Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja D. S. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su prašymu, kurį patikslino, prašydama jai atnaujinti terminą mirusios A. D. vardu pateikti giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į L. D. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytą (duomenys neskelbtini) žemę.

Pareiškėja D. S. patikslintame prašyme (86–87 b. l.) nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. To paties įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Nurodė, kad pareiškėja po tėvo R. D. mirties (2015-02-21), tvarkydama dokumentus dėl tėvo palikimo priėmimo, sužinojo, kad tėvo senelis (pareiškėjos prosenelis) L. D. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė (duomenys neskelbtini) žemę. R. D. su pareiškėjos mama J. D. nuo 1989-07-05 buvo išsituokę. Kadangi tėvas piktnaudžiavo alkoholiu, su juo bei jo giminėmis pareiškėja santykių nepalaikė, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti apie prosenelio L. D. turėtą žemę. Pareiškėjos tėvas R. D. po jo tėvų P. D. ir A. D. mirties gyveno senelio L. D. statytame name (duomenys neskelbtini). Mirus tėvams liko gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kurį paveldėti pareiškėja galėjo tik kreipdamasi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus. 2015-09-29 Šiaulių apylinkės teismas nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad R. D. po tėvo P. D. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, taip pat juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. S. priėmė tėvo R. D. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. 2015-10-02 pareiškėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių su prašymu grąžinti L. D. žemę, esančią (duomenys neskelbtini). 2015-10-29 Nacionalinė žemės tarnyba raštu Nr. 31SD-4955-(14.31.104) informavo, kad A. D. (pareiškėjos močiutė ir L. D. marti) 1991 m. gruodžio 20 d. buvo pateikusi prašymą grąžinti buvusio savininko L. D. žemę, tačiau teisė nebuvo realizuota, kadangi nebuvo pateikti visi giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantys dokumentai. Be kita ko, tarnyba nurodė, kad pareiškėja gali kreiptis į teismą dėl termino prašymui paduoti atnaujinimo. Nurodė, kad prasidėjus nuosavybės teisių atkūrimo procesui, t. y. 1991 m. gruodžio 20 d., A. D. (pareiškėjos senelė) Meškuičių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos vyro P. D. tėvui L. D. priklausiusį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Nors A. D. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau nepateikė visų būtinų dokumentų, įrodančių giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku. Su prašymu A. D. pateikė L. D. žemės nuosavybės dokumentus, dalį giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančių dokumentų, tačiau nepateikė P. D. (A. D. vyro) gimimo liudijimo bei A. D. (buvusios (duomenys neskelbtini) ir P. D. santuokos liudijimo. Tuo laikotarpiu A. D. buvo 74 metų, ligota. Apytiksliai nuo 1996 m. gulėjo ligos patale, nebevaikščiojo, o 1999 m. mirė. Tam, kad gautų trūkstamus dokumentus, A. D. turėjo kreiptis į Lietuvos valstybinį archyvą, ko dėl savo garbaus amžiaus bei sveikatos būklės nebepajėgė. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių ji neįgyvendino savo teisių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį L. D. nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą. Nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuoja specialusis teisės aktas – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas). Atkūrimo įstatymo preambulėje yra pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, 1992 metais priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija) garantuoja ir gina valstybės, jos piliečių teises bei nuosavybę. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Pagal aukščiau minėtą teisinį reguliavimą pareiškėjos senelė A. D. patenka į subjektų grupę, kuriems gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Minėtos teisės normos tikslai yra atskleisti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, kur yra pažymėta, kad pagrindinis įstatymo pakeitimo tikslas yra nepratęsti prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo terminus, bet suteikti piliečiams teisę teisme atnaujinti praleistą terminą, žinoma, teismui pripažinus, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Iš Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatų matyti, kad mirus turto savininkui arba kitam subjektui, įgijusiam teisę atkurti nuosavybės teises, subjektinė teisė atkurti nuosavybės teises šio Įstatymo pagrindu ir tvarka pereina jame nustatytam subjektų ratui. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis expressis verbis įtvirtina išimtį iš šios bendrosios taisyklės numatant, kad „jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Daro išvadą, kad pretendento prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimas yra ta aplinkybė, kuriai esant įmanomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas mirusiojo vardu. Senyvas amžius bei sveikatos būklė buvo esminės priežastys, dėl ko A. D. nespėjo iki įstatymo nustatyto termino įgyvendinti teisės atkurti nuosavybės teisės į išlikusią L. D. valdytą (duomenys neskelbtini) žemę (duomenys neskelbtini). Mano, kad nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad A. D. elgėsi pakankamai rūpestingai, siekdama realizuoti savo galimybę dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, o priežastys, dėl kurių ji nepateikė visų būtinų dokumentų, įrodančių giminystės ryšį su žemės savininku, L. D. turėtų būti teismo pripažintos svarbiomis.

