Kauno apygardos teismo nutartis

2020-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-285-954/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-05
Bylos Nr.
1A-285-954/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28178-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius, Nerijus Meilutis
Nuteistasis
K. Z., D. D.
Advokatai
Vaidas Paltanavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-285-954/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28178-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo K. Z. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirtas laisvės atėmimas - 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsniu paskirta bausmė, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2019 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi prie griežtesnės bausmės paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridėta 2019 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirtas laisvės atėmimas 1 metai ir 7 mėnesiai, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 4 d. 19.35 val. iki 2019 m. liepos 5 d. 13.49 val. (1 para).

Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas D. D., tačiau jis nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. Z. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, bet ne mažiau kaip 4,41 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), 0,322 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,051 g. psichotropinės medžiagos – MDMA (Ecstasy), kurių ne mažiau kaip 2,44 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir 0,322 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino laikė savo automobilyje „Hyundai Tiburon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. liepos 4 d., apie 19.30 val. juo gabeno iki (duomenys neskelbtini), pastato, pažymėto Nr. 41, kur ne mažiau kaip 1,63 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) už 24 eurus pardavė D. D., o likusias narkotines ir psichotropines medžiagas, t. y. 0,81 g. narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir 0,322 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino laikė savo automobilyje „Hyundai Tiburon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki tol kol jas, tą pačią dieną, apie 19.35 val. automobilio apžiūros metu rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnai, bei 1,97 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir 0,051 g psichotropinės medžiagos – MDMA (Ecstasy) laikė savo namų ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2019 m. liepos 5 d., apie 11.27 val. jas kratos metu rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas, nuosprendžiu skirdamas bausmę, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes sprendė, kad nėra pagrindo manyti, kad K. Z. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu skirti švelnesnę bausmę nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, teisinio pagrindo nėra. K. Z. praeityje buvo teistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 258 straipsnio 2 dalį, jam buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, neskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, tačiau kaltinamasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo. Jis bausmės neatlikęs, padarė vėl tyčinį sunkų nusikaltimą, išvadų iš teistumo nepadarė, baustas administracine tvarka t. y. linkęs daryti teisės pažeidimus, nusikaltimus. Iš socialinio tyrimo išvados, kaltinamasis pateisina savo narkotikų vartojimą, sumenkindamas žalą ir poveikį sau bei aplink esantiems asmenims, šiuo metu nerodo motyvacijos pasikeisti. Dalyvavo tiekiant narkotikus kitiems. Kas kiek laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu, žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina.

3. Nuteistasis K. Z. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nuosprendį pakeisti, paskiriant bet kurią bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Šalies argumentai

3.1. Skunde nurodo, kad teismas nesilaikė BK 1 straipsnio, 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, pažeidė teisingumo, proporcingumo, bausmės individualizavimo principus ir dėl to paskyrė neteisingą bausmę. Ankščiau nors ir buvo teistas, tačiau charakterizuojamas teigiamai, turi tvirtus socialinius ryšius, o jo padaryti nusikaltimai nebuvo smurtinio pobūdžio ir nesukėlė sunkių pasekmių, jokios turtinės žalos valstybei nepadarė, šios aplinkybės, leidžia manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekiami ir paskyrus švelnesnę bausmę. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu skirti individualizuotas, adekvačias padarytoms nusikalstamoms veikoms ir teisingas bausmes.

3.2. Apeliantas nurodo, kad teismas kritiškai vertino tokias aplinkybes kaip jo nedarbas, nuolatinių pakankamo dydžio būtiniausioms išlaidoms pajamų neturėjimas, tai nulėmė jo pragyvenimo šaltinių kilmę - neteisėtu narkotinių medžiagų platinimu gaunamos pajamos. Tačiau faktinės bylos aplinkybės šių teismo teiginių nepatvirtina. Bylos dokumentuose aiškiai nurodyta, kad ji mokosi, siekdamas kuo greičiau įsidarbinti ir taip gauti savo pajamas, visiškai nesiaiškinta jo draugės gaunamų pajamų dydis ir šaltiniai. Jo šeimos santykiai ir socialiniai ryšiai, aplinka, nors buvo paminėti, tačiau vertinti vadovaujantis tik tipiniais keliais standartiniais dokumentais, rodančiais buvusį teistumą bei kitas neesmines aplinkybes. Kitų dokumentų, apibūdinančių jo socialinius ryšius su šeima, bendruomene ir pan., nepateikta, nors baudžiamajame įstatyme įrodyta apie kaltininko asmenybės vertinimo privalomumą.

