Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorėms Virginijai Kliaugienei ir Dianai Suvaizdytei-Makšimienei, kaltinamajam R. S., nukentėjusiesiems S. S., J. U., V. B. ir K. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas 1) 2003-09-15 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d., 284 str. 1 d. - 7 MGL (875 Lt) bauda; 2) 2004-11-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d. - 30 parų arešto; 3) 2005-02-17 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. - 1 m. laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 4) 2007-01-11 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 187 str. 2 d., 187 str. 2 d., 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, bausmė subendrinta su 2005-02-17 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė -2 m. 7 mėn. laisvės atėmimo ir 7 MGL – 875 Lt bauda; 5) 2007-05-16 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. 9 mėn. laisvės atėmimo, bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais ir paskirta galutinė bausmė 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo ir 7 MGL – 875 Lt bauda; 6) 2010-03-05 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo; 7) 2012-10-24 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. - 55 parų arešto bausme, 8) 2012-11-08 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 286 str., 290 str., pritaikius BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 1 p., laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn., 9) 2013-01-30 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 165 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn., 2013-09-12 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė sumažinta iki 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, teistumai neišnykę, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 str. 1 d., 286 str. ir 290 str., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2014 m. liepos 23 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. 6, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: tyčia po vieną kartą kumščiu sudavė K. S. į kairį ir dešinį smilkinius, vieną kartą spyrė į kairį smilkinį, nuo smūgių K. S. pargriuvus ant žemės, jam ne daugiau kaip dešimt kartų spyrė į rankas, kairį šoną, pilvo sritį, padarydamas veido minkštųjų audinių sumušimą nukentėjusiajam K. S., nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą ir pažeidė viešąją tvarką.

Taip pat R. S. 2014 m. spalio 14 d. apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, siekdamas išvengti sulaikymo už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 178 str., tai yra už girto pasirodymą viešoje vietoje įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, atsisakydamas vykdyti policijos pareigūnų S. S. ir J. U. teisėtą reikalavimą, pagrįstą 2000 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 18 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, vykti kartu su policijos pareigūnais tarnybiniu automobiliu į policijos įstaigą, vartodamas necenzūrinius bei asmens garbę ir orumą žeminančius žodžius policijos pareigūnų S. S. ir J. U. atžvilgiu, įžeidė savo pareigas ėjusius valstybės tarnautojus - Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK VPS PB vyriausiąjį patrulį S. S. ir patrulį J. U., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 290 str., 2014 m. spalio 14 d., laikotarpyje nuo 17.55 val. iki 18.02 val., Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono policijos komisariate, adresu Gedimino g. 54, Kupiškio m., Operatyvaus valdymo grupės patalpose, vartodamas necenzūrinius bei asmens garbę bei orumą žeminančius žodžius policijos pareigūnų S. S., J. U. ir V. B. atžvilgiu, seilėmis apspjaudamas policijos pareigūno V. B. veidą bei tarnybinę uniformą, įžeidė savo pareigas ėjusius valstybės tarnautojus – Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK VPS PB vyriausiąjį patrulį S. S., patrulį J. U., vyresnįjį patrulį V. B..

Šalintina iš kaltinimo, kad R. S., panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – stipriai stumdydamas rankomis policijos pareigūnus S. S. ir J. U., jiems kojomis spirdamas, bet nepataikydamas, pasipriešino savo pareigas ėjusiems valstybės tarnautojams - Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK VPS PB patruliui J. U. ir vyriausiajam patruliui S. S..

Šalintinos nusikalstamos veikos aplinkybės, susijusios su pasipriešinimu valstybės tarnautojams (policijos pareigūnams S. S. ir J. U.), kadangi R. S. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str.

Teismas patikslino nusikalstamos veikos aplinkybes - R. S. sulaikymo išvengti bandė ne (duomenys neskelbtini) gatvėje prie D. M. IĮ parduotuvės, namo Nr. 17, tačiau (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini) kaime. Teismas šias aplinkybes patikslino remdamasis kaltinamojo R. S. ir liudytojos E. M. parodymais, kurie yra (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai ir teigia, kad D. M. IĮ parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini) kaime nėra, bet (duomenys neskelbtini) gatvėje yra S. R. parduotuvė. Tačiau, remiantis ir nukentėjusiųjų policijos pareigūnų parodymais, R. S. buvo sulaikomas ne prie parduotuvės.

R. S. kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino iš dalies.

Paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną tarp jo ir K. S. įvyko konfliktas. Tą dieną apie 9-10 val. pradėjo girtauti jis, K. S. ir jo brolis M. S.. Girtavo (duomenys neskelbtini) kaime prie užtvankos, išgėrė apie 3 pakuotes sidro. Brolis išsikvietė taksi ir išvažiavo namo, o netrukus jis su K. S., kuris išsikvietė taksi, nuo užtvankos ėjo į (duomenys neskelbtini). K. S. norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), jis planavo važiuoti kartu. Tarp jo ir K. S. kilo konfliktas, kurio metu jis K. S. kumščiu smogė į galvą ir koja spyrė į galvą. Nuo smūgių K. S. pargriuvo ir griūdamas atsitrenkė į sieną. Sukniubusiam K. S. jis dar kartą spyrė į kojas. Konfliktą pirmas pradėjo K. S. ir jam trenkė ranka. Konfliktą matė taksistas ir K. S. mama. Kadangi vyko muštynės, buvo ir daugiau aplinkinių susirinkę, jis daug gyventojų pažįsta, kadangi anksčiau (duomenys neskelbtini) gyveno.

Dėl konflikto (duomenys neskelbtini) kaime paaiškino, kad konfliktas įvyko ne kaltinime nurodytoje vietoje, bet apie 300 m atstumu nuo baro. Jis ėjo močiutės keliuku, jau buvo pasišalinęs nuo baro. Prie baro konfliktavo su Alizavos jaunimu, buvo gal apie 20 žmonių prisirinkę. Jis nuo baro ėjo iki bobutės, iš kurios pasiėmė pagalį ir ėjo per sodą vėl link baro. Kažkas iš pykčio iškvietė policiją. Atvažiavo policija ir pakvietė jį pasitikrinti alkotesteriu. Jis atsisakė pasitikrinti neblaivumą, nes buvo pas savo močiutę, savame kieme, uždaroje teritorijoje, iki baro buvo 200-300 m atstumas. Dėl to ir kilo konfliktas tarp jo ir pareigūnų. Policijos pareigūnų nurodymų nevykdė, nes jautėsi nekaltas. Jis pareigūnams pasakė, kad eina namo ir pasiūlė patikrinti neblaivumą esančių prie baro. Tada prišoko pareigūnai ir papurškė dujų, jį pargriovė ir daužė per šonus. Pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, nes supyko ant pareigūnų. Priešinosi policijos pareigūnams, kad neuždėtų antrankių, tačiau pareigūnams nespyrė, spardėsi nekonkrečiai, o todėl, jog buvo sulaikomas. Plūdo pareigūnus todėl, kad jį bandė sulaikyti. Kai atvažiavo pastiprinimas, jam buvo uždėti antrankiai ir nuvežtas į policijos komisariatą. Gali būti, kad necenzūriniais žodžiais plūdo policijos pareigūnus ir komisariato patalpose, o V. B. spjovė į veidą. Necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu vartojo todėl, kad jį suiminėjo, nors jis nieko nebuvo padaręs.

Nukentėjusysis K. S. paaiškino, kad 2014-07-23 girtavo su R. S., iš pradžių buvo R. S. brolis ir dar du vaikinai iš kaimo, bet kai kilo konfliktas, jis buvo tik su R. S.. Dar būnant prie (duomenys neskelbtini) marių jam R. S. pirmą kartą spyrė iš kojos, tada jis ėjo link kelio skambindamas mamai, kad atsiųstų taksi telefono numerį. Jis norėjo su taksi grįžti į (duomenys neskelbtini), R. S. jo prašė palaukti ir pasiimti jį į (duomenys neskelbtini). Jis atsakė, kad nelauks, nes taksistas jo nepažįsta ir stovės sutartoje vietoje. R. S. norėjo pasilikti su mergina, todėl jo prašė palaukti, neiti prie taksi. Kai jis atsisakė palaukti, pribėgęs R. S. jam trenkė į kairį skruostą iš dešinės rankos. Nuo pirmo smūgio jis nenugriuvo, nugriuvo nuo kitų smūgių –daugiausia smūgių buvo į veidą, po to į petį, galiausiai spyrė į galvą ir jis nugriuvo. Pargriuvusį jį spardė, negali pasakyti smūgių skaičiaus, nes buvo praradęs orientaciją, tik vėliau išgirdo mamą jį šaukiant. Gulintį spardė į krūtinę, į šonus, į galvą, jis bandė dangstytis. Konfliktas vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje prie daugiabučio namo, dėl konflikto prisirinko žmonių. Buvo iškviesti medikai, jis patyrė stiprius sumušimus. Iki pargriuvimo jam R. S. galėjo suduoti apie 6 smūgius, po to pargriuvęs buvo spardomas. Su R. S. iki konflikto jis imtynių nebandė imtis, pirmas konflikto nepradėjo.

Nukentėjusysis S. S. paaiškino, kad tą dieną gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) prie baro R. S. kabinėjasi ar mušasi. Nuvažiavę rado R. S. ne prie baro, o kitoje gatvės pusėje, kitoje namų valdoje stovėjo su lazda. Apie lazdą R. S. atsakė, jog daug žmonių (duomenys neskelbtini) mušasi, jei kas puls, sudaužys lazda galvą. R. S. informavo, kad reikės pasitikrinti neblaivumą ir važiuoti į komisariatą. R. S., numetęs lazdą, pasakė, kad eina į namus, kurie buvo apytiksliai už kilometro. R. S. atsisakė nusistatyti neblaivumą ir sėstis į tarnybinį automobilį. R. S. pradėjo stumdytis, jam papurškė dujų, R. S. pradėjo bėgti. Buvo sulaikytas gal už 50 metrų ir parverstas ant žemės. Būdamas kniūpščias R. S. spardėsi kojomis į šalis, bet niekam nepataikė. Sulaukus pastiprinimo R. S. buvo uždėti antrankiai ir jis nuvežtas į komisariatą. Jo ir J. U. atžvilgiu R. S. vartojo iš esmės du necenzūrinius žodžius – „eikit n....hui ir p..derai“. Pastiprinimui atvyko pareigūnai R. K. ir V. B.. Vežamas automobilyje R. S. toliau plūdosi, komisariate dar labiau plūdosi necenzūriniais žodžiais. Jį R. S. keiksmažodžiais įžeidė. R. S. plūstantis ir priešinantis matė ir daugiau žmonių – buvo priėjusi moteris, kuri siūlė R. ramintis.

