Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė O. Pavliukevičienė nurodė, kad, prie institucijai teikiant išvadą, skyriaus specialistės apsilankė tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamojoje vietoje, taip pat skyriaus psichologė išklausė vaiko nuomonę jo gyvenamojoje vietoje. Išklausant vaiko nuomonę, vaikas aiškiai išreiškė, kad myli ir mamą, ir tėtį, nori bendrauti su tėčiu ir bendrauja su juo. Abu tėvai turi vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsakovas patvirtino, kad neteikia išlaikymo, kad gydėsi priklausomybę alkoholiui, alkoholio šiuo metu nevartoja, apsilankymo metu – spalio mėnesį, planavo registruotis Užimtumo tarnyboje, šiuo metu jau užsiregistravęs. Atsakovas nurodo, kad darbe įvyko nelaimingas atsitikimas, tačiau, pagal Nedarbingumo ir neįgalumo nustatymo tarnybos duomenis, atsakovui nenustatytas darbingumo netekimas, nuo atsakovo nurodomo įvykio praėjo dveji metai ir todėl atsakovas elgiasi neatsakingai – jei turi sveikatos problemų ir negali vykdyti savo pareigos išlaikyti vaiką, turėtų kreiptis dėl išlaikymo sumažinimo. LR Civiliniame kodekse numatytos tėvų teises ir pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Tėvo nesirūpinimas, nesidomėjimas vaiko sveikata – nesikreipia į gydymo įstaigas, nesikreipia į mokymosi įstaigą, nesidomi vaiko pasiekimais, yra tėvų valdžios neįgyvendinimas, todėl institucija teikia išvadą, kad tėvui būtų laikinai apribota tėvo valdžia, kadangi tėvas nors bendrauja su vaiku, yra ryšys su vaiku, tačiau neatlieka kitų savo pareigų – neišlaiko vaiko, nesidomi juo, jo neauklėja.

Ieškovė prašo atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžia sūnui A. V. tuo pagrindu, kad atsakovas nepakankamai dalyvauja vaiko gyvenime – jo auginime ir ugdyme, nesprendžia kylančių problemų, nesilanko ugdymo įstaigoje, neteikia vaikui išlaikymo.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka motyvuodamas tuo, kad jis keičia gyvenimo būdą ir nevartoja alkoholio, vaiką myli, juo rūpinasi, nori dirbti ir išlaikyti vaiką, todėl ieško darbo, tačiau dėl sveikatos problemų įsidarbinimo galimybės ribotos, kol dirbo, išlaikymą teikė, susitartu bendravimo laiku vaikui būnat pas jį, vaiką išlaiko ir juo rūpinasi, nori ir toliau bendrauti su vaiku.

