Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2023-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-188-1095/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-02-28Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-05-25Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-02-28
Bylos Nr.
1-188-1095/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23775-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė
Kaltinamasis
J. Ž.
Nukentėjusysis
T. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-188-1095/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23775-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.14; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.1.14; 2.1.15.1.2; (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 28 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė,sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Maldeikienei,kaltinamajam J. Ž.,nukentėjusiajam T. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, kurios vykdymas atidėtas 2 metams. Panevėžio m. apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti Panevėžio m. apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi paleistas lygtinai (neatlikus 7 mėnesių ir 3 dienų laisvės atėmimo bausmės);

3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 metams (paleistas lygtinai neatlikus 2 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmės),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Ž. 2022 m. birželio 28 d. apie 17.34 val. viešoje vietoje, Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), aplenkęs ir staigiai bei pavojingai stabdydamas užtvėręs kelią prieš jį leistinu, ne didesniu nei 50 km/h greičiu, važiavusiam automobiliui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo nukentėjusysis T. B., išlipęs iš automobilio, niekindamas moralės bei elgesio normas, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: matant keliu važiuojančių automobilių vairuotojams bei praeinantiems asmenims, viešai šaukė ant nukentėjusiojo T. B., plūdo jį necenzūriniais žodžiais dėl lėto važiavimo, stūmė nukentėjusįjį abejomis rankomis smūgiuodamas ne mažiau kaip 5 kartus į krūtinę, sudavė vieną smūgį į viršutinę lūpą, nukentėjusiajam suklupus ir bandant atsistoti, sudavė smūgį kumščiu į kairį šoną, o nukentėjusiajam atsistojus sudavė dar ne mažiau kaip 7 smūgius į galvą, nugarą ir rankas, tokiais savo veiksmais jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, šiurkščiai pažemino T. B. ir dėl chuliganiškų paskatų mažiausiai septynių trauminių poveikių pasekoje padarydamas jam galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies vokuose, muštinėmis žaizdomis ir pogleivio kraujosruvomis viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, nosies kaulų lūžiu, bei poodinę kraujosruvą nugaros srityje, odos nubrozdinimus dešiniame žaste, dešinės alkūnės srityje, nugaros srityje, kairio kelio srityje, nesunkiai sutrikdė T. B. sveikatą.

Įrodymai

Kaltinamasis J. Ž. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad pirmas suduotas smūgis buvo jo. Jis sudavė tik vieną smūgį nukentėjusiajam. Viskas vyko 2022 m. birželio pabaigoje, tiksliai dienos neatsimena, 17.15 val. Jis važiavo (duomenys neskelbtini), o T. B. išsuko iš šalutinio kelio prieš jį nerodydamas posūkio signalo, dėl to panaudojo garso signalą, T. B. automobiliui sustojus nukentėjusysis lipo iš mašinos, bet jis parodė nukentėjusiajam, kad nereikia konfliktų. Pajudėjo toliau, T. B. staigiai stabdė, po to sankryžoje abu pasuko į dešinę pusę, nukentėjusysis važiavo 10–20 km/ val. greičiu, dėl to jį lenkė, o T. B. jį su automobiliu spaudė į kairį kelkraštį, taip neleisdamas aplenkti, bet galiausiai jį aplenkė. Jie važiavo trise, su juo automobilyje važiavo E. M. ir T. K.. Nukentėjusysis automobilyje buvo vienas. Kai jam pavyko T. B. aplenkti, jie sustojo važiuojamojoje kelio dalyje prieš užkandinę. Tarp jų automobilių buvo apie 30–40 metrų atstumas. Viskas vyko prieš (duomenys neskelbtini) užkandinę. Išlipo T. K., kuris sėdėjo gale, paskui išlipo E. M., o po to ir jis pats. Nukentėjusysis išlipo iš automobilio ir ėjo link jų, vyko žodinis konfliktas, T. B. sakė „gaidžiai, pyderastai“. Jis nukentėjusiajam nieko nesakė, buvo pasimetęs. Jis T. B. smūgiavo, nes T. B. pripuolė link jų, įvyko apsistumdymas, jo draugai nieko nedarė. T. B. buvo priešais jį, viskas vyko gatvėje. Kai sudavė kumščiu į veidą nukentėjusiajam, matė, kad jam bėga kraujas iš lūpos. Pripažįsta, kad T. B. sudavė smūgį, nes T. B. puolė pirmas ir nežinojo, ką jis toliau darys, jis (T. B.) puolė juos, buvo agresyviai nusiteikęs. Jis nukentėjusiajam sudavė tik vieną kartą, pataikė į lūpą. Apsistumdymo metu T. B. jam suplėšė marškinėlius. Ar kas buvo parkritęs stumdymosi metu, nežino, bet jis pats buvo parkritęs, gal ir nukentėjusysis parkrito, neatsimena. Stumdymasis truko gal 2 minutes, o gal ir trumpiau, po to jie išsiskyrė. Jis atsisėdo į savo automobilį, atėjo T. B., trenkė jam su kažkuo į galvą ir iškvietė policiją. Po visų apsistumdymų jis gal apie 10 metrų pavažiavo į priekį, kitas automobilis iš priekio užblokavo jam kelią ir jis sustojo. Jei nebūtų užblokavę kelio, būtų sustojęs kelkraštyje, kad netrukdytų eismui ir būtų laukęs policijos. Jis su nukentėjusiuoju nebendravo, neatkreipė dėmesio, ar nukentėjusysis iki jų apsistumdymo buvo sveikas. Jis neturi paaiškinimų, kaip pas nukentėjusįjį atsirado tokie sužalojimai. Blogai jaučiasi dėl savo elgesio, nereikėjo T. B. trenkti. Pareikšto nukentėjusiojo civilinio ieškinio nepripažįsta, gali atlyginti tik žalą už gydymą.