Nukentėjusysis J. U. paaiškino, kad tą dieną dirbo su S. S. ir vyko pagal iškvietimą patikrinti, ką veikia R. S., nes buvo pranešimas, jog jis priekabiauja prie žmonių. Nuvažiavę į (duomenys neskelbtini) pastebėjo R. S., stovintį su medine lazda toliau nuo baro, prie kelio. Ta vieta, kurioje pamatė R. S., galėjo būti per 5 namus nuo baro. R. S. numetė lazdą į griovį, jam buvo pasiūlyta nusistatyti neblaivumą. Jis atsisakė nusistatinėti neblaivumą ir atsakė necenzūriniais žodžiais. Kai norėjo R. S. įsodinti į automobilį, jis pradėjo stumdytis. Kai panaudojo ašarines dujas, R. S. pradėjo bėgti. Paviję R. S. pargriovė ant žemės ir laikė kol atvažiavo pastiprinimas. Gulėdamas griovyje R. S. muistėsi kojomis. R. S. buvo paaiškinta, kad jį sulaiko todėl, jog jis viešoje vietoje neblaivus. Gulėdamas griovyje R. S. bandė įspirti jam ir S. S., tačiau nepataikė. R. S. buvo kniūpščias susilenkęs, todėl jam negalėjo uždėti antrankių. Visą laiką R. S. jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, keikėsi, tokiu būdu jį įžeidė. Kai atvyko pastiprinimas, su antrankiais R. S. buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Automobilyje R. S. buvo truputį apsiraminęs, tačiau komisariate iš karto pradėjo plūstis ir keiktis necenzūriniais žodžiais. Priėjęs prie tvorelės, R. S. spjovė pareigūnui V. B. į veidą. Medicinos pagalba į komisariatą buvo iškviesta R. S. prašymu, nes reikėjo akis praplauti.

Nukentėjusysis V. B. paaiškino, kad tą dieną dirbo su pareigūnu R. K.. Per radijo ryšį gavo pranešimą, jog reikalingas pastiprinimas (duomenys neskelbtini) kaime. Nuvažiavę pamatė, kad S. S. su J. U. šalia kelio griovyje prispaudę laiko R. S.. R. S. uždėjo antrankius ir pasodino į tarnybinį automobilį. R. S. priešinosi antrankių uždėjimui, įsodinimui į automobilį, nedavė rankų antrankių uždėjimui, spardėsi. Kai sulaikinėjo R. S., pastarasis jo ir kitų pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Komisariato patalpose R. S. plūdosi, buvo agresyviai nusiteikęs, jis ir J. U. stengėsi R. S. raminti. Jo atžvilgiu R. S. komisariate vartojo necenzūrinius žodžius, priėjęs prie tvorelės spjovė į veidą.

Liudytojas R. K. paaiškino, kad 2014-10-14 su V. B. vyko į pastiprinimą (duomenys neskelbtini) kaime. Buvo pranešta, kad R. S. elgiasi agresyviai. Nuvažiavę pamatė, jog R. S. paguldytas griovyje, šalia, be pareigūnų, buvo moteris. R. S., kuris keikėsi ir šaukė, buvo uždėti antrankiai, jis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Policijos komisariate R. S. buvo pasodintas ant suolo, toje patalpoje buvo pareigūnai J. U. ir V. B.. R. S. staiga priartėjo prie V. B. ir spjovė į veidą. Komisariate jis nuolat plūdosi ir keikėsi, jam atrodė, kad tai darė ne konkrečiai. Sulaikant R. S., pastarasis įžeidinėjo konkrečius pareigūnus, jo neįžeidinėjo.

Liudytojas V. J. paaiškino, kad tą dieną dirbo budinčioje dalyje. Buvo gautas anoniminis pranešimas, jog neblaivus R. S. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) kaime kabinėjasi prie žmonių. Į (duomenys neskelbtini) išvažiavo S. S. su J. U., kurie netrukus paprašė pagalbos. Jis nusiuntė pastiprinimą, o po kurio laiko į komisariatą buvo pristatytas R. S.. Tai, kas vyko komisariato patalpose pristačius R. S., jis matė iš dalies. R. S. vartojo necenzūrinius ir kitus įžeidžiančius žodžius pareigūnų atžvilgiu, jo atžvilgiu nevartojo. Matė, kaip R. S. spjovė V. B. į veidą, pyktis buvo nukreiptas daugiausia į V. B..

Liudytojas V. P. paaiškino, kad jam tą dieną paskambino nukentėjusiojo motina ir pasakė, jog reikia sūnų iš (duomenys neskelbtini) parvežti į (duomenys neskelbtini). Moteris sakė, jog sūnus (duomenys neskelbtini) lauks prie parduotuvės. Nukentėjusiojo motiną jis paėmė iš (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), per kuriuos važiuojant prie parduotuvės pamatė kaip vienas asmuo spardo kitą. Moteris pasakė – kažin ar ne jos sūnų spardo. Jis su automobiliu sustojo, išlupusi moteris nubėjo prie spardančiojo žmogų, o jis nuėjo į tą vietą. Matė, kaip vienas asmuo spardo kitą gulintį ant žemės, kai pribėgo moteris, tai nebeleido daugiau spirti. Gulintį ant žemės spardė R. S., negali pasakyti smūgių skaičiaus, bet spyrė daugiau nei vieną kartą. Policiją iškvietė nukentėjusiojo motina. Jam buvo neramu matant įtūžusį R. S., buvo atsargus ir bijojo, kad moters neužpultų. Vėliau priėjo prie gulinčio nukentėjusiojo ir prie jo buvo, kol atvažiavo policija. Nukentėjusysis ant žemės pagulėjo dar ilgai, tik pagulėjęs pradėjo judėti. Motina buvo išsigandusi, jog sūnus negyvas.

Liudytoja J. A., K. S. motina, paaiškino, kad tą vakarą jai paskambino sūnus ir paprašė jam iškviesti taksi. Sūnus jai pasakė, kad taksistas jį ras prie parduotuvės. Manė, kad taksistas sūnaus nepažins, todėl su taksi nutarė važiuoti pati parsivežti sūnaus. Sūnų (duomenys neskelbtini) rado ne iš karto, važiuodama pro automobilio langą pamatė, jog žmogus kažką spardo. Išlipusi bėgo link tos vietos ir šaukė – ką darai. Tačiau spardantysis nekreipė dėmesio ir spardė žmogų, kol ji arti pribėgo. Pribėgusi pamatė, jog guli ant žemės jos sūnus ir nejuda, ir išsigando labai. Tik tada R. atsitraukė, jį pažino, nes gyvena viename kaime. Netrukus priėjo ir taksistas. Ji kvietė policiją, o R. šaukė, kad nekviestų, nes pasikars. Vėliau pamatė, kad sūnus pradėjo judėti. Sūnų atvedė prie medžio, bet jis negalėjo pastovėti. Atvažiavo policija iš iškvietė medicinos greitąją pagalbą. Ji apie greitąją nepagalvojo, manė, jog sūnus negyvas. Kaip R. S. spardė jos sūnų pamatė pro automobilio langą, kol išlipusi pribėgo, R. S. visą laiką spardė jos sūnų. Jos sūnus buvo sužalotas, negali pasakyti, kiek kartų jam R. S. galėjo spirti. Prie namo, kur vyko konfliktas, stovėjo ir daugiau žmonių, kurie šaukė, kad policija nepaliktų R. S., nes jis labai draskėsi.

Liudytoja E. M. paaiškino, kad 2014-10-14 buvo priėjusi prie R. S., kai jį sulaikinėjo pareigūnai. R. S. gulėjo kniūpščias prispaustas, pareigūnai bandė uždėti antrankius, tačiau R. S. nesileido – stangrino rankas. Ji ramino R. S., prabuvo prie R. S. apie 15 minučių ir negirdėjo, kad R. S. keiktųsi, taip pat nematė, jog R. S. spardytųsi. Kai atvažiavo antrasis policijos pareigūnų ekipažas, ji pasišalino. Per tą laiką, kol prabuvo prie R. S., nematė, kad pareigūnai netinkamai elgtųsi su R. S.. Patikslino, kad R. S. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje nėra D. M. parduotuvės, o yra S. R. parduotuvė.

Iš specialisto išvados matyti, kad veido minkštųjų audinių sumušimas K. S. padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2014-07-23. K. S. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 16).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad apžiūrėta R. S. ir K. S. konflikto vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini), prie Nr.6 namo (1 t., b. l. 5-7 ).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad savo iniciatyva Panevėžio apskrities VPK Kupiškio r. PK VPS PP tyrėjas R. K. pateikė medinę lazdą, paimtą 2014-10-14 įvykio vietoje, po R. S. sulaikymo (1 t., b. l. 46).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad R. K. pateikta lazda yra 1 m 7 cm ilgio, apvali, 3,5 cm skersmens (1 t., b. l. 46-48). Medinė lazda saugoma Kupiškio rajono policijos komisariate (1 t., b. l. 49-50).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Panevėžio apskrities VPK Kupiškio r. PK VPS Patrulių būrio vadas I. G. pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu, darytu 2014-10-14 nuo 17.55 val. iki 18.02 val. (1 t., b. l. 44).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus I. G. pateiktą kompaktinį diską su vaizdo įrašu nustatyta, jog joje įrašyti septyni vaizdo failai, kuriuose užfiksuotas vaizdo įrašas, esantis Panevėžio apskrities VPK Kupiškio r. PK Operatyvaus valdymo patalpose. Rodoma data ir laikas 2014-10-14, 17.55 val., į patalpas keturi policininkai atveda asmenį, kurio rankos surakintos antrankiais. Asmuo pasodinamas ant suoliuko ir su juo bendrauja pareigūnai. Asmuo bendraudamas atsistoja ir atsisėda. 18.02 val. asmuo atsistoja, prieina prie patalpoje stovinčios pertvaros ir spjauna ant stalo sėdinčiam pareigūnui į veidą. Pareigūnas atsistoja ir ranka nusivalo veidą (1 t., b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Prokurorė kaltinamajame akte nurodė, kad R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., taip pat BK 286 str. ir 290 str.

Dėl veikos, numatytos BK 284 str. 1 d.