LR CK 3.155 str. 2 d. įtvirtintas tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgus į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžios apribojimo (laikino ar neterminuoto) pagrindai įtvirtinti LR CK 3.180 str., kuriame nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Taip pat, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nurodytame straipsnyje išvardintų tėvų valdžios ribojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis, visais išvardintais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (LAT 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1285/2002, 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002, 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Ieškovė nepateikė ir byloje negauta pakankamai įrodymų, kuriais būtų pagrindžiami LR CK 3.180 str. numatyti tėvų valdžios apribojimo pagrindai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas visiškai atsiribojęs nuo sūnaus gyvenimo ir su juo nebendrauja. Atsakovas bendrauja su sūnumi pagal teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu nustatytą tvarką, dėl kurios susitarė pačios šalys. Atsakovas paaiškino, kad jis paprastai visada pasiima sūnų numatytu laiku, tačiau, dėl užimtumo negalėdamas pasiimti vaiko savaitės viduryje, susitaria su ieškove, kad galėtų vaiką pasiimti kitą dieną. Ieškovė šių aplinkybių neginčijo, nenurodė, kad atsakovas nesilaikytų bendravimo su vaiku tvarkos. Atsižvelgus į šias aplinkybes, vertinama, kad atsakovas su savo sūnumi palaiko nuolatinį ryšį. Taip pat iš atsakovo, ieškovės paaiškinimų, institucijos iki bylos nagrinėjimo ir teismo posėdyje pateiktų išvadų nustatyta, kad susiformavęs vaiko ir tėvo emocinis ryšys, jų santykiai geri, vaikas myli tėvą ir nori su juo bendrauti, būdamas pas tėvą, vaikas tuo pačiu vaikas bendrauja ir su kitais artimaisiais iš tėvo pusės. Be to, atsakovas aplankė vaiką jo gimimo dieną – padovanojo pinigų, ieškovė patvirtino, kad atsakovas bendrauja su sūnumi ir telefonu. VVTAĮT 2023 m. spalio 23 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nurodoma, kad, vaiko teigimu, jam patinka būti pas tėvą, jis žino, kad tėvas jį myli ir jo laukia, kad nori būti su tėvu, nes jį myli taip pat kaip ir mamą. Be to, ir pati ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad vaikas niekada nesakė, kad nenori būti su tėvu ar kad su juo tėvas būtų elgęsis netinkamai, vaikas iš tėvo sugrįžta patenkintas, ne agresyvus. Byloje nenustatyta, kad atsakovo elgesys būtų prieštaraujantis vaiko interesams, atsakovas, vaikui būnant pas jį, užtikrinta tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, tuo metu vaiką išlaiko.

Byloje negauta duomenų apie tai, kad atsakovas nuo to laiko, kai, jo teigimu, nevartoja alkoholio (2023 m. rugpjūčio 29 d.) būtų nubaustas administracine tvarka, taip pat nustatyta, kad per paskutinius penkerius metus atsakovas nebuvo nubaustas už vaiko teisių pažeidimus.

Be to, vaiko tėvas, norėdamas bendrauti su vaiku, keičia savo gyvenimo būdą – savarankiškai kreipėsi į medicinos įstaigas dėl priklausomybės alkoholiui gydymo ir, pagal teismo posėdyje atsakovo duotus paaiškinimus, penkis mėnesius alkoholio nevartoja, lankė psichologo konsultacijas. Atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad gydėsi dėl priklausomybės, tačiau šią aplinkybę patvirtino ieškovė. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, yra pagrindo vertinti, kad atsakovas savarankiškai ėmėsi priemonių savo gyvenimo būdui pakeisti, šiuo metu alkoholio nevartoja. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nedalyvauja vaiko gyvenime tiek, kiek dalyvauja ji – vaiko motina, t. y. atsakovas pats nesilanko mokykloje, kurioje mokosi sūnus, apie ugdymo rezultatus klausia jos (ieškovės), teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad negauna iš ugdymo įstaigos jokių pranešimų, todėl negali dalyvauti renginiuose ar susirinkimuose, dėl to kreipiasi informacijos į ieškovę, tačiau teismo posėdyje atsakovas susivokė, kad pats tiesiogiai gali kreiptis į ugdymo ar medicinos įstaigas, nelaukdamas įstaigos pranešimų, ir nurodė, kad ketina tą daryti. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas visą laiką domėjosi sūnaus sveikata ir ugdymu, tik ne savarankiškai kreipdamasis į ugdymo ar medicinos įstaigas, bet klausdamas ieškovės, yra pagrindo manyti, kad ir toliau domėsis sūnaus gyvenimu tą darydamas savarankiškai. Taip pat byloje nepaneigta aplinkybė, kad atsakovas teiraujasi ieškovės dėl vaikui reikalingų pirkinių, tačiau ieškovė nurodo, kad vaikas turi viską, kas jam reikalinga.

