Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajone, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A. B. ir M. B., veikdami bendrininkų grupėje, 2015 metais sausio 16 dieną apie 21.40 valandą, Panevėžio rajone, Ramygalos seniūnijoje, Ramygalos miestelyje, viešoje vietoje – Laisvės gatvėje, prie pastate Nr. 4 esančios UAB „Šilažolė“ priklausančios parduotuvės, gatvėje esančių aplinkinių akivaizdoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusiuosius G. K. ir Ž. S., tyčia pažeidė viešąją tvarką – A. B. iš chuliganiškų paskatų dešinės rankos kumščiu smūgiavo vieną smūgį G. K. į veidą, tačiau nepataikė, nes Ž. S. visu kūnu užstojo G. K., pargriaudamas pastarąjį ant šaligatvio ir kūno priekiu užgriūdamas ant G. K., po ko A. B. tęsdamas nusikalstamus veiksmus, sudavė kojomis gulinčiam nugara ant šaligatvio grindinio nukentėjusiajam G. K. vieną smūgį į kairę ausį, vieną smūgį į kaklą, minėtų smūgių sudavimu sukeldamas fizinį skausmą nukentėjusiajam G. K., sudavė koja vieną smūgį pastarajam į nugaros kairę pusę, tuo padarydamas nugaros kairės pusės minkštųjų audinių sumušimą – kūno sužalojimą, nežymiai sutrikdžiusį nukentėjusiojo G. K. sveikatą, bei gulinčiam ant G. K. nukentėjusiajam Ž. S. sudavė kojomis vieną smūgį į dešinę ranką, tuo sukeldamas fizinį skausmą, vieną smūgį į dešinį šoną, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sudavė koja vieną smūgį į nosį, tuo pačiu metu M. B. kojomis sudavė gulinčiam nukentėjusiajam Ž. S. vieną smūgį į nosį, du smūgius į kitas galvos vietas, vieną smūgį į kairę ranką, bei vieną smūgį į kairį šoną, smūgio į kairę ranką sudavimu padarant sužalojimą, nežymiai sutrikdžiusį Ž. S. sveikatą, o smūgio į kairį šoną sudavimu sukeliant fizinį skausmą Ž. S., bendrais veiksmais, aukščiau minėtų A. B. smūgio koja į nosį Ž. S. sudavimu ir M. B. aukščiau nurodytais smūgiais: vieno smūgio koja į veidą, dviejų smūgių kojomis į įvairias galvos vietas Ž. S. sudavimu, padarė nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą – kūno sužalojimus, nesunkiai sutrikdžiusius nukentėjusiojo Ž. S. sveikatą, tokiu būdu nusikalstamais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. B. kaltu dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų neprisipažino ir parodė, kad 2015 metų sausio mėnesį jis su draugais atvažiavo apsipirkti į parduotuvę esančią Ramygaloje. Parodė, kad išėję iš parduotuvės jie sutiko G. K. ir Ž. S.. G. K. prie parduotuvės M. B. pasakė ,,nu Bubiniuk, dabar tave papjausiu“. Kai G. K. traukė ranką iš kišenės, jį pagriebė Ž. S. ir jie abu išgriuvo prie laiptų ant žemės. Tada atėjo kažkokia moteris, kuri rėkdama pasakė ,,ką čia darote“, todėl jis su draugais atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Mano, kad sužalojimai Ž. S. galėjo atsirasti jam griūnant. Jokių smūgių jis nesudavė.

Kaltinamasis M. B. kaltu dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2015 metų sausio 16 dieną, Jotainiuose vyko diskoteka. Kadangi Jotainiuose nebedirbo parduotuvė, jis su draugais atvažiavo į parduotuvę, esančią Ramygaloje. Parodė, kad prie parduotuvės jis su draugais sutiko Ž. S. ir G. K., tarp jų kilo konfliktas. Pripažįsta, kad jis spyrę du kartus, tačiau nežino kam jis pataikė. Apie kitus kaltinime nurodytus jo smūgius nieko nežino. Kiti jo draugai smurto prieš Ž. S. ir G. K. nenaudojo. Parodė, kad įvykio metu jokių kalbų apie skolas nebuvo. Parodė, kad dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, sutinka atlyginti savo veiksmais padarytą žalą.

