Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. O. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo T. O. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas T. O. kardomojo kalinimo (sulaikymo Jungtinėje Karalystėje ir sulaikymo bei suėmimo laikas Lietuvoje) nuo 2019 m. birželio 16 d. iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu priteista iš T. O. nukentėjusiajam A. A. 431,46 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – 1 639,80 Eur ekstradicijos išlaidoms atlyginti.

Nuosprendžiu atmestas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas dėl 476,21 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš T. O..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. O. nuteistas už tai, kad pavartodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, tai yra jis 2014-02-22 apie 10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), užpuolė nukentėjusįjį A. A., spyrė jam į kojas ir pastūmęs pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, po to pagrobė A. A. priklausantį turtą: 900 Lt (260,60 Eur) vertės mobiliojo ryšio telefoną IPHONE 416 GB su 5 Lt (1,45 Eur) vertės „Tele-2“ SIM kortele, buvusius 80 Lt (23,16 Eur) vertės odiniame dėkle, 500 Lt (144,8 Eur) vertės mobiliojo ryšio telefoną „HTC Desirex“ su 5 Lt (1,45 Eur) vertės „Tele-2“ SIM kortele. Iš viso pagrobė nukentėjusiajam A. A. priklausančio turto už 1 490 Lt (431,46 Eur).

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, jog T. O. nesutinka su jo nuteisimu ir prašo jį išteisinti arba sušvelninti jam paskirtą bausmę, tvirtindamas, kad teismas, priimdamas jam apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė nacionalinės ir tarptautinės teisės normas, taip pat nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš jo nukentėjusiajam A. A. 431,46 Eur turtinei žalai atlyginti, Policijos departamentui – 1 639,80 Eur ekstradicijos išlaidoms atlyginti. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. Pažymėtina, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, neleidžia daryti išvados, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. O. kaltu dėl plėšimo, įstatymo nuostatas taikė teisingai ir nuteisė jį už nukentėjusiojo A. A. apiplėšimą pagrįstai.

7. Nuteistasis T. O., nesutikdamas su jo nuteisimu, apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas jam apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, BK ir BPK bei tarptautinėje teisėje įtvirtintas teisinio reguliavimo nuostatas, tačiau nenurodė konkrečių teismo padarytų klaidų ar pažeidimų, padarytų vertinant bylos duomenis, turėjusių įtakos, apelianto nuomone, neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui.

8. Priešingai apelianto tvirtinimui, Klaipėdos apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė konkrečius motyvus dėl įrodymų vertinimo, išvados dėl T. O. kaltės pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nėra. Pirmosios instancijos teismas T. O. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo grindė išsamiai ir nešališkai ištirtų įrodymų visuma, motyvavo, kuriais įrodymais remiasi, o kuriuos atmeta. Nuteistojo T. O. manymas, kad apkaltinamajame nuosprendyje įrodymai vertinti netinkamai, kad teismo išvados dėl jo kaltės nustatymo yra neteisingos, pats savaime nereiškia, jog proceso metu buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Šio principo pažeidimas turi būti konstatuojamas nustačius, kad nuteistojo kaltė pagrįsta teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka tinkamai neištirtais kaltinančiais įrodymais, kaltinamuosius teisinantys įrodymai teismo nuosprendyje nebuvo analizuoti, išvados apie kaltę padarytos nepašalinus reikšmingų abejonių dėl svarbių teisingam bylos išsprendimui aplinkybių nustatymo ir panašiais atvejais. Tačiau tokių trūkumų skundžiamas teismo nuosprendis neturi.

