagal komandiruočių išmokėjimo tvarką. Darbo sutartis tarp šalių Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 str. 3 d. 2 p. buvo nutraukta 2015 m. vasario 20 d. (1 t., 13 – 15 b. l.). 2015 m. kovo 18 d. Komisija gavo J. P. prašymą dėl nesumokėto darbo užmokesčio sumokėjimo, kuris vėliau buvo patikslintas prašant išmokėti su darbo santykiais susijusias išmokas. Atsižvelgiant į tai, 2015 m. balandžio 10 d. Komisija, išnagrinėjusi darbo bylą pagal J. P. prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, dienpinigių ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką išieškojimo, priėmė sprendimą, kuriuo J. P. prašymą tenkino iš dalies bei nutarė išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. P. naudai 774,73 Eur (atskaičius mokesčius) nesumokėtų dienpinigių ir komandiruočių išlaidų už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. vasario 20 d. bei 682,11 Eur (atskaičius mokesčius) vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo 2015 m. vasario 23 d. iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos t. y. iki 2015m. balandžio 10 d. Aptariamu Komisijos sprendimu J. P. prašymas išieškoti neišmokėtą darbo užmokestį buvo atmestas, kaip nepagrįstas (1 t., 8 – 12 b. l.). Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš dalies nesutikdama su Komisijos priimtu sprendimu, t.y. jo dalimi, kuria J. P. priteisti nesumokėti dienpinigiai ir komandiruočių išlaidos bei vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriame tvirtino, jog su J. P. yra visiškai atsiskaičiusi. Kartu ieškovė pateikė komandiruotės avanso apyskaitas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į komandiruočių avanso apyskaitų duomenis bei aplinkybę, kad šie dokumentai Komisijai pateikti nebuvo, sprendė, jog nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama išvadai, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra visiškai atsiskaičiusi su J. P. ir nėra neišmokėjusi jokių su darbo santykiais susijusių išmokų. Nesutikdamas su tokiu sprendimu atsakovas J. P. pateikė apeliacinį skundą.

Apeliacinės instancijos teismas, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs šią civilinę bylą, išklausęs šalių paaiškinimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų M. G. ir A. G. parodymus, o taip pat įvertinęs ieškovės papildomai pateiktus dokumentus bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. gegužės 6 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pateiktas apeliacinės instancijos teismui paskyrus rašysenos (parašo) ekspertizę, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 9 p. nuostatas ir nepagrįstai padarė išvadą, kad byloje esantys apskaitos dokumentai yra pakankami spręsti, jog ieškovė su J. P. yra visiškai atsiskaičiusi.

Taisyklių 9 p. įtvirtinta, kad ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.