R. S. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, jis padarė viešosios tvarkos pažeidimą- nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., nes viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini) kaime, prie daugiabučio Nr. 6, šveisiuoju paros metu, kai viską matė aplinkiniai – įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

R. S. nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje – prie daugiabučio namo, viešąja vieta paprastai laikoma vieta, kurioje turi teisę lankytis bet kurie asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje buvo asmenų. R. S. parodė, kad konflikto metu buvo daugiau aplinkinių susirinkę, nukentėjusysis K. S. taip pat patvirtino, kad buvo prisirinkę žmonių. Liudytojas V. P. parodė, kad tai, ką R. S. darė su nukentėjusiuoju, jo darbe nėra įprasta. Jis buvo išsigandęs ir jam buvo neramu, kad R. S. neužpultų J. A.. J. A., pamačiusi sumuštą sūnų, buvo taip sukrėsta, kad pamiršo iškviesti greitąją pagalbą manydama, jog sūnus negyvas, ir iškvietė tik policiją. Aplinkiniai taip pat buvo sunerimę ir šaukė, kad policija nepaliktų R. S. jų gyvenvietėje.

R. S. veiksmai liudytojams V. P. ir J. A. bei aplinkiniams sukėlė baimę dėl visų saugumo, todėl laikytina, kad toks kaltininko elgesys sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Įžūlus elgesys – tai smurtas prieš K. S.. R. S. neneigė sumušęs K. S., tik nurodė sudavęs mažiau smūgių nei pateikta kaltinime – R. S. nurodė kumščiu vieną kartą smogęs K. S. į galvą ir koja spyręs į galvą. Kai K. S. pargriuvo, kaltinamasis teigia dar kartą spyręs nukentėjusiajam į kojas. Taip pat R. S. nurodė, kad konflikto iniciatorius buvo K. S., nes trenkė pirmas. Tokie R. S. parodymai vertintini kritiškai ir laikytini gynybine pozicija. Nukentėjusysis K. S. parodė, kad R. S. jam trenkė rankomis į veidą ir į veidą spyrė, po to buvo daugiau smūgių į veidą, nuo smūgių jis pargriuvo. Kai R. S. nukentėjusįjį pradėjo spardyti, K. S. prarado orientaciją. Liudytojas V. P. matė, kaip prie parduotuvės vienas asmuo spardo kitą, ir tik pribėgusi J. A. nutraukė spardymą. Liudytoja J. A. nurodė jau pro automobilio langą pamačiusi, kaip R. S. spardo jos sūnų, ir spardė kol ji išlipusi iš automobilio pribėgo prie konflikto vietos.

Specialisto išvadoje nenurodyta, kiek smūgių sudavė R. S. nukentėjusiajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo K. S. ir liudytojų V. P. bei J. A. parodymus, laiko nustatytu faktu, jog R. S. sudavė nukentėjusiajam kaltinime nurodytą smūgių skaičių, tai yra gulinčiam K. S. spyrė iki dešimties kartų į įvairias kūno vietas.

Viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, kuri padarinių atžvilgiu gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. K. S. konfliktą prieš K. S. lyg ir iš asmeninės motyvacijos – dėl to, jog K. S. nenorėjo laukti K. S. ir taksi norėjo išvykti į namus greičiau, bet tai buvo mažareikšmė dingstis. Mušdamas K. S. R. S. veikė tiesiogine tyčia-stengėsi K. S. sužaloti. Toks kaltininko elgesys leidžia manyti, kad jis numatė galimas pasekmes ir tų pasekmių norėjo. Darytina išvada, jog mažareikšmė asmeninė dingstis – noras važiuoti tuo pačiu taksi į namus - tapo pretekstu viešajai tvarkai pažeisti.

R. S. kaltė įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, kitais teismo posėdyje ištirtais įrodymais.

Dėl veikų, numatytų LR BK 286 str. ir 290 str.

BK 2 str. 4 d. numato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos pagal prokuroro kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamos veikos aprašymą ( BPK 219, 255 str.), o baudžiamosios atsakomybės pagrindas gali būti tik nusikalstamos veikos sudėtis. Darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu turi būti išsiaiškinta, ar kaltinamojo veiksmuose, kurie nurodyti kaltinamajame akte esančiame nusikalstamos veikos aprašyme, yra (ar nėra) nusikaltimo sudėtis.

Prokuroras kaltinamajame akte nurodo BK straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už numatytą veiką, nes kitaip būtų pažeistos kaltinamojo teisės į gynybą. Teismo nuomone, nagrinėjant bylą pagal nusikalstamos veikos aprašymą, kuris pateikiamas kaltinamajame akte, turi būti išsiaiškinta, ar kaltinamajame akte nurodyti visi nusikalstamos veikos požymiai pagal BK straipsnius, kuriais asmuo kaltinamas.

Nagrinėjamu atveju R. S., jį sulaikant (duomenys neskelbtini) kaime, pateikti kaltinimai pagal BK 286 str. ir 290 str. Teismo nuomone, R. S. nepadarė veikos, turinčios BK 286 str. nurodytų požymių, tačiau padarė nusikaltimą, numatytą BK 290 str.

