Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-122-238/2013;

Teisėja V. Stangvilienė Teisminio proceso Nr.1-52-2-00096-2012-0;

2013 m. sausio 31 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, kolegijos teisėjų Arūno Paštuolio ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui, nuteistojo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo O. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 235 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. S. pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2012-05-31 Alytaus rajono apylinkės teisme, esančiame Alytuje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 17, teismo posėdžių salėje teisiamojo posėdžio metu nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-279-572/2012, apklausiamas liudytoju ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei prisaikdintas, siekdamas, kad kaltinamasis S. S. išvengtų baudžiamosios atsakomybės, tyčia davė melagingus parodymus teigdamas, kad S. S. 2011-12-13 apie 12.40 val. Alytaus pataisos namų uždarojoje zonoje pietų metu dalinant maistą dubenėlio į pareigūną R. B. nemetė ir apipylė jį maistu netyčia, nors įvykį tiesiogiai matė ir apie jį davė teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Pirmosios instancijos teismas ištyrė, vertino byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų. Taip pat nuosprendį pagrindė byloje surinktais įrodymais, taip nepažeidė BPK 301 straipsnio reikalavimų. Kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai kvalifikavo O. S. nusikalstamą veiką, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apkaltinamasis nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus. Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais BPK reikalavimus.

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme, būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu, davė melagingus parodymus. Šiomis nusikalstamomis veikomis trukdoma normaliam ikiteisminio tyrimo subjektų ar teismo darbui. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti teisingus parodymus. Tokios pareigos bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą liudytojas ar nukentėjęs asmuo būna patvirtinęs savo parašu. Kaltininkas taip pat suvokia, kad pateikia tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Tai patvirtina ir pastarojo parašas atitinkamuose procesiniuose dokumentuose. Siekiant nustatyti ar asmuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, būtina konstatuoti, kad asmuo suprato, jog jo duoti parodymai neatitinka tikrovės.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas yra įsitikinęs, jog byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog O. S. suprato, kad jo parodymai neatitinka tikrovės, t. y. suprato, kad savo parodymais trukdo nustatyti tiesą byloje ir jo parodymai yra reikšmingi.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, O. S. tyčia, sąmoningai melagingai liudijo teisme apklausiamas liudytoju apie kito asmens padarytą nusikaltimą ir tuo klaidino teismą, trukdė objektyvios tiesos nustatymui byloje. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-06-26 nuosprendžiu S. S. pripažintas kaltu dėl pareigūno įžeidimo. Pastarojoje byloje surinkti įrodymai patvirtino jo kaltę dėl tyčinių nusikalstamų veiksmų. Nustatytas aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo O. S. parodymai, kurie neprieštaravo byloje nustatytoms aplinkybėms. Įvertinus tai, teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo O. S. parodymai pagrįstai pripažinti melagingais, o tai, kad apeliantas nežinojo S. S. vardo ir pavardės jo kaltės nepaneigia. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų akivaizdu, jog skundo autorius nematė, kuris iš nuteistųjų metė dubenėlį su koše, tačiau patvirtino, jog šis veiksmas buvo padarytas specialiai (tyčia). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog byloje ištirtų įrodymų pagrindu neginčytinai nustatyta, kad O. S., teisiamojo posėdžio metu nagrinėjant baudžiamąją bylą, apklausiamas liudytoju ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, siekdamas, kad kaltinamasis S. S. išvengtų baudžiamosios atsakomybės, tyčia davė melagingus parodymus teigdamas, kad dalinant maistą nuteistasis dubenėlio į pareigūną R. B. nemetė ir apipylė jį maistu netyčia.

Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl nuteistojo O. S. apeliacinis skundas atmetamas, o teismo nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo O. S. apeliacinį skundą atmesti.