Nukentėjusysis G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 metų sausio mėnesį jis su draugu Ž. S. nuėjo į parduotuvę, esančią Laisvės gatvėje, Ramygaloje. Prie parduotuvės jie susitiko M. B. ir A. B.. M. B. jis pažįsta, nes anksčiau iš jo tėvo jis nuomavosi sodybą. Būnant prie parduotuvės jam bandė trenkė A. B., o jį gindamas Ž. S. pargriovė jį ant žemės. Gulint su Ž. S. ant žemės jis buvo spardomas, jis gavo smūgius į ausį, kaklą, nugarą. Parodė, kad jis buvo spardomas iš tos pusės kur stovėjo A. B.. Spardomas buvo ir Ž. S., jis buvo visas kruvinas. Ž. S. spardomas buvo iš visų pusių. Visą šitą įvykį matė R. G., E. S., parduotuvės pardavėja. Vėliau buvo iškviesta policija, tačiau ji atvažiavusi A. B. ir M. B. neberado, nes jie baigę naudoti smurtą sėdo į automobilį ir išvažiavo. Parodė, kad konfliktas kilo todėl, kad M. B. reikalavo jo atiduoti nebūtas skolas. Parodė, kad įvykio metu jis neturėjo jokio peilio ir su juo nieko nepuolė. Reiškia A. B. 400 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis Ž. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad minėtas konfliktas įvyko apie 21 valandą, prie Ramygalos centre, Laisvės aikštėje esančios parduotuvės. Parodė, kad į parduotuvę jis atėjo kartu su draugu G. K.. Į parduotuvę tuo pačiu metu atvyko ir A. B. su M. B.. Parodė, kad tarp G. K. su A. B. ir M. B. kilo žodinis konfliktas, todėl nenorėdamas, kad jie jį sumuštų, jis G. K. pargriovė ant žemės. Parodė, kad jam gulint ant žemės iš dešinės jo pusės buvo M. B., o iš kairės pusės A. B.. Gulint ant žemės jam į nosį spyrė M. B., todėl jis prarado sąmonę ir kas toliau vyko nepamena. Vėliau jis buvo išvežtas į ligoninę. Įvykio metu jis buvo ir spardomas, nes jam skaudėjo šonus. Parodė, kad M. B. jam atlygino neturtinę žalą, todėl jis jam atleidžia.

Liudytoja R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 metų sausio 16 dieną apie 21.40 valandą, ji ėjo į parduotuvę, esančią Ramygaloje. Parodė, kad eidama link parduotuvės ji matė šalia jos stovinčius žmones ir girdėjo G. K. balsą. Priėjusi arčiau parduotuvės ji pamatė ant žemės gulinčius G. K. ir Ž. S.. Parodė, kad tuo metu G. K. ir Ž. S. spardė kaltinamasis, tas žemesnis (M. B.), o kitas kaltinamasis, tas aukštesnis (A. B.) stovėjo. Įvykio metu buvo dar vienas jaunuolis, kuris stovėjo šalia ir šnekėjosi. Visą šitą įvykį matė ir parduotuvės pardavėjos A. B. ir D. M.. A. B. iškvietė policijos pareigūnus. Parodė, kad ji matė kruviną Ž. S., jis jai pasakė, kad jam lūžo nosis, o G. K. pasakė, kad jam skauda šonus.

Nepilnametė liudytoja E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną, apie 21 valandą, prie parduotuvės, esančios Ramygalos centre, ji sutiko savo dėdę Ž. S. ir G. K.. Prie parduotuvės, vienas iš kaltinamųjų, tas aukštesnis (A. B.) jai pasakė keiksmažodį, todėl nuo parduotuvės ji nuėjo. Po kiek laiko ji vėl ėjo į parduotuvę ir tada ji pamatė, kad prie jos yra daug žmonių, kad jie mušasi. Tada ji ir pamatė kruviną savo dėdę Ž. S., kuris gulėjo ant šaligatvio prie parduotuvės.