Gavę pranešimą policijos pareigūnai, remdamiesi Policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 2 p., turėjo teisę sulaikyti R. S.. Buvo gautas anoniminis pranešimas apie netinkamą R. S. elgesį ( muštynes ar priekabiavimą prie žmonių), ir policijos pareigūnai privalėjo šį pranešimą patikrinti. Nuvykę pareigūnai pastebėjo R. S., stovintį prie gatvės su lazda. Į klausimą dėl lazdos pareigūnams R. S. atsakė – „jei kas puls, sudaužys lazda galvą“. Po tokio atsakymo pareigūnai, teismo nuomone, privalėjo ( tą ir padarė) pasiūlyti R. S. nusistatyti neblaivumą, tačiau R. S. atsisakė tai padaryti ir atsisakė sėstis į tarnybinį automobilį, plūdo pareigūnus necenzūriniais žodžiais. R. S. medinę lazdą numetė tik pamatęs pareigūnus, todėl pareigūnai, norėdami patikrinti R. S. neblaivumą, siekė užkirsti kelią galimam netinkamam R. S. elgesiui (galimam pažeidimui), todėl elgėsi teisėtai, o R. S. privalėjo vykdyti pareigūnų nurodymus.

BK 286 str. numatyta atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Iš kaltinimo teksto galima manyti, jog R. S. veiksmai, kurie sudarė pagrindą kaltinimui, buvo - panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – stipriai stumdydamas rankomis policijos pareigūnus S. S. ir J. U., jiems kojomis spirdamas, bet nepataikydamas, pasipriešino savo pareigas ėjusiems valstybės tarnautojams - Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK VPS PB patruliui J. U. ir vyriausiajam patruliui S. S..

Pasipriešinimas BK 286 str. prasme – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas, ir įstatymas nurodo du pasipriešinimo veikos būdus – fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Šiame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam subjektui, ir nori taip veikti.

Pastebėtina, kad ir ATPK 187 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui. ATPK 187 str. 1 d. numatyti pasipriešinimo veiksmai nustatomi tada, kai savo pobūdžiu jie nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinę atsakomybę užtraukia tokie atvejai, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ar negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pavyzdžiui, grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo.

R. S. nurodė, kad konfliktas įvyko todėl, jog jis atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Plūdo policijos pareigūnus, tačiau jiems nespyrė, jų nestumdė. Nevykdė pareigūnų nurodymų, nes nesijautė kaltas, nesileido, jog jam uždėtų antrankius.

Nukentėjusysis S. S. parodė, jog kai bandė R. S. įsodinti į tarnybinį automobilį, jis pradėjo stumdytis, o kai papurškė dujų, pradėjo bėgti. Kai buvo pavytas ir pargriautas, R. S., būdamas kniūpščias, spardėsi į šalis, tačiau niekam nepataikė.

Nukentėjusysis J. U. parodė, jog kai R. S. už rankų norėjo pasodinti į tarnybinį automobilį, jis pradėjo stumdytis, o kai panaudojo ašarines dujas, pradėjo bėgti. Kai griovyje buvo pargriautas, muistėsi kojomis.

Teismo nuomone, R. S. priešinosi policijos pareigūnams, tačiau toks pasipriešinimas turėtų būti vertinamas pagal ATPK 187 str. 1 d. Nė vienas iš nukentėjusiųjų, duodami parodymus, nepabrėžė, jog juos R. S. stipriai stūmė. R. S. vengė sulaikymo, tačiau toks pasipriešinimas – policijos pareigūno stūmimas nuo savęs - pasireiškė natūraliu neblaivaus asmens protestu ir spontaniška neadekvačia reakcija į sulaikymo metu susiklosčiusią situaciją. R. S. jį sulaikančių pareigūnų uniformų neapgadino, nukentėjusiesiems skausmo nesukėlė, sveikatos nesutrikdė. R. S. buvo greitai sulaikytas ir laikomas griovyje prispaustas kol atvyko pastiprinimas, todėl galima teigti, jog stumdymasis truko labai trumpai- kol R. S. išsilaisvino. Tai, kad R. S., būdamas kniūpščias, muistėsi kojomis, negali būti laikoma pasipriešinimu BK 286 str. prasme, kadangi R. S. niekam neįspyrė. Taip pat pasipriešinimu baudžiamosios teisės prasme negali būti laikomi veiksmai kaip priešinimasis antrankių uždėjimui stangrinant rankas, nesėdimas į tarnybinį automobilį, vengimas eiti prie automobilio ir panašiai.

Galima teigti, jog R. S. nesiekė sąmoningai smūgiuoti policijos pareigūnams. R. S. veiksmai – išsilaisvinimas nuo pareigūnų juos nustumiant – nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, tokios trukmės, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Stūmimas, kuris būtų kvalifikuojamas pagal BK 286 str., turėtų būti intensyvus ir stiprus, nuo kurio pareigūnai galėtų griūti ar patirti fizinį skausmą. Tačiau iš nukentėjusiųjų pareigūnų parodymų negalima daryti išvados, kad stumdymasis buvo toks stiprus, kaip nurodyta kaltinime.

Pastebėtina, kad S. S. parodė, kad tai, kaip pareigūnams priešinosi pargriautas R. S., matė ir daugiau žmonių – buvo priėjusi moteris, kuri ramino R. S.. Ta moteris – liudytoja E. M. – nurodė, kad prie sulaikytojo R. S. prabuvo apie 15 min., tačiau nematė, jog R. S. būtų spardęsis. Pastebėtina, kad R. S. tuo metu buvo nustatytas 2,95 prom. girtumas ( 1 t., b. l. 142), todėl jo galimybės stipriai pasipriešinti pareigūnams buvo apribotos neblaivumo. Teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad R. S. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 286 str., požymių, o nustatyti R. S. veiksmai galėtų būti vertinami kaip turintys administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 1 d., požymių.

