Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2018-01-31 · Civilinė byla Nr. e2-1431-589/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-31
Bylos Nr.
e2-1431-589/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05728-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Atsakovas
T. P. R.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Krasta Auto Vilnius“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1431-589/2018Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05728-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.6.3; 3.2.7.1 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 31 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo T. P. R. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krasta Auto Vilnius“ ieškinį atsakovui T. P. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 1 723,68 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 39,00 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Nurodė, kad atsakovas 2016 m. vasario 18 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros SIV Nr. 1602856 pagrindu yra skolingas ieškovei 1 723,68 Eur už atsakovui suteiktas automobilio BMW640, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) remonto paslaugas. Atsakovas pagal pateiktą prašymą išmokėti draudimo išmoką įsipareigojo apmokėti remonto išlaidas, kurių per 30 dienų nesumokės arba dalinai sumokės draudimo kompanija. Atsakovas pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą su ieškove pilnai neatsiskaitė, atsiskaityti gražiuoju vengė ir į raginimus atsiskaityti nereagavo, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į pareikštą ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė negalėjo iš karto jam pateikti visų keičiamų dalių sąrašo, todėl buvo žodžiu sutarta, jog pilnas keičiamų dalių sąrašas bus atsiųstas elektroniniu paštu. Kadangi po automobilio remonto atsirado sąrašas dalių, kurios nebuvo keistos ir nebuvo jokio poreikio jas keisti, buvo raštu kreiptasi į ieškovę dėl šių dalių grąžinimo, taip pat ieškovei buvo pareikštos pretenzijos dėl nekokybiško remonto. Ieškovė visokiausiais būdais vengė nurodyti pakeistų dalių buvimo vietą, vis nurodydama kitą jų buvimo vietą, kol galiausiai nurodė, kad jos utilizuotos ir negalėjo paaiškinti, kodėl jas keitė, nors jos buvo visiškai nepažeistos. Ieškovė taip pat nepaaiškino, kodėl atsakovui nuosavybės teise priklausiusias dalis utilizavo, nors turėjo rašytinį jo prašymą šias dalis grąžinti. Tokiais veiksmais ieškovė padarė atsakovui 12 000,00 Eur nuostolį.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovai parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo. Ieškovė pateikė prašymą nagrinėti bylą jos atstovams nedalyvaujant, atsakovui neatvykus į parengiamąjį posėdį, prašė priimti sprendimą už akių. Nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti visiškai.

Atsakovas parengiamajame teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, pareiškimo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant nepateikė. Teismo šaukimas į parengiamąjį posėdį atsakovui buvo įteiktas asmeniškai.

Atsakovui į parengiamąjį posėdį neatvykus, nepateikus prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, esant ieškovės prašymui, 2017 m. gruodžio 11 d. teismas priėmė sprendimas už akių, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino, t. y. priteisė iš atsakovo 1 723,68 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 723,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 39,00 Eur žyminį mokestį, 229,90 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas ieškovės naudai. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo 3,10 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame pareiškia, kad su teismo sprendimu nesutinka, prašo panaikinti 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, išreikalauti iš ieškovės šiuos bylai reikšmingus įrodymus: visus duomenis, patvirtinančius po automobilio BMW, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) atliktų remonto darbų likusių detalių utilizavimo faktą (tame tarpe, bet neapsiribojant, išsamų utilizuotų detalių sąrašą, utilizavimo aktą, atliekų apskaitos žurnalą, subjektą utilizavusį detales ir pan.); 2014 m. balandžio 11 d. Bendradarbiavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“, likusius ieškovės nepateiktus lapus, įpareigojant į bylą pateikti pilną šios sutarties redakciją. Atsakovo nuomone, sprendimas už akių byloje negalėjo būti priimtas, kadangi į 2017 m. gruodžio 7 d. parengiamąjį posėdį neatvyko nei atsakovas, nei ieškovė ar jos atstovas, o pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, tik atvykusios šalies prašymu galėjo būti priimtas sprendimas už akių. Sprendimas už akių taip pat gali būti priimtas tik tais atvejais, kai byloje pateikti tik vienos iš šalių įrodymai, tuo tarpu atsakovo pateikti paaiškinimai taip pat yra įrodinėjimo priemonė. 2017 m. gruodžio 7 d. ieškovė pateikė teismui prašymą prie bylos prijungti naujus įrodymus, kurie nebuvo perduoti atsakovui susipažinti, apie jų pateikimą atsakovui nebuvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Ieškovės nurodytos aplinkybės ir jos pateikti įrodymai yra prieštaringi, keliantys rimtas abejones: nesutampa kiekiai ir sumos ieškovės pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje ir ieškovės vėliau pateiktame serviso pasiūlyme, minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje tarp atliktų darbų yra fiksuotas tik dviejų ratlankių keitimas, tačiau parduoti trys ratlankiai ir tik dvi padangos, nurodytas vairuotojo saugos diržo keitimas, tačiau parduotų prekių sąraše nėra tokios prekės kaip vairuotojo saugos diržas. Remontui atlikti ji taip pat buvo perdavęs ieškovei vieną ratlankį, pirktą už savo pinigus. Be to, ieškovės reikalaujamą priteisti 1 723,68 Eur suma draudikas traktavo kaip naujų detalių nusidėvėjimo suma. Atsakovo žiniomis, „nusidėvėjimas“ yra išskaičiuojamas išimtų (senųjų) detalių likutine verte, kurias realizavus (perdavus kaip metalo laužą, panaudojus savo ūkyje, pardavus antrinėje rinkoje), ieškiniu reikalaujama suma turėjo išsilyginti. Ieškovė neteisėtai utilizavusi atsakovui nuosavybės teise priklausiusias detales, nepagrįstai suvaržė jo teisę laisvai disponuoti savo turtu ir galimybę nepatirti papildomų nuostolių. Šiuo atveju, dėl autoįvykio, kurio kaltininku jis nebuvo, atsakovas nėra grąžinamas į tokią padėtį, kurioje jis buvo iki žalos atsiradimo, kadangi draudikas automobilio atkūrimo išlaidas mažino pritaikyto nusidėvėjimo procentu, o ieškovė nusidėvėjusių automobilio detalių atsakovui negrąžino ir utilizavo. Teismui priėmus sprendimą už akių, taip pat buvo apribota jo procesinė teisė pareikšti ieškovei priešieškinį (dalyje dėl nuostolių atlyginimo), o prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas turėjo būti atmestas. Atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad teismas iki parengiamojo teismo posėdžio išspręs pažeistų bylos teismingumo taisyklių klausimą, perduos šią bylą nagrinėti jo gyvenamosios vietos teismui, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismui ir parengiamasis posėdis neįvyks. Be to, atsakovas apie 2017 m. gruodžio 7 d. vyksiantį parengiamąjį posėdį buvo informuotas posėdžių sekretorės, kuomet jis kaip trečiasis asmuo dalyvavo kitoje Panevėžio apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Jau tada bylą nagrinėjančio teisėjo posėdžių sekretorę jis informavo žodžiu, jog numatytame posėdyje dalyvauti negalės dėl iš anksčiau suplanuotų verslo kelionių į Taliną (Estija) bei Helsinkį (Suomija) ir prašė perkelti parengiamojo posėdžio datą savaite vėliau, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad bylą neteisminga Panevėžio apylinkės teismui ir prašė išspręsti klausimą dėl bylos perdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Į Taliną kartu su kolega automobiliu išvyko 2017 m. gruodžio 7 d. 6.00 val. ryte., tos pačios dienos 14.00 val. turėjo verslo susitikimą Taline, o 22.00 val. kėlėsi keltu iš Talino į Helsinkį su tikslu dalyvauti kitą dieną vyksiančiame verslo susitikime.