Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokato padėjėjui Egidijui Balčiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl darbo ginčo iš esmės išnagrinėjimo teisme atsakovui S. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

4. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas S. B. ieškovės įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) dirbo 2023-11-13 sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 227 pagrindu vairuotoju - ekspeditoriumi. Darbo sutartimi jos šalys sutarė, kad darbuotojui bus mokamas mėnesinis darbo užmokestis – 950,00 Eur, taip pat bus mokami komandiruotpinigiai – 50 proc. Vyriausybės nustatytos dienpinigių normos. Darbuotojo prašymu darbo užmokestis mokamas vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 15 d. Darbo sutarties 6 punkte numatyta, kad komandiruočių išlaidų permoka dengiama su neišmokėtu darbo užmokesčiu ir nepanaudotomis atostogomis. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta nuo 2023-02-29 DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

5. Darbuotojas 2024-04-18 prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisiją (toliau – DGK), prašydamas priteisti iš darbdavio 3 098,00 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 352,86 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei netesybas DGK 2024-05-13 sprendimu, priimtu darbo byloje Nr. APS-111-9835/2024, iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) nuspręsta išieškoti 2 349,15 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių), 93,00 Eur dienpinigių, 1 000,00 Eur netesybų už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2024-02-29) iki DGK sprendimo priėmimo dienos (2024-05-09) (neatskaičius mokesčių), sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo atsakovui iš ieškovės, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 1 168,94 (neatskaičius mokesčių), vykdyti skubiai, įpareigoti ieškovę pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui informaciją apie atsakovui priskaičiuotą 1 000,57 Eur darbo užmokestį už 203 m. lapkričio mėnesį, 1 120,04 Eur už 2023 m. gruodžio mėnesį, 228,54 Eur už 2024 m. sausio mėnesį (neatskaičius mokesčių). UAB (duomenys neskelbtini) prašymas dėl 204,17 Eur permokos išieškojimo iš atsakovo netenkintas.

6. Teismui pateikta įmonės buhalterės pasirašyta pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2023-11-21 iki 2024-02-29. Pažymoje nurodyta, kad 2023 m. lapkričio mėnesį atsakovui priskaičiuota 617,50 Eur darbo užmokesčio, apskaičiuota išmokėti 373,59 Eur darbo užmokesčio, 2023 m. gruodžio mėn. atsakovui 950,00 Eur darbo užmokesčio, apskaičiuota išmokėti 574,75 Eur darbo užmokesčio, už 2024 m. sausio mėn. atsakovui priskaičiuota 259,09 Eur darbo užmokesčio, apskaičiuota išmokėti 156,75 Eur darbo užmokesčio. 2024 m. vasario mėn. atsakovui priskaičiuota 144,21 Eur darbo užmokesčio, apskaičiuota išmokėti 87,24 Eur darbo užmokesčio.

7. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovui 2023-11-21 buvo atliktas 400,00 Eur mokėjimas, kurio paskirtyje nurodyta „atl-kom-lig-ats“, 2023-11-27 buvo atliktas 200,00 Eur mokėjimas, kurio paskirtyje nurodyta „atl-kom-lig-ats“, 2023-12-20 atliktas 1 300,00 mokėjimas, kurio paskirtyje nurodyta „atl-kom-lig-ats“, 2024-02-06 atliktas 1 000,00 Eur mokėjimas, kurio paskirtyje nurodyta „avansas už atl+kom+lig+ats“, bei 2024-04-15 atliktas 323,00 Eur mokėjimas, kurio paskirtyje nurodyta „avansas už atl+kom+ats“.

9. DK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Pagal DK 148 straipsnio 1 dalį darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę. Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Pareiga įrodyti, kad su darbuotoju yra visiškai atsiskaityta, tenka darbdaviui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

10. Pastebėtina, kad įrodymų vertinimo specifiką darbo bylose lemia tai, kad už įvairių dokumentų, kurie gali būti panaudoti kaip rašytiniai įrodymai, tvarkymą yra atsakingas darbdavys. Ieškovė yra juridinis asmuo – verslininkas, todėl būtent ji, o ne darbuotojas savo atliktas ūkines operacijas privalo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2003). Duomenys apie darbdavio darbuotojui sumokėtas sumas turi būti aiškiai identifikuojami, atitikti įstatymų nustatytus reikalavimus.

