Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant: suinteresuotam asmeniui J. Ž., jos atstovui advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotų asmenų A. N. ir R. N. pareiškimus su savarankiškais reikalavimais nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus - palikimo priėmimą faktinio valdymo būdu; suinteresuoto asmens J. Ž. pareiškimą su savarankiškais reikalavimu atnaujinti palikimo priėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo būdu faktų nustatymo.

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pareiškėjos pateiktu rašytiniu įrodymu – gimimo įrašu nustatyta, kad pareiškėjos Z. N. motina yra R. N. (e. b. 1 t., b. l. 3). Gimimo įrašu nustatyta, kad suinteresuoto asmens A. N. motina yra taip pat R. N., gimusi (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 9). Gimimo liudijimu nustatyta, kad J. N. (Ž.) motina yra R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 50). Mirties įrašu nustatyta, kad R. N., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 5).

Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nustatyta, kad mirusiosios R. N. vardu nuo 2019 m. lapkričio 6 d. yra registruota nuosavybės teisė į 0,42 ha žemės sklypą (sodybinį sklypą) (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 38-39). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nustatyta, kad nuo 1999 m. gegužės 24 d. yra įregistruota R. N. nuosavybė į statinius (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 40-42). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nustatyta, kad mirusiosios R. N. vardu registruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, žemės ūkio paskirties sklypas, kurio 1,48 ha sudaro miško žemė; nuo 2019 m. lapkričio 6 d. įregistruota nuosavybės teisė į statinius (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 57-74). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po mirusiosios R. N. mirties liko jos palikimas. Notarės liudijimu nustatyta, kad po R. N. mirties dėl palikimo priėmimo niekas į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas (e. b. 1 t., b. l. 6).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Bylos nagrinėjimo metu į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja Z. N., suinteresuoti asmenys R. N., A. N., J. Ž. yra mirusiosios R. N. vaikai, pirmos eilės įpėdiniai, kurie turi teisę paveldėti jos turtą lygiomis dalimis.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. N. įpėdiniai pas notarą dėl jos palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė ir palikimo nepriėmė. Pareiškėja Z. N. ir suinteresuoti asmenys R. N., A. N. teigė priėmė mirusiosios palikimą faktinio valdymo būdu, o suinteresuotas asmuo J. Ž. prašė atnaujinti terminą palikimui priimti.

Į bylą pateikta pažyma nustatyta, kad pareiškėja Z. N. nuo 1981 m. spalio 6 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 4). Pažyma nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. N. nuo 1993 m. rugsėjo 20 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 10). Pareiškėjos Z. N. ir A. N. pareiškimais, suinteresuotų asmenų R. N. ir J. Ž. paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad pareiškėja Z. N. ir suinteresuotas asmuo A. N. O. N. mirties metu kartu su ja gyveno mirusios sodyboje, po jos mirties liko sodyboje gyventi, ja naudojosi, prižiūrėjo, naudojosi žeme prie sodybos, mokėjo mokesčius, tokiu būtu faktinio valdymo būdu per tris mėnesius nuo mirusiosios R. N. mirties, priėmė jos palikimą faktinio valdymo būdu.

Suinteresuotų asmenų R. N. ir J. Ž. paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad R. N. gyvena sodyboje (duomenys neskelbtini), kuri nekilnojamojo registro duomenimis nuo 2019 m. lapkričio 6 d. įregistruota mirusiosios R. N. vardu, nors prieš tai buvo registruota jo vardu. R. N. paaiškinimus, kad sodyboje jis gyveno visą laiką, ji priklausė jam, tik dėl skolų antstoliams buvo perrašyta mamos vardu, patvirtina nekilnojamo turto registro duomenys, kad šis turtas R. N. vardu buvo įregistruotas 2019 m. spalio 23 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu (e. b. 1 t., b. l. 57-74). Suinteresuotas asmuo J. Ž. patvirtino, kad šiuo adresu gyvena brolis R. ir minėtų turtu rūpinasi.

Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas.). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas, jis pagrįstas ir įrodytas paminėtais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais (CPK 445 straipsnis). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Įvertinus visus byloje esančius teismo ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėja Z. N., suinteresuoti asmenys R. N. ir A. N. po savo motinos R. N. mirties priėmė jos palikimą, pradėdami faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Todėl ta aplinkybė, kad pareiškėja Z. N. ir suinteresuotas asmuo A. N. priėmė vieną dalį palikimo, o suinteresuotas asmuo R. N. kitą, nėra teisiškai reikšminga, laikytina, kad jie priėmė visą R. N. palikimą lygiomis dalimis. Faktinis valdymas yra vienas iš palikimo priėmimo būdų, numatytas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnį, todėl pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų pareiškimai su savarankiškais reikalavimais tenkintini, ir nustatytina, kad Z. N., A. N., R. N. faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po jų motinos R. N. mirties.

