Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-07-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-401-396/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-21
Bylos Nr.
1A-401-396/2017
Teisminio proceso Nr.
1-04-6-00007-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Jucys, Viktoras Kažys, Linas Žukauskas
Nuteistasis
G. I.
Advokatai
Romanas Lupeika
Kategorijos
  • 1.2.14.6.2.2Didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
Baudžiamoji byla Nr. 1A-401-396/2017Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00007-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.2.; 1.2.18.8.1.; 1.2.18.10.;1.2.18.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio, Lino Žukausko,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui,gynėjui advokatui Romanui Lupeikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. I. (G. I.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo G. I. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams;

- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme aštuoniems mėnesiams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams;

- pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir G. I. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, G. I. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą tęsti darbą.

Iš nuteistojo G. I. priteista BŽŪB „O“ 25 049,91 Eur, valstybei – 9 739,79 Eur bei 20,32 Eur proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. I. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „O“ (įmonės kodas XXXX, registruota (duomenys neskelbtini) rajonas) pirmininku, kuris dėl užimamų pareigų buvo atsakingas už bendrovės turtą, nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyčia, turėdamas tikslą pasisavinti didelės vertės ŽŪB ,,O“ turtą – pinigines lėšas skirtas ūkio išlaidoms, paėmė iš bendrovės kasos 59 660,23 Lt, tačiau jų panaudojimo nepagrindė jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir jų negrąžino į bendrovės kasą. Tokiu būdu G. I. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės ŽŪB „O“ turtą, t. y. 59 660,23 Lt (17 278,80 Eur).

1.1. Tęsdamas nusikalstamą veiklą, G. I. būdamas ŽŪB „O“ pirmininku, nuo 2012 m. sausio 31 d. iki 2014 m. spalio 30 d. tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyčia, pasisavino į buhalterinę apskaitą neįtrauktą ŽŪB ,,O“ turtą, pinigines lėšas – 26 832,11 Lt (7 771,11 Eur), t. y. G. I. už parduotus gyvulius pagal 2013 m. lapkričio 8 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija BLN Nr. 0721455 iš UAB ,,Č“ gavo 2 619,05 Lt, pagal 2013 m. lapkričio 8 d. kasos pajamų orderį serija OP Nr. 00079 iš UAB ,,A“ gavo 18 905,04 Lt, pagal 2014 m. liepos 8 d. kasos pajamų orderį serija KPO Nr. 00095 iš R. V. gavo 3 388 Lt, pagal 2012 m. rugpjūčio 2 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija UIN Nr. 0736649 iš UAB „P“ gavo 4 458,25 Lt, pagal 2013 m. liepos 8 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija UIN Nr. 0791294 gavo 3 442,21 Lt, pagal 2012 m. rugpjūčio 2 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija UIN Nr. 0736650 gavo 2 417,58 Lt, pagal 2012 m. rugpjūčio 14 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija UIN Nr. 0737586 gavo 3 219,21 Lt, pagal 2012 m. rugpjūčio 14 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija UIN Nr. 0737587 gavo 2 369,18 Lt, pagal 2012 m. rugpjūčio 14 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija UIN Nr. 0737588 gavo 1 450,79 Lt. G. I. iš viso už parduotus gyvulius gavo 42 269,31 Lt.

1.2. Taip pat, G. I. iš ŽŪB ,,O“ AB DNB banke esančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) kaip atskaitingas asmuo paėmė: 2012 m. vasario 27 d. – 200 Lt, 2012 m. kovo 16 d. – 1 200 Lt, 2012 m. gegužės 8 d. – 2 000 Lt, 2012 m. gegužės 8 d. – 300 Lt, 2012 m. gegužės 8 d. – 2 000 Lt; iš P. kredito unijoje esančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) kaip atskaitingas asmuo paėmė: 2013 m. vasario 25 d. – 2 000 Lt, 2013 m. vasario 26 d. – 2 000 Lt, 2013 m. vasario 28 d. – 2 000 Lt, 2013 m. kovo 1 d. – 2 000 Lt, 2013 m. kovo 14 d. – 2 000 Lt, 2013 m. kovo 15 d. – 2 000 Lt, 2013 m. kovo 18 d. – 2 000 Lt. G. I. iš viso paėmė 19 700 Lt.

1.3. Taip pat, G. I. į savo sutuoktinės V. I. AB DNB banke esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), kaip avansą ūkio išlaidoms iš ŽŪB ,,O“ priklausančios UAB Medicinos banke esančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė: 2012 m. sausio 31 d. 1 500 Lt, 2012 m. vasario 6 d. – 3 000 Lt; iš ŽŪB ,,O“ priklausančios AB Š. banke esančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė: 2013 m. rugpjūčio 21 d. – 1 950 Lt, 2013 m. rugsėjo 25 d. – 8 900 Lt; iš ŽŪB ,,O“ priklausančios UAB ,,C“ banke esančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė: 2013 m. gruodžio 6 d. – 250 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. – 5 000 Lt, 2014 m. sausio 27 d. – 150 Lt, 2014 m. vasario 14 d. – 4 300 Lt, 2014 m. kovo 12 d. – 1 800 Lt, 2014 m. kovo 31 d. – 3 450 Lt, 2014 m. balandžio 22 d. – 6 000 Lt, 2014 m. gegužės 6 d. – 5 600 Lt, 2014 m. liepos 4 d. – 5 000 Lt. G. I. iš viso pervedė 46 900 Lt į savo sutuoktinės V. I. sąskaitą.