Ieškovė ir institucijos, teikiančios išvadą, atstovė pagrįstai nurodė, kad atsakovas šiuo metu neteikia vaikui šalių susitarto ir teismo sprendimu patvirtinto išlaikymo. Atsakovas nurodo, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe neteko darbo, gydėsi, po gydymosi dėl patirtos traumos liekamųjų reiškinių negali dirbti lauko sąlygomis, toliau gydosi ambulatoriškai. Nustatyta, kad atsakovas šiuo metu nedirba, iš atsakovo pateiktame 2022 m. rugsėjo 27 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytų duomenų nustatyta, kad atsakovas nukentėjo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, jam nustatyta pakenkimo sveikatai diagnozė – kelių sričių nudegimai, kai bent vienas nudegimas pažeidžia visą odos sritį, R. V. sužalotos kūno dalys – veidas, ranka, todėl tikėtina, kad dėl liekamųjų reiškinių atsakovas negali dirbti lauko sąlygomis ir jam sudėtingiau susirasti darbą. Vertinant, ar atsakovas prisideda prie vaiko išlaikymo, atsižvelgiama į tai, kad atsakovas iki traumos dirbo ir vaikui išlaikymą teikė, iš atsakovui išmokėtos ligos išmokos vaikui pervesta 500 Eur dydžio suma, be to, atsakovas pagal nustatytą tvarką kas antrą savaitgalį, vieną darbo dieną per savaitę, taip pat per šventes pasiima vaiką ir tuo metu jį. Atsakovas, gydydamasis ambulatoriškai dėl sveikatos problemų po patirtų nudegimų ir negalėdamas dirbti tam tikrų darbų įprastomis sąlygomis, nesikreipė į Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybą dėl nedarbingumas ar neįgalumo nustatymo, tačiau atsakovas nori teikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą ir deda tam realių pastangų – jis nuo 2023 m. lapkričio 6 d. užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, taip pat savarankiškai ieško darbo. Aplinkybės, kad nuo ligos išmokos išmokėjimo atsakovas nedirba ir tik iš dalies išlaiko vaiką, atsižvelgus į situaciją, negali būti vertinamos kaip atsakovo visiškas nesirūpinimas sūnumi ir nepakankamos spręsti, kad yra pagrindo atsakovui neterminuotai ar laikinai apriboti tėvo valdžią. Be to, nėra pagrindo manyti, kad artimoje ateityje atsakovo turtinė padėtis nepasikeis, nes atsakovas siekia susirasti darbą, kurį galėtų dirbti pagal sveikatos būklę.

Byloje nenustatyta, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaiku. Pažymėtina, kad atsakovas pripažįsta turintis priklausomybę alkoholiui ir sprendžia šią problemą – savanoriškai gydėsi, šiuo metu alkoholio nevartoja, žino, kad, iškilus problemų dėl priklausomybės, gali kreiptis į psichologą. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir iš byloje gautų duomenų nėra pagrindo išvadai, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu ar kad tėvas nesidomi vaiko ugdymu bei kasdieniniu gyvenimu. Iš VVTAĮT 2023 m. spalio 23 d. vaiko nuomonės išklausymo akte esančių duomenų, pačios ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas išreiškia norą bendrauti tiek su ieškove, tiek su atsakovu, teigia, kad myli mamą, bet norėtų būti ir su tėvu, nes jį taip pat labai myli, iš vaiko pasakymų institucijos specialistei apie tai, kad jo tėvas stiprus, kad tėvas jo pasiilgsta ir jį myli, pas tėvą jaučiasi kaip namuose, galima daryti išvadą, kad vaikas jaučiasi tėvo mylimas ir laukiamas, būdamas su tėvu jaučiasi saugus. Atsakovo elgesys – su vaiku bendrauja laikydamasis nustatytos bendravimo tvarkos, domisi vaiko ugdymu ir sveikata, savanoriškai gydėsi dėl priklausomybės, ieško darbo, sudaro pagrindo vertinti, kad atsakovui jo sūnus yra svarbus ir kad atsakovas realiai dalyvauja vaiko gyvenime. Tokiu atveju atsakovo tėvo valdžios sūnui apribojimas būtų neproporcinga priemonė nepilnamečio vaiko atžvilgiu.