- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-18
- Bylos Nr.
- e2YT-2404-1158/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19828-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantė Buikuvienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracija
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. S. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. gegužės 3 d. išvadą Nr. 05-2-280 „Dėl pavardės rašymo“; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę į ,,duomenys neskelbtini“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą; 3) bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 2017 m. sausio 14 d. sudarė santuoką su Vokietijos piliečiu J. M. C. S.. Santuoka sudaryta Kaune. Santuokos sudarymo įraše pareiškėjos pavardė įrašyta ,,duomenys neskelbtini“. Įrašo pagrindu išduotas ir pasas, pareiškėjos pavardę nurodant – ,,duomenys neskelbtini“. 2017 m. balandžio mėn. pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti jos pavardę į ,,duomenys neskelbtini“, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius 2017 m. gegužės 3 d. išvada Nr. 05-2-280 „Dėl pavardės rašymo“ atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Pareiškėja nesutinka su Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus išvada ir mano, kad ši išvada pažeidžia šeimos narių teisę turėti vieną bendrą pavardę, kad tokios išvados priėmimas yra nepateisinamas ir neproporcionalus valstybės kišimasis į šeimos privatų gyvenimą. Pareiškėja siekia, kad jos dokumentuose ir duomenų bazėse būtų įrašyta originali vyro pavardė, nekeičiant nė vienos raidės. To paties norėtų ir jos sutuoktinis, kuriam nepriimtinos jos pavardės interpretacijos. ,,duomenys neskelbtini“ ir ,,duomenys neskelbtini“ nėra tapatūs asmenvardžiai. Turėdama ,,duomenys neskelbtini“ pavardę, pareiškėja ir jos sutuoktinis per keletą metų susidūrė su daugybe nepatogumų administracinėse ir kitose procedūrose, kur reikia pateikti asmens dokumentus. Pavardžių skirtumas dažniausiai iššaukia pareigūnų reakciją, kad tai klaida, todėl pareiškėja priversta aiškintis, liekant nesuprasta, keletą kartų teko keisti bilietus į lėktuvą. Pasak pareiškėjos, Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymas pakeisti jos pavardę ne tik pažeidžia jos teisę į šeimos identitetą ir yra diskriminuojantis, bet ir ateityje gali turėti daugiau nepalankių pasekmių. Pažymėjo, kad pasinaudojusi teise laisvai judėti Europos Sąjungoje, pasirinko gyventi ir dirbti Vokietijoje, ir dėl tokio savo pasirinkimo neturi jausti jokių dirbtinų kliūčių originalios sutuoktinio pavardės turėjimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – suinteresuotas asmuo) pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad dėl pareiškimo pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo pažymėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 2, 15 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.18 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir Civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punktu įtvirtintą reglamentavimą, numatantį, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Asmens pavardė Lietuvos Respublikos pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyta valstybine kalba, nes toks rašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Pažymėjo, jog lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „W“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide „V“, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyrius spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos pavardės keitimo į ,,duomenys neskelbtini“ su „W“ privalėjo vadovautis aukščiau nurodytu reglamentavimu, pateiktais dokumentais ir neturėjo pagrindo nesivadovauti aukščiau minėtų teisės aktų nuostatomis ir spręsti priešingai. Pareiškėjai, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, negali būti daromos išimtys, kurias taikant ji galėtų nesilaikyti valstybės siekiamo kertinio tikslo – puoselėti ir saugoti valstybinę (lietuvių) kalbą,valstybinės kalbos reikalavimų, nepaisyti Lietuvos Respublikos teisės aktų. Pažymėjo, jog vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, civilinės būklės aktų įrašai gali būti nuginčyti tik teismo tvarka, todėl tik teismas, bet ne suinteresuotas asmuo gali priimti sprendimą, kuris leistų pareiškėjai civilinės būklės akto įraše įrašyti jos pavardę vietoje ,,duomenys neskelbtini“ į ,,duomenys neskelbtini“. Suinteresuotas asmuo dėl pareiškėjos pareiškimo pagrįstumo palieka spręsti teismui ir prašo bylą nagrinėti rašytine tvarka arba suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – išvadą teikianti institucija) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjos prašymas rašyti pavardę ,,duomenys neskelbtini“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pagal Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punktą civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Lietuvos Respublikos kalbos įstatymo 15 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami, bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31d. nutarimo Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „W“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide „V“. Išvadą teikianti institucija, Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XHP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XIL1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų - su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Išvadą teikianti institucija prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos atstovams, sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja Lietuvos Respublikos pilietė A. F., Lietuvos Respublikoje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, 2017 m. sausio 14 d. sudarė santuoką su Vokietijos piliečiu J. M. C. S., santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos sudarymo įraše nurodyta pareiškėjos pavardė po santuokos sudarymo – ,,duomenys neskelbtini“, o pareiškėjos vyro – ,,duomenys neskelbtini“. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. gegužės 3 d. išvadoje Nr,.05-2-280 „Dėl pavardės rašymo“ nurodyta, jog priebalsė „W“ sulietuvinta forma rašoma „V“, todėl pareiškėjos santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos pavardė ,,duomenys neskelbtini“, o vyro – ,,duomenys neskelbtini“. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius neturi teisinio pagrindo minėtame santuokos sudarymo įraše pareiškėjos pavardę įrašyti ,,duomenys neskelbtini“.