9. Nors T. O. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu savo kaltę dėl nukentėjusiojo A. A. apiplėšimo neigė, tvirtindamas, kad prieš nukentėjusįjį fizinio smurto nevartojo ir jokių daiktų iš jo nepagrobė ir nežino, kaip nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonai atsirado lombarde, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos T. O. parodymus vertino kaip jo gynybos versiją, pateiktą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, pagrįstai atkreipdamas dėmesį į tai, kad ją paneigia ne tik nukentėjusiojo A. A., kurio suinteresuotumas apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti T. O. nenustatytas (nukentėjusysis T. O. iki įvykio nepažinojo, su juo susipažino tik nusikaltimo padarymo dieną), duoti nuoseklūs parodymai (teismas įdėmiai vertino būtent ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo, taip pat ir liudytojų parodymus, kuriuos jie patvirtino teisme, atsižvelgdamas į tai, kad byla teisme buvo nagrinėjama praėjus 7 metams po įvykio), kuriais jis neabejotinai patvirtino, kad būtent T. O. jį apiplėšė, ir nurodė konkrečius pastarojo veiksmus, tikslią jo apiplėšimo dieną ir laiką, atpažino jį 2014-03-27 asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos metu, nurodydamas, kad T. O. yra nuotraukoje Nr. 3, jį atpažįsta iš šukuosenos, bendrų veido bruožų ir iš išryškėjusių akių obuolių (t. 1, b. l. 95–100), bet ir tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojui parodymai ir kiti byloje surinkti ir skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarti duomenys.

