Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta numatyta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje, teista:

1) 2021-11-04 Vilniaus regiono rūmų apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d., LR BK 140 str. 1 d. paskiriant galutinę bausmę laisvės apribojimą 8 mėn., įpareigojant per 8 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Uždrausti laisvės apribojimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

2) 2025-04-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 3 d.- 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, A. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais:

1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

Ji 2025-07-26, apie 04.20 val., Aleksandro Parčevskio g. - Švenčionių g. sankryžoje, Raudondvario k., Nemenčinės sen., Vilniaus rajono sav., pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VOLVO XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

A. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji parodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi. Parodė, kad nuo alkoholinės priklausomybės yra gydyta dienos centre Ankstyvos diagnostikos ir reabilitacijos skyriuje, Savanorių pr. 74, Vilniuje. Nuo narkotinės priklausomybės nėra gydyta ir į įskaitas nėra įrašyta. Dvi savaites yra gydyta ir Priklausomybės ligų centre, Gerosios vilties g. 3 Vilniuje. Psichiatrinėse ligoninėse gydyta nėra, į jokias įskaitas nėra įrašyta. Automobilis Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jos sugyventiniui R. P.. Jis juo naudojasi. 2025-07-25 vakare šventė, būdama namuose (duomenys neskelbtini), leido su sugyventiniu savaitgalį. Jau paryčiais ji sugalvojo savavališkai paimti savo sugyventinio automobilį Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tiesiog išvažiuoti iš namo kiemo. Negali paaiškinti priežasties, kam ji tai padarė. Ji įsėdo už automobilio vairo, pradėjo važiuoti iš kiemo ir privažiavus maždaug 10 metrų posūkyje nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į griovį. Griovyje iš karto sustojo. Tada išlipo iš automobilio nuėjo iki namų pasakyti sugyventiniui, taip pat bandė nueiti pas kitus kaimynus, kad jie padėtų ištraukti automobilį su traktoriumi, tačiau to padaryti nespėjo. Matyt kažkas iš kaimynų iškvietė policijos pareigūnus. Ji dar eidama pas kaimyną prasilenkė su pareigūnais, suprato kad jie atvyko dėl jos įvažiavimo į griovį, todėl atėjo prie automobilio. Iš karto pareigūnams prisipažino, kad ji vairavo automobilį ir sutiko papūsti į alkotesterį. Prisimena, kad įpūtė ar tai 1,5 ar tai 1,6 promiles, tiksliai nepasakys. Vartojo degtinę "Stumbro", kokį kiekį išgėrė tiksliai nepasakys, tačiau mano, kad apie kokius 200-300 gramų. Labai gailisi, kad vairavo automobilį neblaivi. Apie tai, kad ji paėmė sugyventinio automobilį jis nežinojo ir nieko nematė, kol ji jam pati nepasakė. Tada jis kartu su ja atėjo prie automobilio ir prie automobilio stovėjo laukdamas jos, o ji tuo metu nuėjo pas kaimynus, kad padėtų kas nors automobilį ištraukti iš griovio.

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

-2025-07-26 Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjos Anetos Lavrinovič tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2025-07-26, apie 04.20 val., Aleksandro Parčevskio, Raudondvario k., Nemenčinės sen., Vilniaus rajono sav. rastas griovyje automobilis ''Volvo XC60'', valst.Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. M. įtariama padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281¹ str. 1 d.;

-2025-07-30 apklaustas liudytoju R. P. parodė, kad A. yra jo sugyventinė. Jie savaitgaliais nuvažiuoja į sodybą Vilniaus rajone. 2025-07-25 vakare atvyko su jam priklausančiu automobiliu Volco XC 90, valst. (duomenys neskelbtini), į A. sodybą. Vakare vartojo alkoholį, buvo svečių. Jau paryčiais, laiko tikrai nepasakys, iki jo atėjo A. ir nurodė, kad įvažiavo į griovį su jam priklausančiu automobiliu. Jis jai jokio leidimo nedavė, net nežinojo, kad ji pati savavališkai paėmė jo automobilio raktelius ir su automobiliu kažkur važiavo. Atėjo iki automobilio ir su kaimyno pagalba bandė išvažiuoti su automobiliu iš griovio. Vairavo blaivus vairuotojas Darius, o jo pavardės nepasakys, nežino, jis gyvena šalia jų sodybos. Kadangi automobilis nepasidavė ir neišvažiavo. A. nuėjo ieškoti kito kaimyno su traktoriumi, kuris padėtų ištraukti automobilį. Jam būnat prie automobilio atvyko pareigūnai. Jie klausė, kas nutiko. Tuo metu prie automobilio grįžo ir jo sugyventinė A., kuri ir prisipažino, kad ji vairavo automobilį. Kur galėjo būti automobilio raktai negali tiksliai pasakyti, galimai pačiame automobilyje, o galimai ir jo rankinuke. Jis pats automobilį vairavo blaivas, kai penktadienį vakare atvyko į sodybą. Daugiau automobilio nevairavo. Dėl kokios priežasties A. paėmė jo automobilį ir su juo važiavo neblaivi, negali paaiškinti. Prašo grąžinti jam automobilį. Pačio A. vairavo fakto jis nematė. Iki automobilio atėjo, kai automobilis buvo griovyje;

