Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. N. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. L. 2025 m. vasario 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. L. (toliau – Institucija) 2025 m. vasario 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 489 straipsnio 2 dalį – 100 Eur bauda už tai, kad jis 2025 m. sausio 5 d., 02.53 val., smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo nesilaikė 2025 m. sausio 5 d. jam 15 dienų laikotarpiui paskirtų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojimų, laikinai išsikelti iš smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens (toliau – PPA) gyvenamosios vietos, nesilankyti PPA gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie PPA ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais, tuo nesilaikė 2011 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (Nauja redakcija nuo 2023 m. liepos 1 d.) 8 str. 3 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p. reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnio 2 d. (Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimas).

2025 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo R. N. skundas, kuriuo prašo panaikinti priimtą nutarimą ir panaikinti paskirtą nuobaudą, kadangi yra netinkamai įvertintos faktinės bylos aplinkybės, smurto artimoje aplinkoje nebuvo. Sugrįžo į namus pasiimti dokumentų, kad galėtų kreiptis į teisėsaugos tarnybas. Skunde nurodė, kad jis gailisi, kad įvyko su I. N. žodinis konfliktas, tačiau ji yra neįgali, o draugės dukra nori I. N. išvežti į globos namus ir parduoti butą. Paskirta bauda jam labai didelė finansinė našta, nes jis dirba bankrutuojančioje įmonėje.

Remiantis bylos duomenimis Pareiškėjui 2025 m. sausio 4 d. 23.10 val. buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas buvo įpareigojimas laikinai išsikelti iš smurto artimoje aplinkoje PPA gyvenamosios vietos, nesilankyti PPA gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie PPA ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų 100 metrų atstumu, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais. Smurto orderis R. N. buvo įteiktas taip kaip numato aukščiau paminėtas teisinis reglamentavimas, elektroninėmis priemonėmis, t. y 2025 m. sausio 4 d. 23.10 val. išsiųsta SMS tel. (duomenys neskelbtini), todėl prievolė įteikti popierinę formą nekilo. SMS žinutėje, kuri yra automatizuota, asmeniui buvo nurodyta visa informacija apie išduotą smurto orderį bei jo nevykdymo pasekmės, bei galimybę daugiau informacijos apie jį sužinoti policijos įstaigoje. Pats asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Apie orderio išdavimą pareiškėjas buvo informuotas ir policijos pareigūnų, jam išaiškinta atsakomybė už orderio nesilaikymą. Byloje esančiame vaizdo įraše pavadinimu „Orderio išdavimas.mp4“ nuo 11 minutės iki 15 minutės aiškiai yra girdima, kaip policijos pareigūnė 2025 m. sausio 4 d. išaiškina R. N., kad jam yra išduodamas smurto orderis, išaiškino kokių reikalavimų jis turi laikytis, kur jį apskųsti bei atsakomybę už jo nesilaikymą. Po orderio išdavimo pareiškėjas išėjo iš gyvenamosios vietos su policijos pareigūnais.

2025 m. sausio 5 d. apie 02.36 val. buvo gautas pranešimas, kad R. N. grįžo adresu, kuriuo jam išduotas smurto orderis. Tikrinant pranešimą, policijos pareigūnai rado R. N. prie buto. Jis elgėsi agresyviai, konfliktavo, buvo neblaivus. Nors pats pareiškėjas skunde nurodo, kad grįžo namo pasiimti dokumentų, tačiau tai yra netiesa ir šias jo nurodomas aplinkybes įrodo vaizdo įraše pavadinimu (duomenys neskelbtini) užfiksuotos aplinkybės. Paminėtame vaizdo įraše pareiškėjas iš PPA reikalauja atiduoti jam pinigus, telefoną, jokios kalbos apie dokumentus nėra. Pareigūnams nustačius, kad buvo nesilaikyta smurto artimoj aplinkoje orderio reikalavimų R. N. 2025 m. sausio 5 d. 03.10 val. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kurį įteikė jam asmeniškai pasirašytinai.

Taigi, apie smurto orderio išdavimą R. N. buvo išaiškinta žodžiu, kas atsispindi pareigūnų kūno kamerų įrašuose, smurto orderis įteiktas taip kaip numato aukščiau paminėtas teisinis reglamentavimas, trumpąja SMS žinute. Todėl, vertinant smurto orderio įteikimo faktą, matyti kad smurto orderis R. N. buvo įteiktas ir apie jį išaiškinta tinkamai, todėl asmuo privalėjo laikytis jo sąlygų.

2025 m. sausio 5 d. apie 02.36 val. policijos pareigūnams pagal gautą pranešimą tikrinant ar

yra nepažeidinėjamos smurto orderio laikymosi sąlygos, buvo nustatyta, kad R. N. nesilaiko išduoto smurto orderio Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų, nes nesilaikė draudimo nesilankyti PPA gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie PPA arčiau kaip 100 metrų atstumu ir neieškoti ryšių su ja, dėl ko jam pagrįstai kilo administracinė atsakomybė numatyta ANK 489 str. 2 d.

Nors ir pagal R. N. skundą 2025 m. sausio 15 d. teismo sprendimu buvo priimtas

sprendimas panaikinti paskirtą apsaugos nuo smurto orderį, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad šio orderio įpareigojimų jis neturėjo laikytis jo galiojimo metu.

Pažymėjo, jog Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis gali būti išduodamas ne tik tuo atveju, kai yra nustatytas smurto artimoje aplinkoje faktas, bet ir tuo atveju, kai pagrįstai įtariama, jog prieš asmenį gali būti pavartotas smurtas artimoje aplinkoje. Tokia grėsmė policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą ir ją įvertinus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo metu buvo privaloma laikytis. Tokios pozicijos laikosi ir teismai (Klaipėdos apygardos teismo nutartis (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje“ įstatymo straipsnio 2 dalį numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatyto skundo padavimas paskirto apsaugos nuo smurto orderio vykdymo nesustabdo. Šio įstatymo 8 straipsnio 8 punkte numatyta, kad apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė. Jeigu apsaugos nuo smurto orderio skyrimas apskųstas teismui ir teismas, įvertinęs orderio skyrimo teisėtumą, panaikina orderį anksčiau, negu sueina 15 dienų nuo orderio paskyrimo momento, apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti nuo teismo nutarties priėmimo momento.

Taigi atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismui panaikinus orderį anksčiau negu sueina 15 d. nuo orderio paskyrimo momento, orderis nustoja galioti nuo teismo nutarties priėmimo momento, todėl smurto orderio reikalavimų nesilaikymas, kuris įvykdomas iki orderio panaikinimo nėra eliminuojamas.

Institucijos nuomone šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai surinkta įrodymų ir pateikta faktų apie pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, o apskųsdamas nutarimą, Pareiškėjas siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės, skunde asmuo nurodo akivaizdžiai situacijos neatitinkančius teiginius, taip siekdamas sušvelninti savo padėtį. Pažymėjo, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos dydis buvo parinktas atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, todėl pagrindo ją švelninti nėra. Siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, turtą, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, Institucija prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti galioti Institucijos nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį proceso dalyviams pranešta. Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Iš apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio nustatyta, jog skyrimo data 2025 m. sausio 4 d. 23.10 val., galioja iki 2025 m. sausio 18 d. 23.59 val. R. N. nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nesiartinti 100 metrų atstumu prie pavojų patiriančio asmens I. N., nebendrauti, neieškoti ryšių su pavojų patiriančiu asmeniu.

Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (Kaišiadoryse) 2025 m. sausio 14 d. nutarties matyti, kad R. N. skundas tenkintas ir išduotas Smurto artimoje aplinkoje orderis panaikintas. Nutartis 2025 m. sausio 22 d. įsiteisėjusi.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcija numato, kad siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nurodyti skundai, paduoti apylinkės ar apygardos teismui, tiek, kiek nenustatyta šiame įstatyme, nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Įstatymo 18 straipsnis numato administracinę atsakomybę pagal ANK nustatytą tvarką asmenims, melagingai pranešusiems apie smurtą artimoje aplinkoje, piktnaudžiavusiems smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų teisėmis, piktnaudžiavusiems smurtą patyrusių asmenų teisėmis, nesilaikiusiems apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų.

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 2 dalis numato, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, ir atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministro įsakymas. Įsakymo 1.2 punktas nustato, kad smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika yra, kai, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, vertinamo įvykio aplinkybės atitinka tris ir daugiau šio įsakymo nurodytų kriterijų.

ANK 489 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas nesilaiko apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų dvidešimt eurų.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2025 m. sausio 4 d. 23.10 val. buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui buvo paskirtas įpareigojimas laikinai išsikelti iš smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamosios vietos, nesilankyti PPA gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie PPA ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų 100 metrų atstumu, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.

2025 m. sausio 5 d., 02.53 val. pareiškėjas apsilankė pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje ir tą pačią dieną pareiškėjo atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį.

Iš byloje esančių duomenų neginčijamai nustatyta, kad 2025 m. sausio 5 d., 02.53 val. pareiškėjas lankėsi PPA gyvenamojoje vietoje, kai 2025 m. sausio 4 d. jo atžvilgiu buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas nesilankyti PPA gyvenamojoje vietoje ir nesiartinti prie PPA. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad administraciniame kaltinime nurodytu laiku galiojo pareiškėjo atžvilgiu išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ir jis nesilaikė paskirto draudimo nesilankyti PPA gyvenamojoje vietoje. Kadangi administracinio nusižengimo padarymo dieną apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis dar galiojo ir pareiškėjas R. N. privalėjo jo laikytis, Institucija pagrįstai patraukė pareiškėją administracinėn atsakomybėn. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-233-557/2023).

Vis dėl to, net ir pripažinus, kad R. N. padarė administracinį nusižengimą, sprendžiant klausimą dėl nuobaudos skyrimo būtina vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje, įvertinti, ar yra ANK 35 straipsnyje nustatytų atsakomybę lengvinančių bei kitų, net įstatymų nenurodytų, lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o taip pat – vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad R. N. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 100 Eur bauda yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta R. N. paskyrus įspėjimą. Teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgia į tai, kad R. N. laikomas neteistu, nėra nuolatinis priešingos teisei veiklos vykdytojas, baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas nuobaudas įvykdęs, turi vieną galiojančią nuobaudą, teigė, kad bendrovė, kurioje dirba, bankrutuoja ir neturi darbo, negauna pajamų, kadangi I. N. turi negalią, ją prižiūri, paskirtos baudos negali sumokėti dėl sunkios materialinės padėties, jo atžvilgiu išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis buvo panaikintas, duomenų apie jo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus negauta. Teismo įsitikinimu, tokia administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

pareiškėjo R. N. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. L. 2025 m. vasario 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl administracinės nuobaudos paskyrimo ir R. N. pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.