10. Nukentėjusysis tiek pareiškime policijai, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neabejotinai nurodė, kad jį apiplėšė būtent T. O., nurodydamas, kad su juo, būdamas kartu su draugu R. B. lauke netoli jo gyvenamosios vietos, susipažino įvykio dieną ir T. O. pasiūlymu įvairiose vietose vartojo alkoholį kartu su kitais asmenimis, kurių anksčiu taip pat nepažinojo, tarp kurių buvo ir jo draugą R. B. tą pačią dieną apiplėšęs A. V.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-14 nuosprendžiu (įsiteisėjo 2014-09-04) A. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl 2014-02-22 laikotarpiu nuo 7.00 val. iki 9.00 val. pirtyje (duomenys neskelbtini), įvykdytos vagystės – pinigų (iš viso 479, 50 Lt (110 Eur) pagrobimo iš R. B. striukės vidinės kišenės ir pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl tą pačią dieną, apie 10.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, R. B. apiplėšimo, pavartojant prieš jį fizinį smurtą ir peilį bei pagrobiant iš jo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S 2“ su „Tele2“ PILDYK SIM kortele. Šios bylos nagrinėjimo apylinės teisme metu kaip liudytojas apklaustas R. B. patvirtino nukentėjusiojo A. A. parodymus, jog su T. O. jie abu susipažino prie jo namų ir pastarajam pasiūlius kartu su juo įvairiose vietose vartojo alkoholį, kol galiausiai išėjus iš pirties (pirtyje buvo jis, A., A., T. ir O.) (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, ir jiems visiems einant pėsčiomis link (duomenys neskelbtini) gatvės jis buvo apiplėštas A. V., pagrobiant iš jo telefoną ir akinius. Tuo pačiu metu buvo užpultas ir A. A.. R. B. patvirtino matęs, kaip T. O. puolė ant jo draugo A. A. – staiga prišoko prie pastarojo, pagriovė jį ant žemės ir bandė kažką atimti. Tuo metu, kai tai vyko, jis dar buvo su akiniais ir viską matė. Tada jį iškart pagriovė A. V. ir jam nugriuvus, nuėmė jo akinius, pagrobė telefoną ir jie visi trys (A. V., T. O. ir O. M.) pradėjo bėgti. Jis bandė juos vytis, kažkiek laiko matė, kaip jie bėgo, bet paskui jie dingo iš jo akiračio. Liudytojas R. B., kaip ir nukentėjusysis A. A., ikiteisminio tyrimo metu 2014-03-27 atpažino T. O. kaip A. A. apiplėšusį asmenį, nurodydamas, kad su šiuo vyriškiu jis, būdamas kartu su draugu A. A., susipažino 2014-02-22 apie 00.30 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, ir šiam pasiūlius, įvairiose vietose (bare prie parduotuvės „IKI“ Debreceno g., po to kambaryje pas N. D. (duomenys neskelbtini) name, vėliau bute (duomenys neskelbtini)) vartojo alkoholį, po to su šiuo vyriškiu jis buvo „Statoil“ degalinėje Taikos pr. ir Smiltelės gatvių sankryžoje, kur nusipirko cigarečių ir sumuštinių (2014-04-14 objektų apžiūros protokole nurodyta, jog iš degalinės „Statoil“ vaizdo įraše užfiksuota, kad 2014-02-22 4.12 val. prie degalinės sustoja taksi automobilis, iš kurio išlipa T. O. su R. B., abu nueina į degalinės parduotuvę, kur R. B. sumoka už prekes, 4.16 val. išeina ir taksi automobiliu išvažiuoja (t. 1, b. l. 149–150)), po to išgertuves tęsė pirtyje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, o išėjus iš pirties T. O. pagrobė iš jo draugo A. A. plėšimo būdu mobiliojo ryšio telefoną (t. 1, b. l. 133–138). Nors liudytojas R. B., kaip skundžiamame nuosprendyje atkreipė dėmesį teismas, ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, jog nematė, kas ir kaip apiplėšė jo draugą A., tačiau jam A. vėliau papasakojo, jog jį apiplėšė vaikinas, prisistatęs vardu T., kuris jo apiplėšimo metu nedalyvavo, tačiau apylinkės teismas įvertino tai, kad liudytojas R. B. esmines įvykio aplinkybes dėl T. O. dalyvavimo įvykyje, po kurio A. A. buvo apiplėštas, nurodė vienodai. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors R. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė: „Dabar jau žinau, kad tuo pat metu T. apiplėšė mano draugą A. A.. Kas ir kaip apiplėšė mano draugą A., aš nemačiau. Vėliau A. papasakojo, kad jį apiplėšė vaikinas, prisistatęs vardu T..“ (t. 1, b. l. 127), tačiau tai jis nurodė 2014-03-05 papildomos liudytojo apklausos metu (t. 1, b. l. 124–127), tuo tarpu 2014-02-26 pirminės liudytojo apklausos metu (t. 1, b. l. 121–123) R. B. patvirtino matęs, kad jo apiplėšimo metu ant žemės buvo parverstas ir A. A., t. y. nurodė: „A. buvo pasilikęs toje vietoje, kur jis taip pat buvo parverstas ant žemės. Aš dar vijausi T. su jo draugais, kad gražintų daiktus.“ (t. 1, b. l. 123). Taip jis nurodė ir apklausiamas teisme, nurodydamas, jog matė, kaip T. O. prišokęs prie A. A. pargriovė jį ant žemės, ir jis, R. B., ir A. A. buvo užpulti tuo pačiu metu, kartu nurodydamas, kad po šio įvykio niekaip negalėjo prisiskambinti A., o šie jo parodymai visiškai sutampa su nukentėjusiojo A. A. parodymais. Kaip matyti iš šių asmenų apklausų protokolų, abu jie buvo apklausiami ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojai pirmą kartą tą pačią dieną (2014-02-26), iš karto vienas po kito (nukentėjusiojo A. A. apklausa pradėta 9.00 val., baigta 10.16 val. (t. 1, b. l. 78); R. B. apklausa pradėta 10.20 val., baigta 11.18 val. (t. 1, b. l. 121)), parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl abejoti jų parodymų dėl įvykio aplinkybių, kurie esminėse detalėse tarpusavyje sutampa, patikimumu nėra pagrindo. Juolab, kaip minėta, abu jie buvo užpulti ir apiplėšti asmenų (nukentėjusysis A. A. – T. O., liudytojas R. B. – T. V. (tyrimas buvo pradėtas pagal jų abiejų pareiškimus dėl jų apiplėšimo 2014-02-22, tačiau dėl T. O. buvo išskirtas šiam pasislėpus nuo tyrimo (t. 1, b. l. 2–6)), kurių anksčiau nepažinojo (su jais susipažino ir vėliau kompanijoje dar ir su kitais asmenimis, kurių taip pat nepažinojo, vartojo alkoholį), todėl jų suinteresuotumas apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti šiuos asmenis nenustatytas.