Nukentėjusysis T. B. parodė, kad viskas vyko 2022 m. birželio 28 d., buvo 17.30 val. Jis išvažinėjo iš serviso, apsidairė ir pasuko į kairę, į (duomenys neskelbtini), tik išsuko ir J. Ž. jam „prilipo prie mašinos užpakalio“. Sustojęs prie šviesoforo pamatė, kaip atsidarė J. Ž. automobilio galinės durelės, asmens išlipusio nebuvo. Jis irgi atsidarė dureles, J. Ž. jam rodė, kad sėdėti ir jis dureles užsidarė. Buvo intensyvus eismas, priekyje jo važiavo automobiliai. Pasuko į dešinę link (duomenys neskelbtini) gatvės, J. Ž. jį aplenkė dar neprivažiavus (duomenys neskelbtini) kioskelio ir avariniu būdu sustabdė, užkišo jam savo mašiną. Atstumas tarp jų automobilių buvo apie 10 metrų. Kai J. Ž. jį lenkė, jis jam netrukdė. Jis specialiai nestabdė, bet jo automobilis buvo sustojęs, nes užgeso, jis tada jį kūrė, o jis ir vėl užgeso. Viskas prasidėjo, kai kaltinamasis ir du jo draugai išlipo iš automobilio. Kas po ko išlipo, nematė, jis tuo momentu sėdėjo automobilyje. Jis pats lipo iš automobilio, nes bijojo, kad jie (J. Ž. ir jo draugai) nesugadintų jo automobilio. Kaltinamasis plūdo jį visokiais žodžiais, nes jis per lėtai išvažiavo iš sankryžos. Nukentėjusysis J. Ž. ramino, po to pasipylė smūgiai, gal tris kartus krito, smūgių buvo tiek, kiek rašoma kaltinime. Jis buvo vadinamas gaidžiu, ožiu, o jis pats tokių žodžių niekam nesakė. Pirmas smūgis buvo jam į veidą, į lūpą, po to į nosį, į akį, į šoną, į nugarą, į galvos sritį, visi smūgiai buvo suduoti kumščiu. Po kiekvieno smūgio jis vos neprarasdavo sąmonės, todėl negalėjo daug ko pamatyti. Smūgiai jam į krūtinę buvo suduoti, kai kaltinamasis jį stūmė su jėga, jis juto skausmą. J. Ž. draugai stovėjo prie pat jų, gal ir jie galėjo suduoti jam, negali pasakyti. Ar kaltinamasis mušdamas jį pats susižalojo, nežino, neatkreipė dėmesio. Kaltinamasis ant žemės nebuvo parkritęs. Viskas vyko važiuojamojoje kelio dalyje, tarpe tarp jų sustojusių automobilių. Paskui tiesiog vienas nuo kito atsiskyrė. Iš karto tik įsėdęs į savo automobilį kvietė policiją. Po įvykio, kai J. Ž. jį sumušė, jis atsisėdo į savo automobilį, nufotografavo jo automobilio numerius. J. Ž. bandė išvažiuoti, pasišalinti iš įvykio vietos. Prie jo buvo privažiavęs automobilis, vairuotojas klausė, ar sustabdyti kaltinamąjį, nes jis (J. Ž.) pradėjo važiuoti, T. B. pasakė, kad taip. Tada J. Ž. pradėjo važiuoti į priekį ir kitas automobilis jį užstabdė. Jį išvežė greitoji pagalba, o policijos pareigūnai jo automobilį pastatė į aikštelę. Iki įvykio jis buvo visiškai sveikas, visi sužalojimai buvo padaryti įvykio metu. Po patirtų sužalojimų jam buvo sunku, negalėjo važiuoti į užsienį, į darbą, skaudėjo šonkaulį, nesikreipė į gydytoją, bet jam buvo sunku kvėpuoti, šonkaulis savaime užgijo, tepėsi tepaliukais. Fizinius nepatogumus jautė apie mėnesį laiko, veidas virš mėnesio gijo. Vizualiai estetinio vaizdo nebuvo, juto skausmą. Dėl nosies lūžio į medikus nesikreipė, nes didelės eilės, ketina privačiai operuotis nosies pertvarą, nes jaučiasi nelygumas. Jei nebūtų įvykę šio įvykio, jis po savaitės būtų toliau važiavęs dirbti į Olandiją, nes buvo grįžęs tik atostogų. Bandė tartis su darbdaviu, kad sugrįš vėliau, tačiau yra daug norinčių dirbti ir jo nelaukė, todėl turėjo pats savo noru išeiti iš darbo, kad jo neatleistų ir po to galėtų grįžti. Palaiko civilinį ieškinį, jam padaryta 2000 eurų neturtinė žala. Jis patyrė bemieges naktis, dvasinius išgyvenimus, buvo baimė važiuoti automobiliu, baisu eiti į kiemą, bendrauti su nepažįstamais asmenimis, dėl nosies ir lūpos sužalojimo negalėjo bendrauti su merginomis, kompleksavo. J. Ž. elgesį vertina kaip beprotišką. Jis jautėsi pažemintas, buvo daug mašinų, J. Ž. jį mušė viduryje gatvės.

Liudytojas L. K. parodė, kad yra Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialistas. Kaltinamasis lyg ir kažkur matytas. Buvo gautas pranešimas, jog gatvėje vyksta konfliktas, automobiliais užkirstas kelias. Nustatėme asmenų neblaivumą, buvo nustatyta leistina norma, bet kokia buvo, tiksliai neatsimena. Asmenys sukonfliktavo. Kokie automobiliai buvo, nepamena, konflikte dalyvavo gal 4 asmenys. Ką asmenys nurodė, kai jie atvyko į įvykio vietą, tiksliai nepamena. Buvo iškviesti medikai, vienas pilietis išvežtas su pažeidimais nosies ar veido srityje. Kiek pamena, buvo du greitosios pagalbos automobiliai kviesti, bet tiksliai nepamena. Kiek atsimena, asmenys naudojo fizinį smurtą vienas prieš kitą. Atvykus automobiliai buvo dešiniame kelkraštyje vienas prieš kitą. Kaip žmonės pasakojo, automobiliai susistabdė ir vyko muštynės. Lyg norėjo šalintis kažkas, bet kažkas neleido, tiksliai nepamena. Nėra tikras, kad toje vietoje, kur asmenys buvo jiems atvykus, ir vyko konfliktas. Vienas kitam užstabdė automobilius, prasilenkė, jie atvykę matė tik kaip vienas ant kito šaukė, smurto nematė.

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad tikslios įvykio datos neatsimena, bet tai buvo 2022 metų birželio mėnesio pabaigoje. Įvykio dieną dirbo su specialistu H. V., iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje netoli sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve yra sumuštas žmogus. Kokia tiksliai įvykio vieta, nepamena. Kai nuvyko į įvykio vietą, netoli minėtos sankryžos (duomenys neskelbtini) gatvėje stovėjo ,,Audi“ automobilis, o už jo ,,Volvo“ automobilis, kokie valstybiniai numeriai, neatsimena. Pamena, kad jaunuolis, kaip suprato, pranešėjas (jo duomenų neatsimena), paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės ,,Volvo“ automobiliu ir jam kelią užtvėrė (apvažiavo jį ir užstatė pravažiavimą) ,,Audi“ automobilio vairuotojas. ,,Volvo“ vairuotojas išlipo iš automobilio ir tada prie jo priėjo ,,Audi“ automobilio vairuotojas, kuris šaukdamas ant jo sudavė smūgius į veidą ar galvą (tiksliai nepamena, į kurią vietą), kiek smūgių sudavė, taip pat nepamena. Ant ,,Volvo“ vairuotojo veido matė sužalojimus, kiek pamena, bėgo kraujas iš lūpos. ,,Audi“ vairuotojas paaiškino, kad jis važiavo automobiliu ir norėjo aplenkti ,,Volvo“ automobilį, bet ,,Volvo“ vairuotojas neleido jam atlikti šio manevro, dėl to ,,Audi“ vairuotojas vis tiek aplenkė ,,Volvo“ automobilį ir sustojo tiesiai prieš jį. Iš automobilių išlipę abu vairuotojai konfliktavo žodžiais ir sudavė vienas kitam smūgius. Pamena, kad ,,Audi“ vairuotojo buvo sužalota ranka (nepamena kuri, tačiau rankos krumpliai buvo kruvini), ar buvo dar kažkur sužalotas ,,Audi“ vairuotojas, nepamena. Taip pat pamena, kad ,,Audi“ vairuotojas buvo tik su šortais, kur buvo jo marškinėliai, nepamena. Pamena, kad į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji pagalba abiem įvykio dalyviams. Taip pat abu vyriškiai nurodė, kad rašys skundus. ,,Audi“ automobilyje važiavo du keleiviai, kokie jų duomenys, neatsimena, bet tai yra nurodyta tarnybiniame pranešime, kurį surašė specialistas H. V.. Kiek atsimena, ,,Volvo“ automobilio vairuotojas buvo blaivus, o ,,Audi“ vairuotojui buvo nustatytas leidžiamas girtumas, tai yra nesiekė 0,4 promilių. Taip pat pamena, kad tik atvykus į įvykio vietą buvo sustojęs dar vienas automobilis, jo markės, modelio ir valstybinių numerių nepamena, duomenų neužsirašė, taip pat neužsirašė vairuotojo duomenų, bet, kaip suprato, to automobilio vairuotojas užstatė ,,Audi“ automobilį, kad šis nepasišalintų iš įvykio vietos kol atvyks policijos pareigūnai (1 t., b. l. 144–147).