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime prašo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą. Ieškovės nuomone, 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, teisingas, pagrįstai apsaugantis ieškovės interesus, kadangi priešingai nei atsakovas, ieškovė visas procesines pareigas įvykdė tinkamai, pateikė prašymą bylą parengiamajame posėdyje nagrinėti ieškovei ir jos atstovams nedalyvaujant, taip pat prašymą priimti sprendimą už akių tuo atveju, jei atsakovas neatvyks į parengiamąjį posėdį. Visi byloje esantys įrodymai atsakovui yra žinomi, ieškovė nepateikė naujų reikalavimų, apie kuriuos atsakovui nebuvo žinoma. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, jog ši sąskaita yra ir atliktų paslaugų priėmimo-perdavimo aktas bei automobilio grąžinimo užsakovui aktas; pasirašydamas šią sąskaitą, atsakovas patvirtino, jog užsakė visus joje nurodytus darbus, detales bei medžiagas, jog visos sąskaitoje nurodytos paslaugos buvo atliktos, jog automobilį apžiūrėjo ir atsiėmė. Atsakovas jokių pretenzijų dėl remonto kokybės, neteisingai pakeistų dalių ar kt. ieškovei nepateikė. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog prieš remontą ar remonto metu kreipėsi į ieškovę ar draudiką dėl pakeistų dalių grąžinimo, o 2016 m. kovo 18 d. prašyme-pretenzijoje atsakovas reikalavo tik grąžinti pakeistas detales, jokių kitų pretenzijų, tame tarpe, dėl atlikto remonto kokybės, nereiškė. Atsakovas bando klaidinti teismą, teikdamas, jog ieškovės pateiktuose įrodymuose yra neatitikimų tarp sumų. Iš tiesų serviso sąmata ne visuomet sutampa su sąskaita, kuri išrašoma už faktiškai atliktus remonto darbus, tačiau sąskaitos suma negali būti didesnė už serviso sąmatą. Šio ginčo atveju taip ir yra – atsakovo automobilio remontui reikėjo mažiau darbo sąnaudų, negu buvo planuota teikiant serviso pasiūlymą, todėl už faktiškai atliktus darbus buvo išrašyta sąskaita mažesnei sumai nei nurodyta serviso pasiūlyme. Tai tik įrodo ieškovės sąžiningumą – ieškovė išrašė sąskaitą tik už faktiškai atliktus darbus. Atsakovas taip pat visiškai nepagrįstai teigia, jog pačioje ieškovės pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje SIV Nr. 1602856 nurodyti duomenys prieštarauja tarpusavyje – neva fiksuotas dviejų ratlankių keitimas, o tarp parduotų yra jau nurodyti jau trys ratlankiai ir t.t. Iš tiesų tiek sąskaitoje, tiek sąmatoje yra nurodyti trys ratlankiai, tik sąskaitoje jie nurodyti per tris eilutes, o sąmatoje – per 2 eilutes, šiame automobilyje buvo keistas vairuotojo saugos diržas ir saugos diržo sagtis. Pagal ieškovės ir AB „Lietuvos draudimas“ 2014 m. balandžio 11 d. sudarytos Bendradarbiavimo sutarties 3.4.3 papunktį ieškovė įsipareigojo užtikrinti pakeistų detalių saugojimą, tačiau ne ilgiau kaip 14 dienų, o pasibaigus šiam terminui arba negavus draudiko nurodymo saugoti – utilizuoti. Minėta sutartis sukuria teises ir pareigas ieškovei ir draudikui, o ne atsakovui, kuris nėra šios sutarties šalimi. Sąskaita už remonto paslaugas atsakovui buvo išrašyta 2016 m. vasario 18 d., 14 dienų terminas suėjo 2016 m. kovo 3 d., iki šio termino ieškovė nei iš draudiko, nei iš atsakovo negavo prašymo saugoti pakeistas detales, todėl pakeistos detalės buvo utilizuotos. Ieškovė gavo atsakovo prašymą grąžinti pakeistas detales 2016 m. kovo 18 d., t. y. jau praėjus 14 dienų terminui. Ieškovė neturėjo nei galimybės, nei pareigos įvykdyti atsakovo reikalavimo grąžinti pakeistas detales, ar atlyginti detalių likutinę vertę. Jei draudikas neinformuoja ieškovės, jog pageidauja palikti keičiamas dalis (tokios dalys pažymimos sąmatoje), jos utilizuojamos po sąskaitos už automobilio remontą išrašymo dienos. Artimiausiu metu jos atiduodamos utilizavimui atliekų tvarkytojui – uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Atliekų tvarkymo centras“. Ieškovė kasdien remontuoja vidutiniškai po 8 automobilius, sugadintos dalys yra talpinamos į konteinerius, kuriuos pasiima atliekų tvarkytojas, todėl nėra galimybės išskirti, kokios atsakovo automobilio dalys, kokią konkrečiai dieną buvo atiduotos utilizavimui. Paėmęs atliekas, atliekų tvarkytojas surašo perdavimo – priėmimo aktą, kuriame nurodo, kokių atliekų, kokį svorį paėmė. Atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje priežastys negali būti pripažintos svarbiomis – jei atsakovas negalėjo pats dalyvauti parengiamajame posėdyje, privalėjo apie tai raštu pranešti teismui, arba pasirūpinti, jog į posėdį atvyktų jo atstovas. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ji už advokato pagalbą sumokėjo per tarpininką, todėl ieškovė turi teisę reikalauti ir jai turi būti priteista už advokato pagalbą. Dėl teismingumo taisyklių pažeidimo paaiškino, jog ieškovė ieškinį pateikė atsakovui pagal žinomą atsakovo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), nepažeisdamas teismingumo taisyklių. Atsakovas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys buvo pateiktas Panevėžio miesto apylinkės teismui, o ne Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Sprendimas už akių naikintinas ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintinas. Civilinė byla pagal teismingumą perduotina Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi (nagrinėjamoje byloje taikytina 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XII-2751 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, sprendimas už akių dėl neatvykusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti, be kita ko, nurodomos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (minėto straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, vien argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008).

Nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas už akių priimtas atsakovui neatvykus į parengiamąjį posėdį ir nepateikus prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, esant ieškovės prašymui. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad dar tuomet, kai jis kaip trečiasis asmuo dalyvavo kitoje Panevėžio apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, šią bylą nagrinėjančio teisėjo posėdžių sekretorė jam įteikė šaukimą į 2017 m. gruodžio 7 d. vyksiantį parengiamąjį posėdį, o jis pranešė posėdžių sekretorei tada, kad negalės dalyvauti dėl iš anksčiau suplanuotų verslo kelionių bei prašė perkelti parengiamojo posėdžio datą savaite vėliau, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad byla neteisminga Panevėžio apylinkės teismui ir prašė išspręsti klausimą dėl bylos perdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tačiau civilinės bylos medžiagoje šias atsakovo nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nėra, tokių įrodymų nepateikė ir atsakovas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas apie priimtą ieškinį, bylos iškėlimą buvo informuotas asmeniškai 2017 m. spalio 12 d. Atsakovui pateikus atsiliepimą į ieškinį, 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsakovas buvo informuotas apie tai, jog ketindamas reikšti pretenzijas ieškovei dėl nuostolių atlyginimo, tokį reikalavimą jis turi pareikšti kaip atskirą ieškinį, apmokant žyminiu mokesčiu, pateikiant visus įrodymus ir pan. Apie 2017 m. gruodžio 7 d. vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį atsakovas taip pat buvo informuotas asmeniškai teismo šaukimu, tačiau į jį neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios nepateikė jokių prašymų. Kadangi atsakovas jau šaukimo į parengiamąjį posėdį jam įteikimo dieną žinojo, kad negalės tame posėdyje dalyvauti dėl iš anksčiau suplanuotų verslo kelionių, laikytina, jog atsakovas turėjo pakankamai laiko apie tai pranešti teismui arba pasirūpinti, kad į posėdį atvyktų atstovas, bei pateikti prašymą išspręsti klausimą dėl bylos teismingumo CPK nustatyta tvarka. Be to, kadangi iki teismo posėdžio pradžios atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimą atmesti ieškinį, civilinė byla buvo nagrinėjama pagal ieškovės pareikštą ieškinį dėl skolos priteisimo, byloje, esant ieškovės prašymui, buvo priimtas sprendimas už akių. Pažymėtina, jog įsigaliojus aptariamai įstatymo redakcijai, neliko nuostatos, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tik tais atvejais, kai byloje pateikti tik vienos iš šalių įrodymai.