11. Ieškovė, teismo reikalavimu, byloje pateikė skaičiavimus, jos nuomone, patvirtinančius, atsakovui skaičiuojamos dienpinigių permokos mechanizmą. Teismui ieškovės atstovas paaiškino, kad darbdavys kas mėnesį avansu atsakovui mokėjo būsimos komandiruotės išlaidas – dienpinigių forma, tokiu būdu kas mėnesį susidarydavo dienpinigių permoka, kuri iš esmės tęsėsi iki pat darbo santykių pabaigos. Kaip tokius faktus pagrindžiančius įrodymus ieškovė teikė teismui su atsakovu sudarytą darbo sutartį, įsakymus dėl komandiruočių su atliktais įrašais apie tai, kad permoka / nepriemoka keliama tolimesniam laikotarpiui, taip pat komandiruočių išlaidų skaičiavimus su atžymomis apie tai, kad priskaitytų išmokėti dienpinigių sumos yra mažinamos 50 proc., darbo laiko apskaitos žiniaraščius, avanso apyskaitas.

12. Pagal DK 150 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktą, išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms ir grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų. Vadovaujantis DK 150 straipsnio 3 dalimi, darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą.

13. Darbdavio pozicija, kad darbuotojui išmokėjo į priekį dienpinigių avansą vertintina kritiškai. Pažymėtina, kad bylose dėl darbo užmokesčio išmokėjimo pareiga įrodyti darbo užmokesčio išmokėjimą tenka darbdaviui.

14. Iš teismui ieškovės pateikto permokos susidarymo skaičiavimo ir jį sulyginus su byloje pateiktais komandiruočių išlaidų skaičiavimais matyti, kad 2023-11-30 atsakovui buvo priskaitytas išmokėti 373,59 Eur darbo užmokestis bei 356,00 Eur dienpinigiai. Atsakovui 2023-11-21 buvo atliktas 400,00 Eur mokėjimas, kurio paskirtyje nurodyta „atl-kom-lig-ats“, 2023-11-27 buvo atliktas 200,00 Eur mokėjimas, kurio paskirtyje nurodyta „atl-kom-lig-ats“. 2023-12-31 atsakovui priskaičiuota išmokėti 574,75 Eur darbo užmokesčio ir 471,00 Eur dienpinigių. 2023-12-20 atliktas 1 300,00 Eur mokėjimas, kurio paskirtyje nurodyta „atl-kom-lig-ats“. 2024-01-31 atsakovui buvo priskaitytas išmokėti 156,75 Eur dydžio darbo užmokestis ir 866,00 Eur dydžio dienpinigiai, 2024-02-06 atsakovui buvo atliktas 1 000,00 Eur mokėjimas, kurio paskirtyje nurodyta „avansas už atl+kom+lig+ats“. 2024-02-29 atsakovui buvo priskaityta išmokėti 87,24 Eur dydžio darbo užmokesčio suma. 2024-04-15 atliktas 323,00 Eur mokėjimas, kurio paskirtyje nurodyta „avansas už atl+kom+ats“. Atliktame paskaičiavime ieškovė nurodo, kad atsakovui yra priskaityta 204,17 Eur permoka.

15. Šiuo atveju Darbo sutartyje nėra numatytas susitarimas dėl avanso mokėjimo, taip pat nenustatyta, kad būtų susiklosčiusi praktika nuolat mokėti konkretaus dydžio avansą. Pažymėtina, kad būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti buvus susitarimą ar sprendimą dėl avansų mokėjimo, įrodyti, kokio dydžio konkrečiu mokėjimu buvo išmokėta avanso, tačiau ieškovė į bylą nepateikė jos nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Iš pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad atlyginimo mokėjimo paskirtyse buvo nurodyta „avansas uz atl+kom+lig+ats“ ar „avansas už atl+kom+ats“, tačiau į bylą pateikti atlyginimo lapeliai rodo, kad avansiniai mokėjimai nebuvo vykdomi. Iš dienpinigių apskaitos taip pat nėra galimybės nustatyti, kad būtų mokami avansiniai mokėjimai ir kokio jie dydžio. Iš avanso apyskaitos dokumentų išrašų taip pat nėra galimybės nustatyti avansinio mokėjimo priežasčių ir konkrečių dydžių.

16. Nurodytas teismui pateiktas ieškovės susidariusios permokos skaičiavimas nesuponuoja išvados, kad atsakovui kas mėnesį avansu buvo mokami sekančios, t. y. būsimos komandiruotės dienpinigiai. Iš pateikto skaičiavimo matyti, kad atsakovui darbo užmokestis kartu su priskaitytais dienpinigiais buvo mokamas vieną kartą per mėnesį, t. y. su darbuotoju buvo atsiskaitoma sekantį mėnesį einantį po išdirbto ataskaitinio mėnesio pabaigos.

17. Iš esmės darbdavys neva avansu atsakovui išmokėtų dienpinigių permokos skaičiavimą grindžia su atsakovu sudarytos darbo sutarties nuostatomis, kurios 6 punkte nurodyta, kad komandiruočių išlaidų permoka dengiama su neišmokėtu darbo užmokesčiu ir nepanaudotomis atostogomis. Tačiau iš teismui ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. įsakymų dėl atsakovo komandiruočių, dienpinigių skaičiavimo, avansinių apyskaitų bei pateikto permokos paskaičiavimo turinio negalima daryti išvados, kad ieškovė avansu kas mėnesį atsakovui mokėjo komandiruotės išlaidų konkrečią sumą – dienpinigius, o pastarajam grįžus iš komandiruotės kas mėnesį atliko priskaityto darbo užmokesčio ir dienpinigių perskaičiavimą.

18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526 patvirtintu Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašu (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2022-07-01) nustatyta, kad jeigu kolektyvinėje ar darbo sutartyje ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vidaus teisės aktuose nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas (aprašo 9 punktas). Komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną (aprašo 10 punktas).

19. DK 150 straipsnio nuostatos numato, kad išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik šio kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais. Konkrečiai šiais atvejais: 1) grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms; 2) grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų; 3) atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui; 4) išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (šio kodekso 55 straipsnis) arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (šio kodekso 58 straipsnis). DK 150 straipsnio 3 dalis imperatyviai numato, kad darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą.

20. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad darbdavys priskaitytus dienpinigius darbuotojui mokėjo sekantį mėnesį einantį po išdirbto ataskaitinio mėnesio pabaigos, o sumokėtų dienpinigių suma neatitinka nei mokėtinos sumos už praeitą mėnesį buvusią komandiruotę, nei 50 procentų dydžio avanso už būsimą komandiruotę, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo nuostatomis. Pavyzdžiui, byloje pateiktais rašytiniais duomenimis, atsakovas 2023 metų lapkričio mėnesį į komandiruotę išvyko lapkričio 15 d., joje išbuvo iki lapkričio 26 d. Tokiu būdu, remiantis Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo nuostatomis, atsakovui 50 proc. dydžio dienpinigių suma turėjo būti išmokėta ne vėliau nei iki 2023 m. lapkričio 14 d. Vėliau atsakovas buvo komandiruotas 2023-11-27 iki 2023-12-09, todėl 50 proc. dydžio dienpinigių suma turėjo būti sumokėta ne vėliau kaip 2023 m. lapkričio 26 d., 2023-12-12 iki 2024-01-07, todėl 50 proc. dydžio dienpinigių suma turėjo būti sumokėta ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 11 d. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė atsakovui 2023-11-21 pervedė 400,00 Eur ir 2023-11-27 pervedė 200,00 Eur. Atsakovo paaiškinimu, šios dvi sumos nebuvo pervestos kaip dienpinigiai, t. y. 400,00 Eur buvo skirti sumokėti baudą už netinkamas vilkiko padangas, o 200,00 Eur buvo skirta sumokėti už nupirktą skystį automobiliui. Paneigiančių įrodymų tokius atsakovo teiginius ieškovė nepateikė. Atsakovui 2023-12-20 pervesta 1 300,00 Eur, 2024-02-06 pervesta 1 000,00 Eur bei 2024-04-15 pervesta 323,00 Eur. Teismui pateiktas skaičiavimas patvirtina, kad darbdavys sekantį po ataskaitinio mėnesio einantį mėnesį mokėjo darbuotojui priskaitytą darbo užmokestį bei dienpinigius už praėjusią komandiruotę. Be kita ko, darbdavys, remiantis DK 150 straipsnio 3 dalies nuostatomis, taip pat neatlikinėjo išskaitų iš darbuotojui priskaitytų išmokėti darbo užmokesčio ir dienpinigių sumų, nors akivaizdžiai suprato ir žinojo, kad darbuotojui darbo užmokestis ir dienpinigių suma nėra tiksliai mokama tokio dydžio, kokia yra priskaityta.

21. Nurodytos faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina atsakovo teisme duotus paaiškinimus apie tai, kad ieškovės įmonėje iš esmės buvo vedama dviguba buhalterija, kad darbdavys su darbuotojais buvo sutaręs dėl kitokios darbo apmokėjimo sistemos, nei ji yra užfiksuota įmonės buhalteriniuose dokumentuose, t. y. atsakovui už kiekvieną komandiruotėje išbūtą darbo dieną buvo mokamas apytiksliai 90,00 Eur. Nors ieškovė, kaip darbdavys, turi pareigą darbuotojui kas mėnesį pateikti tikslius atsiskaitymo lapelius (t. y. kuriame būtų aiškiai ir suprantamai nurodytas apskaičiuotas darbo užmokestis, išskaityta mokesčių suma, nurodyti dienpinigiai ir kt.), tačiau tokių byloje pateikta nėra. Nurodytus atsakovo paaiškinimus apie darbovietėje buvusią darbo apmokėjimo sistemą visiškai patvirtina byloje ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, todėl teismas tokiais atsakovo teiktais paaiškinimais netikėti neturi pagrindo, todėl jais remiasi priimdamas šį sprendimą. Konkrečiai, iš teismui pateikto permokos skaičiavimo aiškiai matyti, kad ieškovui darbo užmokestis su priskaitytais dienpinigiais buvo mokamas „aptakiomis“ sumomis, kurios neatitinka nei už praeitą ataskaitinį mėnesį priskaityto darbo užmokesčio, nei turėtų sumokėti dienpinigių. Darbdavys kiekvieną sekantį mėnesį nevykdė permokos / nepriemokos perskaičiavimo.

22. Analizuojant atsakovo teisme duotus paaiškinimus bei juos sulyginant su byloje ieškovės pateiktais buhalteriniais dokumentais matyti, kad 2023 metų lapkričio mėnesį atsakovas 16 darbo dienų buvo komandiruotėje, už šį mėnesį jam buvo priskaityti 356,00 Eur dienpinigiai, darbdavys už šį mėnesį su darbuotoju atsiskaitė 2023 m. gruodžio 20 d. pervesdamas 1 300,00 Eur, taip pat 400,00 Eur pervedė 2023 m. lapkričio 21 d. ir 200,00 Eur pervedė 2023 m. lapkričio 27 d. Pastarosios dvi sumos (t. y. 400,00 Eur ir 200,00 Eur), atsakovo teigimu, buvo skirtos atsiskaityti už nupirktą skystį automobiliui ir sumokėti paskirtą baudą už netinkamas automobilio padangas. 2023 metų gruodžio mėnesį atsakovas 29 dienas buvo komandiruotėje, atsiskaitymas už šį darbo mėnesį buvo atliktas 2024 m. vasario 6 d. atsakovui pervedant 1 000,00 Eur sumą. 2024 m. sausio mėnesį atsakovas išbuvo 7 dienas komandiruotėje. Darbuotojas iš darbo atleistas 2024-02-29, nurodant apmokėti už nepanaudotas atostogas. Paskutinis mokėjimas atsakovui iš ieškovės atliktas 2024 m. balandžio 15 d., sumoje 323,00 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas buvo informuotas apie ieškovės nurodomą dienpinigių permoką, pastarasis taip pat nebuvo supažindintas su įsakymu dėl jo atleidimo iš darbo.