Liudytojas L. K. patvirtina, kad parodymai teisingi, ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes.

Liudytojas E. M. parodė, kad važiavo automobiliu trise (duomenys neskelbtini) iš darbo. Viskas vyko vasarą, tiksliai nepamena, kokį mėnesį, jis, J. ir J. draugas važiavo su „Audi“ automobiliu, vairavo J.. (Duomenys neskelbtini). išsuko mašina ir pradėjo stabdyti, neduoti važiuoti, pagalvojo, kad gal asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų. Pasuko į dešinę, tai buvo gal (duomenys neskelbtini), tada tas automobilis vėl pradėjo stabdyti, jį aplenkė, nors jis nedavė lenkti, važinėjo po gatvę, ir sustojo tiek jie, tiek tas aplenktas automobilis. Sustojo neprivažiavę sankryžos su (duomenys neskelbtini). Atstumas tarp automobilių buvo apie 10 metrų. Jis J. sakė sustoti, gal ir sakė, kad reikia duoti jam į snukį. Kai sustojo automobiliai, pirmas išlipo nukentėjusysis, o vėliau iš J. vairuojamo automobilio išlipo ir jie. Ant nukentėjusiojo kūno nematė, kad būtų kokių sužalojimų. Nukentėjusysis prilėkė prie jų, pradėjo vadinti visokiais žodžiais, pasakė, kad jis yra iš Anglijos, kad duos į galvą, buvo agresyvus, puolė ant J. Ž., ėjo užsimojęs (nematė, ar trenkė J., ar jie stumdėsi), dėl to kaltinamasis jam sutrenkė. Kada J. sudavė jam, negali tiksliai pasakyti, nematė, kad J. jam smūgiuotų, bet matė, kaip kaltinamasi ir nukentėjusysis ėjo vienas prie kito rankas išskėtę. Nukentėjusiojo ir J. rankos mojavo, tačiau J. ėjo atgal, o nukentėjusysis jį puolė. Po to, kai jie jau sėdėjo automobilyje, nukentėjusysis prišoko prie jų automobilio ir iš kažkokio daikto per automobilio langą trenkė J. į galvą. J. apsipylė kraujais. Po smūgių J. pradėjo važiuoti, nes negalvojo, kad kažkam reikia pagalbos. Vėliau jau kitas automobilis užblokavo jų automobilį, užstatydamas kelią savo mašina. Nukentėjusysis kvietė policiją, spjaudė kraujais. Jei yra miesto kameros, tai viskas matytųsi. Konfliktas vyko gatvėje, važiuojamojoje kelio dalyje, truko apie 10 minučių. Automobiliai stovėjo vienoje juostoje. Buvo riksmai, nukentėjusysis puldinėjo, žmonės dar jį ramino, o jis visus siuntinėjo ir lakstė ratais po gatvę. Niekas nebuvo pargriuvęs. J. rūbai buvo suplėšyti. Nukentėjusiam buvo prakirsta lūpa, tačiau kokiomis aplinkybėmis ji buvo perkirsta, nematė. Pats nieko nukentėjusiajam nedarė ir kitas keleivis, kuris vyko su jais, taip pat nieko jam nedarė. Negali paaiškinti, kas nustatė nukentėjusiajam tiek sužalojimų, gal ir kas kitas jį prieš tai sužalojo, nes jis buvo neadekvatus, ir pats būtų jam davęs į nosį. Konfliktas įvyko, nes nukentėjusysis su mašina stovinėjo, nedavė lenkti, dėl to jie pamanė, kad asmuo girtas ar pavartojęs narkotinių medžiagų. Nukentėjusiojo nepažįsta. J. padarytų kitų sužalojimų nematė, jam tik buvo suduotas smūgis į galvą.

Liudytojas T. K. parodė, kad įvykis buvo vasarą, gal birželio mėnesį. Važiavo iš darbo namo su automobiliu, kurį vairavo J. Ž., jis pats sėdėjo gale, kartu su jais dar važiavo E.. Kai (duomenys neskelbtini) gatvėje kažkokia mašina iššoko priešais juos, J. panaudojo garso signalą ir važiavo toliau. Tas automobilis buvo sidabrinės spalvos „Volvo“, juo važiavo tik vairuotojas, kurio nepažinojo. Jis staiga pradėjo stabdyti, norėjo jį aplenkti dar (duomenys neskelbtini), bet buvo daug automobilių. Po to, kai pasuko į (duomenys neskelbtini), tas automobilis vėl stabdė, neleido aplenkti, bet jie jį aplenkė ir sustojo pažiūrėti, kas per vairuotojas, nes jis buvo neadekvatus. Automobiliai sustojo netoli (duomenys neskelbtini) kioskelio. Koks buvo atstumas tarp automobilių, kai jie sustojo, negali pasakyti, gal kokie 3 metrai. „Volvo“ vairuotojas staigiai išlipo iš mašinos ir pradėjo rėkauti. Jis pirmas išlipo iš J. vairuojamo automobilio ir klausė „Volvo“ vairuotojo, ką jis daro. Tas asmuo sakė, kad atvykęs iš Anglijos, kad padarys tvarką. Bandė J. Ž. smūgiuoti į veidą. Konfliktas vyko gatvėje, važiuojamojoje kelio dalyje. J. su tuo vairuotoju stovėjo vienas prieš kitą, tas asmuo užsimojo, draugas atsitraukė ir trenkė jam iš rankos į veidą. Kur J. trenkė jam, negali pasakyti. Tas vairuotojas tik vienas puolė. Jie norėjo išvažiuoti, todėl susėdo atgal į automobilį, bet tas asmuo priėjo prie jų automobilio, kažką rankoje turėjo ir trenkė J. į galvą, nors jis pats sukėlė avarinę situaciją. Daugiau smūgių nematė. Kita mašina priekyje sustojo, užstatė jiems kelią ir iškvietė policiją. Tam asmeniui bėgo kraujas, jis specialiai pūtė kraują, buvo neadekvatus. Ar konflikto metu kas nors buvo parkritęs ant žemės, negali pasakyti, pats visą laiką buvo šone ir nieko nedarė, kitas keleivis, kuris vyko su jais, taip pat nieko nedarė. Ar tam asmeniui buvo kokių sužalojimų, negali pasakyti, bet po kelių dienų matė jį važinėjantį su paspirtuku. Mano, kad nuo vieno smūgio negalėjo atsirasti tiek sužalojimų. Gal nukentėjusysis bando išsisukti iš padėties. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė, kad tas asmuo suplėšė J. marškinėlius. Stumdymosi ar grumtynių nematė, daugiau buvo žodinis konfliktas.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto H. V. 2022 m. birželio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. birželio 28 d. dirbo ekipaže ,, (duomenys neskelbtini)“ kartu su specialistu L. K., kai apie 17.36 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), nes pranešėją susistabdė automobilis ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipo nepažįstamas asmuo ir sumušė. Reikia medikų, praskelta lūpa. Atvykus nurodytu adresu pasitiko J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini). Abu įvykio dalyviai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini). J. Ž., vairuodamas automobilį ,,Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukonfliktavo su jaunuoliu T. B., kuris trukdė atlikti lenkimo manevrą. J. Ž. savo automobiliu užstatė kelią T. B. ir abu išlipę pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu J. Ž. kumščiu sudavė ne mažiau penkiolika kartų į veido sritį, taip prakirsdamas T. B. lūpą bei sužalodamas veidą, o pats J. Ž. nuo smūgių susižalojo ranką. T. B. kumščiu sudavė J. Ž. vieną kartą į kairį smilkinį. Alkoholio matuokliu ,,Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), J. Ž. pirmu pūtimu 17 val. 45 min. nustatytas 0,38 prom. neblaivumas, antru pūtimu 18 val. 01 min. – 0,36 prom. neblaivumas. T. B. buvo blaivus. J. Ž. matėsi sužalota dešinė plaštaka ir galva, o T. B. prakirsta lūpa, ištinusi nosis. Kartu su J. Ž. automobilyje važiavo E. M. ir T. K. (1 t., b. l. 148).