Liudytojas K. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 metų sausio 16 dieną apie 21 valandą kartu su M. B. ir A. B. buvo parduotuvėje, esančioje Ramygaloje. Parodė, kad jiems išeinant iš parduotuvės, link M. B. ėjo G. K. ir sakė ,,Ateik, pripjausiu“. Tada M. B. pastūmė G. K. ir taip pat prie jo priėjusį Ž. S.. Parodė, kad matė, kad Ž. S. veidas buvo kruvinas, tačiau mano, kad jis susižaloti galėjo atsitrenkęs į parduotuvės laiptus. Jokių smūgių jis nematė. Tada jis su M. B. ir A. B. atsisėdo į automobilį ir išvažiavo į Jotainius.

Liudytoja G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 metų sausio 16 dieną prieš 21 valandą jos vyras G. K. kartu su Ž. S. išėjo į parduotuvėje, o ji tuo metu laukė jų namuose. Parodė, kad G. K. su Ž. S. buvo išgėrę. Būdama namuose ji sulaukė skambučio iš moters vardu Rasa, kad jos vyrą muša. Tada ji bandė paskambinti savo vyrui, tačiau to jai padaryti nepavyko. Vėliau jai paskambino Ž. S. sesuo ir pasakė, kad ji ateitų pasiimti savo vyro. Atėjusi prie parduotuvės ji pamatė, kad Ž. S. buvo visas kruvinas. Ant G. K. sužalojimų ji nepastebėjo, tačiau jis jai skundėsi, kad jam skauda nugarą ir šonus. Vyras jai papasakojo, kad jį su Ž. S. parduotuvėje užkabino M. B., kuris reikalavo jo atiduoti kažkokią tai skolą, o A. B. bandė jam suduoti kumščiu.

Liudytojas D. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad policijos pareigūnai pagal gautą iškvietimą nuvyko prie Ramygaloje esančios parduotuvės. Parodė, kad atvykus į įvykio vietą, joje buvo nukentėjusieji, o kaltinamųjų jau nebebuvo. Matė, kad įvykio vietoje vienas iš nukentėjusiųjų buvo sužalotas, todėl jis buvo išvežtas į ligoninę. Kitas nukentėjusysis jam papasakojo, kad jie susimušė su asmenimis iš Jotainių, o konfliktas tarp jų kilo dėl pinigų. Parodė, kad policijos pareigūnai ieškojo kaltinamųjų Jotainiuose, tačiau jų nerado.

Liudytoja V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji su kolega pagal iškvietimą nuvyko į Ramygalą. Atvykus į įvykio vietą ji pasiliko prie tarnybinio automobilio, o jos kolega nuėjo aiškintis įvykio aplinkybių. Parodė, kad iš įvykio vietos vienas iš nukentėjusiųjų buvo išvežtas su greitąja. Parodė, kad ji su nukentėjusiaisiais įvykio vietoje nebendravo. Vėliau ji su kolega važiavo į Jotainius ieškoti nukentėjusiųjų nurodyto kaltinamųjų automobilio, tačiau jo nerado.

Liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba UAB „Šilažolė“ priklausančioje parduotuvėje, Ramygaloje. 2015 metų sausio 16 dieną parduotuvėje ji dirbo kartu su kolege A. M.. Parodė, kad būnant parduotuvėje į ją atėjo kažkoks žmogus ir paprašė iškviesti greitąją. Parodė, kad paties ji įvykio nematė, nes jis buvo už parduotuvės ribų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 4 d. buvo pagarsinti liudytojos A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos ji patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba parduotuvėje UAB „Šilažolė“ pardavėja. 2015-01-16 ji parduotuvėje dirbo kartu su D. M.. Ji dirbo iki 22 val. Apie 21 val. į parduotuvę užėjo jai nežinomi trys jaunuoliai. Minėti jaunuoliai apsipirko ir išėjo. Išėjus jaunuoliams, lauke išgirdo triukšmą ir išėjo pasižiūrėti, kad vyksta. Išėjusi pamatė prie parduotuvės stovinčią ir šaukiančią R. G.. Ko ji šaukė, ji nežino. Prie parduotuvės, prie šiukšliadėžės stovėjo tie trys jaunuoliai, o netoli jų stovėjo du Ramygalos gyventojai Ž. S. ir G. K.. Kaip atrodė ramygaliečiai, ji neatkreipė dėmesio. Tada tiems jaunuoliams pasakė, kad važiuotų iš čia ir nekeltų triukšmo, ir įėjo į parduotuvę. Ar prie parduotuvės buvo daugiau žmonių, ji nebepamena. Jai būnant darbo vietoje, po 5 minučių į parduotuvę užėjo kažkas, tačiau kas nepamena ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą, nes buvo sužeistas žmogus. Tada ji paskambino greitajai. Jai neminėjo, kas buvo sužeistas, todėl kviesdama grietąją, nežinojo, kam kviečia. Ji daugiau iš parduotuvės išėjusi nebuvo ir nieko nematė. Kaip vėliau sužinojo, kad jaunuoliai, kurie apsipirkinėjo, buvo iš Jotainių kaimo. Apie 22 val. ji užrakinėjo parduotuvę, kai išėjusi į lauką pamatė prie parduotuvės sėdintį ir greitosios laukiantį Ž. S., kuris jai pasakė, kad jaunuoliai iš Jotainių jį sumušė. Kiek pastebėjo Ž. S. veidas nebuvo kruvinas. G. K. prie parduotuvės nepastebėjo. Dėl ko kilo konfliktas, ji nežino ir nesidomėjo. Nori pasakyti, kad parduotuvėje tarp jaunuolių ir Ž. S. bei G. K. jokio konflikto nebuvo. Jie parduotuvėje nebuvo net susitikę. Nei G. K., nei Ž. S. prieš konfliktą į parduotuvę užėję nebuvo (1 t., b.l. 84-85).

Liudytoja D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną ji kartu su kolege A. B. dirbo parduotuvėje „Šilažolė“, Ramygaloje. Parodė, kad vakare, į parduotuvę atėjo kažkas iš gatvės ir paprašė iškviesti greitąją.

Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. buvo pagarsinti liudytojos D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos ji patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba parduotuvėje UAB „ Šilažolė“ pardavėja. 2015-01-16 ji parduotuvėje dirbo kartu su A. B.. Tą dieną ji valė patalpas, o kolegė dirbo prie kasos. Parduotuvė dirba iki 22 val. Apie 21 val. į parduotuvę užėjo trys jaunuoliai, kuriuos matė pirmą kartą. Tuo metu parduotuvėje daugiau žmonių nebuvo. Jaunuoliai apsipirko ir išėjo. Jiems išėjus, išgirdo lauke triukšmą ir išėjo pasižiūrėti. Išėjusi prie parduotuvės pamatė rėkiančią R. G.. Ko ji šaukė, ji nesuprato. Taip pat prie parduotuvės stovėjo tie trys jaunuoliai ir ramygaliečiai Ž. S. bei G. K.. Jaunuoliai ir ramygaliečiai stovėjo atskirai. Kiek pamena, jie nebuvo sužaloti. Tada ji su A. grižo į parduotuvę ir toliau tvarkėsi. Po kokių 5 minučių užėjo į parduotuvę Rasa ir paprašė iškvieti greitąją pagalbą. Tada ji A. pasakė, kad palauktų, nes reikia pasižiūrėti, ar yra ligonis. Rasa neminėjo, kad reikia iškvieti pagalbą. Tada ji išėjo į lauką ir lauke pamatė L., pavardės nežino, kuri vedė Ž. S. namo. Tada ji sušuko, kur jie eina, jiems kviečia greitąją pagalbą. Tada jie sugrižo prie parduotuvės. Po to L. užėjo į parduotuvę ir paprašė, kuo nusivalyti veidą. Tada ji padavė popieriaus ir matė, kad Ž. S. veidas buvo kruvinas. Apie 22 val. jos užsidarinėjo parduotuvę ir matė, kad Ž. S. sėdėjo ant šiukšlių dėžės ir laukė greitosios. Tuo metu prie parduotuvės daugiau žmonių nebuvo, G. K. su jais taip pat nebuvo. Kaip vėliau sužinojo, tie jaunuoliai buvo iš Jotainių kaimo. Parduotuvėje jokio konflikto tarp jaunuolių ir ramygaliečių nebuvo. (1 t., b.l. 87-88).

Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. B. yra jo sūnus. Parodė, kad jis pažįsta G. K., nes jis (G. K.) anksčiau iš jo nuomavosi sodybą, kurioje jis gyveno su savo šeima. Jis (V. B.) iš G. K. nuomos neėmė, tačiau jis turėjo mokėti už elektrą. Tačiau G. K. už elektrą mokėjo nepastoviai, todėl susidarė skolos, kurias jis (V. B.) turėjo sumokėti. Parodė, kad jo sūnus galėjo žinoti, kad G. K. jam skolingas. Apie jo sūnaus muštynes jis sužinojo po savaitės, jis sūnaus elgesio nepateisina.

Liudytoja I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. B. yra jos sūnus. Parodė, kad dėl minėto įvykio jos sūnus pergyveno, atsiprašė nukentėjusiųjų. Prašo M. B. perduoti jai pagal laidavimą be užstato.

Iš 2015-01-20 specialisto išvados Nr. G105/15(05) matyti, kad G. K. buvo nustatytas nugaros kairės pusės minkštųjų audinių sumušimas, nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 64).

Iš 2015-02-24 specialisto išvados Nr. G106/15(05) matyti, kad Ž. S. buvo nustatytas kairio smilkinio ir viršugalvio minkštųjų audinių sumušimas, poodinės kraujosruvos akių vokuose ir nosies nugarėlėje bei nugaros dešinėje pusėje ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti ne mažiau aštuonių smūgių pasėkoje. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 31).

Iš 2015-05-05 specialisto išvados Nr. pG106/15(05) matyti, kad poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose Ž. S. galėjo būti padarytos dviejų smūgių pasėkoje. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje ir nosies kaulų lūžis Ž. S. galėjo būti padaryta trijų smūgių pasėkoje. Galvos smegenų sukrėtimas Ž. S. buvo padarytas nuo smūgių į galvos visumą (1 t., b.l. 34).

Iš 2015-05-05 specialisto išvados Nr. pG106/15(05) matyti, kad odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje ir nosies kaulų lūžis Ž. S. galėjo būti padaryti tiek vieno, tiek ir dviejų smūgių pasėkoje. Jei nebūtų nosies kaulų lūžio, o dėl galvos smegenų sukrėtimo sveikata sutriktų ilgiau kaip 10 dienų, sužalojimas būtų kvalifikuojamas taip pat nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Galvos smegenų sukrėtimas galimas ir be nosies kaulų lūžio (1 t., b.l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikacija

Pagal BK 284 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo tiesioginis objektas yra viešoji tvarka, kuri suprantama kaip moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Įžūlus elgesys suprantamas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Toks elgesys pasireiškia fiziniu smurtu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas kas nesunkiai sužalojo žmogų iš chuliganiškų paskatų. Šio straipsnio dispozicijoje nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013 ir kt.).

Nors kaltinamasis A. B. savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažino nurodydamas, kad jis nukentėjusiesiems G. K. ir Ž. S. jokių smūgių nesudavė, nukentėjusysis Ž. S. susižaloti galėjo pats griūdamas, kaltinamasis M. B. nurodė, kad jis tik du kartus spyrė nukentėjusiesiems, o A. B. jokio smurto prieš nukentėjusiuosius nenaudojo, teismas tokius kaltinamųjų parodymus atmeta, nes jie yra paneigti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Teismas tokius kaltinamųjų parodymus vertina kaip jų pasirinktą gynybos būdą. Kad kaltinamieji naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius įrodo pačių nukentėjusiųjų G. K. ir Ž. S. parodymai, kurie iš esmės buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusysis G. K. nuo tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad prie parduotuvės kaltinamasis A. B. norėjo jam suduoti į veidą, tačiau to jam padaryti nepavyko, nes jį visu kūnu užgriuvo Ž. S.. Tada jam gulint ant žemės A. B. jį spardė. Nukentėjusysis Ž. S. nuo tyrimo metu pradžios nuosekliai tvirtino, kad jis norėdamas apginti G. K. užgriuvo ant jo visu kūnu. Jam gulint ant žemės jį spardė A. B. ir M. B., jis (M. B.) spyrė jam į nosį. Tokius nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys – specialistų išvados apie nukentėjusiesiems nustatytus sužalojimus. Iš 2015-01-20 specialisto išvados Nr. G105/15(05) matyti, kad G. K. buvo nustatytas nugaros kairės pusės minkštųjų audinių sumušimas, nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis susižalojo pats (1 t., b.l. 64). Iš 2015-02-24 specialisto išvados Nr. G106/15(05) matyti, kad Ž. S. buvo nustatytas kairio smilkinio ir viršugalvio minkštųjų audinių sumušimas, poodinės kraujosruvos akių vokuose ir nosies nugarėlėje bei nugaros dešinėje pusėje ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti ne mažiau aštuonių smūgių pasėkoje. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai Ž. S. padaryti tiesioginių smūgių pasėkoje ir mažai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti pačiam griūnant (1 t., b.l. 31). Kad M. B. prieš nukentėjusiuosius naudojo fizinį smurtą patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. G.. Visi šie įrodymai sutampa ir atitinka bylos faktines aplinkybes, todėl laikytini tinkamais kaltinamųjų kaltės įrodymais ir jais abejoti teismas neturi pagrindo. Nors kiti teisiamojo posėdžio metui apklausti liudytojai parodė, kad jie nematė kaltinamųjų smūgių nukentėjusiesiems, tačiau jie patvirtino, kad konfliktas prie parduotuvės buvo. Be to, pažymėtina, kad liudytojai galėjo nematyti kaltinamųjų smūgių nukentėjusiesiems, nes iš bylos medžiagos matyti, kad konfliktas įvyko vakare, t. y. tamsiu paros metu (sausio mėnesį apie 21.40 valandą). Teismas liudytojo K. B. parodymais, kad jis nematė, kad A. B. ir M. B. būtų naudojęs prieš nukentėjusiuosius fizinį smurtą, o Ž. S. susižaloti galėjo pats pargriūdamas, nesiremia, kadangi jis yra kaltinamųjų draugas ir yra suinteresuotas bylos baigtimi, taigi jo parodymai, teismo nuomone, negali būti vertinami kaip patikimi.

Nusikaltimą kaltinamieji A. B. ir M. B. įvykdė viešoje vietoje, t. y. prie parduotuvės esančios Ramygaloje. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji, liudytojos R. G., E. S., A. B., D. M. patvirtino, kad konfliktas įvyko prie parduotuvės, tai patvirtino ir patys kaltinamieji.

Kaltinamieji viešoje vietoje elgėsi įžūliai, pažeisdami žmonių teises į normalią ir ramią aplinką, t. y. smurtavo prieš G. K. ir Ž. S., todėl teismas daro išvadą, jog A. B. ir M. B. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį, nes visuomenės rimtis sietina su asmenų teise į ramybę, poilsį, netrukdomą buvimą ir panašiai, kvalifikacija pagal BK 284 str. 1 d. yra teisinga.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji veikė kaip bendrininkai, nes smurtą prieš nukentėjusiuosius naudojo abu. Šiuo atveju kiekvienas atsako už tą patį straipsnį, veikdami bendrininkų grupėje.

Tokiu būdu byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, neginčijamai įrodyta, kad kaltinamieji A. B. ir M. B. viešoje vietoje, aplinkinių akivaizdoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusiuosius G. K. ir Ž. S., tyčia pažeidė viešąją tvarką ir iš chuliganiškų paskatų naudodami nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą, padarė jiems nesunkius sveikatos sutrikdymus, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, todėl padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Dėl kaltinamojo M. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Byloje yra pateikti prašymai dėl kaltinamojo M. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (2 t., b.l. 72) ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (2 t., b.l. 73),

BK 38 str. yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 str. yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nors kaltinamasis M. B. Lietuvos Respublikoje yra teisiamas pirmą kartą, jis atlygino nukentėjusiajam Ž. S., Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju Ž. S., byloje yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą, tačiau teismas pažymi, kad kaltinamasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino tik iš dalies, jis nepripažino savo kaltės dėl visų smūgių suduotų nukentėjusiesiems, nepripažino, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. B., todėl teismas daro išvadą, kad nėra BK 38 str. ir BK 40 str. numatytų visų sąlygų, kuriomis remiantis teismas galėtų atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Teismas įvertintina padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kilusius padarinius. Teismas įvertiną kad kaltinamieji padarė vieną nesunkų (BK 284 str. 1 d.) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 138 str. 2 d. 8 p.). Šios padarytos veikos yra tyčinės ir baigtos.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamųjų atsakomybę dėl veikų sunkina tai, kad šias veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į kaltininkų asmenybes. A. B. neteistas (1 t., b.l. 125), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b.l. 131), psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (1 t., b.l. 133). M. B. Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau teistas užsienio valstybėje (1 t., b.l. 160-161), nebaustas administracine tvarka (1 t., b.l. 164), psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (1 t., b.l. 171).

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad bausmės tikslai A. B. bus pasiekti už BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, vidutiniam įstatyme numatytam laikotarpiui, už BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesniam nei vidutiniam sankcijoje numatytam laikotarpiui. Bausmės tikslai M. B. bus pasiekti už BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, mažesniam nei vidutiniam įstatyme numatytam laikotarpiui, už BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesniam nei vidutiniam sankcijoje numatytam laikotarpiui.

Paskirtos bausmės kaltinamiesiems bendrintinos BK 63 str. pagrindu, apėmimo būdu.

Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamieji yra dirbantys, duomenų, kad jie būtų padarę naujas nusikalstamas veikas nėra, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamieji siekia taisytis, todėl bausmės tikslai jiems bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (tuo pačiu išsaugant kaltininkų teigiamus socialinius ryšius bei suteikiant jiems galimybę toliau taisytis). Kaltinamajam A. B. skirtinos pareigos, numatytos BK 75 str. 2 d. 1 p., 5 p., t. y. atsiprašyti nukentėjusiųjų G. K. ir Ž. S., bei tęsti darbą. Kaltinamajam A. B. skirtinos pareigos, numatytos BK 75 str. 2 d. 1 p., 5 p., t. y. atsiprašyti nukentėjusiojo G. K., bei tęsti darbą.

Civilinis ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 78,87 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi dėl patirtų sužalojimų Ž. S. gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (1 t., b.l. 44-45). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. nurodė, kad žalą Panevėžio teritorinei ligų kasai jis atlygino ir pateikė tai įrodantį kvitą (2 t., 81), todėl Panevėžio teritorinei ligų kasa atsisakė nuo pareikšto civilinio ieškinio (2 t., b.l. 71).

Nukentėjusysis Ž. S. pareiškė 1000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 28). Teisiamojo posėdžio metu Ž. S. nurodė, kad kaltinamasis M. B. atlygino jam padarytą neturtinę žalą, todėl jis atsisako nuo pareikšto civilinio ieškinio (2 t., b.l. 84).

Nukentėjusysis G. K. pareiškė 400 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 61).

Nukentėjusiojo G. K. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkinamas. Pripažintina, jog jam padaryta neturtinė žala. Nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, išgąstį ir tai sukėlė tiesioginių neigiamų pasekmių jo sveikatai fizine, emocine prasme. Ieškinys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nurodytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, priteistinas iš abiejų kaltinamųjų solidariai. Prašomos priteisti neturtinės žalos dydis atitinka nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, todėl tenkintinas pilnai.

Proceso išlaidas byloje sudaro dokumentų įteikimo išlaidos (27,42 Eur), kurios priteistinos iš kaltinamųjų valstybei.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės panaikintinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktų išsprendimo klausimo byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti jį:

- už BK 284 str. 1 d. numatytos veikos padarymą – laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams;

- už BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytos veikos padarymą – laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 5 p. A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. B. atsiprašyti nukentėjusiųjų G. K. ir Ž. S., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. B. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti jį:

- už BK 284 str. 1 d. numatytos veikos padarymą – laisvės apribojimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- už BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytos veikos padarymą – laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 5 p. M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. B. atsiprašyti nukentėjusiojo G. K., bei tęsti darbą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti solidariai iš A. B. ir M. B. 400 Eur (keturių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo G. K..

Priteisti iš A. B. ir M. B. po 13,71 Eur (trylika eurų 71 ct) proceso išlaidų valstybei.

A. B. ir M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.