3.3. Apeliantas pažymi, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su drauge, kuri daro jam teigiamą įtaką, ji narkotinių medžiagų nevartoja, vaikų neturi, santykiai su drauge ilgalaikiai, ruošiasi kurti šeimą. Viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu atvykdavo į visas apklausas, atsakingai dalyvavo procese, todėl nors jam paskirta bausmė, formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną - nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas, t. y. neteisingas. Vertinant visas jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, aiškiai matyti, kad tai tokia nusikalstama situacija, kurios vertinimas ir teismo sprendimas galėtų būti išimtinis.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į nuteistojo K. Z. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė nurodo, kad apylinkės teismas skirdamas K. Z. bausmę, BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatų nepažeidė, todėl prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nuosprendį.

5. Nuteistasis K. Z. ir jo gynėjas advokatas Vaidas Paltanavičius pataikė papildomus prašymus, kuriuose prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo K. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. Z. nesutinka tik su paskirta bausme, prašo skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas nuteistojo K. Z. apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

8. Pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

8.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).

8.2. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų pirmiau išdėstytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, baudžiamasis įstatymas numato išimtis iš bendros taisyklės, t. y. BK 54 straipsnio 3 dalį, 62 straipsnį.

8.3. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, tik nustačius bent dvi BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, t. y. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Tačiau net ir nustačius BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas teismui nekyla pareiga visais atvejais skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015). Taigi, švelnesnės bausmės paskyrimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu iš esmės yra išimtinis.

8.4. Apeliantas nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, t. y. už nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Nustatyta nuteistojo K. Z. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), be to, pripažinta, kad jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. Z. praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė nepraėjus pilnai trims mėnesiams po nuosprendžio priėmimo, kuriuo buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir už sunkaus nusikaltimo padarymą paskirtą laisvės apribojimo bausmė. Be to, administracinių nusižengimo registro duomenys patvirtina, kad jis buvo baustas ir administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalyje (2 t., b. l. 85–86). Socialinio tyrimo išvados duomenimis K. Z. pateisina savo narkotikų vartojimą, sumenkindamas žalą ir poveikį sau bei aplink esantiems asmenims, nerodo motyvacijos pasikeisti, žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina be to, kartoja tas pačias klaidas priimdamas sprendimus, neįvertina ankstesnio patyrimo, siekia greito savo poreikių patenkinimo, neapsvarsto galimų savo elgesio pasekmių (2 t., b. l. 103–105). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam K. Z. už jo padarytą nusikalstamą veika, į visas nurodytas aplinkybes atsižvelgė, įvertino šių aplinkybių visumą bei už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė nuteistajam sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę.

8.5. Kaip minėta, įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. BK 62 straipsnio nuostatų taikymas susijęs su šiame straipsnyje nurodytų konkrečių sąlygų buvimu. Šioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti būtinos sąlygos nenustatytos, nes nuteistojo K. Z. atžvilgiu nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

8.6. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šiuo požiūriu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą.

8.7. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo K. Z. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – jo padaryta veika nėra smurtinio pobūdžio, žala niekam nebuvo padaryta, teigiama jo charakteristika, šeiminės aplinkybės – nėra išimtinės aplinkybės, jos yra įprastos, būdingos daugeliui asmenų, nedarančios įtakos jo padarytos nusikalstamos veikos ar nuteistojo asmenybės pavojingumui mažinti ar švelninti. Be to, į nuteistojo K. Z. nurodytas aplinkybes dėl teigiamos charakteristikos, registracijos Užimtumo tarnyboje, nuoširdaus gailėjimosi ir kaltės pripažinimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas jam bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą ir nustatydamas minimalų laisvės atėmimo bausmė dydį. Bylos duomenys patvirtina, kad K. Z. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 48 balai, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Nuteistajam K. Z. išskiriami ir keturi kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, piktnaudžiavimas narkotikais, gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su K. Z. padaryta nusikalstama veika ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog straipsnio sankcijoje už sunkaus nusikaltimo padarymą numatytos bausmės paskyrimas K. Z. aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Šio išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, jog nuteistasis K. Z. turi draugę, kuri nevartoja narkotinių medžiagų, jam daro teigiamą įtaką, ketina su ja kurti šeimą, nes ši aplinkybė egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu ir jo nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam K. Z. paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, ji yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Nagrinėjamu atveju nuteistajam parinktos bausmės rūšis ir dydis atitinka teisingumo principo reikalavimus, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jos švelninti. Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

8.8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatų, o darydamas tokias išvadas vadovavosi baudžiamajame įstatyme įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, taip pat – BK 41 straipsnyje įtvirtintomis bausmės paskirties nuostatomis, BK 61 straipsnyje nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Taigi BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas teisingumo principas, reiškiantis teisingos bausmės paskyrimą, nebuvo pažeistas.

9. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, tinkamai motyvavo bausmės paskyrimą ir jos dydžio nustatymą, todėl keisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nuosprendį nuteistojo K. Z. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisDarius KantaravičiusNerijus Meilutis