- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- e2S-339-513/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07436-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Stanlita“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Baltic research“
- Kategorijos
- 3.2.3.6.1.1.3Bylos sustabdymas, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stanlita“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stanlita“ netiesioginį ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Baltic research“ dėl įskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos plieno sistemos“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Stanlita“ netiesioginiu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais 2016–2017 metais sudarytus įskaitymo sandorius, kuriais į AB „Baltic research“ reikalavimus įskaityti UAB „Baltijos plieno sistemos“ reikalavimai, iš viso 35 603,32 Eur sumai, taikyti restituciją ir priteisti iš AB „Baltic research“ bankrutuojančios UAB „Baltijos plieno sistemos“ 35 603,32 Eur.
2. Ieškovė nurodė, kad netiesioginį ieškinį reiškia kaip bankrutuojančios UAB „Baltijos plieno sistemos“ kreditorė, nes 2019 m. gruodžio 17 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė iš bankrutavusios UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 577 998,47 Eur reikalavimo teisę į bankrutuojančią UAB „Baltijos plieno sistemos“ bei procesines bei materialines teises UAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto byloje Nr. eB2-632-796/2019 (naujas Nr. eB2-88-796/2021).
Atsiliepimas
3. Atsakovė AB „Baltic research“ pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą. Nurodė, kad ieškovės kaip kreditorės teisė reikšti netiesioginį ieškinį kildinama iš 2019 m. gruodžio 17 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, kuri yra ginčijama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1219-941/2021 pagal AB „Baltic Research“ ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartimi civilinė byla sustabdyti iki įsiteisės procesinis sprendimas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1219-941/2021, iškeltoje pagal ieškovės AB „Baltic Reseach“ ieškinį atsakovei UAB „Stanlita“ dėl 2019 m. gruodžio 17 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.
5. Teismas nurodė, jog ieškovės kaip kreditorės teisė reikšti netiesioginį ieškinį kildinama iš 2019 m. gruodžio 17 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, o civilinėje byloje Nr. e2-1219-941/2021 atsakovė AB „Baltic Reseach“ būtent ir ginčija šią sutartį, kaip sudarytą pažeidžiant įstatyme įtvirtintus imperatyvus, siekiant nesąžiningų su viešąja tvarka ir gera morale nesuderinamų bei įmonės bankroto esmei priešingų tikslų. Įvertinęs abiejų civilinių bylų ginčo dalyką, kiekvienoje byloje įrodinėtinas aplinkybes ir šalių argumentus, teismas konstatavo, kad tarp nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. e2-1219-941/2021 egzistuoja prejudicinis ryšys, todėl pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą nagrinėjama civilinė byla turi būti privalomai sustabdyta iki įsiteisės procesinis sprendimas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1219-941/2021, t. y. iki bus patikrintas 2019 m. gruodžio 17 d. Reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumas. Teismas nurodė, jog nuo civilinės bylos Nr. e2-1219-941/2021 baigties tiesiogiai priklauso, ar UAB „Stanlita“ turės teisę ginčyti AB „Baltic Reseach“ atliktus įskaitymo sandorius šioje nagrinėjamoje byloje. Jeigu Reikalavimo perleidimo sutartis būtų pripažinta niekine ir negaliojančia ir taikyta restitucija, šalys būtų atstatytos į pradinę padėtį ir UAB „Stanlita“ prarastų kreditorės statusą BUAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto byloje, o taip pat ir reikalavimo teisę šioje nagrinėjamoje byloje.
6. Ieškovei UAB „Stanlita“ argumentuojant, kad restitucija civilinėje byloje Nr. e2-1219-941/2021 nėra galima, nes nebeegzistuoja kita ginčijamos sutarties šalis – BUAB „Plieno metalo konstrukcijos“, todėl, ieškovės nuomone, ji bet kuriuo atveju liktų BUAB „Baltijos plieno sistemos“ kreditore, teismas nurodė, jog ginčijamą sutartį pripažinus niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento teisiniai padariniai pasireikštų tuo, kad UAB „Stanlita“ netektų sutartimi įgytų reikalavimo teisių, todėl civilinės bylos Nr. e2-1219-941/2021 rezultatas iš esmės lems paskesnių įskaitymo sandorių teisėtumą.
7. Teismas pažymėjo, kad nors teismui tam tikrais atvejais kyla pareiga ex officio patikrtinti, ar pagrindas, iš kurio kildinama teisė, yra tinkamas ir atsakovei nebuvo būtina reikšti ieškinį atskiroje byloje, tačiau atsakovė pasirinko būtent tokį savo teisių gynybos būdą. Todėl šiuo atveju, jeigu teismas nagrinėjamoje byloje dar kartą spręstų dėl reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo, tai būtų ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu išnagrinėjimas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
8. Teismas nurodė, jog sprendžiant bylos sustabdymo klausimą nėra teisiškai reikšmingais ieškovės argumentai, kad netiesioginiu ieškiniu ji siekia apginti visų BUAB „Baltijos plieno sistemos“ kreditorių interesus. Teismas pažymėjo, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto privalomo bylos sustabdymo pagrindo taikymas yra susijęs ne subjektyviu šalių įsitikinimu dėl galimų teisių pažeidimo, tačiau su objektyviais veiksniais – realiomis kliūtimis išnagrinėti bylą tol, kol nebus išnagrinėta kita civiline tvarka nagrinėjama byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė UAB „Stanlita“ (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį dėl civilinės bylos sustabdymo ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti AB „Baltic research“ prašymo dėl bylos sustabdymo.
10. Nurodo, kad neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog nuginčijus 2019 m. gruodžio 17 d. Reikalavimo perleidimo sutartį netektų kreditorės statuso BUAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto byloje, tačiau teismas nenurodė, kokią tiesioginę įtaką sustabdytos bylos baigčiai turėtų kreditorės statuso praradimas bankroto byloje, ar dėl to teismas turėtų atmesti ieškinį, ar nutraukti bylą. Mano, kad tai yra esminė aplinkybė ir kreditorės statuso praradimas nelemtų nei ieškinio atmetimo, nei bylos nutraukimo.
11. Argumentuoja, kad įskaitymo sandorius ginčija CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms. CK 1.78 straipsnio 5 dalis numato, jog reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, o niekinio sandorio teisines pasekmes ir faktą teismas konstatuoja ex officio. Mano, kad nepriklausomai nuo to, ar praras kreditorės statusą, nepraras teisės ginčyti sandorius CK 1.78 straipsnio 5 dalies pagrindu. Pažymi, jog atsakovė AB „Baltic research“ civilinėje byloje Nr. e2-1219-941/2021 reikalavimo teisių perleidimo sutartį būtent ir ginčija kaip tiesiog suinteresuotas asmuo, nors nėra nei sutarties šalis, nei viešąjį interesą ginantis asmuo, nei BUAB „Plieno metalo konstrukcijos“ kreditorė, tačiau ieškinys yra priimtas ir nagrinėjamas.
12. Teigia, jog net jei ir netektų teisės reikšti netiesioginį ieškinį, tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad bylos yra susijusios prejudiciniu ryšiu ir nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą. Tokią išvadą pagrindžia ir jos siekis apginti visų BUAB „Baltijos plieno sistemos“ kreditorių interesus, todėl ieškinys dėl viešojo intereso egzistavimo turės būti išnagrinėtas bet kuriuo atveju.
13. Mano, kad civilinės bylos Nr. e2-1219-941/2021 baigtis neturės jokios įtakos sustabdytai bylai, nes teismas ex officio vis tiek turės įvertinti 2019 m. gruodžio 17 d. Reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumą. Tuo tarpu, atsakovė, inicijavusi civilinę bylą dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties tik siekia išvengti savo atsakomybės, elgiasi nesąžiningai ir veikia prieš BUAB „Baltijos plieno sistemos“ kreditorių interesus.
Atsiliepimas
14. Atsakovė AB „Baltic research“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, ginčijamą nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlyga yra neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas, t. y. ieškovė turi būti BUAB „Baltijos plieno sistemos“ kreditorė. Kitoje byloje nuginčijus reikalavimo teisių perleidimo sutartį, ieškovė prarastų teisę reikšti netiesioginį ieškinį, kurį yra pareiškusi nagrinėjamoje byloje. Kokį kitą teisinį suinteresuotumą ieškovė galbūt įrodinėtų, jei būtų nuginčytas reikalavimo perleidimo sandoris, nėra aišku, nes ieškovė to neįrodinėja, todėl teismas negali remtis aplinkybėmis, kurios nėra įrodinėjamos. Dėl to ieškovės teiginiai, kad net ir netekusi kreditorės statuso turėtų teisę reikšti ieškinį dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais kaip suinteresuotas asmuo, yra nepagrįsti ir neaktualūs, nes ieškovė yra pareiškusi būtent netiesioginį ieškinį ir juo įrodinėja savo, kaip kreditorės, materialinį teisinį suinteresuotumą ir reikalavimo teisę.
15. Pažymi, jog nors CK 1.78 straipsnio 5 dalis numato, jog reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, ši norma nereiškia, jog toks abstraktus reikalavimas gali būti pareikštas bet kurio asmens. Pažymi, jog CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Asmens pareikštas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu). Jeigu teismo sprendimas niekaip nedarytų įtakos į teismą besikreipiančio asmens teisėms, o tai nutiktų, jei ieškovė prarastų kreditorės statusą, teismo procesas būtų betikslis, nes ieškovės teisės nebūtų apginamos.
16. Teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą pagal ieškovo pareikštą netiesioginį ieškinį, sprendime turės pasisakyti dėl netiesioginio ieškinio sąlygų, t. y. nustatyti ir įvertinti, ar ieškovė yra trečiojo asmens kreditorė ir turi neabejotiną ir galiojantį reikalavimą, ar ne. Esant nagrinėjamai kitai bylai, kurios baigtis turės esminę reikšmę šių sąlygų nustatymui, ir teismui nesustabdžius bylos, gali susidaryti situacija, kai bus priimti su teismo sprendimai, prieštaraujantys vienas kitam. Būtent tokios situacijos procese ir siekiama išvengti bylų stabdymo institutu.
17. Teismo teisė ir pareiga ex officio spręsti dėl sandorių pripažinimo niekiniais atsiranda tik nagrinėjant bylą ir esant pakankamai surinktų įrodymų. Tuo atveju, jei ieškovės kaip kreditorės teisė būtų paneigta kitoje civilinėje byloje, teismas galėtų iš naujo vertinti ieškinio priimtinumo klausimą.
Atsiliepimas
18. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Baltijos plieno sistemos“, atstovaujamas nemokumo administratorės UAB „Klaipėdos administratoriai“ atsiliepimu atskirojo skundo nagrinėjimą palieka teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
20. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai sustabdė civilinę bylą.
21. Bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis).
22. CPK skiriami privalomi (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvieji (CPK 164 straipsnis) bylos sustabdymo pagrindai, kurių esminis skirtumas tas, kad esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009). Tai reiškia, kad nustačius CPK 163 straipsnyje įtvirtintus privalomuosius bylos sustabdymo pagrindus teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).
23. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Stanlita“ netiesioginiu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais 2016–2017 metais sudarytus įskaitymo sandorius, kuriais į AB „Baltic research“ reikalavimus įskaityti UAB „Baltijos plieno sistemos“ reikalavimai, iš viso 35 603,32 Eur sumai, taikyti restituciją ir priteisti iš AB „Baltic research“ bankrutuojančios UAB „Baltijos plieno sistemos“ 35 603,32 Eur. Ieškovė netiesioginį ieškinį reiškia kaip bankrutuojančios UAB „Baltijos plieno sistemos“ kreditorė, nes 2019 m. gruodžio 17 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė iš bankrutavusios UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 577 998,47 Eur reikalavimo teisę į bankrutuojančią UAB „Baltijos plieno sistemos“ bei procesines bei materialines teises UAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto byloje Nr. eB2-632-796/2019 (naujas Nr. eB2-88-796/2021).
24. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-1219-941/2021 yra pareikštas AB „Baltic research“ ieškinys dėl 2019 m. gruodžio 17 d. Reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo.
25. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje normoje įtvirtintas principas užtikrina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar teisėti interesai civilinės teisės reguliuojamose srityse pažeisti, teisę kreiptis dėl jų gynimo į teismą. Nagrinėjamu atveju tik ieškovas pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą jam pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2014; kt.). CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šiuo kreditorių teisių gynimo būdu (netiesioginiu ieškiniu) teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2007 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; kt.); netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (CK 6.68 straipsnio 2 dalis).
26. Taigi, akivaizdu, kad netiesioginio ieškinio pareiškimui nagrinėjamu atveju ieškovė visų pirma turi būti BUAB „Baltijos plieno sistemos“ kreditorė. Kaip matyti iš ieškovės ieškinio turinio, ji įrodinėja netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygas, o būtent, kad yra BUAB „Baltijos plieno sistemos“ kreditorė, šį statusą įgijusi 2019 m. gruodžio 17 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Tuo tarpu AB „Baltic research“ civilinėje byloje Nr. e2-1219-941/2021 būtent ir ginčija 2019 m. gruodžio 17 d. Reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumą, t. y. argumentuoja, kad ieškovė nėra BUAB „Baltijos plieno sistemos“ kreditorė. Jeigu civilinėje byloje Nr. e2-1219-941/2021 būtų konstatuotas ginčijamos sutarties neteisėtumas, t. y. ji būtų pripažinta niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, ieškovė prarastų kreditorės statusą, todėl turėtų būti vertinama, ar iš viso turi teisę pareikšti netiesioginį ieškinį ginčydama įskaitymo sandorius. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisme esant nagrinėjamai civilinei bylai (Nr. e2-1219-941/2021) dėl Reikalavimo perleidimo sutarties, ji visų pirma ir turi būti išnagrinėta, o joje priimtas procesinis sprendimas ir nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės neabejotinai turės esminės reikšmės ir nagrinėjamos (sustabdytos) bylos baigčiai. Tuo tarpu, apeliantės hipotetiniai klausimai ir pasvarstymai dėl bylos baigties (atmestas ieškinys, nutraukta byla ir pan.) neturi teisinės reikšmės sprendžiant bylos sustabdymo klausimą.
27. Apeliantei teigiant, kad ieškinys vis tiek turės būti išnagrinėtas, nes egzistuoja viešasis interesas, be to, pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį ji turi teisę reikšti ieškinį ir ginčyti įskaitymo sandorius CK 1.80 straipsnio pagrindu, pažymėtina, jog šie argumentai taip pat nėra aktualūs bylos sustabdymo klausimo išsprendimui. Ieškovė turi teisę keisti ieškinio pagrindą, dalyką, reikalavimus laikantis CPK nustatytos tvarkos, tačiau šiuo metu svarbus yra tik bylų sąsajumo prejudiciniu ryšiu klausimas.
28. Nepagrįsti ir apeliantės teiginiai, kad civilinės bylos Nr. e2-1219-941/2021 baigtis neturės jokios įtakos sustabdytai bylai, nes teismas ex officio vis tiek turės įvertinti 2019 m. gruodžio 17 d. Reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumą. Jeigu šios sutarties teisėtumas bus įvertintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu iš naujo nereikės įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
29. Teismo nuomone tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato civilinėje byloje Nr. e2-1219-941/2021 yra tiesioginis teisinis ryšys ir joje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Konstatuotina, jog egzistuoja privalomas pagrindas stabdyti bylą, įtvirtintas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
30. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018). Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai vertintini, kaip neturintys teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, pagrįstai sustabdė civilinę bylą. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.