-2025-07-26 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. M. nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis stiprus alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesa linija - negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą - gali, todėl alkoholio matavimo prietaisu „DRAGER ALCOTEST 7510, Nr. ARKB 0367, kurio patikros sertifikato Nr. 2359773, 2025-07-26 pirmuoju tikrinimu 05.08 val. nustatytas 1,65 prom. neblaivumas, antruoju tikrinimu 05.24 val. nustatytas 1,75 prom. neblaivumas;

-Iš kvitų matyti, kad 2025-07-26 alkoholio matavimo prietaisu „DRAGER ALCOTEST 7510, Nr. ARKB 0367, kurio patikros sertifikato Nr. 2359773, R. P. 05.23 val. nustatytas 2,02 prom. neblaivumas;

-Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis nustatyta, kad vidutinė automobilio Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina su PVM 5430 Eur;

-Iš "VĮ Regitra" duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. P.;

-2025-07-26 Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu automobilis Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje;

-Iš 2025-07-26 įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūros objektas yra Aleksandro Parčevskio, Raudondvario k., Nemenčinės sen., Vilniaus rajono sav. esantis nuo kelio nuvažiavęs automobilis Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiai pilkos spalvos. Minėtas automobilis yra nuvažiavęs nuo asfalto į griovį. Vairuotojo pusės ratai užvažiavę ant vejos, o keleivio pusės ratai ant asfalto. Apžiūrint automobilį dešinėje keleivio pusėje ant galinio stiklo matomas juodos spalvos vyčio logotipas, automobilio priekyje matomos aprūdijusios priekinės grotelės, vairuotojo pusėje taip pat ant galinio lango matomas juodos spalvos vyčio logotipas, minėto automobilio gale apgadintas galinis bamperis išlūžęs, taip pat galinė keleivio pusės gabaritinė lempa įskilusi ir užklijuota lipnia permatoma juosta, apačioje keleivio pusės galinio žibinto atsilupę kėbulo dažai. Automobilio bagažinėje matoma daug įvairių daiktų - juodos spalvos garso kolonėlė, mėlynos spalvos dėžė, rudos spalvos pledas, pilkos spalvos sulankstoma kėdė, "Maximos" maišas su drabužiais, atsuktuvai, tuščia tara, smėlio spalvos pagalvė, automobilio salono gale matoma ant grindų mineralinio vandens tara ir stiklinis butelis alkoholinio gėrimo "D-light" žalios spalvos 0,33 tūrio, 2,9 prom., mėlynos spalvos megztinis. Automobilio salono priekyje matoma automatinė pavarų dėžė „P“ padėtyje, purvinas salonas ir sėdynės, virš panelės matomi juodos spalvos akiniai nuo saulės, automobilio priekinėje daiktadėžėje guli dokumentai, ant priekinės sėdynės ant žemės matomas stiklinis butelis alkoholinio gėrimo "D-light" žalios spalvos 0,33 tūrio, 2,9 prom. Vaizdo stebėjimo kamerų ar kitų reikšmingų tyrimui objektų nepastebėta;

-2025-07-30 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota BODY kamerų padarytų vaizdo įrašų apžiūra.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250726-045609UTC+0300", įrašo trukmė 2 minutės 48 sekundės. Įrašas filmuotas policijos pareigūno kūno kamera. Įraše matoma, kad policijos pareigūnas tarnybiniame automobilyje tikrina registrus ir pildo procesinius dokumentus. Tarnybinis automobilis stovi prie kelio, netoli sodybos. Prie kelkraščio stovi automobilis ''Volvo'', valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris kairės pusės šonu abiem ratais) yra šalikelės griovyje. Automobilyje nieko nėra. Prie pareigūnų prieina basas, girtas vyras, kuris sako, kad automobilis priklauso jam. Pareigūnų paklausus, ar jis vairavo automobilį, vyras pasakė, kad automobilį vairavo jo būsima žmona, kuri tuoj ateis. Vyro prašoma pateikti dokumentus. Vyras pasakoja, kad moteris išvažiavo jo automobiliu iš kiemo ir įvažiavo į griovį. Netrukus ateina moteris, kuri iš išvaizdos atrodo neblaivi. Pareigūnai klausia moters, ar ji vairavo automobilį. Moteris patvirtina, kad ji vairavo. Įrašas baigiasi. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20250726-051736UTC+0300’’, įrašo trukmė 3 minutės 21 sekundė. Įrašas filmuotas policijos pareigūno kūno kamera. Įraše užfiksuota, kad pareigūnai yra toje pačioje vietoje, kur automobilis „Volvo“, valst. (duomenys neskelbtini) kuris įvažiavęs į pakelės griovį. Vietoje yra automobilio savininkas ir moteris, kuri vairavo automobilį. Moteriai pateikiamas alkotesteris, atliekamas antras blaivumo patikrinimas. Rezultatas 1,75 promilių. Pareigūnas sako, kad rezultatas skaičiuosis pagal mažesnį, tai yra pirmąjį neblaivumo nustatymą, kuris yra 1,65 promilių. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250726-053003UTC+0300’’, įrašo trukmė 1 minutė 48 sekundės. Įrašas filmuotas policijos pareigūno kūno kamera. Pareigūnas klausia moters ar ji sutinka su neblaivumo nustatymo rezultatais. Moteris sutinka, pasirašo neblaivumo nustatymo aktą. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota;