Vertintini kaip nepagrįsti ir atsakovo argumentai, jog sprendimas už akių byloje negalėjo būti priimtas, kadangi į parengiamąjį posėdį neatvyko nei atsakovas, nei ieškovė ar jos atstovas, o pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį, tik atvykusios šalies prašymu galėjo būti priimtas sprendimas už akių, taip pat, kad teismui priėmus sprendimą už akių, buvo apribota jo procesinė teisė pareikšti ieškovei priešieškinį (dalyje dėl nuostolių atlyginimo). Pažymėtina, jog į teismo posėdį neatvykusios šalies teismui pateiktas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant yra siejamas su dispozityvumo principu, pagal kurį dalyvavimas nagrinėjant bylą yra šalies procesinė teisė, bet ne pareiga. Šalis, prašanti nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, tuo patvirtina teismui, kad savo poziciją byloje yra tinkamai išdėsčiusi, jos papildyti nepageidauja, o procesas byloje be kliūčių gali vykti toliau. Civilinis procesas grindžiamas koncentracijos principu, pagal kurį siektina, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs, kad atsakovas, kuriam yra tinkamai pranešta, neatvyko, esant kitos šalies prašymui, teismas gali priimti sprendimą už akių (CPK 230 straipsnio 2 dalis). Taigi, atsakovas siekdamas dalyvauti procesiniuose veiksmuose, privalėjo arba atvykti į parengiamąjį teismo posėdį arba pasirūpinti, kad į posėdį atvyktų atstovas, arba teikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad byloje priimtas procesinis teismo sprendimas yra palankus ieškovei, ji turėjo teisę reikalauti ir jai turėjo būti priteistos advokato atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys), šios ieškovės teisės, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nepaneigia ir aplinkybė, kad pinigus už advokato pagalbą ji mokėjo per tarpininką – UAB „Sergel“ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).

Tačiau atsakovas pagrįstai teigia, jog su ieškovės 2017 m. gruodžio 6 d., t. y. dieną prieš numatytą parengiamąjį posėdį, pateiktais įrodymais nebuvo supažindintas, apie jų pateikimą jam nebuvo pranešta CPK nustatyta tvarka, nors teismas juos priėmė ir vertino priimant sprendimą už akių. Be to, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės dėl ieškovės reikalautos ir teismo priteistos skolos pobūdžio, ieškovei perduotų ir ieškovės pakeistų detalių, vertintinos kaip galinčios turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2005; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; kt.). Šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiaverčiai ar svarbiau, negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-699/2006). Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad byloje nustatytas pagrindas naikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Atsakovas prašo, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą jo gyvenamosios vietos teismui, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodo, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kuris ieškovei buvo žinomas dar iki ieškinio pareiškimo.

Vadovaujantis CPK 29 straipsniu, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu nustatyta, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui.

Ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi atsakovo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), tačiau nurodytu adresu procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko. Iš valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro departamento išrašo apie asmenį duomenų apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą nebuvo nustatyta, atsakovo deklaruotas išvykimas į Jungtinę Karalystę. Ieškovei nustačius terminą pateikti duomenis apie atsakovo faktinę gyvenamąją, darbo vietą ar pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo jam būdą, ieškovė prašė juos įteikti atsakovui jam nuosavybės teise priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesinių dokumentų atsakovui įteikti šiuo adresu taip pat nepavyko. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pateiktas atsakovo, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, prašymas perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui, atsakovo nurodyta gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), nepavykus procesinių dokumentų jam įteikti visais kitais žinomais adresais, laikytina faktine jo gyvenamąja vieta, civilinė byla perduotina nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 288, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Civilinę bylą Nr. e2-1431-589/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krasta Auto Vilnius“ ieškinį atsakovui Tomui P. R. perduoti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui (Laisvės pr. 79 A, LT-06144 Vilnius).

Nutartis neskundžiamaTeisėja Rita Dambrauskaitė