1.4. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, G. I. disponuodamas V. I. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, mokėjimo kortele, iš pervestų 46 900 Lt grynaisiais paėmė: 2012 m. vasario 1 d. – 1 000 Lt, 2012 m. vasario 2 d. – 2 000 Lt, 2012 m. vasario 7 d. – 500 Lt, 2012 m. kovo 6 d. – 1 000 Lt, 2013 m. rugpjūčio 23 d. – 1 940 Lt, 2013 m. rugsėjo 25 d. – 1 000 Lt, 2013 m. rugsėjo 26 d. – 3 200 Lt, 2013 m. rugsėjo 28 d. – 2 000 Lt, 2013 m. rugsėjo 30 d. – 2 700 Lt, 2014 m. sausio 3 d. – 2 000 Lt, 2014 m. sausio 8 d. – 3 000 Lt, 2014 m. vasario 20 d. – 3 000 Lt, 2014 m. vasario 28 d. – 1 300 Lt, 2014 m. kovo 14 d. – 1 800 Lt, 2014 m. balandžio 1 d. – 2 400 Lt, 2014 m. balandžio 3 d. – 1 200 Lt, 2014 m. balandžio 22 d. – 400 Lt, 2014 m. balandžio 23 d. – 2 000 Lt, 2014 m. balandžio 25 d. – 1 600 Lt, 2014 m. balandžio 27 d. – 2 000 Lt, 2014 m. gegužės 12 d. – 2 000 Lt, 2014 m. gegužės 16 d. – 1 000 Lt, 2014 m. gegužės 20 d. – 1 000 Lt, 2014 m. gegužės 22 d. – 1 000 Lt, 2014 m. birželio 12 d. – 600 Lt, 2014 m. liepos 19 d. – 1 500 Lt, 2014 m. liepos 26 d. – 1 000 Lt, 2014 m. rugpjūčio 19 d. – 500 Lt, 2014 m. rugpjūčio 30 d. – 800 Lt, 2014 m. rugsėjo 2 d. – 300 Lt, 2014 m. rugsėjo 4 d. – 200 Lt, 2014 m. rugsėjo 9 d. – 300 Lt, 2014 m. rugsėjo 11 d. – 100 Lt, 2014 m. rugsėjo 13 d. – 200 Lt, 2014 m. rugsėjo 15 d. – 100 Lt. G. I. iš viso paėmė 46 640 Lt.

1.5. Tokiu būdu G. I. nuo 2012 m. sausio 31 d. iki 2014 m. liepos 8 d. kaip atskaitingas asmuo iš ŽŪB ,,O“ gavo 108 869,31 Lt, iš kurių 82 037,20 Lt panaudojimą pagrindė apskaitos dokumentais, o likusių 26 832,11 Lt negrąžino į bendrovės kasą bei jų panaudojimo nepagrindė jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir taip pasisavino jo žinioje buvusį ŽŪB „O“ turtą – pinigines lėšas, t. y. 26 832,11 Lt (7 771,11 Eur).

Šiais veiksmais G. I. iš viso pasisavino didelės vertės ŽŪB „O“ turtą – pinigines lėšas, t. y. 86 492,34 Lt (25 049,91 Eur).

2. G. I. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas ŽŪB „O“ pirmininku ir atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 30 d., P. rajone, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, į ŽŪB „O“ buhalterinę apskaitą neįtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais 19 976,27 Lt (5 785,53 Eur) grynųjų pinigų gavimo ir priėmimo į kasą.

Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

2.1. G. I. iš UAB ,,P“, pagal 2012 m. rugpjūčio 2 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija UIN Nr. 0736649 gavo 4 458,25 Lt, pagal 2012 m. rugpjūčio 2 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija UIN Nr. 0736650 gavo 2 417,58 Lt, pagal 2012 m. rugpjūčio 14 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija UIN Nr. 0737586 gavo 3 219,21 Lt, pagal 2012 m. rugpjūčio 14 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija UIN Nr. 0737587 gavo 2 369,18 Lt, pagal 2012 m. rugpjūčio 14 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija UIN Nr. 0737588 gavo 1 450,79 Lt, pagal 2013 m. liepos 8 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija UIN Nr. 0791294 gavo 3 442,21 Lt, bei pagal pinigų išmokėjimo kvitą serija BLN Nr. 0721455 iš UAB „Č“ gavo 2 619,05 Lt, kurių gavimo ir įnešimo į ŽŪB ,,O“ kasą nepagrindė apskaitos dokumentais.

2.2. Taip pat, G. I. pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes nepagrindė apskaitos dokumentais ūkio išlaidoms paimtų 108 062,17 Lt (31 296,96 Eur) panaudojimo.

Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

2.2.1. G. I. už parduotus gyvulius pagal 2013 m. lapkričio 8 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija BLN Nr. 0721455 iš UAB ,,Č“ gavo 2 619,05 Lt, pagal 2013 m. lapkričio 8 d. pagal kasos pajamų orderį serija OP Nr. 00079 iš UAB ,,A“ gavo 18 905,04 Lt, pagal 2014 m. liepos 8 d. kasos pajamų orderį serija KPO Nr. 00095 iš R. V. gavo 3 388 Lt, iš UAB ,,P“ pagal 2012 m. rugpjūčio 2 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija UIN Nr. 0736649 gavo 4 458,25 Lt, pagal 2012 m. rugpjūčio 2 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija UIN Nr. 0736650 gavo 2 417,58 Lt, pagal 2012 m. rugpjūčio 14 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija UIN Nr. 0737586 gavo 3 219,21 Lt, pagal 2012 m. rugpjūčio 14 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija UIN Nr. 0737587 gavo 2 369,18 Lt, pagal 2012 m. rugpjūčio 14 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija UIN Nr. 0737588 gavo 1 450,79 Lt, pagal 2013 m. liepos 8 d. pinigų išmokėjimo kvitą serija UIN Nr. 0791294 gavo 3 442,21 Lt. Tokiu būdu už parduotus gyvulius gavo iš viso 42 269,31 Lt.

2.3. Taip pat, G. I. nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. kaip atskaitingas asmuo ūkio išlaidoms buvo paėmęs ŽŪB ,,O“ priklausančius 59 660,23 Lt, kurių panaudojimo nebuvo pagrindęs buhalterinės apskaitos dokumentais.

Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

2.3.1. G. I. iš ŽŪB ,,O“ AB DNB banke esančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) kaip atskaitingas asmuo 2012 m. vasario 27 d. grynaisiais išėmė 200 Lt, 2012 m. kovo 16 d. grynaisiais išėmė 1 200 Lt, 2012 m. gegužės 8 d. grynaisiais išėmė 2 000 Lt, 2012 m. gegužės 8 d. grynaisiais išėmė 300 Lt, 2012 m. gegužės 8 d. grynaisiais išėmė 2 000 Lt, iš P. kredito unijoje esančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) kaip atskaitingas asmuo 2013 m. vasario 25 d. grynaisiais išėmė 2 000 Lt, 2013 m. vasario 26 d. grynaisiais išėmė 2 000 Lt, 2013 m. vasario 28 d. grynaisiais išėmė 2 000 Lt, 2013 m. kovo 1 d. grynaisiais išėmė 2 000 Lt, 2013 m. kovo 14 d. grynaisiais išėmė 2 000 Lt, 2013 m. kovo 15 d. grynaisiais išėmė 2 000 Lt, 2013 m. kovo 18 d. grynaisiais išėmė 2 000 Lt. Tokiu būdu G. I. iš viso grynaisiais išėmė 19 700 Lt;

2.3.2. G. I. į savo sutuoktinės V. I. AB DNB banke esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), kaip avansą ūkio išlaidoms iš ŽŪB ,,O“ priklausančios UAB Medicinos banke esančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė: 2012 m. sausio 31 d. 1 500 Lt, 2012 m. vasario 6 d. – 3 000 Lt; iš ŽŪB ,,O“ priklausančios AB Š. banke esančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė: 2013 m. rugpjūčio 21 d. – 1 950 Lt, 2013 m. rugsėjo 25 d. – 8 900 Lt; iš ŽŪB ,,O“ priklausančios UAB ,,C“ banke esančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė: 2013 m. gruodžio 6 d. – 250 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. – 5 000 Lt, 2014 m. sausio 27 d. – 150 Lt, 2014 m. vasario 14 d. – 4 300 Lt, 2014 m. kovo 12 d. – 1 800 Lt, 2014 m. kovo 31 d. – 3 450 Lt, 2014 m. balandžio 22 d. – 6 000 Lt, 2014 m. gegužės 6 d. – 5 600 Lt, 2014 m. liepos 4 d. – 5 000 Lt. Tokiu būdu G. I. į V. I. sąskaitą sau kaip atskaitingam asmeniui pervedė 46 900 Lt.

Šiais veiksmais G. I. nuo 2012 m. sausio 31 d. iki 2014 m. liepos 8 d. būdamas atskaitingas asmuo, iš ŽŪB ,,O“ gavo 168 529,54 Lt, iš kurių 108 062,17 Lt (31 296,96 Eur) negrąžino į bendrovės kasą, jų panaudojimo nepagrindė jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais, dėl ko negalima iš dalies nustatyti nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 30 d. ŽŪB „O“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3. G. I. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas ŽŪB „O“ pirmininku, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų saugojimą, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 30 d., P. rajone, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX- 574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, jog „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą ir neišsaugojo: pinigų priėmimo kvitų, kuriais pagrindė 3 648,15 Lt (10 56,58 Eur) išmokėjimą ūkininkui Ž. J.: 2013 m. kovo 15 d. serija BUH Nr. 5796554 – 11 63,42 Lt, 2013 m. kovo 16 d. serija BUH Nr. 5796555 – 907,5 Lt, 2013 m. kovo 23 d. serija BUH Nr. 5796556 – 598,95 Lt, 2013 m. birželio 25 d. serija BUH Nr. 5796559 – 877,25 Lt, 2014 m. vasario 14 d. serija BUH Nr. 5796561 – 712,08 Lt; dokumentų, patvirtinančių turėtus sandorius su UAB ,,P“: 2012 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitos faktūros serija PMS Nr. 6129832 išrašytos 44 58,25 Lt, 2012 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitos faktūros serija PMS Nr. 6129834, išrašytos 2 417,58 Lt, 2012 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitos faktūros serija PMS Nr. 6129869, išrašytos 2 319,21 Lt, 2012 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitos faktūros serija PMS Nr. 6129871, išrašytos 1 450,79 Lt, 2012 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitos faktūros serija PMS Nr. 6129872, išrašytos 2 369,18 Lt, 2013 m. liepos 8 d. PVM sąskaitos faktūros serija PMS Nr. 6143244, išrašytos 3 442,21 Lt, bei 2013 m. liepos 8 d. pinigų išmokėjimo kvito serija UNI Nr. 0791294, išrašytą 3 442,21 Lt.

Dėl to negalima iš dalies nustatyti nuo 2012 m. sausio 1d. iki 2014 m. spalio 30 d. ŽŪB „O“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3.1. Taip pat, G. I. siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai:

G. I. būdamas ŽUB „O“ pirmininku, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2013 m. kovo 28 d. iki 2015 m. liepos 20 d., P. rajone, tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio 2002 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad ,,PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“; 14 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad ,,Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas“, turėdamas tikslą išvengti 4 329,35 Lt (1 253,87 Eur) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2012 m. rugpjūčio mėnesį, 2013 m. sausio ir liepos mėnesiais bei 2014 m. liepos mėnesį, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose tyčia nedeklaravo 20 615,87 Lt PVM apmokestinamų sandorių, 4 329,35 Lt mokėtino į biudžetą pardavimo PVM ir elektroniniu būdu jas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

3.1.1. 2012 m. spalio 3 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos ŽŪB ,,O“ 2012 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijos (forma FR0600) 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ neparodė PVM apmokestinamosios vertės – 11 500 Lt bei 29 eilutėje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ neparodė 2 415,01 Lt pardavimo PVM ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 2 415,01 Lt pridėtinės vertės mokesčio;

3.1.2. 2013 m. kovo 28 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos ŽŪB ,,O“ 2013 m. sausio mėnesio PVM deklaracijos (forma FR0600) 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ neparodė PVM apmokestinamosios vertės – 3 471,07 Lt bei 29 eilutėje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ neparodė 728,93 Lt pardavimo PVM ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 728,93 Lt pridėtinės vertės mokesčio;

3.1.3. 2013 m. rugsėjo 11 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos ŽŪB ,,O“ 2013 m. liepos mėnesio PVM deklaracijos (forma FR0600) 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ neparodė PVM apmokestinamosios vertės – 2 844,80 Lt bei 29 eilutėje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ neparodė 597,41 Lt pardavimo PVM ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 597,41 Lt pridėtinės vertės mokesčio;

3.1.4. 2014 m. rugpjūčio 25 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos ŽŪB ,,O“ 2014 m. liepos mėnesio PVM deklaracijos (forma FR0600) 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ neparodė PVM apmokestinamosios vertės – 2 800 Lt bei 29 eilutėje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ neparodė 588 Lt pardavimo PVM ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 588 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Šiais veiksmais G. I. pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai 2012 m. rugpjūčio mėnesio, 2013 m. sausio ir liepos mėnesiais bei 2014 m. liepos mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose įrašė neteisingus duomenis ir išvengė 4 329,35 Lt (1 253,87 Eur) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo.

3.2. Be to, G. I., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nesilaikė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 53 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas“, ir turėdamas tikslą išvengti pelno mokesčio sumokėjimo, 2011–2012 metų metinėse pelno mokesčio deklaracijose, pateiktose mokesčių administratoriui, tyčia nedeklaravo 29 300,19 Lt (8 485,92 Eur) apmokestinamojo pelno:

Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

3.2.1. 2013 m. birželio 3 d. elektroniniu būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2011 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijos 18 eilutėje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ nedeklaravo 51 0957,72 Lt ŽŪB „O“ nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pardavimo pajamų, 48 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“, 88 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo 510 957,72 Lt apmokestinamojo pelno, 57 eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 69 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 73 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 25 547,89 Lt (7 399,18 Eur) pelno mokesčio sumos, mokėtinos į biudžetą;

3.2.2. 2014 m. gegužės 27 d. elektroniniu būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2012 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijos 48 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ nedeklaravo 75 045,93 Lt ŽŪB „O“ nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pardavimo pajamų; 88 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo 75 045,93 Lt apmokestinamojo pelno; 57 eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 69 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 73 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 3 752,30 Lt (1 086,74 Eur) pelno mokesčio sumos, mokėtinos į biudžetą.

Šiais veiksmais G. I. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2011–2012 metų metinėse pelno mokesčio deklaracijose įrašė neteisingus duomenis ir išvengė 29 300,19 Lt (8 485,92 Eur) pelno mokesčio sumokėjimo.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis G. I. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį, kurioje pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį. BŽŪB „O“ civilinį ieškinį atmesti. Pakeisti pirmosios instancijos teismo skundžiamąjį nuosprendį ir už nusikalstamas veikas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 223 straipsnio 1 dalį, paskirti subendrintą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Žemesnės instancijos teismas

4.1. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai jį (apeliantą) pripažino kaltu bei nuteisė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Nurodo, kad apie įmonės vadovo veiklą sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos ar dėl to vadovaujamai įmonei buvo padaryta žala, t. y. turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Nuteistojo nuomone, jo padarytuose veiksmuose nėra subjektyvaus turto pasisavinimo požymio, t. y. kad šią nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia. G. I. tvirtina, kad jo vadovaujama ŽŪB „O“ užsiėmė gyvulių auginimu bei tarpininkavo pervežant krovinius, todėl ne visada spėdavo teisingai sutvarkyti buhalterinius dokumentus ir juos išsaugoti. Tačiau neturėjo tikslo pasisavinti bendrovei priklausančio turto bei jokių lėšų iš bendrovės asmeninėms reikmėms nenaudojo. Be to, pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kad lėšas, kurios jam inkriminuotos kaip pasisavintos, panaudojo bendrovės veikloje.

4.2. Skunde nuteistasis tvirtina, kad pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, jog nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. pasisavino ŽŪB „O“ didelės vertės turtą, t. y. 17 278,80 Eur (59 660,23 Lt). Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu pateikė 2011 m. balandžio 7 d. UAB „T“ atsiskaitomąją sąskaitą, iš kurios matyti, jog ŽŪB „O“ įnešė 17 200 Eur. Pažymima, kad 2011 metais tarp ŽŪB „O“ ir UAB „T“ buvo sutartiniai santykiai, susiję su krovinių pervežimu. G. I. skunde nurodo, kad UAB „T“ išrašė ŽŪB „O“ sąskaitas faktūras, pagal kurias iš ŽŪB „O“ sąskaitos buvo paimti 17 200 Eur ir įnešti į UAB „T“ atsiskaitomąją sąskaitą. Pasak nuteistojo, ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas R. K. šios sąskaitos išrašo nepateikė specialistei, atlikusiai buhalterinę apskaitą.

4.3. Apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje pateiktomis specialisto išvadomis „Dėl ŽŪB „O“ ūkinės finansinės veiklos“. Tačiau apeliantas nurodo, kad atliekant šias išvadas, specialistams nebuvo pateiktas klausimas, kokiais jo (nuteistojo) veiksmais buvo padaryta ŽŪB „O“ žala bei koks žalos dydis. Taip pat pateiktose specialisto išvadose nėra priskaičiuotos išlaidos dėl darbo užmokesčio išmokėjimo. Nuteistasis pažymi, kad darbo užmokestis buvo mokamas, tačiau rašytinių įrodymų pateikti negali, nes neišliko. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamojo posėdžio metu pateikė pinigų priėmimo kvitą serija POP Nr. 12/08-03, kuris patvirtina, jog 2012 m. rugpjūčio 3 d. R. L. buvo sumokėta už ėriukus ir avis, tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį šiais dokumentais nesirėmė.

4.4. G. I. taip pat skunde tvirtina, kad nepagrįstai yra nuteistas už tai, jog nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 30 d. pasisavino ŽŪB „O“ priklausančias pinigines lėšas, t. y. 7 771,11 Eur (26 832,11 Lt). Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis tik specialisto išvada, kurioje nurodoma, jog negalima iš dalies nustatyti ŽŪB „O“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nepagrįstai jį (apeliantą) nuteisė ir už piniginių lėšų pasisavinimą. Tuo tarpu, išvadų, pagrindžiančių, kad bendrovei buvo padaryta žala, nagrinėjamojoje byloje, nėra.

5. Apeliacinio proceso metu G. I. gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5.1. Nuteistojo G. I. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Klaipėdos apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo G. I. kaltės, jo įvykdytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos bei teisingai pritaikė baudžiamojo ir baudžiamojo proceso normas. Šioje baudžiamojoje byloje esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų dėl įrodymo vertinimo ir veikų kvalifikacijos nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Pažymėtina, kad Apeliacinis teismas skundžiamą nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Todėl teisėjų kolegija neperžiūri nuosprendžio dalies, kuria G. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 223 straipsnio 1 dalį, nes nuteistasis apeliaciniame skunde jokių motyvų dėl šių nusikalstamų veikų kvalifikavimo nenurodo.

7. Nuteistasis G. I. apeliaciniame skunde pažymi, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, nepadarė, todėl prašo jį išteisinti. Remiantis apeliacinio skundo turiniu, akivaizdu, kad apeliantui nepriimtinos Klaipėdos apygardos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo.

7.1. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką, nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visumą.

7.2. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Be to, svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 13-693/2013; Nr. 2K-75-677/2016; Nr. 2K-38-222/2016; Nr. 2K-462-489/2016 ir kt.).

7.3. Pažymėtina ir tai, kad kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginiai tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai juo disponuodamas, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Be to, šios nusikalstamos veikos subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai.

8. Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą nustatė, jog G. I. būdamas ŽŪB „O“ pirmininku, kuris dėl užimamų pareigų buvo atsakingas už bendrovės turtą, nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2012 m. sausio 31 d. iki 2014 m. spalio 30 d., pasisavino (dvi nusikalstamos veikos) jo žinioje buvusį didelės vertės ŽŪB „O“ turtą (pinigines lėšas) iš viso už 25 049,91 Eur (86 492,34 Lt), t. y. nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. iš bendrovės kasos paėmė 17 278,80 Eur (59 660,23 Lt), o nuo 2012 m. sausio 31 d. iki 2014 m. spalio 30 d. negrąžino į bendrovės kasą 7 71,11 Eur (26 832,11 Lt), ir šių pinigų panaudojimo nepagrindė jokiais buhalteriniais apskaitos dokumentais.

8.1. Nors nuteistasis G. I. apeliaciniame skunde su nustatytomis aplinkybėmis nesutinka, savo kaltę neigia ir tvirtina, kad šios piniginės lėšos buvo naudojamos tik bendrovės reikmėms, tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys yra atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamojo parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytų veikų, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis.

8.2. Tai, kad nuteistasis G. I. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės ŽŪB „O“ turtą (pinigines lėšas), įrodo iš dalies paties nuteistojo parodymai, liudytojų L. N., M. V., V. I. parodymai, 2015 m. birželio 23 d. kratos protokolas (t. 1, b. l. 58), daiktų apžiūros protokolai (t. 2, b. l. 166–171, 172–174), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. vasario 17 d. specialisto išvada „Dėl ŽŪB „O“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 5-3/10 (t. 1, b. l. 55–72, 73–197; t. 2, b. l. 1–115), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. lapkričio 24 d. specialisto išvada „Dėl ŽŪB „O“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 5-3/75 (t. 2, b. l. 124–138, 139–165), specialistės Aigos Šikšniuvienės paaiškinimai duoti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, kurie tinkamai atskleidė nuteistojo G. I. padarytų nusikalstamų veikų subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

8.3. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje ištyręs ir įvertinęs aukščiau išdėstytus įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis G. I. jo žinioje buvusias ŽŪB „O“ pinigines lėšas, t. y. 25 049,91 Eur (86 492,34 Lt) panaudojo šios bendrovės reikmėms, ir pagrįstai pripažino, kad tokiais veiksmais ŽŪB „O“ buvo padaryta žala. Todėl nuteistojo skundo argumentai, kad bendrovės pinigai buvo naudojami pagal paskirtį, t. y. ŽŪB „O“ reikmėms, pirmosios instancijos teismo skundžiamajame nuosprendyje buvo įvertinti ir motyvuotai atmesti kaip nepagrįsti. Be to, su tokiomis apygardos teismo išvadomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi jokio pagrindo nesutikti.

8.4. Atkreiptinas nuteistojo G. I. dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012; Nr. 2K-378-895/2016 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad tokio pobūdžio bylose faktinės bylos aplinkybės pirmiausia nustatomos pagal bendrovėje vedamos buhalterinės apskaitos duomenis, kartu juos gretinant su kitais esančiais įrodymais ir tokiu būdu vertinama, ar byloje yra patikimų įrodymų, patvirtinančių kaltininko teiginius dėl tinkamo ir pagrįsto bendrovės lėšų panaudojimo. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad buhalterinės apskaitos duomenis įvertino ir išvadas surašė vyriausioji specialistė Aiga Šikšniuvienė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pateiktomis specialisto išvadomis, taip pat specialistės paaiškinimais duotais pirmosios instancijos teisme (t. 7, b. l. 64–65), jų nepaneigia ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nuteistojo G. I. teiginiai dėl piniginių lėšų (t. y. 25 049,91 Eur) panaudojimo ŽŪB „O“ naudai (reikmėms) nėra patvirtinti jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, akivaizdžiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir savaime nelaikytini pakankamu pagrindu paneigti tai, jog nuteistasis pasisavino jo žinioje buvusį ŽŪB „O“ turtą.

8.4.1. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nors nagrinėjamojoje byloje ir nenustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su ŽŪB „O“ veikla, tikslais buvo panaudotos šios bendrovės lėšos, tačiau vien tai, nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo G. I. padarytose veikose.

9. Nuteistasis G. I. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo (apelianto) pateiktų papildomų dokumentų, kurie patvirtina, jog lėšas, kurios buvo jam inkriminuotos kaip pasisavintos, panaudojo būtent ŽŪB „O“ veikloje. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismui pateikė 2011 m. balandžio 7 d. UAB „T“ atsiskaitomąją sąskaitą, iš kurios matyti, jog ŽŪB „O“ įnešė 17 200 Eur bei pateikė pinigų priėmimo kvitą serija Nr. POP Nr. 12/08-03, kuris patvirtina, kad 2012 m. rugpjūčio 3 d. R. L. buvo sumokėta už ėriukus ir avis.

9.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad teisminio bylos nagrinėjamo metu, nuteistojo G. I. gynėjas advokatas Romanas Lupeika teismui pateikė dokumentus, t. y. 2013 m. liepos 31 d. pajamų orderį, iš kurio matyti, jog ŽŪB „O“ sumokėjo A. P. M. – M. 763,07 Lt (t. 7, b. l. 51); 2011 m. balandžio 7 d. sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad G. I. pervedė 17 200 Eur UAB „T“ (t. 7, b. l. 52); 2012 m. rugpjūčio 3 d. pinigų priėmimo kvitą serija POP Nr. 12/08-03, iš kurio matyti, jog ŽŪB „O“ sumokėjo R. L. 7 305 Lt (t. 7, b. l. 53); 2013 m. liepos 10 d. pinigų priėmimo kvitą serija VIL Nr. 2013/07-10, iš kurio matyti, kad G. I. sumokėjo V. I. 6 061,26 Lt (t. 7, b. l. 54); sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog 2013 m. lapkričio 8 d. iš V. I. sąskaitos pervesti 13 750 Lt V. A. (t. 7, b. l. 59).

9.2. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas įvertinęs papildomai pateiktus dokumentus, jų įrodomąją reikšmę, atsižvelgęs į specialistės Aigos Šikšniuvienės paaiškinimus duotus teisiamajame posėdyje (t. 7, b. l. 64–65), V. A. patvirtinimą (t. 7, b. l. 71 b. l.), konstatavo, jog nagrinėjamojoje byloje pateikti papildomi dokumentai, t. y. 2013 m. liepos 31 d. pajamų orderis (t. 7, b. l. 51), 2013 m. liepos 10 d. pinigų priėmimo kvitas (serija VIL Nr. 2013/07-10) (t. 7, b. l. 54), 2013 m. lapkričio 8 d. sąskaitos išrašas dėl V. A. pervestų pinigų (t. 7, b. l. 59), patvirtina dalį, t. y. iš viso 20 574,33 Lt iš ŽŪB „O“ kasos paimtų pinigų panaudojimą, todėl G. I. naudai sumažino pasisavintų pinigų sumą iki 25 049,91 Eur (86 492,34 Lt).

9.3. Tuo tarpu, priešingai nei nuteistasis teigia apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino ir šiuos pateiktus dokumentus, t. y. 2011 m. balandžio 7 d. UAB „T“ atsiskaitomąją sąskaitą, iš kurios matyti, jog 2011 m. balandžio 7 d. ŽŪB „O“ įnešė 17 200 Eur (t. 7, b. l. 52) bei pinigų priėmimo kvitą serija Nr. POP Nr. 12/08-03, kuris patvirtina, kad 2012 m. rugpjūčio 3 d. R. L. buvo sumokėti 7 305 Lt už ėriukus ir avis (t. 7, b. l. 53), ir konstatavo, jog šie dokumentai jau buvo įvertinti 2016 m. vasario 17 d. ir 2016 m. lapkričio 24 d. specialisto išvadose „Dėl ŽŪB „O“ ūkinės finansinės veiklos“ (t. 1, b. l. 55–72, 73–197; t. 2, b. l. 1–115, 124–138, 139–165). Be to, šias aplinkybes patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausta specialistė Aiga Šikšniuvienė. Iš 2017 m. balandžio 12 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad specialistė paaiškino, jog pateiktoje 2016 m. lapkričio 24 d. specialisto išvadoje „Dėl ŽŪB „O“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 5-3/75 buvo įvertintas G. I. gynėjo pateiktas dokumentas, t. y. pinigų priėmimo kvitas (serija Nr. POP Nr. 12/08-03), kuris patvirtino, kad R. L. buvo sumokėti 7 305 Lt už gyvulius (t. 2, b. l. 124–138; 7 t, b. l. 64). Taip pat specialistė pažymėjo ir tai, kad gynėjas pateikdamas 2011 m. balandžio 7 d. UAB „T“ atsiskaitomąją sąskaitą, nepagrįstai prašo įskaityti 17 200 Eur, nes ši suma buvo įvertinta 2016 m. vasario 17 d. specialisto išvadoje „Dėl ŽŪB „O“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 5-3/10, kaip pagrindžianti iš ŽŪB „O“ paimtų pinigų panaudojimą. Iš specialisto išvados priedo Nr. 22.2 matyti, kad 59 388,16 Lt (17 200 Eur) suma yra pagrįstos bendrovės išlaidos (debetas). Tačiau G. I. nuo 2011 m. balandžio 30 d. vėl ėmė naujus kreditus (viso 59 660,23 Lt), kurių panaudojimo ŽŪB „O“ reikmėms nepagrindė (t. 1, b. l. 55–72, 73–197; t. 2., b. l. 7; t. 7, b. l. 64–65).

9.4. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas ir nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad nuteistojo G. I. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl neįvertintų papildomų dokumentų yra nepagrįsti ir atmestini. Akivaizdu, kad antrą kartą šiais pateiktais dokumentais, patvirtinti bendrovės pinigų panaudojimą nėra galimybės. Tuo tarpu, naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui, apeliantas skunde nepateikia.

9.5. Nuteistojo G. I. apeliacinio skundo argumentas, kad atliktose specialisto išvadose nebuvo priskaičiuotos išlaidos dėl darbo užmokesčio išmokėjimo, kurių pateikti neturi galimybės, nes neišliko, atmetamas kaip nepagrįstas, nes bendrovės veikloje išlaidų paskirtis grindžiama apskaitos dokumentais ar kitais patikimais įrodymais, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis.

10. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis G. I. skunde savo kaltę neigia visiškai neatsižvelgęs į kitų aplinkybių visumą bei nenurodydamas konkrečių bei įtikinamų argumentų, kurie paneigtų jo kaltę. Klaipėdos apygardos teismo apkaltinamojo nuosprendžio išvada, t. y. kad nuteistasis G. I. veikė tiesiogine tyčia, yra pagrįsta įrodymų analize bei tinkamai motyvuota. Todėl konstatuotina, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo G. I. veiksmuose yra visi svetimo turto pasisavinimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, pasisavinto turto vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnis, 2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1199 redakcija), todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Dėl bausmės paskyrimo ir priteisto civilinio ieškinio BŽŪB „O“

11. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

11.1. Teisėjų kolegija nurodo ir tai, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma, pasireiškia tuo, jog teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai. Taip pat įstatymo leidėjas, konstruodamas sankcijas už Baudžiamajame kodekse uždraustas veikas, vadovaujasi teisingumo principu ir nustato tokias sankcijų ribas, kurios leistų teismui, skiriančiam konkrečią bausmę, parinkti nusikaltusiam asmeniui įstatymą bei individualias bylos aplinkybes atitinkančią bausmę. BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

11.2. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam G. I. paskyrė teisingą bausmę.

11.2.1. Skirdamas bausmę Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė sunkų tęstinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) bei du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino kaltės formą – tiesioginę tyčią, atsižvelgė į G. I. asmenybę (praeityje ne kartą teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus, baustas administracine tvarka, dirba, socialiniai ryšiai tvirti, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas) (t. 6, b. l. 72, 73, 76–79, 81–83, 84–99). Pažymėtina, kad nuteistasis už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką – nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams, už BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – laivės atėmimu vieneriems metams, už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

11.2.2. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas ir įvertintas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam G. I. už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir jų švelninti nėra pagrindo. Be to, aplinkybių bei teisinių pagrindų, kurie leistų dar labiau švelninti nuteistajam paskirtas bausmes ar skirti švelnesnes bausmių rūšis, nesusijusias su laisvės atėmimu, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, o nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat jokių argumentų nenurodė.

11.3. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam už inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 223 straipsnio 1 dalį, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 6 dalimis, teisingai paskyrė subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę ir pagrįstai taikydamas BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nuostatas, bausmės vykdymą atidėjo. Akivaizdu, kad ši bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą bei įpareigos nuteistąjį iš naujo įvertinti bendražmogiškas vertybes.

12. Nuteistasis G. I. apeliaciniame skunde prašo ŽŪB „O“ civilinį ieškinį atmesti. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad civilinis ieškinys atmetamas tik tuo atveju, jei yra priimamas išteisinamasis nuosprendis (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Todėl šis apelianto skundo argumentas yra atmestinas.

12.1. Pažymėtina, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Be to, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įtvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį, civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Todėl civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį, gali būti dvi žalos rūšys, t. y. turtinė ir neturtinė žala.

12.2. Turtinė žala, tai nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos, taip pat išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Svarbu pažymėti ir tai, kad spręsdamas klausimus, susijusius su civilinio ieškinio baudžiamosiose bylose patenkinimu ar atmetimu, teismas vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reguliuojančiomis civilinės atsakomybės santykius. Be to, sprendimą visiškai ar iš dalies patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011; Nr. 2K-526-693/2015; Nr. 2K-7-49/2016; Nr. 2K-7-124-648/2016).

12.3. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu bankrutuojančios ŽŪB „O“ administratorius M. V. 2016 m. gruodžio 6 d. pareiškė 31 008,65 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t., 6, b. l. 58). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos vyriausiojo tyrėjo T. K. 2016 m. gruodžio 6 d. nutarimu BŽŪB „O“ pripažinta civilinė ieškovė, kuriai atstovauja bendrovės bankroto administratorius M. V. (t., 6, b. l. 53-54, 59).

12.4. Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu BŽŪB „O“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas G. I. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nustatęs, jog nuteistasis iš ŽŪB „O“ pasisavino 25 049,91 Eur, todėl šia nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, t. y. 25 049,91 Eur priteisė atlyginti.

12.5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis neturi jokio teisinio pagrindo ir konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs bylą ir nustatęs, jog pasisavinimo metu piniginės lėšos, t. y. 25 049,91 Eur buvo ŽŪB „O“ valdyme, bankrutuojančios ŽŪB „O“ civilinį ieškinį išsprendė teisingai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo G. I. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Kęstutis JucysViktoras KažysLinas Žukauskas