23. Teismo posėdžio metu atsakovas teismui nurodė, kad jis niekada nebuvo informuojamas apie permokų / nepriemokų fakto buvimą, niekada nežinojo, kokio dydžio atlyginimas ar dienpinigiai jam yra skaičiuojami. Nors ieškovė, kaip darbdavys, turi pareigą darbuotojui kas mėnesį pateikti tikslius atsiskaitymo lapelius (t. y. kuriame būtų aiškiai ir suprantamai nurodytas apskaičiuotas darbo užmokestis, išskaityta mokesčių suma, nurodyti dienpinigiai ir kt.), tačiau tokių byloje pateikta nėra. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovas kas mėnesį buvo supažindintas dėl jam skaičiuojamos permokos / nepriemokos, kad darbo užmokesčio ir dienpinigių perskaičiavimas kas mėnesį buvo vykdomas, kaip tai numato DK 150 straipsnio nuostatos. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis ir paaiškinimus, daroma išvada, kad organizuodamas darbą taip, kad susitarimai dėl darbo sąlygų nėra įforminami, su darbo sąlygomis susiję klausimai sprendžiami žodžiu, nėra vedama tiksli su darbo užmokesčiu susijusių išmokų apskaita, nėra rengiami ir darbuotojui teikiami atsiskaitymo lapeliai, kuriuose būtų visi reikalaujami duomenys, darbdavys sukūrė sąlygas manipuliuoti dokumentais, t. y. juos koreguoti atsižvelgiant į situaciją. Teismo vertinimu, būtent darbdaviui šiuo atveju tenka rizika dėl neaiškių darbo užmokesčio mokėjimo pagrindų ir yra pagrindas atmesti ieškovo argumentus kaip nepagrįstus.

24. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog ieškovės pateikti dokumentai nėra informatyvūs ir yra prieštaringi vertinant atsakovui priskaitytas išmokėti sumas ir faktiškai išmokėtas, todėl daroma išvada, jog ieškovė nesilaikė darbdaviui taikomo racionalaus, rūpestingo, protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etalono. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė nevykdė DK 148 straipsnio 1 dalyje numatytos darbdavio prievolės ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę. Ieškovės buhalterinė apskaita yra tvarkoma netinkamai: atliekant mokėjimus neatskirtos darbo užmokesčio, dienpinigių ir komandiruotės išlaidų lėšos, nenurodyta, kiek konkrečiai priskaityta darbuotojui dienpinigių ir atskirai darbo užmokesčio, nenurodoma, kodėl darbuotojui yra pervedama didesnė nei yra priskaityta darbo užmokesčio ir dienpinigių suma.

25. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju, pats darbdavys pasirinko tokį darbuotojui išmokamų lėšų apskaitos būdą, iš kurio negalima nustatyti ieškovės atliktų atsakovui permokos / nepriemokos, jeigu ji iš viso buvo, priežasčių ir faktų buvimo. Tokiu būdu, teismas vertina, kad už visą atsakovo darbo laikotarpį jokių permokų nėra ir nebuvo susidarę, o ieškovė ir neįrodė susidariusios permokos apskaitos dokumentais, todėl atleidus atsakovą iš darbo turėjo pareigą su pastaruoju atsiskaityti (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis).

26. Teismas vertina, kad DK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu, ieškovė su atsakovu turėjo pilnai atsiskaityti iki 2024 m. vasario 29 d. (įskaitytinai), t. y. išmokėti pastarajam visas neišmokėtas su darbo santykiais susijusias sumas, kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei išeitinę išmoką (DK 127 straipsnio 6 dalis). Apibendrinant konstatuojama, kad ieškinys, ieškovei įrodinėjant, jog su atsakovu jo atleidimo iš darbo dieną buvo pilnai atsiskaičiusi, yra nepagrįstas.

27. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismui sprendžiant ieškovės reikalavimus atmesti visiškai, o atsakovui nepateikus byloje įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovui S. B. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės, atmesti.

Išaiškinti, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2024-05-13 sprendimas darbo byloje Nr. APS-111-9835/2024 netenka galios.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.