11. Nukentėjusiojo A. A. parodymus patvirtino ir liudytoja O. M., nurodydama, kad nors konkrečių įvykio aplinkybių nepamena, tačiau patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji matė, kaip T. O. trenkė nukentėjusiajam A. A., o šiam nugriuvus ant žemės, T. O. rankomis spausdamas A. A. dešinį petį prie žemės, iš jo džinsinių kelnių kišenės pagrobė du mobiliojo ryšio telefonus ir įsidėjo juos į savo striukę. Tada T. ir A. pribėgo prie jos, timptelėjo ją už rankų ir visi greitai nubėgo į autobusų stotelę, kur įsėdo į pirmą atvažiavusį autobusą. Važiuojant autobusu, T. su A.iš pagrobtųjų trijų mobiliojo ryšio telefonų išėmė SIM korteles ir įsidėjo į savo kišenes. Jie nuvažiavo į Vingio g., priešais parduotuvę „IKI“ esantį lombardą, kur per grotuotą langą lombardo darbuotojui perdavė tris mobiliojo ryšio telefonus, o lombardo darbuotojas iš karto perdavė pinigus.

12. Kaip liudytojas teisme apklaustas A. M. patvirtino, jog 2014 m. vasario mėnesio pabaigoje į lombardą, kuriame jis dirbo, atėjęs girtas T. O. paprašė paskolinti pinigų ir paliko jam 3 telefonus kaip užstatą, nurodė, kad jis su kompanija vartojo alkoholinius gėrimus ir jiems pritrūko pinigų, todėl atnešė parduoti telefonus, kurie priklauso kompanijos dalyviams. Jis paėmė iš T. O. atneštus telefonus „Samsung S2, „Iphone 4“ ir „HTC“. Kadangi T. O. jam pinigų negrąžino, vėliau telefonus pardavė turguje. Kaip matyti iš 2014-04-01 parodymų atpažinti iš nuotraukų protokolo, A. M. atpažino T. O., iš kurio 2014 m. vasario mėnesį nusipirko tris mobiliojo ryšio telefonus, nurodydamas, kad šis asmuo yra nuotraukoje Nr. 2 (t. 1, b. l. 191–193).

13. Liudytojas D. A. apklausiamas teisme nurodė, kad 2014 m. bute (duomenys neskelbtini) g. vyko išgertuvės, jose dalyvavo O. M., buvo ir daugiau nepažįstamų žmonių, tarp jų, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, buvo ir vyras, vardu T.. Kažkas paminėjo kažkokį žmogų, kurį ruošėsi apiplėšti, tai buvo būtent tas vakarėlis, kai vėliau dalyviai išvažiavo į pirtį.

14. Kaip matyti iš liudytojos N. D., kurios parodymus teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad N. D. yra mirusi, perskaitė, parodymų, ši liudytoja nurodė, kad 2014-02-14 jos bute vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo T., R., A. ir O.. Vėliau prie kitame bute pratęstų išgertuvių prisijungė iš įkalinimo įstaigos neseniai išėjęs A., taip pat buvo bendras pažįstamas D.. Kadangi ji buvo apgirtusi, taksi automobiliu grįžo namo. Apie kovo 15 d. pas ją į namus buvo atėję neblaivūs R., A. ir dar vienas nepažįstamas vyras ir prašė O. telefono. Iš R. ir A. sužino, kad juos apiplėšė T. su O..

15. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų visumą ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl T. O. padarytos nusikalstamos veikos, t. y. kad jis 2014-02-22 apie 10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), užpuolė nukentėjusįjį A. A., spyrė jam į kojas ir pastūmęs pargriovė jį ant žemės ir pagrobė iš jo du bendros 1 490 Lt (431,46 Eur) vertės mobiliojo ryšio telefonus: IPHONE 416 GB su 5 Lt (1,45 Eur) vertės „Tele-2“ SIM kortele, buvusius 80 Lt (23,16 Eur) vertės odiniame dėkle; 500 Lt (144,8 Eur) vertės mobiliojo ryšio telefoną „HTC Desirex“ su 5 Lt (1,45 Eur) vertės „Tele-2“ SIM kortele. Šie T. O. veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

16. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą –nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, kitus surinktus duomenis, kuriuos išsamiai aptarė skundžiamame nuosprendyje, padarė pagrįstą išvadą dėl T. O. kaltės apiplėšus nukentėjusįjį A. A.. Nustatydamas bylos aplinkybes teismas rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kurie įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, nelaikytina netinkamu Baudžiamojo įstatymo taikymu ir neduoda pagrindo išvadai, kad teismas nuosprendį grindė prielaidomis. Teismas konkrečiai nurodė, kuriais įrodymais remiasi, ir išsamiai juos įvertino bei aptarė skundžiamame nuosprendyje. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimų nepažeidė. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo T. O. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, jo kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo neabejotinai įrodyta ir abejonių nekelia, o remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais deklaratyviais argumentais, pateiktais nenurodant konkrečių teismo padarytų klaidų ar pažeidimų vertinant bylos duomenis, turėjusių įtakos, apelianto nuomone, neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui, T. O. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas, nėra pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl nustatytų bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių BPK normų pažeidimų, o skundžiamas nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas.

17. Nuteistasis T. O. apeliaciniame skunde kaip alternatyvų prašymą nurodo pageidavimą sušvelninti jam paskirtą bausmę. Tačiau pagrindo sušvelninti jam paskirtą bausmę apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas T. O. už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinį nusikaltimą mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis inkriminuotą nusikaltimą padarė būdamas praeityje ne kartą teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (Lietuvoje teistas net 10 kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei ir turtinėms teisėms), turėdamas neišnykusį teistumą (šios aplinkybės teismas nepripažino T. O. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje nusikaltimo padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas nenumatė asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kuri numatyta šiuo metu galiojančio BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, tačiau į šiuos duomenis atsižvelgė individualizuodamas skirtiną bausmę), tai pat įvertino ir tai, kad T. O. niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, žalos nukentėjusiajam neatlygino ir pagrobtų daiktų negrąžino, kartu atsižvelgė į tai, kad nuo šioje byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik 8 metai (padaręs šioje byloje tiriamą nusikaltimą T. O. išvyko į Jungtinę Karalystę, ten padarė naują nusikalstamą veiką asmens seksualinio apsisprendimo laisvei, už kurią buvo nuteistas ir atliko laisvės atėmimo bausmę). Šių duomenų visumos kontekste apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, nes akivaizdu, kad T. O. nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, yra linkęs daryti tyčines nusikalstamas veikas, pažeidinėti įstatymus, teigiamų išvadų nedaro ir elgiasi nusikalstamai. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas T. O. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Pažymėtina, kad nuteistasis savo elgesio nevertina kritiškai, nė kiek nesigaili nusikaltęs. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo T. O. bausmei individualizuoti, vertinimo ir konstatuoja, kad nebe pirmą kartą teisiamam T. O. paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė už padarytą tyčinį apysunkį nusikaltimą, pavartojant fizinį smurtą, negali būti laikoma aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo ją švelninti.

19. Apeliantas T. O. taip pat nesutinka su apylinkės teismo sprendimu priteisti iš jo nukentėjusiajam A. A. 431,46 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – 1 639,80 Eur ekstradicijos išlaidoms atlyginti.