Nagrinėjamu atveju ieškovė išties pateikė avanso apyskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, jog atsakovas J. P. atsiskaitė buhalterei bei apskaitininkei – kasininkei už jam išmokėtas pinigines sumas, tarp kurių yra nurodytos ir ginčijamos atsakovo tvirtinimu jam neišmokėtos piniginės sumos (686 Lt (175,51 Eur), 538 Lt (155,82 Eur), 160 Lt (46,34 Eur), 213 Lt (61,68 Eur), 538 Lt (155,82 Eur) bei 540 Lt (156,39 Eur) avansas) (1 t., 38, 42, 52, 55 b. l.). Be to, į bylą pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraščiai, kuriuose nurodyta, kad J. P. buvo atlikti avansiniai mokėjimai grynais pinigais 2014 m. rugpjūčio 13 d. – 686 Lt (175,51 Eur), 2014 m. rugsėjo 5 d. – 538 Lt (155,82 Eur) ir 160 Lt (46,34 Eur), 2014 m. rugsėjo 13 d. – 213 Lt (61,68 Eur), 2014 m. lapkričio 7 d. – 538 Lt (155,82 Eur) bei 2014 m. lapkričio 21 d. – 540 Lt (156,39 Eur) (1 t., 39, 43, 44, 45, 53, 56 b. l.). Kartu reikšminga ir tai, jog M. G., kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atskaitingų asmenų paskyrimo“ buvo paskirta atskaitingu asmeniu, galinčiu įmonės vardu išduoti vairuotojams – ekspeditoriams avansus komandiruočių išlaidoms bei atlikti mokėjimus įmonės vardu už įsigyjamas prekes ir paslaugas, aptariamu laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. iki 2014 m. gruodžio mėnesio pradžios iš įmonės kasos buvo išmokamos pakankamai didelės pinigų sumos: 2014 m. rugpjūčio 13 d. – 25 000 Lt (7540,50 Eur) (1 t., 164 b. l.); 2014 m. rugsėjo 3 d. – 20000 (5792,40 Eur) (1 t., 169 b. l.); 2014 m. rugsėjo 5 d. – 950 Lt (275,14 Eur) (1 t., 169 b. l.); 2014 m. rugsėjo 12 d. – 40000 Lt (11584,80 Eur) (1 t., 170 b. l.); 2014 m. lapkričio 6 d. – 20585 Lt (5961,83 Eur) (1 t., 179 b. l.); 2014 m. lapkričio 19 d. – 50000 Lt (14481 Eur) (1 t., 180 b. l.); 2014 m. lapkričio 21 d. – 6500 Lt (1882,53 Eur) (1 t., 180 b. l.). Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad esantys duomenys išties rodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirti atskaitingi asmenys, t.y. M. G. ir M. R., kurie turėjo teisę atlikti įvairius mokėjimus tiekėjams bei įmonės darbuotojams ir kad panašiais laikotarpiais, kuomet pagal įmonės vidinius dokumentus atsakovui buvo išmokėtos avansinės lėšos (komandiruotpinigiai) grynais pinigais M. G. iš kasos buvo išduotos nemažos pinigų sumos. Nepaisant to, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, šios aplinkybės neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad atsakovui J. P. išties buvo išmokėti virš minėti dienpinigiai ir kelionės išlaidos. Pabrėžtina, kad minėtų Taisyklių 9 punkto nuostatos įtvirtina atskaitingo asmens atsiskaitymą su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) už jam išduotas pinigines lėšas, t.y. atskaitingas asmuo turi pateikti pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą. Iš esmės analogiškas reikalavimas įtvirtintas ir minėtame UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2008 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atskaitingų asmenų paskyrimo“ 2 punkte, kuris nurodo, kad atskaitingiems asmenims pavedama atsiskaityti už išleistus pinigus ir avanso ataskaitą pateikti įmonės buhalterijai pasibaigus mėnesiui per 5 darbo dienas (1 t., 163 b. l.). Taigi tiek pagal lokalinių, tiek pagal nacionalinių tesės aktų nuostatas atskaitingas asmuo privalo atsikaityti už išleistas pinigines lėšas įmonės buhalterijai, t.y. šiuo atveju M. G., kuri pagal bylos medžiagą ir ieškovės nurodomas aplinkybes, atsiskaitydavo su vairuotojais ekspeditoriais iš įmonės kasos išimtais grynaisiais pinigais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai privalėjo pateikti išleistus pinigus patvirtinančius dokumentus. Tokie dokumentai, t.y. M. G. išleistų grynųjų pinigų ataskaitos, bylą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo iš ieškovės ne kartą buvo pareikalauti, tačiau pateikti nebuvo. Taigi nors visiškai sutiktina su ieškovės atstovės apeliacinės instancijos teisme išdėstyta pozicija, jog įmonė gali turėti savo vidinius apskaitos dokumentus, tačiau, atsižvelgiant į virš išdėstytas teisės normas, matyti, kad grynųjų pinigų, kurie buvo išlaiduoti iš įmonės kasos, panaudojimas yra pakankamai griežtai reglamentuotas ir atskaitingus asmenis įpareigoja užpildyti konkrečios formos apskaitos dokumentus.

Taigi, atsakovui J. P. ginčijant grynųjų pinigų gavimo faktą aptariamais laikotarpiais, nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, jog M. G. išlaiduotos piniginės lėšos buvo panaudotos ne kam kitam, o vairuotojų – ekspeditorių, tarp kurių buvo ir J. P., dienpinigių ir komandiruočių išlaidoms išmokėti, juo labiau kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2008 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atskaitingų asmenų paskyrimo“ M. G. gautas pinigines lėšas galėjo naudoti ne tik vairuotojų – ekspeditorių avansinėms komandiruočių išlaidoms, tačiau ir atsiskaitymui už įsigyjamas prekes ir paslaugas, o be to, dalies M. G. iš įmonės kasos išlaiduotų lėšų datų nesutampa su datomis, kuriomis, ieškovės tvirtinimu, J. P. buvo išmokėti komandiruotpinigiai (M. G. 40000 Lt (11584,80 Eur) buvo išlaiduoti 2014 m. rugsėjo 12 d., o komandiruotpinigiai vairuotojams pagal įmonės žiniaraščius buvo mokėti 2014 m. rugsėjo 13 d.; 20585 Lt (5961,83 Eur) buvo išlaiduota 2014 m. lapkričio 6 d., o mokėta – 2014 m. lapkričio 7 d.).

Negana to, nagrinėjamu atveju ieškovės vidiniai dokumentai, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansinių mokėjimų sąrašai bei išrašai iš bendrojo žurnalo, kuriuose nurodyta, kad J. P. buvo išmokėtos atitinkamos piniginės lėšos bei kuriuose yra atsakovo parašas, patvirtinantis nurodytų lėšų gavimą, neatitinka avanso ataskaitos, kuri yra griežtos formos buhalterinis dokumentas, sąvokos ir negali būti pakankamu įrodymu, patvirtinančiu J. P. išmokėtų ginčijamų piniginių lėšų faktą. Papildomai pažymėtina tai, kad neaiškumų kelia ir aplinkybė, jog įmonės bendrojo žurnalo išrašuose yra nurodyta, kad ginčijamos piniginės lėšos J. P. buvo išmokėtos konkrečių dokumentų, t.y. kasos išlaidų orderių pagrindu ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nors tokių dokumentų į bylą pateikta nebuvo, o minėtuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansinių mokėjimų sąrašuose prie kiekvieno J. P. nurodyto mokėjimo mažu šriftu nurodyti aptartų kasos išlaidų orderių, kurie nėra pateikti į bylą, numeriai, o be to, dokumento pavadinime nuodyta, kad avansiniai mokėjimai yra skirti kelių mokesčiams ir kitoms kelionės išlaidoms.