Pareiškėjai sudarius santuoką Lietuvos Respublikoje, ji registruojama Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka. Santuoka registruojama sudarant santuokos sudarymo įrašą (Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalis). Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Taigi, civilinės būklės aktų įrašų rašyba atliekama tokia pačia tvarka kaip ir dokumentuose, tarp jų ir asmens dokumentuose.
Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31d. nutarimo Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Pažymėtina, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. šis teisės aktas neteks galios, kadangi 2022 m. sausio 18 d. priimtas ir 2022 m. sausio 26 d. paskelbtas Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas, nustatantis naujus asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui Lietuvos Respublikoje išduodamuose oficialiuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus bei nustatantis, jog ankstesnis teisinis reglamentavimas netenka galios (Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 1, 6 straipsniai).
Nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę. Taigi, naujas teisinis reguliavimas tam tikrais atvejais numato galimybę Lietuvos Respublikos piliečio pavardę rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis.
Nors sudarant santuoką ir šiuo metu minėtas teisinis reguliavimas nėra įsigaliojęs, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad galiojančios civilinės būklės aktų registravimo taisyklės expressis verbis (aiškiais žodžiais) neapibrėžia, kaip civilinės būklės aktų įrašuose turėtų būti rašoma Lietuvos Respublikos pilietės pavardė, kai Lietuvos Respublikos pilietė, sudariusi santuoką su užsienio valstybės piliečiu, pasirenka vyro (užsienio piliečio) pavardę. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos pilietė pasirenka vyro – užsienio piliečio – pavardę, jos pasirinktos vyro – užsienio piliečio – pavardės santuokos sudarymo įraše rašymui taikytinos tokios pat taisyklės kaip ir registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, t. y. taikytinos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punkto antroje dalyje nustatytos taisyklės. Priešingai aiškinant, susidarytų situacija, kai, registruojant ar įtraukiant į apskaitą civilinės būklės aktus, vienos šeimos narių, įskaitant ir vaikus, pavardės būtų rašomos pagal skirtingas taisykles ir galimai skirtingai, o tai neatitiktų šeimos vientisumo ir pagarbos šeimai principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-1075/2021).
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad dėl skirtingo sutuoktinių pavardės rašymo santuokos sudarymą liudijančiame įraše pareiškėja yra priversta aiškintis dėl privataus ir šeimos gyvenimo aplinkybių, ji ir jos sutuoktinis per keletą metų susidūrė su daugybe nepatogumų administracinėse ir kitose procedūrose, keletą kartų teko net keisti bilietus į lėktuvą. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja dėl skirtingos sutuoktinių pavardės rašybos santuokos sudarymą liudijančiame įraše privataus ir šeimos gyvenimo srityje patiria nepatogumus, kas nesuderinama su pagarbos šeimai principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. Dėl augančio santuokų su užsienio valstybių piliečiais skaičiaus poreikis užtikrinti vienodą sutuoktinių pavardės rašybą įvertintas ir išvadą teikiančios institucijos išvadoje, nors išvadą teikiančios institucijos vertinimu pareiškėjos prašymas rašyti pavardę ,,duomenys neskelbtini“ prieštarautų galiojantiems Lietuvos Respublikos teisės aktams. Atsižvelgiant į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo sudarant civilinės būklės akto įrašą santuokos su užsienio valstybės piliečiu registravimo metu ir įsigaliosiantį naują teisinį reglamentavimą, pagal kurį sudaryta galimybė Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir pavardę civilinės būklės aktų įrašuose rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis pasirinkus sutuoktinio pavardę, spręstina, kad pareiškimas tenkintinas, panaikintina Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. gegužės 3 d. išvada Nr. 05-2-280 „Dėl pavardės rašymo“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyris įpareigotinas pakeisti pareiškėjos pavardę iš ,,duomenys neskelbtini“ į ,,duomenys neskelbtini“ bei išduoti pareiškėjai naują santuokos sudarymo įrašą liudijantį išrašą (CK 3.313 straipsnio 2 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš byloje dalyvaujančių asmenų valstybei nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 516 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. gegužės 3 d. išvadą Nr. 05-2-280 „Dėl pavardės rašymo“.
Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyrį, civilinės metrikacijos įstaigos kodas 19000, pakeisti pareiškėjos A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę po santuokos iš ,,duomenys neskelbtini“ į ,,duomenys neskelbtini“ 2017 m. sausio 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytos santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) bei išduoti pareiškėjai naują santuokos sudarymo įrašą liudijantį išrašą.
Įsiteisėjusį teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendime nurodytai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka pakeistų civilinės būklės akto įrašą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.