Iš 2022 m. birželio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, gatvėje. Gatvėje eismas vyksta dvejomis kryptimis. Įvykio vietoje gatvė yra tarp (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) pastatų. Gatvėje yra šaligatviai ir elektros stulpai. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų ar galimų įrankių nerasta (1 t., b. l. 15–20).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. D. 2022 m. gruodžio 8 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl informacijos patikslinimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje 2022 m. lapkričio 21 d. papildomai apklausiant nukentėjusįjį T. B., jis nurodė, kad turi nuotrauką, darytą įvykio metu, ir joje matosi ,,Audi“ automobilis. T. B. nurodė, kad buvo pamiršęs apie šią nuotrauką, pačios nuotraukos telefone išsisaugojęs neturi, tačiau nuotrauką turi, kadangi ją siuntė savo draugams. Peržiūrėjus T. B. pateiktą nuotrauką nustatyta, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Siekiant patikslinti šią informaciją, buvo peržiūrėta informacija „Maps.lt“ ir padarytos ekrano nuotraukos (1 t., b. l. 113–117).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo R. B. 2022 m. birželio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kamerų ant namų, esančių (duomenys neskelbtini), nepastebėta (1 t., b. l. 21–22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. B. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairės akies vokuose, muštinėmis žaizdomis ir pogleivio kraujosruvomis viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, nosies kaulų lūžiu bei poodinė kraujosruva nugaros srityje, odos nubrozdinimai dešiniame žaste, dešinės alkūnės srityje, nugaros srityje, kairio kelio srityje. Duomenų, prieštaraujančių nurodytam įvykio laikui, nėra. Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar paviršiumi, galimai suduodant ranka, įspiriant, į tokį paviršių atsitrenkiant, ar panašiai, mažiausiai 7 trauminių poveikių pasekoje. Tikimybė, kad T. B. galėjo susižaloti pats griūdamas, atmestina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Tikėtina, kad užduotyje nurodytomis aplinkybėmis T. B. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatyto nosies kaulų lūžio T. B. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (1 t., b. l. 79–80).

Iš 2022 m. lapkričio 11 d. specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistei S. M. buvo užduotas klausimas, ar įtariamajam J. Ž. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti jam pačiam suduodant smūgius nukentėjusiajam T. B. ir padarant nustatytus sužalojimus T. B. bei pačiam susižalojant. Specialistė S. M. į šį klausimą atsakė, kad negalima atmesti galimybės, jog J. Ž. nustatytas odos nubrozdinimas dešinės plaštakos srityje galėjo būti padarytas jam pačiam suduodant smūgius T. B. ir padarant nustatytus sužalojimus T. B., tam sužalojimo pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja (1 t., b. l. 129).

2022 m. liepos 11 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad perklausytas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (garso įrašo trukmė 1 min. 22 sek.). Garso įraše girdimi operatorės ir vyriškio (T. B.) balsai. T. B. kalba uždususiu balsu. BPC: 112, klausau. T. B.: Laba diena, mane ką tik sumušė, viduryje kelio susistabdė mašina. BPC: O koks automobilis? T. B.: Ir matau aš jo mašiną, (duomenys neskelbtini). BPC: O markė? T. B.: 84. BPC: Tai jus sustabdė, sumušė ir šalinasi? T. B.: Jo, jo. BPC: O jums greitoji reikalinga? T. B.: Taip, lūpą prakirto, visas kruvinas. BPC: Kur lauksit? T. B.: Aš prie, prie (duomenys neskelbtini). BPC: O tai jūs iš paskos važiuojat to automobilio? T. B.: Taip, iš paskos važiuoju, va dabar sustojo jisai vėl. BPC: Kokiam čia mieste? (fone girdimas vyriškas balsas: <keiksmažodis>) Kokiam mieste? Alio? T. B.: Panevėžys. BPC: Panevėžys? T. B.: Taip. BPC: Kokia gatvė? T. B.: (duomenys neskelbtini), nežinau žinokit. (duomenys neskelbtini) čia kažkas. BPC: O tai jūs sekat, o tai kur greitajai važiuoti? T. B.: Čia (duomenys neskelbtini) gatvėj, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). BPC: O tai jeigu jūs išvažiuosit iš ten, ar jūs ten? T. B.: Mes susistabdėm, mes viskas nebeleidžiam važiuoti. BPC: Supratau. Jūsų vardas? T. B.: T. B.. BPC: Ten nepažįstamas? T. B.: Ne, nepažįstamas. BPC: Gerai, laukit tada, informuojam. (duomenys neskelbtini) čia bus, (duomenys neskelbtini). T. B.: Taip, taip. BPC: Gerai, laukit (1 t., b. l. 27–29).

2022 m. liepos 13 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėti body kamerų vaizdo įrašai (pateiktas failas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra dviejų body kamerų vaizdo įrašai). Atidarius failą pavadinimu „BOF1EC5F36DE“, matoma 10 vaizdo įrašų. Vaizdo įrašai spalvoti, su garsu, vaizdo kamera pritvirtinta prie specialisto L. K., kartu dirba specialistas H. V.). Vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0628_172333_001“ nesusijęs su atliekamu ikiteisminiu tyrimu.

Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0628_175214_002“ matoma (duomenys neskelbtini) gatvė netoli (duomenys neskelbtini), esančio prie (duomenys neskelbtini). Kairėje vaizdo kameros pusėje matomas vyriškis, vilkintis mėlynos spalvos marškinėlius, su tatuiruote ant kairės rankos žasto, pagal ikiteisminio tyrimo bylos duomenis tai T. B., priekyje stovi vyriškis mūvintis tik šortus, matomas išteptas raudona spalva, galimai krauju, kaklas ir krūtinė, pagal ikiteisminio tyrimo bylos duomenis tai J. Ž., į mėlynos spalvos ,,Audi“ automobilio kapotą stovi atsirėmęs vyriškis, vilkintis baltai mėlyna spalva ruožuotus marškinėlius, pagal ikiteisminio tyrimo bylos duomenis tai E. M.. T. B.: Va lūpą praskėlė. Vaizdo įrašo pabaiga 17:52:15 val.

Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0628_175430_003“ matoma (duomenys neskelbtini) gatvė, atvykusi greitoji medicinos pagalba. T. B. barasi su E. M. dėl įvykio. Prieina J. Ž., paduoda dokumentus pareigūnui H. V.. GMP darbuotoja nusiveda T. B. į automobilį apžiūrai. J. Ž.: (sako E. M.) Ei, E., E., raminkis. Eik, sėsk į mašiną. L. K.: Jums pagalba reikalinga? (klausia J. Ž.) J. Ž.: Aš nežinau, galvą va praskėlė (rodo ranka į galvos kairę pusę) ir ranką. L. K.: Tai jūs iš kumščių čia daužėtės? Ane? J. Ž.: Aš nežinau, aš nuėjau į mašiną, atsisėdau ir prišoko, ir pro langą dėjo į galvą. O visi čia ant mūsų susivarė, kad mes či kalčiausi. L. K.: O pats blaivas? J. Ž.: Nu galim prasipūst. L. K.: O kur susimušėt? Čia ant kelio? (paima iš tarnybinio automobilio alkotesterį) E. M.: Nieks či nesimušė, čia <keiksmažodis> yra, pažėk, ką padarė (rodo raudonomis dėmėmis aptaškytą ruožuotus marškinėlius). L. K.: 0,38 girtumas. J. Ž.: Aš pora skardinių išgėręs. E. M.: O tas <keiksmažodis> mane visą nupurškė krauju, tai aš jam turiu dovanot? L. K.: Pareiškimą gali rašyti, kad tau... E. M.: Tai gerai, aš parašau pareiškimą. L. K.: O pretenzijų? (klausia J. Ž.). Prieina jaunuolis, vilkintis šviesiai rudos spalvos marškinėlius, su vasarine kepuraite, su snapeliu, pagal ikiteisminio tyrimo bylos duomenis tai T. K.. T. K.: Aš mačiau kaip viskas buvo, jis nieko nepadarė. Tai aišku, kad turi pretenzijų. L. K.: Aš ne tavęs klausiu (kviečia per raciją dėl pašalinių asmenų, trukdančių įvykyje). J. Ž.: Taigi mes kartu buvom. L. K.: Tai neturi jam pretenzijų? J. Ž.: Jei jis man turi pretenzijų, aš irgi turiu pretenzijų. Ateina GMP darbuotoja ir praneša, kad T. B. vešis į ligoninės priėmimo skyrių, kadangi reikia siūti lūpą. L. K. nueina į GMP automobilį, kur sėdi T. B., matosi T. B. kruvinas veidas, paduoda alkotesterį T. B.. Vaizdo įrašo pabaiga 17:59:29 val.

Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0628_175930_004“ matoma, kaip L. K. prieina prie J. Ž.. L. K.: Žėk, jis sakė rašys pareiškimą. Ir tu rašysi? Tvarkoj. Grįžta prie T. B. ir duoda pūsti į alkotesterį, T. B. pučia, matomas rezultatas 0,00. T. B.: O kaip bus su mašina? L. K.: Patrauktum? T. B.: Gal jūs galit? Ji užvesta. L. K. nueina prie ,,Volvo“ automobilio ir nuvairuoja automobilį už (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) pastato į aikštelę, paduoda ,,Volvo“ automobilio užvedimo raktelius T. B.. L. K.: Turėsi jam pretenzijų? T. B.: Turėsiu. L. K.: Gerai. Ten dar irgi turės. GMP kviečia papildomą GMP brigadą J. Ž.. Vaizdo įrašo pabaiga 18:04:28 val.

Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0628_180429_005“ matoma, kaip L. K. apžiūri J. Ž., kur yra sužalojimai, matosi sužalota kruvina dešinė ranka ties krumpliais. J. Ž.: Jis kažką rankoj turėjo, su kumščiais prakirst negalėjo, pro langą smūgiuodamas neprakirsi. L. K. per raciją budėtojams praneša apie įvykį. T. K. prieina prie L. K.: iš prieš pat nosį iššoko, net nežiūrėjęs yra mašinų, nėra, iššoko, mes sustabdėm, jis toks nepatenkintas, či pradėjo mušt, sako kas jum čia yra. Atvažiuoja GMP automobilis ir nusiveda J. Ž. į automobilį apžiūrai. E. M. ir T. K. atidaro ,,Audi“ automobilio dureles ir pasiima daiktus. Vaizdo įrašo pabaiga 18:09:27 val.

Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0628_80928_006“ matoma, kaip E. M. ir T. K. pasiima daiktus iš ,,Audi“ automobilio. J. Ž. antrą kartą pučia į alkotesterį, nustatomas 0,36 promilės girtumas. J. Ž. prašo patraukti jo automobilį ,,Audi“ į šalį, kad netrukdytų eismui, o raktelius paduoti T. K., kuris raktelius jam atneštų į ligoninę. Vaizdo įrašo pabaiga 18:14:26 val.

Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0628_181427_007“ matoma, kaip J. Ž. pasirašo blaivumo tikrinimo knygoje. L. K. ,,Audi“ automobilį nuvairuoja į aikštelę už (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) pastato. Iš L. K. užvedimo raktelius pasičiumpa T. K.. Pareigūnai sėda į tarnybinį automobilį ir važiuoja paskui GMP. Vaizdo įrašo pabaiga 18:19:25 val.

Atidarius failą pavadinimu „BOF1EC608FB8“ matomi 7 vaizdo įrašai (vaizdo įrašai spalvoti, su garsu, vaizdo kamera pritvirtinta prie specialisto H. V., kartu dirba specialistas L. K.): „2022_0628_173718_005“ vaizdo įrašas nesisijęs su atliekamu ikiteisminiu tyrimu; „2022_0628_175214_006“, „2022_0628_175713_007“, „2022_0628_180212_008“, „2022_628_180711_009“, „2022_0628_181310_010“ ir „2022_0628_181709_011“ vaizdo įrašuose matomas tas pats vaizdas, kaip ir L. K. kūno kameroje. Vaizdo įrašų pabaiga 18:18:15 val. (1 t., b. l. 32–39).

2022 m. rugpjūčio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėtas pateiktas vaizdo įrašas, kurio pavadinimas „2022 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) (17.00_17.40 val.)“. Vaizdo įrašas spalvotas su girdimu garsu (gatvės triukšmas). Vaizdo įraše matoma (duomenys neskelbtini) gatvė (vaizdo įrašo apatiniame kairiame kampe) ir (duomenys neskelbtini) gatvė (einanti horizontaliai vaizdo įrašo). Vaizdo įrašo pradžia „06-28-2022 TUE 16:59:50“. Vaizdo įraše matoma, kaip (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės privažiuoja pilkos spalvos lengvasis automobilis (valstybiniai numeriai, automobilio markė ir modelis nesimato) ir sustoja įstrižai eismo juostos, skirtos važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Prie pilkos spalvos automobilio priekinių keleivio durelių, kur galimai yra atvertas langas, nuo kairės matomo vaizdo įrašo pusės prieina jaunuolis, pagal ikiteisminio tyrimo bylos duomenis tai T. B., ir galimai kalba. T. B. atsitraukia nuo priekinių keleivio durelių ir atbulas traukiasi link (duomenys neskelbtini) gatvės, prie jo artinasi du vyriškiai. Vienas vyriškis mūvi tik šortus, pagal ikiteisminio tyrimo bylos duomenis tai J. Ž., o antras vyriškis vilki ruožuotus marškinėlius, pagal ikiteisminio tyrimo bylos duomenis tai E. M.. Asmenys galimai kalba. 17:41:33 val. nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės į (duomenys neskelbtini) gatvę įsuka policijos automobilis ir sustoja priekiu priešais pilkos spalvos automobilį. Iš pilkos spalvos automobilio išlipa jaunuolis, vilkintis tamsios spalvos drabužius, kažką pasako pareigūnams ir sėda į savo pilkos spalvos automobilį bei išvažiuoja. Toliau vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnai bendrauja su likusiais asmenimis. Atvyksta greitoji medicinos pagalba. Vaizdo įrašo pabaiga 17:45:28 val. (1 t., b. l. 50–52).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta atsakomybė tam, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Taigi būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151-628/2021).

Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 284 straipsnis).