Dėl termino priimti palikimą atnaujinimo.

Suinteresuotas asmuo J. Ž. prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, nes ji motinos O. N. palikimo nepriėmė faktinio valdymo būdu, nes daug metų gyvena savarankiškai. Bylos duomenys patvirtina, kad ji motinos palikimo nepriėmė faktinio valdymo būdu.

Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, kad šio kodekso 5.50 straipsnio nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą, palikimui priimti, teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 576-578 straipsnyje nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecinė teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Suinteresuotas asmuo J. Ž. nurodė, kad ji palikimo priėmimo terminą praleido dėl jai nustatytų psichinių ligų, su tuo susijusios jos būklės bei nežinojimo, kad reikia dėl palikimo kreiptis per tris mėnesius nuo palikėjo mirties pas notarą. Jos nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: neįgaliojo pažymėjimu nustatyta, kad J. Ž. nuo 2013 m. iki 2035 m. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (e. b. 1 t., b. l. 51-52); medicinos dokumentų išrašu nustatyta, kad J. Ž. 2022 metais buvo taikomas gydymas nuo psichinės ligos (e. b. 1 t., b. l. 54); VŠĮ ,,Marijampolės ligoninė“ epikrizėmis nustatyta, kad J. Ž. buvo gydyta stacionare nuo 2021 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. sausio 13 d; nuo 2022 m. gegužės 11 d. iki 2022 m. gegužės 23 d. dėl psichinės būklės pablogėjimo (e. b. 1 t., b. l. 55-56).

Suinteresuotas asmuo R. N. su suinteresuoto asmens J. Ž. pareiškimu sutiko, o pareiškėja Z. N. ir suinteresuotas asmuo A. N. tam neprieštaravo. Paveldėjimo liudijimas niekam nėra išduotas, todėl teismo sprendimas nepakenks civilinių santykių stabilumui. Terminas priimti palikimą praleistas nedaug, jis baigėsi (duomenys neskelbtini), o suinteresuotas asmuo J. Ž., sužinojusi apie savo teisę priimti palikimą, iš karto ėmėsi veiksmų, kreipėsi teisinės pagalbos, bei padavė teismui pareiškimą 2022 m. lapkričio 15 d..

Teismas, atsižvelgdamas į pastarąsias aplinkybes bei tai, kad suinteresuotas asmuo savo tinkamu teisių įgyvendinimu negalėjo pasirūpinti dėl savo psichinės ligos ir nežinojimo, į tai, kad įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, į tai, kad terminas praleistas nedaug, paveldėjimo liudijimas nebuvo išduotas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažįsta, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, laikytinos svarbiomis, todėl atnaujintinas praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5, 5.50, 5.57 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamoji byloje tiek pareiškėjos, tiek suinteresuotų asmenų interesų prieštaravimų nenustatyta, visų reikalavimai buvo tenkinti, todėl bylinėjimosi išlaidos nedalintinos ir nepriteistinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. liepos 15 d. sprendimu pareiškėjai Z. N. buvo teikiama 100 proc. nemokama antrinė teisinė pagalba (e. b. 1 t., b. l. 11-12). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. spalio 20 d. sprendimu suinteresuotam asmeniui J. Ž. buvo teikiama 100 proc. nemokama antrinė teisinė pagalba (e. b. 1 t., b. l. 27-28). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. spalio 25 d. ir 2024 m. kovo 28 d. sprendimais suinteresuotam asmeniui R. N. buvo teikiama 100 proc. nemokama antrinė teisinė pagalba (e. b. 1 t., b. l. 33; 2 t., b. l. 11). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu suinteresuotam asmeniui A. N. buvo teikiama 100 proc. nemokama antrinė teisinė pagalba (e. b. 2 t., b. l. 9-12). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš byloje dalyvaujančių asmenų valstybės naudai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą, bei pareiškimus su savarankiškais reikalavimais tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Z. N., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos R. N., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiniu valdymu.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuotas asmuo A. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos R. N., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiniu valdymu.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuotas asmuo R. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos R. N., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiniu valdymu.

Faktus nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

Atnaujinti suinteresuotam asmeniui J. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos R. N., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo 3 (trijų) mėnesių terminą skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiųsti byloje dalyvavusiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.