Atsižvelgdamas į virš išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta objektyvių, tinkamos formos buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų atskaitingo asmens iš įmonės kasos gautų piniginių lėšų išleidimo priežastis, dėl ko, priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, nėra pagrindo išvadai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra visiškai atsikaitęs su atsakovu J. P. ir jam sumokėjęs 774,73 dienpinigius ir komandiruočių išlaidas.

Tokių išvadų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia ir byloje esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktas 2016 m. gegužės 6 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti kad tirti pateiktose avanso apyskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansinių mokėjimų žiniaraščiuose pasirašė J. P.. Išties, nors pagal byloje esančius objektyvius duomenis atsakovas J. P. pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniuose dokumentuose , kad gavo tam tikras pinigines sumas grynais pinigais, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia kategoriškai tvirtinti, jog nurodytos lėšos išties buvo gautos. Atsakovas J. P. viso proceso metu tvirtino, kad konkrečių piniginių sumų, dėl kurių vyksta ginčas šioje byloje, jis grynais pinigais nėra gavęs. Tokius atsakovo argumentus bei aplinkybę, kad jis išties sąžiningai galėjo klysti tvirtindamas, jog nepasirašė virš minėtuose dokumentuose, patvirtina bylos medžiaga. 2014 m. rugsėjo 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansinių mokėjimų žiniaraštyje yra nurodoma, kad J. P. yra išmokėta 213 Lt (61,68 Eur) suma komandiruotpinigių, o šioje eilutėje prie J. P. vardo ir pavardės yra parašytas ir jo parašas (1 t., 45 b. l.). Taigi aptariami duomenys rodo, kad minėta pinigų suma atsakovui buvo perduota būtent 2014 m. rugsėjo 13 d. Tačiau, kaip matyti iš 2014 m. rugsėjo 18 d. avanso apyskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), J. P. laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 8 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d. buvo išvykęs į Rusiją. Taigi ieškovės finansiniame dokumente nurodytą dieną J. P. piniginės lėšos negalėjo būti perduotos ir jis šią dieną pasirašyti negalėjo. Tačiau tokios aplinkybės leidžia pagrįstai vertinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansinių mokėjimų žiniaraščiuose, kurie yra vienas esminių įrodymų, kuriais ieškovė grindžia piniginių sumų J. P. išmokėjimo faktą, pateikiama informacija gali būti nepakankamai tiksli ir teisinga. Taigi aptartos aplinkybės ne tik leidžia vertinti, kad J. P. įmonės apskaitos dokumentuose galėjo pasirašyti pakankamai neįsigilinęs, vėliau ar anksčiau nei nurodyta data, tačiau papildo virš išdėstytus argumentus, jog ieškovės pateikti dokumentai (išrašai iš bendrojo žurnalo ir avansinių mokėjimų žiniaraščiai) nėra pakankami išvadai, jog ginčijamos piniginės lėšos J. P. išties buvo išmokėtos. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jų ieškovas neteikė nei pirmos instancijos teisme nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kurie paneigtų apelianto teiginį, kad jam ir kitiems vairuotojams buhalterijoje „pakišdavo“ pasirašymui įvairius dokumentus, kuriuos jis neskaitęs pasirašydavo. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų savo teiginiui patvirtinti, kad minėtos piniginės sumos apeliantui kartais buvo perduodamos per kitus asmenis jau jam būnant kelionėje(komandiruotėje). Apklausta liudytoju M. G. taip pat nepaneigė nurodytų aplinkybių ir patvirtino faktą, kad būdavo, jog parašus ant pateiktų žiniaraščių paimdavo ne pinigų mokėjimo dieną kaip nurodyta žiniaraščiuose.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmesti. Teisėjų kolegija dėl kitų apelianto argumentų nepasisako, nes jie teisingam bylos išsprendimui teisinės reikšmės neturi.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 str. 1 d. taisyklę. Kadangi ieškinys yra atmestas, o atsakovas J. P. nebuvo pateikęs įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir prašęs jų priteisti, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovui už antrinės teisinės pagalbos teikimą apeliacinės instancijos teisme pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 889,45 Eur. Patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 889,45 Eur išlaidų valstybei už atsakovui suteiktą teisinę pagalbą (CPK 96 str., 99 str.) bei 10,46 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., 143 b. l.) (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 889,45 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 45 euro centus) už antrinę teisinę pagalbą bei 10,46 Eur (dešimt eurų 46 euro centus ) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.