Teismo nuomone, policijos pareigūnų sulaikomas R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 str. – S. S. ir J. U. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius tiek sulaikant, tiek automobilyje, taip pat policijos komisariato patalpose, komisariato patalpose necenzūrinius žodžius vartojo ir V. B. atžvilgiu, spjovė V. B. į veidą, taip pat įžeidė valstybės tarnautojus, einančius savo pareigas, tai yra policijos pareigūnus S. S., J. U. ir V. B..

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. S. policijos pareigūnai sulaikė, o vėliau ir į komisariatą pristatė kaip asmenį, įtariamą padariusį administracinį teisės pažeidimą.

R. S. neneigė, jog plūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais bei nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų, nes jautėsi nekaltas. Plūdosi ir policijos komisariato patalpose, kuriose dar ir spjovė pareigūnui V. B. į veidą. Pripažino, kad iki atvykstant pareigūnams vyko muštynės, o kas iškvietė pareigūnus, nežino.

Nukentėjusysis S. S. nurodė, kad sulaikomas R. S. plūdo necenzūriniais žodžiais jį ir J. U., tarnybiniame automobilyje taip pat plūdo, tačiau mažiau. Komisariato patalpose taip pat girdėjo keiksmažodžius, jį toks R. S. elgesys įžeidė. Nukentėjusysis J. U. nurodė analogiškai S. S. – keiksmažodžius jo ir S. S. atžvilgiu R. S. pradėjo vartoti iš karto, kai tik buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą. Komisariate R. S. toliau plūdo jį, priėjęs prie pareigūno V. B. spjovė jam į veidą. Nukentėjusysis V. B. parodė, kad sulaikinėjant R. S. pastarasis vartojo necenzūrinius žodžius S. S. ir J. U. atžvilgiu, o komisariato patalpose vartojo necenzūrinius žodžius ir jo atžvilgiu, o vėliau priėjęs spjovė jam į veidą. Liudytojas R. K. nurodė, kad jo atžvilgiu R. S. nevartojo necenzūrinių žodžių, tačiau sulaikant vartojo S. S., J. U. ir V. B. atžvilgiu, o komisariato patalpose spjovė V. B. į veidą. Liudytojas V. J. parodė, kad R. S. komisariato patalpose vartojo necenzūrinius ir kitus įžeidžiančius žodžius pareigūnų atžvilgiu, ir didžiausias pyktis buvo nukreiptas V. B. atžvilgiu. Matė, kaip R. S. spjovė pareigūnui V. B. į veidą.

Teismo nuomone, R. S. veiksmai – necenzūrinių žodžių vartojimas S. S., J. U. ir V. B. atžvilgiu, taip pat spjūvis V. B. į veidą ir striukę komisariato patalpose- negali būti vertinami kaip atitinkantys LR ATPK 187 str. 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

BK 290 str. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Tuo tarpu ATPK 187 str. 2 d. numatyta atsakomybė už pasipriešinimą policijos pareigūno teisėtiems nurodymams ar reikalavimams, jų nevykdymą, taip pat policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ir kūno gestais, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Matyti, kad ATPK 187 str. paskirtis iš esmės ta pati, kaip ir BK 290 str. – sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Sprendžiant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo problemą, teismai vadovaujasi bendrąja ATPK 9 str. 2 d. nuostata, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant BK 290 str. ir ATPK 187 str. 2 d. numatytų veikų atribojimo klausimą, veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinis teisės pažeidimas.

Nusikaltimas, numatytas BK 290 str., gali būti padaromas tiesiogine tyčia. Teismo nuomone, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būtent tiesiogine tyčia – nors ir buvo neblaivus, suvokė, be to, jam ir policijos pareigūnai paaiškino, dėl kokių priežasčių yra pristatomas į policijos komisariato patalpas. R. S. nurodė netinkamai elgęsis todėl, jog buvo įsitikinęs, jog sulaikomas be pagrindo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. S. gana ilgą laiką plūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais. R. S. pareigūnus pradėjo necenzūriniais žodžiais plūsti sulaikant, plūdo sulaikymo metu, toliau plūdo pareigūnus tarnybiniame automobilyje, komisariato patalpose. Iš esmės visą laiką – nuo su laikymo iki spjūvio V. B. į veidą – R. S. pareigūnų S. S., J. U. ir V. B. atžvilgiu vartojo necenzūrinius, kitokius garbę ir orumą įžeidžiančius žodžius. R. S. nereagavo į prašymus liautis plūsti pareigūnus ir nustoti juos įžeidinėti, jo netinkamas elgesys nebuvo atsitiktiniai pavieniai necenzūriniai žodžiai ar atskiri įžeidžiami žodžiai, skirti bendrai pareigūnams. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, jog R. S. komisariato patalpose prieina prie tvorelės ir spjauna V. B. į veidą.

R. S. elgesio negalima pateisinti situacijos nesuvokimu (neblaivumu) – manyti, kad jis dėl girtumo nesuprato ką daro.

Teismas laiko nustatytu faktu, kad R. S. plūdo necenzūriniais ir kitokiais įžeidžiančiais žodžiais policijos pareigūnus S. S., J. U. ir V. B., taip elgėsi gana ilgą laikotarpį, galiausiai spjovė į veidą V. B., todėl toks elgesys, teismo nuomone, užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Teismo nuomone, R. S. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 290 str., įrodyta teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, iš dalies paties R. S. parodymais, vaizdo įrašo medžiaga.

