Alytaus apylinkės teismo nutartis

institucijai teikiančiai išvadą atstovei Ž. A.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, O. K. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, teismo leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą išdavimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, su pareiškimu sutinka.

Institucija teikianti išvadą Alytaus miesto savivaldybės administracijos VTA skyriaus atstovė pareiškėjos prašymui pritarią.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos paaiškinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad 2013-05-25 mirė V. K., kuris yra pareiškėjos sūnų M. K., gim. 1997-12-04 ir O. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Byloje esantys rašytiniai duomenys (b. l. 12-16) patvirtina, kad V. K. nuosavybės teise priklauso santuokoje užgyventas butas, garažas bei du automobiliai. Atsiradus palikimui, pareiškėja, veikdama įpėdinių vardu, 2013-10-24 kreipėsi į Alytaus miesto 4 –ojo notarų biuro notarę N. L. dėl palikimo priėmimo, tačiau kaip matyti iš pareiškėjos pareiškimo paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą, todėl notaro nepriimtas. Palikėjo V. K. vaikai turi teisę paveldėti pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdiniai (Lietuvos Respublikos CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.11 str. 1 d. 1 p.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 str. 3 d. reikalavimus palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad šis terminas nėra naikinamasis ir jeigu jis yra praleistas, tai pagal CK 5.57 str. 1 d. nuostatas teismas gali jį pratęsti, jei pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjos elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgti į tai, jei palikimą prašoma priimti nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinti, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sąlygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad pareiškėja dėl teisinio neišprusimo sąžiningai klydo dėl teisės paveldėti po V. K. mirties, būdama moraliai ir psichologiškai sukrėsta, neturėjo galimybių kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos, jai vienai teko rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį išlaikyti, prižiūrėti visą namų ūkį, 2013 m. spalio 24d. sužinojusi apie praleistą įstatymo nustatytą terminą, nedelsdama kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl šio termino pratęsimo, neleidžia daryti išvados, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai, neapdairiai ir nerūpestingai, nesikreipdama į notarų biurą per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos. Esant tokioms aplinkybėms ir siekiant, kad vaikai kaip pirmos eilės įpėdiniai galėtų realizuoti savo prigimtinę teisę paveldėti po tėvo mirties, taip pat įvertinus tai, kad paveldėjimo byla po V. K. mirties notarų biure nebuvo užvesta, taigi, kitų asmenų, pretenduojančių į palikimą, nėra, pripažintina, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių ir todėl šis terminas pratęstinas (CK 5.57 str. 1 d.).

Dėl pareiškėjos prašymo išduoti jai teismo leidimą nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą. Asmuo, neturėdamas aštuoniolikos metų, neturi visiško civilinio veiksnumo (CK 2.5 str.), tokio asmens turtą tvarko jo tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str.). Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.). Teismas, spręsdamas leidimo išdavimo klausimą, privalo atsižvelgti išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 str. 4 d.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 32) patvirtina vaiko sutikimą, kad pareiškėja jo vardu priimtų tėvo V. K. atsiradusį palikimą. Alytaus miesto sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų, kad pareiškėja netinkamai vykdo tėvų pareigas (b. l. ). Pareiškėja nurodo, kad palikimas nėra apsunkintas kreditorių reikalavimais. Tokiu būdu, nenustatyta, kad pareiškėjai priėmus palikimą nepilnamečio vaiko vardu, būtų pažeistos vaiko teisės ir jo interesai, tarp pareiškėjos ir jos nepilnamečio vaiko nėra interesų konflikto. Darytina išvada, kad pareiškėja, priėmusi palikimą vaiko vardu, stengsis pagerinti jo turtinę padėtį ir veiks išimtinai nepilnamečio vaiko interesais, todėl teismo leidimas išduotinas.

Iš pareiškėjos I. K. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., 578 str., 582 str. 4 d. ir 6 d.,

nutarė:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti nepilnamečio M. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu veikiančiai pareiškėjai I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui pagal įstatymą priimti po jos vyro ir sūnaus Manto tėvo, V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2013-05-25, mirties.

Leisti I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti nepilnamečio vaiko M. K., gim. 1997-12-12, vardu palikimą, kuris jam priklauso pagal įstatymą.

Priteisti iš I. K. valstybei 16,00 Lt (šešiolika litų) už išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Nutartis gali būti skundžiama per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.