-2025-07-30 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas BPC garso įrašas pavadinimu ID 92406887327, skambučio pradžia_ 2025-07-26 04_20_27), įrašo trukmė 3 minutės 24 sekundės. Įraše girdimas pokalbis, vykstantis tarp BPC darbuotojo ir vyro, paskambinusio bendruoju pagalbos numeriu.

BPC: 112.

Vyras: Labas rytas. Čia Nemenčinės seniūnijoje, Raudondvaryje, Aleksandro Parčevskio gatvėje automobilis griovyje stovi ir žmonės vaikšto šalia.

Vyras: Ne, pravažiavau.

Vyras: Važiuojant nuo Nemenčinės link Vilniaus. Iš Raudondvario važiuojant.

Vyras: Į Vilnių.

Vyras: Raudondvario, Parčevskio gatvėje. Ten galimai girti. Gali būti.

Vyras: Netoli sankryžos Švenčionių gatvės.

Vyras: Jo.

BPC: Būtent toje vietoje, taip? Ten lengvasis nuo kelio nuvažiavo?

Vyras: Nu ten pusė automobilio griovyje, pusė ant asfalto stovi.

Vyras: Volvo (duomenys neskelbtini), man atrodo, XC 90 ar kažkoks ten.

Vyras: Ne, neapvirtęs. Tiesiog vienas šonas griovyje.

Vyras: Ne, nebuvo. Ten kai privažiavau mačiau, kad du žmonės vaikšto.

Vyras: Ten paprasčiausiai gal girti važinėjo, nes nulėkė nuo kelio. Jokios pagalbos nereikia.

Vyras: Tamsios spalvos. Žalia lyg tai. Gal pilkos tokios.

Vyras: prieš porą minučių pravažiavau.

Vyras: Jo, kažkur.

Vyras: A. V..

BPC: O ar buvo ten gal žmonės kruvini, gal greitoji reikalinga jiems?

Vyras: Ne, ne. Nei kas vairavo, nei kitų žmonių ten nėra. Tik tai, kad gali paskui važiuoti. Ištrauks ir važiuos toliau. Tik dėl to.

BPC: Supratau. Ačiū jums labai. Viso gero.

Įrašas baigiasi;

-2025-07-26 Vilniaus AVPK vyriausiojo patrulio Deivido Hofšteterio tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2025-07-26 dirbant su vyr. patruliu Levu Aliausku, 04 val. 20 min. iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu A. Parcešvskio, Raudondvario k., Nemenčinės sen., Vilniaus rajono sav., neprivažiavus Švenčionių g., netoli sankryžos, nuo kelio dalinai nuvažiavęs automoilis Volvo XC 901, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. Viena automobilio dalis ant važiuojamosios kelio dalies, kita griovyje. Žmonės išlipę, vaikščiojo aplink automobilį, pranešėjas įtaria, kad vairuotojas galimai neblaivus, asmenys gali pasišalinti, matė automobilį prieš 2 min. Pranešė pravažiuojantis, vietoje nelaukia. Atvykus į įvykio vietą pastebėtas nuo kelio nuvažiavęs automobilis Volvo XC 901, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje keleivių nebuvo, šalia stovėjo akivaizdžiai neblaivus asmuo R. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., patikrinus neblaivumą alkotesteris rodė 2,02 prom. neblaivumą. Pilietis teigė, jog automobilio nevairavo. Paklausus, kam priklauso automobilis ir kas jį vairavo, jis atsakė, kad tuoj ateis. Atėjusi A. M. prisipažino, kad vairavo automobilį. Paklausus moters, ar vartojo alkoholį ir kada paskutinį kartą, ji teigė, jog paskutinį kartą vartojo prieš tris valandas. Patikrinus alkotesteriu pirmu tikrinimu nustatytas 1,65 prom. neblaivumas, antru tikrinimu nustatytas 1,75 prom. neblaivumas Taip pat patikrinus A. M. per duomenų bazę buvo nustatyta, jog ši neturi teisės vairuoti transporto priemonę. Nebuvo pildyta ELĮS, kadangi nebuvo eismo įvykio sudėties, svetimas turtas neapgadintas, kelio ženklai, atitvarai ir kt. Liudytojų ar vaizdo medžiagos, kuri galėjo užfiksuoti vairavimo faktą nėra be A. M., jog vairavo. Automobilis priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilnius.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20) straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. M. vairavo automobilį „VOLVO XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, neblaivumo nustatymo aktą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami A. M. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jos kaltei pagrįsti. Kaltinamosios veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste.