20. Teismas, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, turi vadovautis atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Apelianto T. O. abejonės dėl nukentėjusiajam A. A. priteistos 431,46 Eur turtinės žalos yra nepagrįstos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. O. pagrobė du bendros 431,46 Eur vertės nukentėjusiam A. A. priklausančius mobiliojo ryšio telefonus (duomenys neskelbtini) GB ir HTC DESIREX bei odinį dėklą. Nors nukentėjusysis nepateikė iš jo pagrobtų mobiliojo ryšio telefonų įsigijimo kvitų, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo abejoti jo nurodyta telefonų verte, kuri nėra didesnė nei rinkos kaina, juolab, kad ir pats nuteistasis nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos dydžio neginčija. Nukentėjusiajam padaryta turtinė žala priežastiniu ryšiu yra susijusi su T. O. padaryta nusikalstama veika, ji yra reali ir protinga, todėl pagrįstai priteista iš nuteistojo.

21. Dėl ekstradicijos išlaidų pažymėtina, kad pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ne tik šio straipsnio 1–5 punktuose numatytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis / kaltinamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2005, Nr. 2K-191/2006, Nr. 2K-210/2011, Nr. 2K-321/2013 ir kt.).

22. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. O., padaręs šioje byloje jam inkriminuotą nusikaltimą, išvyko į Jungtinę Karalystę, ten padarė naują nusikaltimą asmens seksualinio apsisprendimo laisvei, už kurią buvo nuteistas ir atliko laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba 2021-05-13 pranešime Nr. PN/4977/068/LT/14 informavo policijos departamentą, kad 2021-05-12 T. O. buvo konvojuotas iš Londono (Jungtinės Karalystės) į Lietuvos Respubliką (t. 3, b. l. 73). Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pranešimu „Dėl T. O. ekstradicijos išlaidų“ (t. 3, b. l. 72) informavo teismą, kad bendra ekstradicijos išlaidų suma yra 1 639,80 Eur (pateikė šias išlaidas patvirtinančius duomenis) ir prašė spręsti išlaidų, susijusių su ekstradicija, atlyginimo Policijos departamentui klausimą BPK nustatyta tvarka. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas T. O. ekstradicijos išlaidas pagrįstai pripažino proceso išlaidomis ir priteisė jas iš nuteistojo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šioje byloje 2022-01-10 pateikė pažymą Nr. (12.34 Mr) PT-240 (t. 6, b. l. 89-90), kurioje prašoma iš T. O. priteisti valstybei 192,50 Eur išlaidų už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

24. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Taigi, nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kaip ir nagrinėjamu atveju, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės ir nuteistojo turtinė padėtis.

25. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo privalomas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), o kaltinamasis nedirba, lėšų neturi, iki sulaikymo šioje byloje ilgą laikotarpį atliko bausmę užsienio valstybės pataisos įstaigoje, kartu įvertinęs finansinius įsipareigojimus nukentėjusiajam ir valstybei dėl ekstradicijos išlaidų išieškojimo, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis proceso metu norėjo gintis pats, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų iš nuteistojo nepriteisė, ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama. Kolegijos vertinimu, apeliacinio proceso metu faktinė padėtis nėra pasikeitusi: gynėjo dalyvavimas apeliacinio proceso metu yra privalomas, iki suėmimo šioje byloje T. O. nedirbo ir jokių pajamų neturėjo. Todėl sprendimas išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinį procesą būtų logiškai nenuoseklus ir nesuderinamas su apeliacine tvarka nekvestionuojamu sprendimu nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už procesą pirmosios instancijos teisme. Įvertinusi paminėtas aplinkybes ir atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis nedirba, turto ir pajamų neturi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos teisinės pagalbos apeliacinio proceso metu išlaidos iš nuteistojo T. O. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. O. apeliacinį skundą atmesti.