Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareikštą suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie SADM ir antstoliui A. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Lexuna“, patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, patvirtinti sąmatą sumai, kuri reikalinga per mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti bei nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti.Nurodė, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 12 d. padarė avariją, sužalojo žmogų, teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nuosprendžiu priteistas sumas yra atlyginęs, tačiau dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji dažnai serga, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM (toliau – VSDFV) jai moka ligos išmokas, po to šias išmokas prisiteisia iš pareiškėjo, jo skola vis didėja ir pareiškimo pateikimo teismui dienai skolos dydis VSDFV buvo 20187,69 Eur. Pareiškėjas tokių sumų nebegali atlyginti, skolos susikaupė, prašo iškelti jam bankroto bylą nes yra nemokus.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. liepos 18 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui K. K. fizinio asmens bankroto bylą.Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo atstovo paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2015-06-18 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismo nuosprendžiu nustatyta, kad eismo įvykio metu sužalotas asmuo – G. B.. Kaip teismo posėdyje patvirtino pareiškėjo atstovas bei kaip nustatyta iš byloje esančių rašytinių įrodymų, visi pareiškėjo finansiniai įsipareigojimai yra atsiradę iš žalos, padarytos eismo įvykio metu G. B., todėl tokie kreditoriaus reikalavimai negali būti įskaitomi vertinant pareiškėjo mokumą, nes pagal FABĮ 29 straipsnio negali būti nurašyti.Teismas sprendė, kad pareiškėjo būklė neatitinka nemokumo kriterijaus, nes visi pareiškėjo finansiniai įsipareigojimai yra atsiradę dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, todėl negali būti įskaityti vertinant fizinio asmens būklę, bankroto bylą pareiškėjui iškelti atsisakytina.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas K. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Skola yra atsiradusi ne fiziniam asmeniui, kuris buvo sužalotas eismo įvykio metu, kuriam visa padaryta žala buvo atlyginta, bet VSDFV, kuri išmokėjo G. B. socialinio draudimo išmokas. Išmokėtos socialinio draudimo išmokos negali būti prilyginamos žalai, nes neatitinka CK 6.249 sampratos – žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 12 punktas numato, kad Valstybinio socialinio draudimo išmokomis (toliau – socialinio draudimo išmokos) laikomos įstatymų nustatytos socialinio draudimo išmokos, į kurias, įvykus draudžiamajam įvykiui, įgyja teisę apdraustieji ir kiti įstatymų nustatyti fiziniai asmenys. Taigi akivaizdu, kad socialinio draudimo išmokos siejamos su įstatyme numatytais atvejais ir asmenimis turinčiais teisę minėtas išmokas gauti, o ne su žala ar nuostoliais, todėl negali būti laikomos žala.

6.2. Be to, svarbi yra ir FBĮ 29 straipsnio 8 dalies nuostata, kad <...> reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, <...> gali būti tenkinami iš Garantinio fondo lėšų. Šiuo atveju kreditoriaus patvirtinti <...> reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, <...> mažinami iš Garantinio fondo sumokėtos sumos dydžiu, <...>. Dėl šios priežasties Garantinio fondo <...> atgręžtiniai reikalavimai turi būti tenkinami antrąja eile. Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokėtos lėšos gali būti prilyginamos Garantinio fondo išmokėtoms lėšoms, todėl VSDFV reikalavimas, atsiradęs atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtų valstybinio socialinio draudimo išmokų, turi būti tenkinamas antrąja eile. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad VSDFV reikalavimas dėl išmokėtų socialinio draudimo išmokų negali būti laikomas reikalavimu atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Nuo 2013 m. kovo 1 d. įsigaliojęs FABĮ suteikia galimybę fiziniam asmeniui, kuris dėl iš esmės pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, kreiptis į teismą ir prašyti iškelti jam bankroto bylą. Remiantis FABĮ 1 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniam asmeniui, kurio finansinė būklė labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jo mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti.FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties ir piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas grįsdamas savo nemokumą, nurodė, jog jo finansinė padėtis pablogėjo po to, kai jis 2014 m. gruodžio 12 d. padarė avariją, sužalojo žmogų, o dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji dažnai serga, VSDFV jai moka ligos išmokas, po to šias išmokas prisiteisia iš pareiškėjo, jo skola vis didėja ir pareiškimo pateikimo teismui dienai skolos dydis VSDFV buvo 20187,69 Eur.Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 2 dalimi, nuostolius sveikatos sužalojimo atveju, be kita ko, sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota. Socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį (ar jo draudiką) tik toje dalyje, kurioje netekto darbingumo kompensacija atlygina nukentėjusiojo asmens dėl kaltojo asmens veiksmų negautas pajamas, t.y. dėl tos išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui padaryta žala. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai.Taigi, VSDFV išmokėdama nukentėjusiam asmeniui draudimo išmokas įgijo regreso teisę reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio asmens. Atsižvelgiant į tai, kad visi pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai susidarė dėl jo veiksmų sužalojus kitą asmenį, todėl šių įsipareigojimų sumos negali būti įskaitomos vertinant pareiškėjo nemokumą, dėl ko pareiškėjas neatitinka fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygos įtvirtintos FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje ir tai yra pagrindas atsisakyti iškelti šiam asmeniui bankroto bylą.Teismo vertinimu, kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės iš esmės pagrįstos ir teisingos teismo nutarties teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau jų neanalizuoja.Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti, remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.