Prokurorė prašė teismo pripažinti A. M. recidyvise. BK 27 straipsnio 1 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktą apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta.

Sprendžiant dėl asmens pripažinimo recidyvistu, įvertinama, ar asmuo teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis. A. M. anksčiau teista du kartus pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį. Už pirmesnį nusikaltimą jai paskirta laisvės apribojimo bausmė 8 mėn., įpareigojant per 8 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Uždrausti laisvės apribojimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį. LR BK 140 str. 3 d. kaltinamajai paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, A. M. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais: pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas); nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio).

Ankstesnes nusikalstamas veikas A. M. padarė būdama pilnametė, taip pat šiame teismo baudžiamajame įsakyme aptariamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nors šiame teismo baudžiamajame įsakyme aptariama nusikalstama veika skiriasi savo pobūdžiu, yra priskiriama nusikaltimams, susijusiems su kelių eismo taisyklių pažeidimu, o ankstesnius kartus ji teista už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, visgi ta aplinkybė, kad visos nusikalstamos veikos yra susijusios su alkoholio vartojimu, leidžia daryti išvadą, kad ji nepaiso visuomenėje priimtų elgesio normų ir įstatymų reikalavimų, savo elgesio nekeičia, naujas nusikalstamas veikas daro neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laiku, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas mano, kad šiuo atveju tikslinga kaltinamąją A. M. pripažinti recidyviste ir šią aplinkybę laikyti jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į A. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau teistas 2 kartus ir nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, administracine tvarka nebausta, netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje. Kaltinamoji prisipažino padariusi šią nusikalstamą veiką, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką skiriant vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – areštą, jo trukmę parenkant didesnę už įstatymo numatytą minimalią.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Kaltinamoji anksčiau nėra bausta realia arešto bausme, o įvertinus anksčiau aptartą jos nusikaltimą ir asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, savo veiksmus vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė nuoseklius parodymus, todėl atsižvelgus į ankščiau minėtas aplinkybes ir į kaltinamosios asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, A. M. atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jai paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, bausmės atidėjimo vykdymo metu įpareigojant kaltinamąją pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2025 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Pažymėtina, kad kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 2K-97-697/2023). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajai paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., t. y. paskirtas įpareigojimas, susijęs su kaltinamosios laisvės ribojimu, intensyvios priežiūros skyrimas – neproporcinga priemonė, tad neskirtina.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72(5) str., A. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, ją įvykdant per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kitų klausimų

Teismas, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą taip pat gali paskirti vieną ar kelias BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas, spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajai A. M., įvertina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė realiai naudodamasi šia teise, vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas 1,65 promilės girtumas. Tokie kaltinamosios veiksmai, tai yra vairavimas esant neblaiviai, kėlė pavojų ne tik jai pačiai, bet ir kitiems eismo dalyviams, ji rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Pažymėtina, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė tik laimingo atsitiktinumo dėka. Kaltinamajai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, ji neblaivi įvažiavo į griovį, dėl ko buvo iškviesti pareigūnai. Teismo vertinimu, aptartos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamosios asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajai 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2025 m. liepos 29 d.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas pastarojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. A. M. nusikalstamą veiką padarė naudodama transporto priemonę – automobilį „Volvo XC60“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamoji negalėtų padaryti jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis Volvo XC60“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė trečiajam asmeniui, t. y. R. P.. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino automobilio „Volvo XC60“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ duomenis yra 5430 eur su PVM.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2025-04-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirti galutinę bausmę 72 (septyniasdešimt dvi) paras arešto.

Pritaikius LR baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, A. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais:

1) pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas)

3) būti namuose nuo 22 iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto 2 metus (dvejus metus), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. liepos 29 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „VOLVO XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą - 5430 Eur (Penkis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt eurų).

Išaiškinti, kad lėšos, atitinkančios konfiskuotinos transporto priemonės vertę, per 36 (trisdešimt šešis) mėnesius turi būti sumokėtos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72(5) str., A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, ją įvykdant per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti A. M., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs ją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.