Pareiškėja D. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko 2016 m. kovo 15 d. patikslintą prašymą. Nurodė, kad nei su tėvu, nei su senele nebendravo. Tik kreipusis į notarą sužinojo apie žemę. Prašo patikslintą pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjos D. S. atstovė advokatė Vilma Volkovienė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko 2016 m. kovo 15 d. patikslintą prašymą. Nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti įstatymo nustatytą terminą D. S. mirusios A. D. vardu pateikti giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Nurodė, kad A. D. po dokumentų pateikimo buvo kreipusis pakartotinai į Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrių išsiaiškinti, ar pakanka pateiktų dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o institucija nurodė, kad visi dokumentai yra pateikti ir turi laukti atitinkamų sprendimų. Iki pat mirties A. D. manė, kad tinkamai realizavo savo teises dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Matyti aktyvūs A. D. veiksmai, ji siekė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas būtų užbaigtas. Taigi, mano, jog A. D. amžius, sveikatos būklė, atitinkamos institucijos veiksmai (po A. D. mirties gautas pranešimas dėl trūkstamų dokumentų) yra tos priežastys, dėl kurių A. D. laiku nebuvo atkurtos nuosavybės teisės. Nurodė, kad yra 2015 m. birželio 10 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimas, kuriuo patvirtina, jog A. D. turto paveldėtojai lygiomis dalimis yra jos vaikai: R. D. ir G. M., o 2015 m. birželio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą patvirtina, jog R. D. turto paveldėtoja yra jo dukra D. S. Tai reiškia, kad paveldėjimo teisė yra įgyvendinta ir pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą su prašymu. Be to, nurodė, kad tiriant aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo yra svarbu nustatyti, kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis), kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos: prašymams pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d. ir dokumentams pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Jeigu Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Jeigu asmuo, kuris pagal giminystės ryšį su nekilnojamo turto savininku atitinka Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlygas, tačiau jeigu šios įstatymo normos taikymui juridinę reikšmę turintis faktas (šiuo atveju mirusio turto savininko vaiko sutuoktinio) mirtis būtų įvykusi pasibaigus įstatymu nustatytam prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminui (po 2001-12-31), toks asmuo nebeįgytų savarankiškos subjektinės teisės atkurti nuosavybės teisės į savininko nekilnojamo turto dalį – jis tik gali pasinaudoti Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis pasinaudoti mirusiojo turto savininko mirusio vaiko įpėdinio teise pretenduoti į nuosavybės teisės atkūrimą (Nr. A5-1235/2006 LVAT nutartis 2006-08-18). Šiuo atveju pareiškėja prašo atnaujinti terminą pateikti dokumentus dėl priežasčių, tam tikrų faktų, kurie įvyko iki įstatymu nustatyto prašymų padavimo termino pabaigos, t. y. 2001-12-31. Vertinamas laikotarpis nuo 1991 iki 1999 metų, t. y. iki A. D. mirties. Svarbu nustatyti, ar asmuo kreipiasi į teismą dėl praleistų terminų pateikti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo iki įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį savininko nekilnojamąjį turtą termino pabaigos. Be to, svarbu nustatyti faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos. Nurodė, kad A. D. senyvas amžius ir ligos (šį faktą patvirtino tiek suinteresuotas asmuo, tiek apklaustas liudytojas) sutrukdė iki galo įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Be to, kaip nurodė suinteresuotas asmuo G. M., praėjus keleriems metams po dokumentų pateikimo Žemės tarnybai, jos su mama (A. D.) buvo nuvykusios ir klausė, kaip vyksta procesas, ar netrūksta jokių dokumentų, joms buvo nurodyta, kad visi dokumentai yra pateikti, viskas gerai. Dėl šių priežasčių A. D. manė, kad ji atliko visus veiksmus dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso įgyvendinimo. Svarbi aplinkybė ta, kad tik 2000 metais, t. y. po A. D. mirties, gautas pranešimas apie trūkstamus giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančius dokumentus. Šį faktą byloje patvirtino ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus atstovas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nesugebėjimas įgyvendinti savo teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo aktyviai siekė ir ėmėsi priemonių jas įgyvendinti (LVAT 2010-10-07 Nr. A-261-1322-10). Šiuo atveju A. D. ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. laiku pateikė nuosavybės teises įrodančius dokumentus bei pateikė giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančius dokumentus. Ji manė, kad realizavo savo teises ir laukė iš institucijų atitinkamų sprendimų, tačiau iki jos mirties tokių sprendimų nebuvo priimta. Šiuo atveju atsisakymas atnaujinti praleistą terminą apribotų vieną iš esminių teisių – teisę į nuosavybę. Mano, kad išdėstytos priežastys patvirtina, kad praleistas terminas tokiomis aplinkybėmis gali būti atnaujinamas. Mano, kad A. D. senyvas amžius bei sveikatos būklė, taip pat institucijos veiksmai (t. y. pranešimas apie trūkstamų dokumentų pateikimą jau po A. D. mirties) sudaro objektyvų pagrindą pripažinti tai svarbiomis, sutrukdžiusiomis pabaigti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą procesą priežastimis. Prašo pareiškėjos patikslintą pareiškimą tenkinti.