Dėl bausmės

Nėra R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Iš esmės jis pripažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 str. – įžeidęs policijos pareigūnus, tačiau, teismo nuomone, R. S. dėl savo elgesio nesigaili, todėl toks prisipažinimas nelaikomas atsakomybe lengvinančia aplinkybe. R. S. pripažįsta atlikęs kai kuriuos veiksmus, nurodytus kaltinime, tačiau nurodo tuos veiksmus atlikęs išprovokuotas K. S. arba policijos pareigūnų.

R. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo nusikalstamos veikos padarymui. R. S. 2014-07-23 apie 18 val. 31 min. nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (3,61 prom., 1 t., b. l. 22), taip pat sunkus neblaivumo laipsnis R. S. nustatytas ir 2014-10-14 apie 18 val. 17 min. – 2,95 prom. ( 1 t., b. l. 142). Duodamas parodymus R. S. pripažino, jog turi problemų su alkoholio vartojimu, norėtų gydytis, tačiau nepajėgia prisiversti, kartais alkoholinius gėrimus vartoja savaitėmis. Nurodė, jog nuolat vartodamas alkoholį ir turėdamas 2 promiles girtumą jaučiasi gerai.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. S. teismas vadovaujasi LR BK 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į bausmės skyrimo taisykles, numatytas LR BK 61 str.

R. S. teisiamas dešimtą kartą ( 1 t., b. l. 81-94, 96-114), jam neišnykę teistumai už visas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka ( 1 t., b. l. 116-131), nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, priklausomybių ir psichikos ligų kabinetų gydytojo psichiatro nestebimas ( 1 t., b. l. 133). R. S. yra oficialiai nedirbantis, jam darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius ( 1 t., b. l. 134 ), Kupiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas neigimai ( 1 t., b. l. 136, 138)- yra ūmaus charakterio ir neturi atsakomybės jausmo už savo poelgius, nevengia vartoti alkoholio draugų kompanijose.

R. S. padarė dvi nesunkias tyčines nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad jis tik 2014-06-05 paleistas iš Marijampolės pataisos namų kaip atlikęs bausmę ( 1 t., b. l. 92), o nepraėjus nuo paleidimo dviem mėnesiams jau padarė naują nusikalstamą veiką. Pagal ankstesnius nuosprendžius R. S. du kartus teistas pagal BK 284 str. 1 d. bei kartą pagal BK 286 str. ir 290 str., taip pat ir už kitas įvairias nusikalstamas veikas, iš kurių dauguma – nusikaltimai nuosavybei.

Pastebėtina, kad padarytų nusikalstamų veikų ir priimtų nuosprendžių skaičius R. S. atžvilgiu jo elgesiui įtakos neturi. Darytina išvada, kad R. S. iš teistumų išvadų nedaro, nenori gyventi pagal visuomenėje priimtinas elgesio taisykles, nesigydo nuo alkoholizmo, iš to kyla savikontrolės problemos. Pats R. S. pripažino, jog negali suvaldyti potraukio alkoholiui, tačiau gydytis nesiruošia. Nors R. S. tik 2014 m. birželio mėnesį paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, po paleidimo jau du kartus baustas pagal ATPK 178 str. ( neblaivaus asmens pasirodymas viešoje vietoje įžeidžiant kitų asmenų garbę ir orumą).

Nagrinėjamu atveju R. S. už nusikalstamas veikas skirtinos su laisvės suvaržymu susijusios bausmės, kurios subendrintinos iš dalies sudedant. Teismo nuomone, įvertinus R. S. asmenybę, nėra pagrindo skirti švelnesnes bausmes, o tuo labiau atidėti bausmės vykdymą. Remiantis BK 27 str. R. S. yra recidyvistas, o pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui teismas už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

R. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 str., skirtina arešto bausmė, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimo bausmė. Už viešosios tvarkos pažeidimą R. S. skirtina griežtesnė bausmė, kadangi ši nusikalstama veika sukėlė sunkesnes pasekmes. Taip pat pastebėtina, kad R. S. būtina gydytis nuo alkoholizmo, nes beveik visas nusikalstamas veikas ir administracinius teisės pažeidimus R. S. padarė būdamas neblaivus. Tačiau dabartiniu metu prievartinio gydymo nuo alkoholizmo nėra, todėl sprendimą turi priimti pats R. S..

Teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo ir arešto bausmes, kurių trukmė artima BK atitinkamų straipsnių sankcijose numatytam bausmės vidurkiui, paskyrus šias bausmes, teisingumo ir protingumo kriterijai nebūtų pažeisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-308 straipsniais, LR BK 284 str. 1 d., 290 str., teismas

nusprendžia:

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, uždraustą LR BK 284 str. 1 d., ir paskirti 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, uždraustą LR BK 290 str., ir paskirti 50 parų arešto bausmę.

Remiantis LR BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 ( vienerių ) metų laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti šį nuosprendį dienos.

Remiantis LR BK 65 ir 66 str., į bausmės laiką R. S. įskaičiuoti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2014-07-23 iki 2014-07-24 ( vieną parą) bei nuo 2014-10-14 iki 2014-10-15 (vieną parą).

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 286 str., padarymo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. S. paskirtas kardomąsias priemones –rašytinius pasižadėjimus neišvykti- panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus – medinę lazdą, saugomą Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK saugomų daiktų archyve, sunaikinti kaip menkavertę, o kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti prie bylos.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.