Kaltinamasis, nukentėjusysis, liudytojai T. K. ir E. M. yra tie asmenys, kurie nuo pradžių iki pabaigos dalyvavo ir matė, kas įvyko, tačiau šių asmenų parodymai dėl tam tikrų aplinkybių nesutampa. Iš visų šių asmenų parodymų dalies, kuri sutampa, nustatyta, kad 2022 m. birželio 28 d. po 17 val. T. K. ir E. M. važiavo (duomenys neskelbtini) (nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini)) J. Ž. vairuojamu „Audi“ automobiliu, kai į (duomenys neskelbtini) priešais juos iš teritorijos įvažiavo T. B. vairuojamas automobilis „Volvo“. Abu šie automobiliai važiavo vienas paskui kitą ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje pasuko į dešinę, į (duomenys neskelbtini), bei važiavo link (duomenys neskelbtini). Visi šie asmenys patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) J. Ž. vairuojamas „Audi“ automobilis aplenkė T. B. vairuojamą automobilį „Volvo“ ir po to abu šie automobiliai sustojo.

Tai, kurioje vietoje ir kokioje padėtyje šie automobiliai buvo sustoję, patvirtina nukentėjusiojo padaryta nuotrauka (1 t., b. l. 113), iš kurios matyti, kad automobiliai stovi dešinėje eismo juostoje, skirtoje važiuoti link (duomenys neskelbtini), tarp jų yra nedidelis atstumas, dešinėje pusėje matyti (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastatas, automobilio „Audi“ keleivio durelės atidarytos. Kaltinamasis nurodė daug didesnį atstumą tarp sustojusių automobilių (teisme nurodė buvus 30–40 metrų, o ikiteisminio tyrimo metu – 20–30 metrų atstumą tarp automobilių), nei jis užfiksuotas jau minėtoje nuotraukoje. Nukentėjusysis nuosekliai nuo pat skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą (jį viduryje kelio susistabdė mašina) ir pirmosios įvykio dieną įvykusios apklausos (automobilis „Audi“ užkirto kelią) tvirtina, kad automobiliai (duomenys neskelbtini). ne šiaip sustojo vienas paskui kitą, o automobilio „Audi“ vairuotojas po to, kai jį aplenkė, staigiai bei pavojingai stabdydamas užtvėrė jam kelią. 2022 m. rugsėjo 23 d. apklausoje nukentėjusysis taip pat nurodė, kad po to, kai jį aplenkė, automobilio „Audi“ vairuotojas staigiai sustojo prieš jį, dėl to jis buvo staigiai priverstas stabdyti, jog neįvyktų avarija ir jis neatsitrenktų į automobilio „Audi“ galą. Teisme nukentėjusysis patvirtino, kad automobilio „Audi“ vairuotojas jį avariniu būdu sustabdė, nes užkišo savo mašiną. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais apie tai, kokioje situacijoje jis sustojo (duomenys neskelbtini), o kitokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad sustojo atsigauti po patirto streso dėl avarinės situacijos, o automobilis „Volvo“ sustojo lėtai, palikdamas 20–30 metrų atstumą iki jo automobilio (jau minėta, kad tai prieštarauja nuotraukoje užfiksuotai situacijai). Liudytojų T. K. ir E. M. teigimu, pirmas sustojo automobilis „Volvo“, o po to sustojo ir J. Ž. vairuojamas automobilis, tačiau tai prieštarauja elementariai logikai, nes tarp sustojusių automobilių buvo itin mažas tarpas, o automobilis „Audi“ po lenkimo manevro važiavo priekyje. Taigi jeigu pirmas būtų sustojęs aplenktas automobilis „Volvo“, kaip teigia liudytojai, tai priekyje važiavęs automobilis „Audi“ negalėjo sustoti tokiu mažu atstumu nuo sustojusio automobilio „Volvo“.

Kaip nustatyta, automobiliams sustojus važiuojamojoje kelio dalyje įvyko konfliktas tarp abiejų automobilių vairuotojų (J. Ž. ir T. B.), kurį matė kartu su kaltinamuoju automobiliu važiavę liudytojai T. K. ir E. M.. Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad po įvykusio konflikto 17.38 val. T. B. iškvietė pagalbą, nurodydamas, kad jį viduryje kelio susistabdė mašina ir sumušė, prakirto lūpą, kad jis visas kruvinas, kad automobilis šalinosi, bet (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) jis sustabdytas, jam nebeleidžiama važiuoti (1 t., b. l. 27–29). Kaip nurodė nukentėjusysis, pašalinio automobilio vairuotojas užstatė „Audi“ automobiliui kelią, neleisdamas jam pasišalinti. Iš pareigūnų kūno kameromis padarytų vaizdo įrašų matyti, kad kai atvyko iškviesti policijos pareigūnai, „Audi“ ir „Volvo“ automobiliai stovėjo (duomenys neskelbtini), jau netoli sankryžos su (duomenys neskelbtini).

Abu konflikto dalyviai ir liudytojai T. K. bei E. M. neneigia, kad automobiliams pirmą kartą sustojus (duomenys neskelbtini) tarp automobilių vairuotojų įvyko konfliktas. Kaltinamasis ir liudytojai T. K. bei E. M. parodė, kad sustojo aplenkę automobilį „Volvo“ dėl to, jog nukentėjusysis važiavo lėtai, kelis kartus stabdė, trukdė jį aplenkti, dėl to automobiliu „Audi“ važiavusiems asmenims kilo įtarimas, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas gali būti neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Tačiau nukentėjusiojo apsvaigimas nebuvo nustatytas, jis buvo blaivus. O kaltinamajam nustatytas 0,4 prom. neviršijantis girtumas.

Nors kaltinamasis J. Ž., liudytojai T. K. ir E. M. teigia, kad J. Ž. nukentėjusiajam sudavė tik 1 smūgį, o pats konfliktas tarp vairuotojų įvyko dėl to, kad pats nukentėjusysis puolė, buvo agresyvus, bandė suduoti J. Ž., tačiau nukentėjusysis tvirtina, kad tai kaltinamasis jį plūdo visokiais žodžiais dėl per lėto važiavo, o po to pasipylė smūgiai kumščiu į veidą (pataikė į lūpą, į nosį, į akį), į šoną, į nugarą, į galvos sritį, į krūtinę (stumiant su jėga). Nukentėjusiojo parodymai apie jam suduotų smūgių gausą ir vietą, į kurią jie buvo suduoti, atitinka jam Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytus padarytus sužalojimus: poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, muštinės žaizdos ir pogleivio kraujosruvos viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, nosies kaulų lūžis, poodinė kraujosruva nugaros srityje, odos nubrozdinimai dešiniame žaste, dešinės alkūnės srityje, nugaros srityje, kairio kelio srityje.

Nei kaltinamasis, nei liudytojai T. K. ar E. M. nenurodė, kad ant nukentėjusiojo kūno dar iki konflikto būtų matę sužalojimų. Jau minėtoje, specialisto išvadoje nurodyta, kad duomenų, prieštaraujančių nurodytam įvykio laikui, nėra. Taigi teismas neturi pagrindo abejoti, kad visi T. B. nustatyti sužalojimai buvo padaryti būtent tiriamo įvykio metu ir ne kieno nors kito, o kaltinamojo veiksmais, nes tiek kaltinamasis, tiek liudytojai T. K. ar E. M. nurodė, kad T. K. ar E. M. ar kiti asmenys į konfliktą nesikišo, jį tik stebėjo. Kaltinamasis pripažįsta sudavęs nukentėjusiąjam vieną smūgį ir su juo stumdęsis, tačiau, kaip nustatyta specialisto išvadoje, sužalojimai nukentėjusiajam padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar paviršiumi, galimai suduodant ranka, įspiriant, į tokį paviršių atsitrenkiant, ar panašiai, mažiausiai 7 trauminių poveikių pasekoje, o tikimybė, kad T. B. galėjo susižaloti pats griūdamas, atmestina, nes tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje.

Taigi kaltinamojo ir liudytojų T. K. ir E. M. parodymai, kad nukentėjusiajam J. Ž. sudavė tik vieną smūgį ir daugiau niekaip kitaip prieš jį nesmurtavo, prieštarauja specialisto išvadoje nustatytai sužalojimų gausai (trauminių poveikių skaičiui) ir lokalizacijai įvairiose kūno vietose. Kaltinamasis ir liudytojai E. M. bei T. K. patvirtino, kad nukentėjusiojo nepažįsta, įvykio metu jį matė pirmą kartą. Pažymėtina, kad liudytojai T. K. ar E. M. nebuvo visiškai neutralūs įvykio stebėtojai, nes jie važiavo kartu su J. Ž., ir, kaip nurodė teisme, E. M. yra kaltinamojo kolega, o T. K. – kaltinamojo draugas. Taigi gali turėti interesą padėti draugui / kolegai išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nei kaltinamasis, nei liudytojai T. K. ar E. M. negalėjo teisme paaiškinti, kaip galėjo įvykio metu ant nukentėjusiojo kūno atsirasti tiek sužalojimų, kuriuos užfiksavo teismo med. ekspertė. Dėl tokių kaltinamojo ir liudytojų T. K., E. M. parodymų prieštaravimo kitiems byloje surinktiems įrodymams, teismas juos vertina kritiškai ir vadovaujasi nuosekliais ir kitiems įrodymams neprieštaraujančiais nukentėjusiojo parodymais, apie tai, kas ir kokiais veiksmais jį sužalojo.

Nors kaltinamasis ir liudytojai E. M. bei T. K. nurodo, kad J. Ž. sudavė nukentėjusiajam gindamasis, nes pats T. B. buvo agresyvus, bandė suduoti kaltinamajam, tačiau kaltinamojo prieš nukentėjusįjį panaudotas smurtas, įvertinus smurtinių veiksmų gausą, jų intensyvumą, kaltinamojo pusėje buvusią jėgos persvarą (kaltinamasis buvo su dar 2 kitais asmenimis, o nukentėjusysis buvo vienas), taip pat tai, kad sustojimas gatvėje įvyko būtent automobilį vairavusio kaltinamojo iniciatyva (nukentėjusysis neplanavo sustoti, jeigu jam nebūtų buvusi sudaryta kliūtis toliau važiuoti), rodo, kad kaltinamasis smurtavo ne gynybos, o puolimo tikslais, nes jokio pavojingo kėsinimosi iki tol, kol kaltinamasis panaudojo smurtą, nebuvo.

Kaltinamasis ir liudytojai E. M. bei T. K. teigia, kad nukentėjusysis jiems po konflikto jau sėdint automobilyje pro atidarytą automobilio langą kažkokiu rankoje turėtu daiktu sudavė J. Ž. į galvą. Po įvykio ne tik nukentėjusysis, bet ir kaltinamasis buvo nuvežtas į ligoninę. Tačiau ten jam jokių sužalojimų galvoje neužfiksuota, nustatytas tik dešinės plaštakos odos nubrozdinimas, kuris, kaip matyti iš specialisto paaiškinimų protokolo, galėjo būti padaryti jam pačiam suduodant smūgius nukentėjusiajam T. B., nes tam sužalojimo pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja (1 t., b. l. 129, 152–155). Šuo aspektu svarbu ir tai, kad patys asmenys nurodo, jog T. B. trenkė kaltinamajam į galvą jau po konflikto gatvėje, taigi net jeigu ši aplinkybė ir būtų teisinga, tai įvyko vėliau, negu J. Ž. smurtavo prieš nukentėjusįjį, todėl nepatvirtina, kad J. Ž. gatvėje tarp sustojusių automobilių smurtavo gindamasis nuo nukentėjusiojo. Pažymėtina, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir dėl T. B. veiksmų įvykio situacijoje, tačiau jis prokuroro 2022 m. lapkričio 23 d. nutarimu nutrauktas, nenustačius, kad T. B. būtų padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką (3 t., b. l. 2–8). Taigi jokie nusikalstami T. B. veiksmai tiriamoje situacijoje nebuvo nustatyti.

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir palyginęs juos tarpusavyje, konstatuoja, kad byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu metu ir vietoje panaudojo smurtinius veiksmus prieš T. B. ir taip sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Dėl nustatyto nosies kaulų lūžio T. B. sveikata sutrikdyta nesunkiai, dėl to jo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 138 straipsnį. Kaltinamajam inkriminuota, kad T. B. sveikatą jis sutrikdė dėl chuliganiškų paskatų ir kad kaltinime nurodytais savo veiksmais, atliktais viešoje vietoje, įskaitant smurto panaudojimą prieš kitą asmenį, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Chuliganiškų paskatų aspektu akcentuotina, kad nei kaltinamasis, nei su juo važiavę liudytojai E. M. bei T. K. su nukentėjusiuoju iki įvykio nebuvo pažįstami. Kaltinamojo nepasitenkinimas kilo dėl to, kaip nukentėjusysis vairavo savo automobilį. Vietoj to, kad praneštų policijai apie galimai daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jeigu manė, kad nukentėjusysis juos padarė, ar kad aplenkęs nukentėjusįjį tiesiog nuvažiuotų toliau, kaltinamasis pasirinko staigiai bei pavojingai stabdydamas užtverti kelią aplenktam nukentėjusiojo automobiliui ir po to abiem automobiliams sustojus ir jais važiavusiems asmenims išlipus iš savo automobilių iš pradžių šaukė ant nukentėjusiojo T. B., plūdo jį necenzūriniais žodžiais, o vėliau ir panaudojo prieš T. B. smurtą. Visa tai vyko vienoje iš Panevėžio miesto gatvių darbo dieną po 17 val., kai buvo pakankamai intensyvus eismas. Taigi nėra abejonių, kad pasirinktas kaltinamojo elgesio variantas viešoje vietoje, viską matant keliu važiuojančių automobilių vairuotojams bei praeinantiems asmenims, šiurkščiai pažemino T. B..

Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad smurtas prieš nukentėjusįjį panaudotas dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, toks kaltinamojo elgesys gatvėje buvo atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekis pasirodyti prieš aplinkinius ir pademonstravo niekinamą J. Ž. požiūrį į aplinkinius. Kaltinamasis kaip pretekstą savo veiksmams panaudojo mažareikšmę dingstį, t. y. jo netenkinusį nukentėjusiojo vairavimą, tačiau į situaciją kelyje sureagavo visiškai neadekvačiai. Net jeigu nukentėjusysis iš tikrųjų ir padarė kokius nors Kelių eismo taisykles pažeidimus, tai visiškai nepateisina kaltinamojo elgesio. Taigi chuliganiškos paskatos, kaip sveikatos sutrikdymo motyvas, kaltinamajam inkriminuotos pagrįstai. Be to, nustatytu kaltinamojo elgesiu buvo ne tik padarytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikaltimas, bet ir sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, buvo trukdoma normaliam eismui, nes gatvėje, kurioje yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, tol, kol vyko konfliktas, eismo juosta link (duomenys neskelbtini) negalėjo pravažiuoti automobiliai. Kaltinamasis elgėsi niekindamas moralės bei elgesio normas, įžūliai, naudojo fizinį smurtą gatvėje prieš kitą vairuotoją, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinamojo pasirinktas elgesio būdas viešoje vietoje patvirtina, kad buvo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas, kvalifikuojamas pagal BK 284 straipsnį.

Civiliniai ieškiniai

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo 121,32 Eur turtinę žalą už T. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (2 t., b. l. 84–85). Kartu su civiliniu ieškiniu buvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai (2 t., b. l. 87). Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas nukentėjusiajam suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainiais už jam ligoninėje suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala padaryta kaltinamojo tyčiniais veiksmais, Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, iš J. Ž. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiant 121,32 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. palūkanas ir 400 Eur teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų (2 t., b. l. 192–193).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

Šiuo atveju nėra abejonių, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, nes jis buvo fiziškai sužalotas ir patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje. Nustatyta, kad T. B. buvo padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairės akies vokuose, muštinėmis žaizdomis ir pogleivio kraujosruvomis viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, nosies kaulų lūžiu, bei poodinė kraujosruva nugaros srityje, odos nubrozdinimai dešiniame žaste, dešinės alkūnės srityje, nugaros srityje, kairio kelio srityje. Ligoninėje nukentėjusiajam buvo susiūta lūpos žaizda, nustatyta, kad nosies ašis skausminga ir sutinusi, o pertvara kiek pakrypusi į kairę.

Nukentėjusysis tiek civiliame ieškinyje, tiek ir teisme duodamas parodymus nurodė, kad tuo metu, kai įvyko konfliktas, buvo grįžęs iš užsienio, kur dirbo, atostogauti į Lietuvą, tačiau dėl patirtų sužalojimų negalėjo laiku grįžti į užsienį dirbti (po savaitės turėjo grįžti į Olandiją), bandė tartis su darbdaviu, kad sugrįš vėliau, tačiau yra daug norinčių dirbti ir jo nelaukė, todėl turėjo pats savo noru išeiti iš darbo, kad jo neatleistų ir po to dar galėtų grįžti. Po įvykio buvo tik ligoninėje, o daugiau į gydytojus nesikreipė. Skaudėjo sumuštą šoną, buvo sunku kvėpuoti, labai skaudėjo kosėjant, negalėjo ant sumušto šono miegoti, dėl to tepėsi tepaliukais. Fizinius nepatogumus jautė apie mėnesį laiko, o sužalojimai veide virš mėnesio gijo, dėl sužalojimų veide vizualiai estetinio vaizdo nebuvo, dėl to kompleksavo, taigi negalėjo eiti į pasimatymus, nors tuo metu kaip tik ieškojosi merginos, buvo apribotas bendravimas su draugais. Dėl patirto streso kankina nemiga, nerimas, pablogėjo sveikata, buvo baimė važiuoti automobiliu, baisu eiti į kiemą, bendrauti su nepažįstamais asmenimis. Ketina privačiai operuotis nosies pertvarą, nes jaučiasi nelygumas, kamuoja sloga, suprastėjo uoslė. Jis jautėsi pažemintas dėl to, kad J. Ž. jį mušė viduryje gatvės matant kitiems asmenims. Nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusiajam nosies kaulų lūžis ir veido srityje, kuri yra gana jautri ir susijusi su žmogaus išvaizda, padaryti sužalojimai tam tikrą laiką apribojo T. B. galimybes bendrauti su kitais asmenimis.

Teismas, įvertinęs padarytų nusikaltimų sunkumą, vertybes, kurios buvo pažeistos, prieš nukentėjusįjį atliktų veiksmų pobūdį, jam padarytus sužalojimus, asmens kaltės formą (tiesioginė tyčia), nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, patirtus nepatogumus, kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, tokio pobūdžio bylose formuojama teismų praktika dėl priteisiamų neturtinės žalos dydžių, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 2000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati, pagrįsta ir teisinga. Kadangi žala iki šiol nebuvo atlyginta, iš kaltinamojo J. Ž. nukentėjusiojo naudai priteistini 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tokia neturtinės žalos suma atitinka tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką (Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-879/2022). Pareikštas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.

Bausmės

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes. J. Ž. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Nusikalstamas veikas J. Ž. padarė tuo metu, kai kitame ikiteisminiame tyrime jam buvo taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Kaltinamasis J. Ž. praeityje yra kelis kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, yra dirbantis. J. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad veikas jis padarė būdamas recidyvistu.

Atsižvelgęs į visas padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes (nusikaltimai padaryti viešoje vietoje matant kitiems asmenims, pavartoto smurto intensyvumą, sukeltas pasekmes), įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas šiuo atveju už abiejų nusikaltimų padarymą kaltinamajam skirti už vidurkį trumpesnes laisvės atėmimo bausmes, nes J. Ž. teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nėra padaręs, jo atliktos bausmės, įskaitant ir laisvės atėmimo, nesulaikė nuo naujų tyčinių nusikaltimų padarymo. Pagal 284 straipsnį kaltinamajam skirtina 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą skirtini 2 metai laisvės atėmimo. Kadangi padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, bausmės bendrintinos apėmimo būdu, ilgesnės trukmės (griežtesne) laisvės atėmimo bausme apimant trumpesnės trukmės (švelnesnę) laisvės atėmimo bausmę, ir paskiriant galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į J. Ž. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. birželio 28 d. iki 2022 m. birželio 29 d. – 1 para, ją prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai (2 t., b. l. 74–80).

Prokurorė baigiamojoje kalboje prašė spręsti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal BK 75 straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto ar laisvės atėmimo bausmė (jos dalis) realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Teismas, dar kartą įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, jų pobūdį, kaltinamojo asmenybę, praeitį, ankstesnius jo teistumus ir jam taikytas poveikio priemones (jam jau buvo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo institutai), sprendžia, kad tik realus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali pasiekti bausmės tikslus. Tai, kad kaltinamasis dirba ir turi atlyginti iš jo priteistą žalą, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą. Nors kaltinamasis baigus nagrinėti bylą nurodė, kad gailisi, jog viskas taip įvyko, ir prašė skirti kuo švelnesnę bausmę, tačiau jis per visą procesą nesiėmė jokių veiksmų, kad sušvelnintų nusikaltimų pasekmes. Pažymėtina, kad kaltinamasis savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu neigė, o teisme pripažino tik iš dalies, nė dalies padarytos žalos nėra atlyginęs, nukentėjusiojo neatsiprašė. Teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimo institutas tokioje situacijoje, įvertinus tiek kaltinamojo praeitį, tiek padarytas veikas, tiek ir elgesį proceso metu, netaikytinas, nes nėra pagrindo manyti, kad laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo.

Kiti klausimai

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju nukentėjusysis kreipėsi į advokatę V. Savickienę, kuriai už civilinio ieškinio parengimą ir patarimą, jis sumokėjo 400 Eur (2 t., b. l. 193). Šios išlaidos yra pagrįsto dydžio ir dėl to priteistinos iš kaltinamojo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo valstybei išieškotinos 19,92 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 108–115) – panaikintinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Byloje esantys kompaktiniai diskai paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

J. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

J. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti J. Ž. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. birželio 28 d. iki 2022 m. birželio 29 d. (1 para), 1 (vieną) sulaikymo parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš J. Ž. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 121,32 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 32 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo T. B. civilinį ieškinį tenkinti ir iš J. Ž. nukentėjusiojo T. B. naudai priteisti 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš J. Ž. nukentėjusiojo T. B. naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš J. Ž. 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) valstybei proceso išlaidų.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje joje esančius kompaktinius diskus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Girnytė